Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ direktorės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties, kuria nepatvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ restruktūrizavimo planas ir nutraukta restruktūrizavimo byla,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laika Logistics“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) restruktūrizavimo bylą. Bendrovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Tytus“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 18 d.

Nemokumo administratorė 2026 m. gegužės 19 d. pateikė teismui tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarė bendrovės kreditoriai 2026 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkime.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 2 d. nutartimi nepatvirtino restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Laika Logistics“ restruktūrizavimo plano ir nutraukė restruktūrizavimo bylą.

Teismas, įvertinęs pateiktą bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, nusprendė, kad nors plane nurodytas planuojamas gauti pelnas, nėra pagrindo nuspręsti, jog toks pelnas bus gautas ir bus pasiekti plane nurodomi tikslai, išsaugant bendrovės gyvybingumą. Teismo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nenurodyta konkreti informacija apie restruktūrizavimo laikotarpio pagrindinius lėšų šaltinius, iš kurių numatoma atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti bendrovės mokumą. Reikšminga tai, kad atsakovė planuoja toliau bendradarbiauti su Prancūzijoje veikiančia bendrove, kuri nemoka jai didžiausios skolos (plano duomenimis – 256 150 Eur). Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė galės toliau dirbti ir veikti restruktūrizavimo proceso laikotarpiu taip, jog generuotų pajamas, leisiančias atsiskaityti su jos kreditoriais.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad bendrovė yra pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei atsiskaityti su kreditoriais. Teismui nepateikta duomenų (įrodymų), kad per 6 mėnesius nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovė iš esmės pertvarkė savo veiklą ir ėmėsi naujų veiklų, generuojančių jai pajamas (333 333 Eur – 458 333 Eur per mėn.), kurios leis jai atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės direktorė nurodo tik ketinimą verstis archyvavimo paslaugomis, bet nenurodyta, kad jau imtasi konkrečių veiksmų šioms paslaugoms teikti. Bendrovė turi didelius užsienio šalių bendrovių debitorinius įsipareigojimus, tačiau nurodė, kad neketina imtis veiksmų šioms skoloms atgauti. Plano projekte nenumatyta kreditorių pagalba, naujų finansavimo šaltinių (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 104 straipsnio 2 dalies 10, 11 punktai).

Nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.

Teismo vertinimu, pateiktas restruktūrizavimo plano projektas neatitinka ir dalies įstatymo jam keliamų reikalavimų. Jame nėra informacijos ir įrodymų, kad buvo įgyvendinti JANĮ 102³ straipsnio 3, 4 dalies reikalavimai. Plano projekte nepateikti visi įstatyme reikalaujami nurodyti duomenys: restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pagal kreditorių grupes sąrašas ir kreditorių, kurie nėra paveikiami restruktūrizavimo plano, sąrašas pagal kreditorių grupes, kuriame pateikiama informacija, kaip kreditoriai yra paveikiami ir (arba) kodėl nėra paveikiami restruktūrizavimo plano; visi duomenys apie juridinio asmens skolininkus, tarp jų ir tų, su kuriais vyksta teisminiai ginčai (skolininko vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresas, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai (JANĮ 104 straipsnio 5, 6 punktai). Tinkamai neįgyvendintas ir JANĮ 104 straipsnio 16 punktas (nenurodyti bendri darbo organizavimo struktūrinių pertvarkymų padariniai: informacija apie darbuotojus, nurodant ir numatomą atleisti darbuotojų skaičių, darbuotojų darbo sąlygas).

Įvertinęs viešai prieinamus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis apie bendrovės (ne)mokamus mokesčius, teismas nustatė, kad nutarties priėmimo dieną bendrovės mokestinė nepriemoka padidėjo nuo 1 713,84 Eur (atidėta skola, buvusi restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu) iki 9 205,17 Eur, o VSDFV – 5 474 Eur. Tai leido teismui padaryti išvadą, kad bendrovė nemokėjo mokesčių nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, nusprendė netvirtinti RUAB „Laika Logistics“ restruktūrizavimo plano, vadovaudamasis JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktais, ir nutraukė restruktūrizavimo bylą, paskyrė rašytinį teismo posėdį dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja bendrovės direktorė J. S. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Restruktūrizavimo byloje esantys duomenys ir kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji duomenys patvirtina, kad bendrovė yra gyvybinga ir vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, padarė išvadą, kad bendrovei keltina restruktūrizavimo byla, nes ji turi finansinių sunkumų, tačiau yra gyvybinga ir nėra likviduojama dėl bankroto. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis būtų iš esmės pablogėjusi, lyginant su finansine padėtimi, egzistavusia restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu.

Prancūzijoje veikiančios bendrovės „GLOBAL PALLETS AND PACKAGING SERVICES“ skola bendrovei restruktūrizavimo plano projekte nurodyta pagal 2026 m. kovo 31 d. duomenis. Šiuo metu šis debitorius yra įvykdęs visus įsipareigojimus bendrovei.

Atsakovė iki šiol nepradėjo archyvavimo (dokumentų saugojimo) veiklos ir neįgijo archyvavimo (dokumentų saugojimo) licencijos dėl finansinių lėšų stokos. Bendrovė neturi lėšų tokioms investicijoms, tačiau išlaiko ketinimą ilgainiui pradėti verstis šia veikla. Vien tai, kad bendrovė kol kas nerealizavo savo ketinimų dėl naujos veiklos rūšies pradėjimo, nepatvirtina, jog atsakovė negalėtų įveikti laikinų finansinių sunkumų bei atsiskaityti su kreditoriais vykdydama šiuo metu vykdomas veiklos rūšis.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projektui pritarė bendrovės kreditoriai. Tai reiškia, kad bendrovės kreditoriai numato jos sėkmingo restruktūrizavimo ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybes. Teismo atsisakymas patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą paneigia prioritetinį poreikį išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią savarankiškai funkcionuoti bendrovę, tokiu būdu pažeidžia tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesus.

Apeliantė sutinka, kad su restruktūrizavimo plano projektu teismui nebuvo pateikti dokumentai, kuriais įrodoma apie konkrečiai darbuotojų atstovų informavimą apie rengiamą restruktūrizavimo planą ir konsultacijas darbo sąlygų klausimais, tačiau pažymi, jog bendrovėje nėra veikiančių darbuotojų atstovų, su kuriais būtų galima vykdyti atitinkamas informavimo ir konsultavimosi procedūras. Restruktūrizavimo plane nėra darbuotojų teisinę padėtį keičiančių nuostatų, restruktūrizavimo planas darbuotojų darbo sąlygoms įtakos iš esmės neturės. Darbuotojai (o ne darbuotojų atstovas) apie vykstančias restruktūrizavimo procedūras buvo informuoti pasirašytinai.

Bendrovės kreditorių sąrašas yra patvirtintas (ir patikslintas) restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo nutartimis. Todėl vien kreditorių asmens kodų, prievolių įvykdymo terminų ir užtikrinimo būdų nenurodymas restruktūrizavimo plano projekte neturėtų būti pagrindas atsisakyti patvirtinti restruktūrizavimo planą.

Apeliantė pripažįsta, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nėra nurodomas restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pagal kreditorių grupes sąrašas ir kreditorių, kurie nėra paveikiami restruktūrizavimo plano, sąrašas pagal kreditorių grupes. Minėta informacija nenurodyta dėl techninės klaidos. Bendrovė neturi restruktūrizavimo plano nepaveikiamų kreditorių.

Teismui vertinant, kad apeliantė su restruktūrizavimo plano projektu nepateikė tam tikrų dokumentų, duomenų ar informacijos, teismas turėjo būti aktyvus ir įpareigoti bendrovės atstovus pateikti trūkstamus duomenis.

Bendrovės skola VSDFV yra restruktūrizuojama skola. VSDFV Vilniaus skyrius patvirtintas bendrovės pirmosios eilės kreditoriumi, pirmuoju etapu tenkintinas finansinis reikalavimas sudaro 5 470,48 Eur, antruoju etapu – 16,67 Eur, iš viso finansinis reikalavimas yra 5 487,15 Eur.

Bendrovės skola VMI, sudaranti 9 205,17 Eur, taip pat yra restruktūrizuojama skola. Ši skola nėra mokestinė prievolė, atsiradusi restruktūrizavimo proceso metu, ir bendrovė neturi pagrindo šios skolos sumokėti. Skolos dydis padidėjo atsakovei pateikus trūkstamas (patikslintas) deklaracijas už laikotarpį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismui 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtinus VMI 9 205,17 Eur finansinį reikalavimą bendrovės restruktūrizavimo byloje.

Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Tytus“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Bendrovės kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui.

Bendrovės restruktūrizavimo plano projektas parengtas bendrovės vadovės, tai lėmė tam tikrus plano projekto trūkumus, tačiau tai nereiškia, kad bendrovės finansinė situacija yra bloga ir ji negali tęsti restruktūrizavimo proceso.

Restruktūrizavimo procesui teikiama pirmenybė prieš bankroto procesą, nes juo siekiama išsaugoti gyvybingą bendrovę, sudaryti sąlygas atkurti jos mokumą, tęsti ūkinę komercinę veiklą ir maksimaliai apsaugoti kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą ir restruktūrizavimo byla nutraukta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė juridinių asmenų nemokumo teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo plano tvirtinimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: bendrovės finansines ataskaitas už 2025 metus, bendrovės pardavimo pajamų detalizaciją pagal veiklos rūšis nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. iki 2026 m. balandžio mėn., bendrovės sandėliavimo veiklos pajamų detalizaciją nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. iki 2026 m. balandžio mėn., informaciją apie bendrovę iš internetinės svetainės rekvizitai.vz.lt., 2026 m. birželio 5 d. prekių saugojimo paslaugų sutartį Nr.DS260605/1, 2026 m. gegužės 20 d. prekių saugojimo paslaugų sutartį Nr.DS260520/1, 2025 m. lapkričio 21 d. bendrovės pranešimą darbuotojams (jų atstovams) dėl UAB „Laika Logistics“ restruktūrizavimo plano parengimo, VSDFV detalią ataskaitą apie bendrovės sumokėtas įmokas nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki 2026 m. birželio 10 d., bendrovės pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas nuo 2025 m. lapkričio mėn. iki 2026 m. balandžio mėn. (įskaitytinai).

Prašymą priimti naujus įrodymus grindžia tuo, kad su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai yra susiję su ginčo klausimu ir gali turėti reikšmės vertinant aplinkybes dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Apeliantė prašo priimti su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 45 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-823/2024 72 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, t. y. sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos pateikto bendrovės restruktūrizavimo plano tinkamumo ir pagrįstumo, apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų teisėtumo. Nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių bylos aplinkybių

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3003-1070/2025 (dabar Nr. eB2-1109-1070/2026) iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tytus“; nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 18 d.

Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Tytus“ 2026 m. gegužės 19 d. pateikė teismui tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarė bendrovės kreditoriai 2026 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkime.

Iš su prašymu pateikto bendrovės 2026 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr.1 nustatyta, kad kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo įmonės restruktūrizavimo plano projektui“ spręsta dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir nutarta pritarti bendrovės restruktūrizavimo planui. Pirmojoje kreditorių grupėje balsavę kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, planui pritarė: „už“ balsavo 100 proc. (30 915,83 Eur); antrojoje kreditorių grupėje balsavę paveikiami kreditoriai planui pritarė: „už“ balsavo 89,32 proc. (139 562,68 Eur), „prieš“ – 10,68 proc. (16 692,32 Eur).

Į bylą pateiktas bendrovės restruktūrizavimo planas, kuriame pateikta informacija apie: juridinį asmenį (1.1–1.6 papunkčiai), priežastys, sukėlusios laikinus finansinius sunkumus (1.7 papunktis), juridinio asmens kreditorių sąrašas (2.1 papunktis); informacija apie prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (2.2 papunktis); kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto bylos atvejais (2.4 papunktis); kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis ir trukmė (2.5 papunktis); įsipareigojimų dengimo restruktūrizavimo laikotarpiu grafikas, suvestinė (2.6 papunktis); informacija apie turtą (3 dalis); restruktūrizavimo tikslai (4.1 papunktis), priemonės finansiniams sunkumams įveikti (4.2, 4.6 papunkčiai); restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė (4.4 papunktis), informacija apie darbuotojus (4.5 papunktis), vykdomos sutartys, numatomos nutraukti sutartys (4.7 papunktis), SSGG analizė (4.8 papunktis), prognozuojamos veiklos pajamos (4.9 papunktis), veiklos išlaidos, einamieji mokėjimai (4.10 papunktis), restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidos (4.11 papunktis), nenumatytų nuostolių padengimo tvarka (4.12 papunktis). Planas pasirašytas bendrovės vadovės J. S.

Dėl bendrovės restruktūrizavimo plano (ne)patvirtinimo

Restruktūrizavimo planas yra esminis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuriame apibrėžiama juridinio asmens būklė, finansiniai sunkumai bei jų mastas, restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslai ir pats restruktūrizavimo procesas, priemonės, kuriomis siekiama atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą bei gyvybingumą. Reikalavimai restruktūrizavimo planui yra reglamentuoti JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje. Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas (JANĮ 104 straipsnio 1 dalis).

Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 106 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalį laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 108 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens kreditoriai, vykstant restruktūrizavimo procesui, skirstomi į dvi grupes: 1) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kitus kreditorius (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tomis pačiomis aplinkybėmis visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas (JANĮ 108 straipsnio 2 dalis).

JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nebuvo įgyvendinti JANĮ 102³, 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; 3) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujos finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių interesus; 4) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; 5) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų; 6) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, jog būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios įmonės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Taigi, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).

Tinkamam restruktūrizavimo proceso vykdymui yra svarbus restruktūrizavimo planas, kuriame turi būti numatytos finansinius sunkumus padedančios išspręsti priemonės, verslo modelio pertvarkymo galimybės, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai, naujo finansavimo galimybės, planuojamos pajamos, plano įgyvendinimo trukmė ir kt. Esminė restruktūrizavimo plano paskirtis yra padėti pasiekti restruktūrizavimo tikslą – atkurti juridinio asmens mokumą ir išvengti bankroto. Viena sudėtinių restruktūrizavimo plano tvirtinimo proceso dalių yra kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-790/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės kreditorių 2026 m. gegužės 18 d. susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas pritarti bendrovės restruktūrizavimo planui. Iš kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad bendrovės restruktūrizavimo planui pritarė pirmosios grupės kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, („Už“ balsavo 100 proc.) bei antrosios grupės kreditoriai („Už“ balsavo 89,32 proc.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą, nustatęs, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, pateiktas restruktūrizavimo plano projektas neatitinka ir dalies įstatymo jam keliamų reikalavimų, bendrovė nemokėjo mokesčių nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bendrovės gyvybingumą ir restruktūrizavimo plano projekte nurodytas priemones atsakovės mokumui atkurti bei jos kreditorių reikalavimams patenkinti, formaliai įvertino restruktūrizavimo plano projekto trūkumus ir neteisingai įvertino mokestinių prievolių vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, įskaitant bendrovės restruktūrizavimo plano projektą ir naujus prie bylos pridėtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad bendrovė objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė, jog restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai padės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, todėl prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą dėl toliau išdėstytų argumentų.

Jau minėta, kad JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

Pirmosios instancijos teismo įvertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytos bendrovės planuojamos pajamos yra grindžiamos deklaratyviomis prielaidomis, nepateikta duomenų apie atliktus bendrovės veiksmus (veiklos pertvarkymus) po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurie leistų spręsti apie bendrovės galimybes generuoti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo plane turi būti išsamiai aprašyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir (ar) veiksmais bus pasiekti juridinio asmens ilgalaikiai strateginiai ir detalūs pagrindžiami tikslai, užtikrintas juridinio asmens gyvybingumas ir atkurtas mokumas. Nurodytos priemonės turi būti suformuluotos ir pateiktos nedeklaratyviai, t. y. priemonės (ekonominės, techninės, organizacinės ir kt.) turi būti ekonomiškai pagrįstos ir realios, praktiškai įgyvendinamos, tokios, kad padėtų atkurti juridinio asmens mokumą ir sumažintų įsiskolinimus kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į bendrovės finansinius sunkumus ir turint tikslą išsaugoti ją kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plane turėtų būti nurodomi valdymo organų visiškai nauji priimti organizaciniai sprendimai, kurių dėka situacija bus keičiama iš esmės, turi būti įrodinėjamas pamatinis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių žymi įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo realūs apskaičiavimai.

Iš prašomo patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano projekto turinio nustatyta, kad bendrovė, siekdama pagerinti finansinę situaciją ir atsiskaityti su kreditoriais, 4 metų laikotarpiu ketina: toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, užtikrinant jos nepertraukiamumą, siekia įsitvirtinti e-komercijos logistikos rinkoje, gerinti pelningumą; įgyvendinti Uzbekistano projektą, užtikrinant naujus krovinių srautus; užmegzti komercinius ryšius su tarptautiniais siuntų operatoriais; gauti archyvavimo licenciją; optimizuoti darbo užmokestį; peržiūrėti nuomos ir tiekimo sutartis, taikomą kainodarą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra deklaratyvios ir konkrečiais duomenimis nepagrindžia būdų iš esmės pagerinti bendrovės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti gyvybingumą. Bendrovė toliau ketina vykdyti tą pačią veiklą, nors byloje nustatyta, kad bendrovės vykdoma veikla yra nuostolinga ir negeneruojanti pakankamai pajamų, t. y. 2023 metais patirta 140 187 Eur, 2024 metais – 476 399 Eur, 2025 metais – 245 772 Eur nuostolių, 2023 metais gauta 5 622 631 Eur, 2024 metais – 5 258 335 Eur, 2025 metais – 3 938 299 Eur pajamų. Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad bendrovės metinės pardavimo pajamos restruktūrizavimo laikotarpiu turėtų siekti nuo 4 mln. iki 5,5 mln. Eur per vienerius finansinius metus. Pasiekus stabilią 70 000 Eur mėnesio pajamų ribą (prognozuojama iki 2026 m. rugpjūčio mėn.), susidarys stabilus 10 000–14 000 Eur mėnesio perviršis, kuris bus tiesiogiai nukreipiamas kreditorių reikalavimų tenkinimui (restruktūrizavimo plano projekto 4.9 papunktis). Atsakovės prognozuojamos mėnesio išlaidos sudarytų 266 232,09 Eur (restruktūrizavimo plano projekto 4.10 papunktis).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte, nors ir numatomas restruktūrizavimo laikotarpiu planuojamas gauti pelnas, tačiau restruktūrizavimo plano projekte duomenų apie vykdomas sutartis, leisiančias sugeneruoti tokias pajamas ir pelną nepateikta, nėra pateikti detalūs skaičiavimai kokiu būdu, kokias priemones pritaikius bus gaunamos pajamos, kokios bus veiklos sąnaudos pritaikius šias priemones. Pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nėra pateikta nurodomų priemonių finansiniams sunkumams įveikti ekonominio pagrįstumo ir realumo. Vien galimų taikyti priemonių finansiniams sunkumams įveikti išvardinimas, nepateikiant finansinių skaičiavimų ir nepagrindžiant jų ekonominio pagrįstumo, negali būti vertinama kaip efektyvus ir leidžiantis pasiekti restruktūrizavimo plane numatytų tikslų.

Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė buvusių pardavimo pajamų detalizaciją pagal veiklos rūšis 2025 m. lapkričio–2026 m. balandžio mėnesiais, tačiau nepateikė veiklos sąnaudų, todėl negalima įvertinti, ar generuotos pardavimo pajamos lėmė atsakovės veiklos pelningumą. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad 2026 m. kovo mėn. pabaigoje sumontuotos papildomos stelažų konstrukcijos padidino bendrovės generuojamas pajamas be pastoviųjų kaštų didėjimo, tačiau nepateikė šį argumentą patvirtinančių įrodymų. Bendrovės sudaromos naujos sutartys dėl prekių saugojimo, teismo vertinimu, 1 metų terminui taip pat nepatvirtina atsakovės veiklos ilgalaikio pastovaus pelningumo. Teiginiai apie galiojančias sutartis, nenutrauktą veiklą, neįrodo, kad ši veikla leis įvykdyti prievoles kreditoriams ateityje.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta duomenų apie atliktus bendrovės veiklos ar organizacinius pertvarkymus, kurie leistų vertinti pateikto restruktūrizavimo plano įgyvendinimą. Nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu apeliantė nepateikė duomenų apie restruktūrizavimo plane nurodomų priemonių finansiniams sunkumams įveikti pradėtą įgyvendinimą. Nors restruktūrizavimo plane ir nurodomas Uzbekistano projektas, komercinių ryšių užmezgimas su tarptautiniais siuntų operatoriais, archyvavimo licencijos gavimas, sutarčių, kainodaros peržiūra, tačiau nepateikta duomenų, kad sudaryta sutartis su Uzbekistane registruota bendrove, buvo kreiptasi į tarptautinius siuntų operatorius, derinti susitarimai dėl bendradarbiavimo ir pan. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu dėl atsakovės tolesnio bendradarbiavimo su Prancūzijos bendrove „GLOBAL PALLETS AND PACKAGING SERVICES“, kuri bendrovės kreditorių susirinkimo metu, sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, buvo bendrovės skolininkė, kaip perspektyvaus, tačiau neteikia tai paneigiančių įrodymų. Šiuo klausimu, nors apeliantė atskirajame skunde ir nurodo, kad minima skolininkė padengė įsiskolinimus atsakovei, tačiau nepateikė duomenų apie įsiskolinimų padengimo faktą ir kada jie buvo padengti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pateiktame bendrovės restruktūrizavimo plano projekte ketinama gauti archyvavimo licenciją ir teikti klientams archyvavimo paslaugas, tačiau nenurodyta, jog imtasi konkrečių veiksmų šioms paslaugoms teikti. Atskirajame skunde apeliantė pripažįsta, kad nepradėjo šios veiklos dėl finansinių išteklių stokos, bet neatsisako ketinimų šią veiklą vykdyti ateityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pozicija dėl archyvavimo paslaugų vykdymo, kaip priemonės, galinčios užtikrinti atsakovės finansinės padėties stabilumą, yra nepagrįsta. Bendrovės vadovei nurodžius tokią priemonę restruktūrizavimo plane, ji turėtų būti įgyvendinama siekiant atkurti atsakovės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, nesiejant jos realizavimo, įgyvendinimo su atitinkamomis sąlygomis (lėšų turėjimu), kitu atveju pats restruktūrizavimo plano įgyvendinimas taptų sąlyginiu, neleidžiančiu tinkamai įvertinti mokumo atkūrimo galimybių ir bendrovės kreditorių interesų patenkinimo, užtikrinti jo įgyvendinimo kontrolę.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės yra deklaratyvios, tinkamai nedetalizuotos, nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, dėl to negalima tikėtis, jog plane numatytos priemonės leis iš esmės pagerinti bendrovės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti gyvybingumą.

Faktinė aplinkybė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano projektui pritarė bendrovės kreditoriai nelemia, jog teismas turėjo jį patvirtinti. JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. Kaip jau minėta nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka ir dalies įstatymo jam keliamų reikalavimų. Apeliantė atskirajame skunde šios teismo padarytos išvados neginčija, tik nurodo, kad teismas formaliai vertino restruktūrizavimo plano trūkumus ir nesiėmė priemonių šiems trūkumams pašalinti.

Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas (JANĮ 104 straipsnio 1 dalis). Restruktūrizavimo planas turi atitikti JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus. Restruktūrizuojamo juridinio asmens restruktūrizavimo plane, be kita ko, turi būti nurodyta juridinio asmens kreditorių, tarp jų ir tų, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, sąrašas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 5 punktas); taip pat restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pagal kreditorių grupes sąrašas ir kreditorių, kurie nėra paveikiami restruktūrizavimo plano, sąrašas pagal kreditorių grupes, kuriame pateikiama informacija, kaip kreditoriai yra paveikiami ir (arba) kodėl nėra paveikiami restruktūrizavimo plano (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 6 punktas); kreditorių pagalba finansiniams sunkumams įveikti (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Pažymima, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis), taigi galiojant ir dispozityvumo principui, kuris reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Vadinasi, pati bendrovė, atstovaujama nemokumo (restruktūrizavimo) administratoriaus bei vadovo, įgyvendindama dispozityvumo principą, sprendžia, kokio turinio ir konkrečiai, kada, įstatymo nustatyto termino ribose, pateikti teismui restruktūrizavimo plano projektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-121-450/2022).

Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai remiasi procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis normomis. Šis teisinis institutas galėtų būti pritaikytas pradinėje restruktūrizavimo proceso stadijoje, t. y. kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikiant ir restruktūrizavimo plano projektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1259-407/2020 20 punktas). Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo plano projektas teismui pateiktas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ne pradinėje restruktūrizavimo bylos stadijoje.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą, skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad bendrovė nemokėjo mokesčių nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka.

Pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktą teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių. JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių. Tai reiškia, kad pagal įstatymo nuostatas restruktūrizavimo procesas iš esmės yra negalimas, jeigu restruktūrizuojamas juridinis asmuo nemoka mokesčių. Taigi veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl atsakovės tinkamo mokestinių prievolių vykdymo. Bendrovės restruktūrizavimo bylos ir su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė mokestines prievoles po restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdo tinkamai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės mokestines skolas VMI ir VSDFV, susidariusias iki restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, įvertino kaip netinkamą mokestinių prievolių vykdymą. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, jog bendrovė nemoka mokesčių, todėl jos restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas, šis planas negalėjo būti patvirtintas dėl kitų pirmiau jau aptartų priežasčių.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bedrovės mokestinių prievolių vykdymą jai iškėlus restruktūrizavimo bylą, tačiau pagrįstai nustatė, jog bendrovės restruktūrizavimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir jis negali būti tvirtinamas, nes bendrovės vadovė objektyviais duomenimis nepagrindė plano realumo ir pagrįstumo, taigi pagrįstai atsisakė teismui pateiktą bendrovės restruktūrizavimo planą patvirtinti ir nutraukė restruktūrizavimo bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.