- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- e2S-786-589/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19424-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- R. A.
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga RESPUBLIKINĖ VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖ
- Ieškovas
- VšĮ Respublikinė psichiatrijos ligoninė
- Kategorijos
- 2.2.1.10Kitos specifinės fizinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-31026-1006/2026 pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti R. A. išdavimo pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – ir pareiškėja) pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė pratęsti 3 mėnesiams leidimą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti pacientą R. A.. Nurodė, kad pacientas nuo 2026 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikоs psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir PSPĮ) 12 straipsnio pagrindu priverstinai hospitalizuotinas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės 4 skyriuje. Pacientas yra (duomenys neskelbtini), todėl yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Pacientas yra veiksnus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 30 d. nutartimi tenkino pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą ir pratęsė R. A. priverstinį hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (duomenys neskelbtini), skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) nutartį nurodė vykdyti skubiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateiktoje Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2026 m. liepos 30 d. išvadoje nurodoma, jog paciento būklė gydymo laikotarpiu išliko (duomenys neskelbtini); pacientas priverstinai gydomas nuo (duomenys neskelbtini), būklė (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl R. A. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, remiasi pateiktomis gydytojų komisijos 2026 m. liepos 30 d. išvada ir byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiškinimais teismo posėdžio metu, kurie patvirtina, kad R. A. dėl dabartinės savo psichikos sveikatos būsenos (duomenys neskelbtini). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjos pateiktą prašymą dėl leidimo hospitalizuoti ir priverstinai gydyti R. A. pratęsimo laikė pagrįstu, todėl tenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo R. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartį. Atskirajame skunde jis nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes yra veiksnus ir teismo posėdyje paaiškino, jog jam nereikia gydymo. Ligoninėje atsidūrė, nes norėjo dar likti bažnyčioje, tačiau mama neleido. Gydymo įstaigoje jam būti nereikia, nes tam nejaučia poreikio. Susijaudinimas kyla iš buvimo ligoninėje ir šalia esančių žmonių. Tai, (duomenys neskelbtini), nes tam jaučia poreikį, nėra pagrindas hospitalizuoti. Ligoninėje yra nuo (duomenys neskelbtini), sutiko gydytis, tačiau pailsėjo, pasijuto geriau, todėl priverstinis gydymas nereikalingas. Jis nėra (duomenys neskelbtini), jo elgesys adekvatus, tuo galėjo įsitikti teismas posėdžio metu, ir kas svarbiausia – nekelia (duomenys neskelbtini). Mano, kad šiuo konkrečiu atveju teismas pasirėmė gydytojų nurodymu, jog išlieka (duomenys neskelbtini) ir gydytojų padarytomis prielaidomis apie jo (duomenys neskelbtini) nesant duomenų, patvirtinančių, kad dabartiniu metu yra reali grėsmė, jog galiu savo veiksmais padaryti (duomenys neskelbtini). Medicininė diagnozė ir psichozinė simptomatika neįrodo, kad yra reali grėsmė, jog (duomenys neskelbtini). Kadangi yra veiksnus asmuo ir pats atsakingas už savo sveikatą, nėra (duomenys neskelbtini), todėl priverstinis hospitalizavimas yra perteklinis rūpinimasis jo sveikata ir nesudaro pagrindo priverstinai hospitalizuoti. Pareiškėja VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad suinteresuoto asmens R. A. psichikos sveikatos būklę, šios būklės (duomenys neskelbtini) psichopatologijoje įvertino specialiai tai atlikti įgalioti asmenys. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) pagrįstas tiek subjektyvios anamnezės, tiek ir objektyvios anamnezės duomenimis. Tai, kad atskirajame skunde suinteresuotas asmuo laiko save sveiku ir nereikalingu gydymo, nesančiu (duomenys neskelbtini), nepaneigia atitinkamo suinteresuoto asmens elgesio įvertinimo, pateikto tiek Gydytojų komisijos išvadoje, tiek nurodyto teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Todėl, pareiškėjos vertinimu, teismas tinkamai ir pagrįstai sprendė, kad dėl savo (duomenys neskelbtini) būklės suinteresuotas asmuo, jeigu nebūtų toliau priverstinai hospitalizuotas ir gydomas, gali (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmė CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens R. A. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Apeliacijos dalyką pagal suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas ir pratęstas 3 mėnesiams leidimas priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti pratęsimo
Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo R. A., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad hospitalizuotas ir gydomas ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) jau pailsėjo, pasijuto geriau, nėra (duomenys neskelbtini), todėl priverstinis gydymas jam nereikalingas. Teigia, kad pirmosios instancijhos teismas pasirėmė gydytojų nurodymu, jog išlieka (duomenys neskelbtini), gydytojų padarytomis prielaidomis apie jo (duomenys neskelbtini) nesant duomenų, patvirtinančių, kad dabartiniu metu yra (duomenys neskelbtini). Medicininė diagnozė ir psichozinė simptomatika to savaime neįrodo. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, kadangi jis yra veiksnus asmuo ir pats atsakingas už savo sveikatą, nėra (duomenys neskelbtini), todėl priverstinis hospitalizavimas yra perteklinis rūpinimasis jo sveikata ir nesudaro pagrindo priverstinai hospitalizuoti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi (duomenys neskelbtini), jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. PSPĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad (duomenys neskelbtin)i turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra (duomenys neskelbtini). Remiantis PSPĮ 12 straipsnio 4 dalimi, teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad žmonės, ištikti (duomenys neskelbtini), turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. (duomenys neskelbtini) diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančios pagalbos sistemos (duomenys neskelbtini) asmenims sukūrimo – tokia priemonė nustatyta nurodytam strategijos principui dėl šių asmenų teisių apsaugos užtikrinimo įgyvendinti. Viena šios priemonės įgyvendinimo išraiškų laikytina Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio prievartinį asmens, sergančio sunkia psichikos liga, hospitalizavimą, nuostatos, pagal kurias toks asmuo gali būti hospitalizuojamas prievarta tik tuo atveju, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 24 punktas).
Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2026 m. liepos 30 d. išvadoje nurodyta, kad pacientui diagnozuota (duomenys neskelbtini); paciento būklė gydymo laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Daroma išvada, jog kadangi būklė išlieka (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2026 m. liepos 30 d. išvadoje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog, kreipiantis į teismą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantą (suinteresuotą asmenį) pratęsimo, buvo visos priverstinės hospitalizacijos ir gydymo pratęsimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, paneigiančių 2026 m. liepos 30 d. išvadas dėl paciento (duomenys neskelbtini). Įrodymų, paneigiančių minėtas išvadas, apeliantas (suinteresuotas asmuo) nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) spręsta remiantis nepakankamais ir subjektyviais duomenimis. Vien tik paties apelianto subjektyvus vertinimas, kad jis (duomenys neskelbtini), savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nurodytų duomenų turinio galima pagrįstai spręsti, kad suinteresuoto asmens būklė buvo įvertinta visapusiškai ir objektyviai, o sprendimas priimtas remiantis kompetentingų asmenų / psichiatrų išvadomis.
Apibendrinant nurodytus argumentus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, kad nėra pagrindo pratęsti priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančia išsamia Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2026 m. liepos 30 d. išvada, pareiškėjos atstovų 2026 m. liepos 30 d. teismo posėdyje ir atsiliepime į atskirąjį skundą teiktais paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl leidimo suinteresuotą asmenį R. A. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti pratęsimo.
Kiti atskirojo skundo ir atsailiepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.