Utenos apylinkės teismo nuosprendis, 1-301-1280/2026

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-08-31
Bylos Nr.: 1-301-1280/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-33621-2025-7
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Nijolė Paškonienė
Kaltinamasis: J. S.
Nukentėjusysis: L. C.
Ieškovas: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Prokuroras: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-asis skyrius

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-301-1280/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33621-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 31 d. Švenčionys

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Paškonienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei, Ramunei Bukerienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Aleksonytei,kaltinamajam J. S., jo gynėjai Rimutei Giruckienei,

nepilnametės nukentėjusiosios L. C. įgaliotam atstovui advokatui Valdui Bivainiui, atstovei pagal įstatymą S. C.,

vertėjoms Anai Makejevai, Valentinai Žvėrelienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbiami), gimęs (duomenys neskelbiami), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbiami) r. sav., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodytomis pripažintos aplinkybės

Kaltinamasis J. S. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2025 m. rugsėjo 14 d. apie 14 val. 14 min., ant pėsčiųjų tako prie (duomenys neskelbiami) lopšelio-darželio (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami) r. sav., be jokios priežasties tyčia sudavė delnu L. C., gim. (duomenys neskelbiami) m., vieną smūgį į veidą, pataikydamas į smilkinio sritį, tokiu būdu sukėlė L. C. fizinį skausmą smilkinio srityje. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis J. S. teisiamajame posėdyje kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą nepripažino, nurodė, kad nepilnametės L. C. atžvilgiu nesmurtavo. Paaiškino, kad L. C. pažįsta iš matymo, pažįsta jos tėvą ir patėvį, nebendrauja, bet žino kad tokie yra, žino, kad ji gyvena, gretimame daugiabučiame name, buvusiame bendrabutyje. Gali būti, kad 2025 m. rugsėjo 14 d. gal apie 14.14 val., užėjo į parduotuvę, parduotuvėje L. C. jam du kartus sudavė per veidą ranka. Iš parduotuvės ėjo namo, jie stovėjo, buvo visa šeima, motina ir dukra, dar nepilnamečiai, atrodo trise ar keturiese. Ėjo ir visa šeima stovėjo, priėjo prie visos šeimos, sako: „ką tu durna, ką tu darai? Dar kartą taip padarysi, aš tau ranką sulaužysiu“ ir nuėjo namo. Tai vyko ant takelio už parduotuvės. L. C. stovėjo, jis su tašėmis ėjo, rankose laikė dvi tašes, tai kaip galėjo mušti, tada reikėtų pasidėti tašes ir duoti į „snukį“, būtų vyras tai gal duotų, jei būtų pilnametis, o vaikui duot – nesąmonė. Buvo vienas, nieko su juo nebuvo. L. C. tą dieną buvo apsirengusi juodai, kiek ją mato, tai ji visą laiką juodai apsirengusi. Konfliktas parduotuvėje ir konfliktas gatvėje vyko tą pačią dieną. Kai buvo iškviestas į policiją net nustebo, kad yra kaltinamas dėl mušimo. Žino, kas bus jei muštų nepilnametį – važiuotų į kalėjimą, neilgam, bet vis tiek važiuotų. Kaimynai žino, kas čia per šeima, ten balius ir balius. Į klausimą kaip atrodė nukentėjusiosios L. C. veidas atsakė, kad nukentėjusiosios veidas atrodė kaip visada, nubrozdinimų, žymių, paraudimų ant veido nematė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad turi blogą atmintį, tai dėl vaisų vartojimo, neprisimena datų, skaičių, bet šukuoseną, plaukų padažymą, veidą įsimena labai gerai. Su L. C. ir jos šeima santykiai nekokie, tik pažystami, sveikinasi su motina, su tėvu, ir viskas. Anksčiau, kai jos patėvis gyveno ten, porą kartų buvo užėjęs ir viskas, prašė televizorių padėti nunešti, lovą ir viskas, o užėjęs gert arbatą ar degtinę tikrai nebuvo niekada. S. C. tėvą C. pažįsta, kai jie gyveno kartu švenčių kartu nešvęsdavo ir alkoholio nevartodavo, tik tėvas yra prašęs lovą, televizorių nunešti, nes arti gyvena. Dar paskui prie patėvio priėjo ir pasakė jam, kad jo dukra kažkokia keista, pasakė, kad davė jam per veidą, nesuprato už ką ir dėl ko. Patėvis atsakė, kad ji gauna grupę, tipo su psichika nenormali, na ir viskas. Iš ankščiau žinojo, kad kai ji buvo maža su psichika jai nelabai gerai kažkas buvo, na tėvas taip pasakojo, tipo į „durnyną“ vežė. Pagalvojo, nenormali tai nenormali. S. C. jam galimai kerštauja. Po to, kai jam pareiškė kaltinimą, net nuėjo į parduotuvę pas apsaugininką paklausti ar nėra įrašo, kai ji jam per veidą davė, tas atsakė, kad mėnesį laiko įrašus, o paskui ištrina, būtų šitas įrašas būtų viskas aišku. Lauke, kur ji stovėjo, ten taip pat kameros yra, taip pat būtų matyti, kaip jis priėjo pasakė ir nuėjo toliau, jokio smurto nebuvo. Prie darželio įvykio nebuvo, čia jau prigalvota. 2025 m. rugsėjo 14 d. buvo blaivus. Ar įvykis parduotuvėje „Maxima“ parduotuvėje galėjo būti rugsėjo 14 d. nepasakys, nes datų tiksliai neprisimena, konfliktas buvo tą pačią dieną, išėjo, jie stovi, prieš jas ėjo namo, pasakė, kad jei dar kartą taip padarysi tai „aš tau ranką sulaužysiu „nu ir viskas ir nuėjo toliau, tipo taip pagąsdino ir viskas, tai toks smurtas iš jo pusės buvo, jeigu tai smurtas galima pasakyt. S. C. nori iš jo pasipelnyti, nes nori pinigų, žino šitą šeimą, jie ne pirmą kartą jau taip traukia pinigus, viskas tik dėl pinigų.

Nepilnametė nukentėjusioji L. C., apklausta 2025 m. lapkričio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 122-123) paaiškino, kad žino, jog yra apklausiama dėl įvykio, kai vyras trenkė jai per veidą, pažadėjo sakyti tiesą. Laiko neatsimena, š. m. rugpjūtis buvo, sekmadienis. Buvo namie – (duomenys neskelbiami). Klausė mamos ar gali nueiti į „Eurokos“ nupirkti plaukams dažų. Ėjo su mama į „Eurokos“ ir pamatė, kad jie sėdi abu su draugu. Jie – tai tas, kuris jai trenkė ir jo draugas. Tas, kuris jai trenkė, buvo gerai pažįstamas su jos buvusiu patėviu. „Eurokos“ adreso nežino, prie savivaldybės. Ėjo į parduotuvę, o jie sėdėjo ant šulinio girti. Jis, kuris trenkė, priėjo prie jos mamos, pradėjo ją liesti rankomis. Mama pasakė „atsiknisk“, ir jis jai iš kumščio ar delno trenkė per smilkinį vieną kartą. Nuo smūgio jautė zvimbėjimą galvoje. Po to mama ją apgynė. Jo draugas sakė: „ką tu čia darai, čia gi mažas vaikas“. Tas draugas paklausė, sakė „ar tu pretenzijų neturi“, atsakė, kad „ne“, o tas, kuris jai trenkė, nuėjo ir parodė vidurinį pirštą. Mama paskambino į policiją, laukė valandą, nes iš Vilniaus važiavo. Atvažiavo, uždavė klausimų ir laukė greitosios, kuri apžiūrėjo ir nuvežė į Santariškes. Nustatė, kad buvo geras smūgis į smilkinį ir jai iki šiol paskauda. Trenkė jai į kairį smilkinį (parodo). Kai trenkė nuo smūgio žymės neliko, jai labai galvą skauda vakarais. Kai gavo smūgį, apsisuko nuo smūgio, nes trenkė per stipriai. Iki trenkimo galvos neskaudėjo, po įvykio vis dar paskauda. Vakarais reikia vaistų, vieną dieną sugeria, dvi dienas neskauda, tada vėl geria. Dėl skausmų į medikus nesikreipė, tik mamos paprašo vaistų. Kai įvyko įvykis jau ėjo į mokyklą, reiškia buvo rugsėjis, sekmadienis, o pirmadienį reikėjo į mokyklą. Kai įvyko šis įvykis, jai iš dešinės stovėjo mama, vyrai priekyje. Jis priėjo prie mamos (rodo) iš šono. Jie priėjo iš šono, jos pasisuko į jų pusę, nes jis pradėjo kalbinti. Prieš mamą buvo jo draugas, o tas, kuris trenkė, buvo prieš ją. Trenkė dešine ranka. Kad vyrai buvo neblaivūs sprendžia iš to, kad matėsi, kad komoj, tas, kur trenkė dar laikė butelį, nevaikščiojo tiesiai, į šonus vaikščiojo. Vyrai stovėjo kokiu 15 cm atstumu. Tas kuris trenkė tokiu atstumu buvo, o tas kitas bandė jį stabdyti, abu tokiu atstumu buvo. Po įvykio matė jai trenkusį vyrą „Maximoj“, jis jai pasakė rusiškai „tu suka“, neatsiprašė. Daugiau pašalinių žmonių nebuvo kai jai trenkė, buvo vaikai kažkokie aikštelėje, jų nepažįsta, suaugusių nebuvo. Po smūgio buvo šoke, labai išsigando, apsiverkė. Apsiverkė, nes jo bijojo, išsigando ir dabar visad jo bijo. Šiuo metu jaučiasi mieste nesaugi, nes jaučia, kad kažkas bus, nes jis gyvena arti jos draugės. Labai nusilpusi visą laiką būna.

Liudytoja S. C., kuri yra ir nepilnametės nukentėjusiosios L. C. atstovė pagal įstatymą, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo mėnesį, žino, kad tikrai buvo sekmadienis, nes kitą dieną reikėjo vaikui į mokyklą, ėjo su dukra į „Eurokos“, nes „Eurokos“ dirba iki 15 val. Dukra sakė: „mama, einam nupirksi man plaukam dažų, padažysi plaukus“, tai čia buvo po14 val. Ėjo su dukra takeliu, matė, kad sėdi J. S. ir dar kažkoks vyras, kurio nežino, ant šulinio dangčio prie darželio (duomenys neskelbiami) tvoros, vaikai žaidė aikštelėje. Einant su dukra, jis (J. S.) atsistojo ir rusiškai ėmė kažką sakyti, ji jam iš karto pasakė „atsiknisk“ ir jis tada trenkė L. C. į veidą iš niekur nieko. Tada pasakė jam „ką tu darai?“, kalbėjo su juo rusiškai ir jis ją „nusiuntė“ aišku, ir tas vyras iš karto šoko, sako: „ką tu darai, čia gi vaikas“, tas vyras paklausė ar pretenzijų neturit. Pasakė jam, kad policiją iškvies, jis išeidamas sakė: „daryk tu ką nori“. Tada iškvietė pareigūnus, laukė gerą valandą, sakė, kad policija atvažiavo. Pareigūnams paaiškino situaciją, L. C. pasidarė bloga, pradėjo svaigti galva, iškvietė greitąją ir išvažiavo į Santariškes, o prokurorė jai paskambino ne sekmadienio vakarą, o gal pirmadienio rytą, tiksliai nepamena ir ji pasikvietė parašyti pareiškimą. Kai smūgis buvo suduotas, tai buvo ji, L. C., jis (J. S.), o tas nepažįstamas vyras sėdėjo ant šulinio. Kai J. S. sudavė L. C., tas vyras nuo šulinio šoko ir pribėgo prie jų ir rusiškai jam sakė: „ką tu darai?“. Nuo šulinio iki takelio gal koks geras didelis žingsnis, prie pat takelio yra tas kanalizacijos šulinys. Kai J. S. atsikėlė, ėmė kažką sakyti „tipo pasakyk“, pamatė, kad jis girtas, rankose laikė bambalį alaus, svyruoja. Gal ėjo dėl to dar konflikto kur įvyko 2024 m., nes po to laiko jo nematė. Kai L. C. sudavė smūgį, jis (J. S.) nebuvo toli, L. C. sudavė dešine ranka į jos kairę pusę veido, tuo metu mes ant takelio stovėjo, o jis kaip ir ant tos žolytės šalia. Jis (J. S.) iš dešinės rankos į kairę pusė trenkė. Kuria rankos vieta sudavė nepastebėjo, nes viskas įvyko labai greit, kai sudavė, kiek ten to vaiko yra, ji „kūda“ (liesa), tai ta galva net persisuko galima sakyt, šonan. Po smūgio pasakė J. S., „ką tu darai“, pasikivirčijo, tada jis ją „nusiuntė“ ir išeidamas rodė vidurinius pirštus. Pasakė jam, kad policiją iškvies, ir tas vyras iš paskos jo nubėgo. Po suduoto smūgio L. C. iš karto apsiverkė, ta pusė buvo paraudusi, ir laikėsi už žando. Kai atvažiavo policija, kurios įvykio vietoje laukė valandą, niekur nėjo, sakė dukrai pasėdėti ant to šulinio dangčio, nes dukra sakė, kad galva pradėjo svaigt, kad smūgio vietoj kaip degina, skauda, peršti. Pati greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes dukra iš karto ir nesijautė blogai, ji laikėsi už žando, stovėjo, pasakė dukrai pasėdėti, laukė policijos ir tiek, kad paskui nesakytų, jog išvažiavo su greitąja policijos nesulaukę. Nebuvo taip, kad dukra alptų, griūtų, dukra pasijuto blogiau po kokio pusvalandžio laiko, sakė galva svaigsta, senai viskas buvo, minutė į minutę neprisimina dabar. Paaiškino, kad konfliktas parduotuvėje „Maxima“, apie kurį kalba J. S., buvo 2024 m., ir tada su juo nei barėsi, nei buvo susibarę. Tada parduotuvėje „Maxima“ buvo su dviem dukrom, krovėsi prekes prie spintelių, jis (J. S.) atėjęs L. C. per užpakalį trenkė, o ji atsisukusi trenkė atgal per petį ir jis tada nusijuokė, sakė ką tu darai, o L. C. sakė, niekas per užpakalį jos netrankys. Tada dar pasakė, kaip tai suprasti, kad tu esi kitų pažiūrų, bet tada nei barėsi su juo nei ką, jis toliau nuėjo į parduotuvės „Maxima“, į vidų, o jos laukan, jis nieko nebandė aiškintis dėl jokio konflikto. Dėl 2024 m. buvusio konflikto ir netinkamo kaltinamojo elgesio niekur nesikreipė, nes tuo metu, jis (J. S.) įlėkė į „Maxima“, buvo gal pavartojęs toks nuotaikoj, L. C. tada pasakė, kad jis jai trenkė per užpakalį, pati to tada nematė, buvo nusisukus ir krovė prekes, ir tada nieks su juo nesibarė ir nekonfliktavo tuo metu, nes pati nematė, buvo nusisukus, jei pati būtų pamačiusi, tai taip. J. S. nekeršija, neturi už ką jam keršyti. Dirba, jai ir jos šeimai pinigų užtenka. Kaltinamąjį pažįstu 12 m. laiko, kol buvo ištekėjusi už R. C. dėl jo bendravimo su kaltinamuoju nieko negalėjo pasakyti – kaltinamasis ateidavo pas jos vyrą ir visą laiką imdavo „metadoną“, jos buvęs vyras buvęs narkomanas, vartodavo „metadoną“ ir J. S. ateidavo prašyti „metadono“. Būdavo barasi, bet jos neklausydavo, kaltinamasis ateidavo neblaivus, apkeikdavo, ir taip 12 m. pastoviai ateidavo, arba „metadono“, arba „klozapano“ prašydavo, dabar išsiskyrė ir ramu. Įvykio dieną parduotuvėje „Maxima“ nebuvo, buvo sekmadienis, dukrai reikėjo į mokyklą pirmadienį, jai į darbą, nebuvo jokioj parduotuvėj, ėjo tik į „Eurokos“. Santariškėse darė rentgeną, apžiūrėjo gydytojai, sakė, kad yra sutrenkimas, kad tą vietą ir paskaudės, kad dukrai vaistų nuo skausmo duoti jei prašys, labai rimto nieko nėra, buvo žymė nuo trenkimo, bet reikia e. sveikatoje žiūrėti kaip tiksliai parašyta. Po įvykio dukra savaitę laiko nėjo į mokyklą, gerą savaitę jautė galvos svaigimą, vis galvą paskaudėdavo, mokytojai paskambino, iš e. sveikatos nusiuntė lapą, kad atleistų nuo kūno kultūros nuo visko. Savaitę namie pabuvo, bet paskui nuėjo į mokyklą, sakydavo vis, kad paskauda, kiekvieną vakarą kai reikia eit gult, sako, kad skauda. Pas psichologą po įvykio lankėsi, šiai dienai, galima sakyti, kad kaip ir nieko, neurologiniam skyriui gulėjo – buvo pradėjusi pašlubuoti, bet sakė, kad čia viskas susiję su nervais, dabar paskirta reabilitacija, nes vis pašlubuoja. Po šio įvykio prasidėjo ir tie galvos skausmai, gulėjo Santariškėse, neurologiniame skyriuje. Psichiatrinėje ligoninėje L. C. nebuvo gydyta. Po to įvykio, dukra viena į lauką nebeina, tik su sese arba su ja, anksčiau vakarais lauke būdavo, o dabar neina, priežasties nesako, kodėl nebenori eiti į lauką. Buvęs sutuoktinis apie šį įvykį žino, pasakė jos vyresnei dukrai, ar gerai L. C. gavo „į snukį“, reiškia kaltinamasis pasigyrė jos buvusiam sutuoktiniui, ką gi jis sako, kad to nebuvo.

Liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad eina (duomenys neskelbiami) pareigas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate. Vykdant tarnybą gavo pranešimą, kad prie darželio (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), trenkė pranešėjos dukrai. Atvykus į įvykio vietą, įvykio vietoje laukė nukentėjusioji su dukra. Jei gerai prisimena, kad dukra L. C., o mama S. C., kuri paaiškino, kad kaltinamasis, kurio vardo ir pavardės dabar neprisimena, trenkė dukrai per veidą, dėl ko trenkė neaišku. Paaiškino, kad įvyko konfliktas, mama bandė užgint, motina (S. C.) aiškino, kad užsipuolė ant dukros iš niekur nieko, sakė, kad tas vyras sėdėjo ant kanalizacijos dangčio, atsistojo staigiai, ranka trinktelėjo ir tiek. Atvykus į įvykio vietą L. C. buvo nuliūdusi, pasimetusi, išsigandusi, atrodė neįprastai, sakė, kad galva svaigsta, su sveikata nebuvo viskas gerai, todėl iškvietė medikus. Ar buvo kitų žymių neprisimena. Ar mergaitė buvo apsiverkusi ar verkė negali pasakyti, neprisimena, nes viskas senokai vyko. Kiek prisimena, paklausė kaip jaučiasi, ar medikai reikalingi, sakė kad lyg ir blogai jaučiasi, ir jei buvo trenkta, asmenys turi pretenzijų, reikia, kad apžiūrėtų medikai, todėl patys iškvietė medikus. Palaukė kol medikai apžiūrėjo ir, jei gerai prisimena, L. C. medikai išsivežė į ligoninę. S. C. aiškino, kad su dukra ėjo į „Eurokos“ parduotuvę, sakė, kad tas vyras „prisikabino“, bandė išsiaiškint kas per vyksta, žodis po žodžio, trenkė ir pasišalino. Sakė, kad ėjo į parduotuvę šaligatviu, takeliu pro (duomenys neskelbiami) darželį, du asmenys sėdėjo ant kanalizacijos dangčio, ir kažką ten veikė, kad einant pro šalį žodis po žodžio, susikivirčijo ir įvyko kažkoks konfliktas tarp jų, kad motina bandė, jei gerai atsimena, užstoti, tada tas vyras atsistojo ir ranka trenkė vieną kartą per veidą ir pasišalino iš įvykio vietos. Motina sakė, kad žino tą žmogų, pažįsta, žino kas jis toks yra, iš vardo ir pavardės, kurią sakė, tokio asmens nepažinojo, šiuo metu jo pavardės neprisimena, rašė tarnybinį dėl įvykio, jame turėjo nurodyti. Iš nukentėjusiųjų paaiškinimų tiksliai neprisimena tarp ko konfliktas vyko, bet greičiausiai konfliktas vyko tarp dukros ir kaltinamojo. Įvykis buvo prie darželio, prie savivaldybės, kur dabar vyksta remontai, kur nugriautas pastatas. Neprisimena ar po įvykio ieškojo nukentėjusiųjų įvardinto asmens. Dėl įvykio turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl išsikvietė kolegas, kuriems atvykus perdavė įvykio tyrimą. Nukentėjusiosios sakė, kad žino asmenį, pasakė jo vardą ir pavardę, pavardės, kurią sakė dabar neprisimena, bet sakė, kad žinomas asmuo tikrai, vietinis, dėl įvykio rašė tarnybinį pranešimą, ar įvardino tarnybiniame vardą/pavardę neatsimena, reikia skaityti, jei įvardino, tai bus parašyta tarnybiniame pranešime. Pagarsinus jo 2025 m. rugsėjo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 157-160), kad: „2025 m. liepos 11 d. dirbant ekipaže V5015 su patruliu V. L. apie 14.14 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus AVPK OVS, kad adresu (duomenys neskelbiami), pranešėjos pažįstamas asmuo J. S., ką tik trenkė pranešėjo dukrai (15 m. amžiaus) per veidą ir išėjo link (duomenys neskelbiami) namo. GMP atsisakė, laukia vietoje, prie darželio. Vyro požymiai: aukštas, pilku megztiniu, tamsūs džinsai. Atvykus nurodytu adresu pranešėja S. C. teigė, kad ėjo kartu su dukra L. C., gim. (duomenys neskelbiami) m., į ,,Eurokos“ parduotuvę, prie darželio ant kanalizacijos dangčio sėdėjo J. S. ir jo draugas, kurio įvardinti negali. J. S. pradėjo kelti konfliktą, bandydamas įžeisti jos dukrą L. C., o S. C. norėjo konfliktą numalšinti, šūktelėjo, kad nelystų prie jų, bet J. S. atsistojęs priėjo prie jų ir dešinės rankos delnu trenkė L. C. per veidą, pataikė į kairės pusės smilkinį, po ko pasišalino iš įvykio vietos kiemais. S. C. po smūgio dukrai nedelsiant paskambino į bendrą pagalbos centrą, kad iškviestų policiją. Jiems atvykus, įvykio vietoje S. C. paaiškino, kad nori rašyti pareiškimą, todėl informavo operatyvinę grupę V5020, kad reikės registruoti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Bendraujant su pranešėja ir jos dukra, pranešėjos dukrai L. C. staiga pradėjo svaigti galva, todėl iškvietė medikus. Atvykus GMP brigadai buvo nuspręsta, kad L. C. bus pristatyta į Vilniaus Santariškių vaikų ligoninę, Santaros g 7, Vilnius. Pranešėja S. C. ir jos dukra L. C. išvyko su GMP brigada iki ekipažui V5020 atvykstant. S. C. žadėjo rašyti pareiškimą, todėl įvykis perduotas ekipažui V5020, kad būtų registruojama IT medžiaga dėl fizinio skausmo sukėlimo. Įvykio vieta nufotografuota, vaizdo kameromis nestebima, iš įvykio vietos nieko nepaimta. J. S. nesurastas. Šiuo metu apie įvykį neturi ką pridėti.“, juos patvirtino. Įvykio datos tikslios nepamena, buvo ruduo, lyg ir rugsėjis, rugsėjo pradžia, dėl ko apklausoje nurodyta kita data negali pasakyti. Pagarsinus liudytojo (1 t., b l. l. 30) 2025 m. rugsėjo 14 d. tarnybinį pranešimą, patvirtino, kad tarnybinis pranešimas jo surašytas ir pasirašytas.

Baudžiamosios bylos medžiagos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad:

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 m. rugsėjo 21 d. S. C. protokolo–pareiškimo pagrindu (t. 1. b. l. 6-15) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2025 m. rugsėjo 14 d. apie 14.14 val. adresu (duomenys neskelbiami), jai einant su dukra, dukrą L. C. užpuolė iš matymo pažįstamas J. S., kuris vieną kartą dešinės rankos delnu L. C. trenkė į veidą, į kairį smilkinį. L. C. patyrė fizinį skausmą.

Iš 2025 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 16-18, 19-22) nustatyta, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – pėsčiųjų takas darželio pusėje šalia kanalizacijos šulinio, tarp (duomenys neskelbiami) (vaikų darželio pastatas) ir (duomenys neskelbiami) (savivaldybės pastato vidinio kiemo pusė) (duomenys neskelbiami) mieste. Apžiūros metu nustatyta, kad pėsčiųjų takas grįstas šviesiai pilkomis betoninėmis šaligatvio plytomis, kraštai dekoruoti trinkelėmis. Už kanalizacijos šulinio yra įrengta vaikų darželio teritoriją atitverianti tvora iš metalinio tinklo segmentų su betoniniais kuoliukais. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, iš įvykio vietos nieko nepaimta.

Iš 2025 m. rugsėjo 14 d. – 2025 m. rugsėjo 21 d. asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 48-52) nustatyta, kad nepažeidžiant asmens orumo ir garbės, savanorišku asmens sutikimu, atlikta asmens – L. C. vizuali nepridengtos drabužiais kūno dalies – veido apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad L. C. gim. (duomenys neskelbiami) m., veido kairės pusės smilkinio srityje matomas paraudimas.

Iš 2025 m. rugsėjo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 83-86) nustatyta, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertei specialistei Rasai Gaidienei apžiūrėti L. C., gim. (duomenys neskelbiami) m., medicininiai dokumentai, kurių pagrindu Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertė specialistė Rasa Gaidienė pateikė išvadą, kad L. C. po 2025 m. rugsėjo 14 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, kadangi VšĮ VULSK diagnozuotas smilkinio srities sumušimas nėra pagrįstas objektyviais traumavimo požymiais ir sužalojimu nekvalifikuojamas.

Iš 2025 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1 b. l. 180-182) nustatyta, kad apžiūrėtas, aprašytas ir užfiksuotas Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) patalpintas Bendrajame pagalbos centre gauto pranešimo (skambučio) įrašas ID 92419924626. Apžiūros metu nustatyta: pranešimo (skambučio) pradžia 2025 m. rugsėjo 14 d. 14:09:26 val., pranešėja S. C. nurodė, kad (duomenys neskelbiami), prie darželio (duomenys neskelbiami), iš matymo pažįstamas girtas J. S., be jokios priežasties trenkė jos 15 metų amžiaus dukrai per veidą. Prašo policijos pagalbos.

Iš 2025 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 186-188) nustatyta, kad apžiūrėti, aprašyti pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone užfiksuoti penki vaizdo įrašai Nr. export-088qt, export-ayrub, export-f6nrj, export-z6dnj, export-dywh6. Apžiūros metu nustatyta: 1) garso ir vaizdo įrašas Nr. export-088qt, trukmė 00:05:09. Moteris lauke parodo įvykio vietą, kur iš matymo pažįstamas vyras užsimojo ranka ir trenkė į veidą jos dukrai. 2) garso ir vaizdo įrašas Nr. export-ayrub, trukmė 00:05:10. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Moteris lauke pasakoja, kad su dukra ėjo iš parduotuvės, jai iš matymo pažįstamas vyras pribėgo prie jos dukters ir trenkė į veidą. Kai ji pasakė, kad kvies policiją, šis pasakė, kad jei ji iškvies policiją, jis ją užmuš. 3) garso ir vaizdo įrašas Nr. export-f6nrj, trukmė 00:04:40. Fotografuojama įvykio vieta. 4) garso ir vaizdo įrašas Nr. export-z6dnj, trukmė 00:05:10. Įrašas analogiškas apžiūrėtam įrašui Nr. export-ayrub. 5) garso ir vaizdo įrašas Nr.export -dywh6, trukmė 00:02:31.

Iš Vilniaus apskritis vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Renatos Stasiūnienės 2025 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 33-34) nustatyta, kad tikslinant aplinkybes dėl įvykio 2025 m. rugsėjo 14 d. (ROIK: (duomenys neskelbiami)), nustatyta, kai kuriuose procesiniuose dokumentuose klaidingai nurodyta įvykio data ir, kad įvykio data yra – 2025 m. rugsėjo 14 d., taip pat nurodyta, kad liudytojai S. C. apklausos metu nurodžius daugiau duomenų apie įtariamą asmenį, paieškos sistemoje POLIS II sistemoje suvedus amžių, spėjamą pavardę buvo nustatyti tikslus įtariamojo duomenys – J. S., gim. (duomenys neskelbiami), gyv. (duomenys neskelbiami).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-54-648/2025).‏‏

Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-719/2020, Nr. 2K-87-1073/2025).‏‏‎

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Paaiškino, kad parduotuvėje „Maxima“ L. C. jam du kartus sudavė per veidą, išėjęs iš parduotuvės, pamatė už parduotuvės jų visą šeimą, priėjo prie pasakė, kad L. C. daugiau taip nedarytų, nes sulaužys jai ranką. Įvykis parduotuvėje ir jo pokalbis su L. C. už parduotuvės buvo tą pačią dieną, L. C. atžvilgiu nesmurtavo, konflikto ant tako prie darželio nebuvo.

Nepilnametė nukentėjusioji L. C., apklausta 2025 m. lapkričio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino (t. 1, b. l. 122-123), kad įvykis buvo rugsėjį, nes jau ėjo į mokyklą, buvo sekmadienis. Tą dieną ėjo su mama į „Eurokos“ prie savivaldybės, adreso nežino ir pamatė, kad tas, kuris jai trenkė ir jo draugas sėdėjo abu ant šulinio girti. Tas, kuris jai trenkė, buvo gerai pažįstamas su jos buvusiu patėviu. Tas, kuris trenkė, priėjo prie jos mamos, pradėjo ją liesti rankomis. Mama pasakė „atsiknisk“, ir tada jis kumščiu ar delnu trenkė jai per smilkinį vieną kartą, nuo smūgio jautė zvimbėjimą galvoje. Kai gavo smūgį, apsisuko nuo smūgio, nes trenkė per stipriai. Trenkė į kairį smilkinį (parodo), kai trenkė nuo smūgio žymės neliko, jai labai galvą skauda vakarais. Iki trenkimo galvos neskaudėjo, po įvykio vis dar paskauda. Įvykio metu jai iš dešinės stovėjo mama, vyrai – priekyje. Jis priėjo prie mamos (rodo) iš šono, jos pasisuko į jų pusę, nes jis pradėjo kalbinti. Prieš mamą buvo jo draugas, o tas, kuris trenkė, buvo prieš ją. Trenkė dešine ranka. Kad vyrai buvo neblaivūs sprendžia iš to, kad matėsi, kad komoj, tas, kur trenkė dar laikė butelį, nevaikščiojo tiesiai, į šonus vaikščiojo. Vyrai stovėjo kokių 15 cm atstumu. Po to mama ją apgynė. Jo draugas sakė: „ką tu čia darai, čia gi mažas vaikas“. Tas draugas paklausė „ar tu pretenzijų neturi“, atsakė, kad „ne“, o tas, kuris jai trenkė, nuėjo ir parodė vidurinį pirštą. Mama paskambino į policiją, policijos laukė valandą, kai atvažiavo, uždavė klausimų ir laukė greitosios, kuri apžiūrėjo ir nuvežė ją į Santariškes. Nustatė, kad buvo geras smūgis į smilkinį ir jai iki šiol paskauda.

Šie nepilnametės nukentėjusiosios L. C., kuri apklausos metu buvo 15 m. amžiaus, ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai yra pakankamai išsamūs ir nuoseklūs – nukentėjusioji nurodė tikslias įvykio aplinkybes, t. y., kad smūgį į kairį smilkinį jai sudavė jos buvusio patėvio geras pažįstamas, nuo smūgio jautė „zvimbėjimą“ galvoje, taip pat nurodė, kad smūgį jai sudavė dešine ranka, delnu ar kumščiu sudavė negalėjo nurodyti, taip pat nurodė įvykio vietą ir laiką. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui gali būti vertinami kaip įrodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27/2014, 2K-208-976/2017).

Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui 2025 m. lapkričio 26 d. duotus parodymus patvirtina įvykio dieną – 2025 m. rugsėjo 14 d. jos asmens apžiūros protokole (t. 1, b. l. 48-52) užfiksuotai duomenys, kad L. C. veido kairėje pusėje matomas smilkinio paraudimas. Taip pat nepilnametės nukentėjusiosios parodymus patvirtina teisiamajame posėdyje duoti liudytojų S. C., Dominyko Sakovič teisiamajame posėdyje duoti parodymai ir rašytinė bylos medžiaga.

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. C. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo mėnesį, buvo sekmadienis, nes kitą dieną reikėjo vaikui į mokyklą, takeliu ėjo su dukra į „Eurokos“, matė, kad sėdi J. S. ir dar kažkoks vyras, kurio nežino, ant šulinio dangčio prie darželio (duomenys neskelbiami) tvoros. Einant su dukra, J. S. atsistojo ir rusiškai ėmė kažką sakyti, ji jam iš karto pasakė „atsiknisk“ ir jis tada trenkė L. C. į veidą iš niekur nieko. Kai J. S. sudavė L. C., tas vyras nuo šulinio pašoko, pribėgo prie jų ir rusiškai jam sakė: „ką tu darai?“. Nuo šulinio iki takelio gal koks geras didelis žingsnis, prie pat takelio yra tas kanalizacijos šulinys. L. C. sudavė dešine ranka į jos kairę pusę veido, tuo metu mes ant takelio stovėjo, o jis kaip ir ant tos žolytės šalia. J. S. dešine ranka į kairę pusę trenkė, kuria rankos vieta sudavė nepastebėjo, nes viskas įvyko labai greit, kai sudavė, tai L. C. net persisuko šonan. Po smūgio pasakė J. S., „ką tu darai“, pasikivirčijo, tada jis ją „nusiuntė“ ir išeidamas rodė vidurinius pirštus. Pasakė jam, kad policiją iškvies, ir tas vyras iš paskos jo nubėgo. Po suduoto smūgio L. C. iš karto apsiverkė, ta pusė buvo paraudusi, laikėsi už žando. Liudytoja S. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 21 d., 2025 m. gruodžio 3 d. (t., b. l. 39-41, 42-44) davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams duotiems teisiamajame posėdyje. Liudytojos S. C. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Vien ta aplinkybė, kad nepilnametę nukentėjusiąją L. C. ir S. C. sieja artimas giminystės ryšys, t. y. S. C. yra L. C. motina, nesudaro pagrindo abejoti liudytojos S. C., kuri bylos duomenimis yra tiesioginė įvykio liudininkė, duotų parodymų tikrumu. Kaltinamojo J. S. versiją patvirtinančių duomenų, kad liudytoja S. C. jį apkalba, baudžiamojoje byloje nėra.

Liudytojas Dominykas Sakovič teisiamajame posėdyje nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, įvykio vietoje laukė S. C. su dukra L. C., jos paaiškino, kad ėjo į parduotuvę šaligatviu, takeliu pro (duomenys neskelbiami) darželį, du asmenys sėdėjo ant kanalizacijos dangčio ir, kad pažįstamas vyras trenkė L. C. per veidą. S. C. nurodė to asmens vardą ir pavardę, paaiškino, kad užsipuolė jos dukrą iš niekur nieko, sakė, kad tas vyras sėdėjo ant kanalizacijos dangčio, atsistojo staigiai, ranka trinktelėjo. Atvykus į įvykio vietą L. C. buvo nuliūdusi, pasimetusi, išsigandusi, atrodė neįprastai, sakė, kad galva svaigsta, su sveikata nebuvo viskas gerai, todėl iškvietė medikus, ar buvo kitų žymių neprisimena. Medikai L. C. išsivežė į ligoninę detalesnei apžiūrai. Kadangi buvo nusikalstamos veikos požymių iškvietė kitą policijos ekipažą, kuriam perdavė tolesnį įvykio tyrimą. Dėl įvykio tą pačią dieną surašė tarnybinį pranešimą, dėl netikslios datos tarnybiniame pranešime ir apklausos protokole negalėjo paaiškinti. Patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 157-159).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše (t. 1., b. l. 23-29) užfiksuota, kad 2025 m. rugsėjo 14 d. 14. val. 13 min. gautas pranešėjos S. C. pranešimas, kad pažįstamas asmuo J. S. ką tik trenkė pranešėjos dukrai 15 m. per veidą ir išėjo link (duomenys neskelbiami) namo, GMP atsisakė, laukia vietoje, prie darželio. Vyro požymiai: aukštas, pilku megztiniu, tamsūs džinsai. Pagal pranešimą išsiųstos pajėgos – V5015, policijos pareigūnai – vyriausieji patruliai Vaidas Laurukėnas ir Dominykas Sakovič, kurie į įvykio vietą atvyko 14 val. 55 min., baigimo laikas – 15 val. 52min. 2025 m. rugsėjo 14 d. 15val. 17 min. išsiųstos kitos pajėgos – V5020, policijos pareigūnai – vyriausiais patrulis Sergej Bogomolov ir vyresnioji tyrėja Renata Stasiūnienė. Šie duomenys patvirtinami ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis (t. 1, b. l. 16-22), kad įvykio vieta – pėsčiųjų takas, tarp (duomenys neskelbiami), ir (duomenys neskelbiami), buvo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota 2025 m. rugsėjo 14 d. nuo 16.00 val. iki 16.10 val.

Tai, kad įvykis, dėl kurio nagrinėjama ši baudžiamoji byla, įvyko 2025 m. rugsėjo 14 d., užfiksuota ir ikiteisminį tyrimą pradėjusios tyrėjos Renatos Stasiūnienės 2025 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 33-34), kuriame nurodyta, kad tikslinant aplinkybes dėl įvykio 2025 m. rugsėjo 14 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kai kuriuose procesiniuose dokumentuose klaidingai nurodyta įvykio data ir, kad įvykio data yra – 2025 m. rugsėjo 14 d. Tai sudaro pagrindo išvadai, kad byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose – liudytojo Dominyko Sakovičiaus (Dominykas Sakovič) 205 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 30), policijos pareigūnės Renatos Stasiūnienės tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 31-32) ir liudytojo Dominyko Sakovičiaus 2025 m. rugsėjo 14 d. apklausos protokole (t, 1, b. l. 157-160) nurodyta data – 2025 m. liepos 11 d., yra nurodyta klaidingai ir šis procesinių dokumentų trūkumas yra ištaisytas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 33-34). Be to tiksli įvykio data – 2025 m. rugsėjo 14 d. yra nustatyta ir kitais rašytiniais bylos duomenimis – PRĮR registro išrašu, įvykio vietos (t. 1, b. l. 16-22), asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 48-52), greitosios medicinos pagalbos kortelės (t. 1, b. l. 72-73), liudytojos S. C. apklausos protokolo (t. 1, b. l. 39-41, 42-44) ir kitais rašytiniais duomenimis, todėl kaltinamojo J. S. gynėjos advokatės Rimutės Giruckienės baigiamojoje kalboje išsakytos abejonės dėl įvykio datos nėra pagrįstos ir nesudaro pagrindo taikyti in dubio pro reo (lot. abejojant – visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad: <...> kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021, 2K- 227-976/2021).

Įvykis, dėl kurio nagrinėjama ši baudžiamoji byla, įvyko 2025 m. rugsėjo 14 d., kaltinamasis procesinių veiksmų atlikimui – apklausai, į policijos įstaigą buvo šaukiamas atvykti 2025 m. rugsėjo 24 d. 9.00 val., jam atvykus paaiškėjo, kad J. S. nemoka valstybinės kalbos, todėl jam buvo įteiktas šaukimas į apklausą atvykti 2025 m. rugsėjo 29 d 14.00 val., ką patvirtina 2025 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 195-196) duomenys. Tai sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamajam apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo žinoma 2025 m. rugsėjo 24 d. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 29 d. (t. 2, b. l. 10-13), t. y. nuo įvykio (2025 m. rugsėjo 14 d.) praėjus neilgam laiko tarpui, J. S. nurodė, kad nežino kur buvo pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku (2025 m. rugsėjo 14 d. 14.14 val.), nes turi problemų su atmintimi, kad galimai prieš mėnesį ar daugiau parduotuvėje „Maxima“ sutiko L. C. su motiną, paklausė kaip reikalai į ką L. C. jam delnu sudavė per veidą, kad į policiją dėl šio įvykio nesikreipė. Numano, kad konfliktas parduotuvėje buvo su L. C., bet tiksliai nežino, nevaikšto pėsčiųjų taku šalia darželio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten dažnai mato L. C. motiną. Teisiamajame posėdyje Kaltinamasis J. S. nurodė, kad įvykio dieną parduotuvėje „Maxima“ L. C. jam du kartus sudavė per veidą ir išėjęs iš parduotuvės pasakė, L. C. ir jos motinai, jei L. C. taip dar kartą padarys, tai jis jai sulaužys ranką, kad jokio konflikto ant pėsčiųjų tako prie darželio nebuvo ir prieš nepilnametę L. C. jis nesmurtavo, kad S. C. nori pinigų ir jam kerštauja.

Kaltinamojo J. S. parodymai apie jo konfliktą su L. C., yra prieštaringi, t. y. kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktas parduotuvėje su L. C. buvo mėnuo ar daugiau iki nagrinėjamo įvykio, kad dėl įvykio į policiją nesikreipė, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad konfliktas parduotuvėje ir įvykis, kurio padarymu kaltinamas, įvykio tą pačią dieną. Nukentėjusioji L. C. apklausiama parodė, kad po įvykio matė jai trenkusį vyrą „Maximoj“, jis jai pasakė rusiškai „tu suka“, neatsiprašė. Liudytoja S. C. nurodė, kad 2024 m., t. y. metai iki nagrinėjamo įvykio, parduotuvėje „Maxima“ J. S. jos dukrai L. C. sudavė „per užpakalį“, dėl ko dukra sudavė jam delnu per veidą, kad dėl to įvykio į policiją nesikreipė ir jokio konflikto su J. S. dėl to įvykio nebuvo. Pažymėtina, kad kaltinamajam J. S. jam pareikšto pranešimo apie įtarimą turinys buvo žinomas vėliausiai 2025 m. rugsėjo 29 d., t. y. praėjus neilgam laiko tarpui – 15 dienų, po įvykio, kaltinamojo apklausoje dalyvavo jam paskirtas gynėjas advokatė Rimutė Giruckienė, kas sudaro pagrindo manyti, kad kaltinamajam teisė į gynybą buvo užtikrinta. Kaltinamasis jokių prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą ir/ar skundų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nereiškė. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji L. C. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta 2025 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai J. S. buvo apklaustas įtariamuoju 2025 m. rugsėjo 29 d. (t. 2, b. l. 10-13). Kaltinamasis J. S. savo teise dalyvauti nukentėjusiosios L. C. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2025 m. lapkričio 26 d., užduoti apklausiamai nukentėjusiajai klausimų, susipažinti su apklausos protokolu, teikti dėl jo pastabas, nepasinaudojo, nors pranešimas apie atliekamos apklausos datą ir vietą kaltinamajam pasirašytinai įteiktas 2025 m. lapkričio 11 d., kaltinamojo gynėjai išsiųstas 2025 m. lapkričio 10 d., (t. 1, b. l. 108-109, 112-113). Kaip minėta, kaltinamojo J. S. teiginiai apie jo konfliktą su L. C. ar konfliktiškus santykius su liudytoja S. C., kurių pagrindu S. C., kaltinamojo teigimu jį šmeižia, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl tokią kaltinamojo versiją teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją. Nagrinėjamu atveju nepilnametė nukentėjusioji L. C. nurodė konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ji konkrečiai nurodė kas jai sudavė – jos buvusio patėvio geras pažįstamas, nurodė vietą ir būdą kaip buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. tai, kad jai buvo suduota dešine ranka į kairį smilkinį, taip pat nurodė aplinkybes sekusias iš karto po įvykio, tai, kad ją apgynė kartu su ja įvykio metu buvusi jos motina, kuri iš karto iškvietė policiją. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina tiek liudytojų S. C., Dominyko Sakovičiaus parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga – nukentėjusiosios asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenys, kad L. C. veido kairėje pusėje matomas smilkinio paraudimas, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje esantys įrodymai yra tarpusavyje susiję, juose nurodyti duomenys patvirtina vieni kitus, byloje ištirtų įrodymų visuma yra pakankama ir patikima.

Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis J. S. 2025 m. rugsėjo 14 d. apie 14 val. 14 min., ant pėsčiųjų tako prie (duomenys neskelbtini) lopšelio- darželio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., be jokios priežasties tyčia sudavė delnu L. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., vieną smūgį į veidą, pataikydamas į smilkinio sritį, tokiu būdu sukėlė L. C. fizinį skausmą smilkinio srityje, todėl kaltinamojo J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta.

III. Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis), taip pat į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą nepripažino. Jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 ir 60 straipsniai).

Kaltinamasis J. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, todėl kaltinamasis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis, paskutinių vienerių metų laikotarpiu administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nėra baustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2026 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 33) nurodyta, kad J. S. registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nuo 2001 m., jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas. Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant įvairias psichoaktyviąsias medžiagas J. S. eilę kartų gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, paskutinį kartą – 2023 m., jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, žalingas vartojimas. Kaltinamasis nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktai).

IV. Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – CPK) 119 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai: Nepilnametė nukentėjusioji L. C., atstovaujama įgalioto atstovo advokato Valdo Bivainio, atstovės pagal įstatymą S. C., 2025 m. gruodžio 23 d. pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 136-137) dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje nepilnametės L. C. atstovai ieškinį palaikė. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo 15 m. amžiaus, patirtas smurtas jai sukėlė fizinį skausmą, sunkius išgyvenimus, kurie ilgai išliks atmintyje. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – suduoto smūgio į veidą, nepilnametė labai išsigando, buvo šoke, apsiverkė, po šio įvykio jai kurį laiką svaigo galva ir iki šiol paskauda, pablogėjo jos psichologinė būsena. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) 2025 m. gruodžio 2 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, suteiktų nukentėjusiajai L. C. sumoje 130,59 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-697/2018, 2K-132-942/2021).‏‏‎ ‏‏ Nustatyta, kaltinamasis J. S. nukentėjusiosios L. C. atžvilgiu, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu (2025 m. rugsėjo 14 d.) buvo nepilnametė (15 m. amžiaus), padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ar jos dalies neatlygino. Nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais smurtiniais veiksmais – suduodamas delnu vieną kartą nukentėjusiajai į kairį smilkinį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, į tai, kad nusikalstama veika padaryta nepilnamečio asmens atžvilgiu, nepilnametė nukentėjusioji dėl kaltinamojo jai suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą, šoką, apsiverkė, po įvykio pablogėjo jos psichologinė būsena, taip patį į kaltinamojo padarytų smurtinių veiksmų pobūdį ir intensyvumą –sudavė vieną smūgį delnu, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, turi psichikos sveikatos sutrikimų dėl žalingo narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kaltinamojo žodžiais gydosi duomenų apie turtą ar santaupas byloje nėra, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, skausmas ir kiti nepatogumai bus kompensuoti iš kaltinamojo J. S. priteisiant nukentėjusios L. C. neturtinei žalai atlyginti 800 Eur.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2024-12-19 nutarties Nr.1A-179-627/2024 40 punktas). Kaip minėta, civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 130,59 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 166-168) Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) žalai dėl nukentėjusiajai L. C. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Teismas kaltinamąjį J. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje dėl nukentėjusiajai L. C. sukelto fizinio skausmo, nukentėjusioji iš karto po įvykio greitosios pagalbos medikų buvo nugabenta į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas (t. 1, b. l. 71-73, 76-80), kur jai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, sumoje 130,59 Eur (t. 1, b. l. 168), buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Padaryta turtinė žala nėra atlyginta, ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais, todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Sprendžiant dėl ieškovės prašomų procesinių palūkanų – 5 procentų dydžio priteisimo, paminėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo J. S. ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (130,59 Eur), skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

V. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį teismas turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą (BPK 94 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 91 straipsnį, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Baudžiamojoje byloje informacijos laikmena – DVD-R kompaktinis diskas – 1 vnt. voke (t. 1, b. l. 102), su įrašytais Bendrajame pagalbos centre registruoto pranešimo įrašu ir policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „Body“ užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais, yra sudėtinės procesinių dokumentų – apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 23-28, 183-185) dalys, todėl paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimo (t. 1, b. l. 191-192) pagrindu informacijos laikmena – DVD-R kompaktinis diskas – 1 vnt., su jame įrašytu nepilnametės nukentėjusiosios L. C. 2025 m. lapkričio 26 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu, pagal 2025 m. gruodžio 11 d. aktą (PADIS kodas 00000442735) (t. 1, b. l. 193) perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugyklą (adresas Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav.). Nurodyta informacijos laikmena – DVD-R kompaktinis diskas (1 vnt.), yra procesinio veiksmo – 2025 m. lapkričio 26 d. nepilnametės nukentėjusiosios apklausos protokolo sudėtinė dalis ir šios apklausos vaizdo ir garso įrašas turi būti saugomas baudžiamojoje byloje, todėl 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimas (t. 1, b. l. 191-193) naikintas, o DVD-R kompaktinis diskas (1 vnt.), saugomas pagal 2025 m. gruodžio 11 d. aktą (PADIS kodas 00000442735) (t. 1, b. l. 193-194) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugykloje, prijungtinas prie baudžiamosios bylos medžiagos.

VI. Kiti klausimai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaltinamajam J. S. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas (t. 2, b. l. 120) ir teismo nutartimi (t. 2, b. l. 122),vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu paskirtas gynėjas advokatė Rimutė Giruckienė. Kaltinamajam J. S. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 237,50 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugpjūčio 10 d. pažyma Nr. APD-2026-08211). Antrinė teisinė pagalba kaltinamajam J. S. suteikta esant įstatyme nustatytam būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindui – BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas (nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios teikiant kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą, iš kaltinamojo J. S. neišieškotinos. Nepilnametės nukentėjusiosios L. C. interesus ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. KTS-2026-03444, parinktas ir teismo nutartimi (t. 2, b. l. 125) paskirtas atstovas advokatas Valdas Bivainis. Išlaidos – 789,70 Eur dydžio, susidariusios teikiant nukentėjusiajai L. C. antrinę teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2026 m. rugpjūčio12 d. pažyma Nr. APD-2026-08243) yra apmokamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka ir, nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji (jos atstovė pagal įstatymą), išlaidų atstovo suteiktoms paslaugoms apmokėti, neturėjo. Kaltinamasis J. S. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi psichikos sveikatos sutrikimų, kuriuos, kaltinamojo žodžiais gydosi, duomenų apie jo turtą ar pajamas byloje nėra, kas sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteista žala nukentėjusiosios L. C. neturtinei 800 Eur dydžio žalai atlyginti, taip pat tenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 130,59 Eur turtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų iš kaltinamojo priteisimo, todėl visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išlaidų – 789,70 Eur dydžio, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. C., iš kaltinamojo J. S. neišieškoti.

Kaltinamajam J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2, b. l. 14-17), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir atlyginti nusikalstama veika L. C. padarytą neturtinę žalą 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. C., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą S. C., civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš J. S. L. C. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš J. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 130,59 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 59 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (130,59 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – informacijos laikmenas – DVD-R kompaktinius diskus (2 vnt. vokuose), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugojimui ir informacijos laikmeną – DVD-R kompaktinį diską (1 vnt.), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugykloje (adresas Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav.) pagal 2025 m. gruodžio 11 d. aktą (PADIS kodas 00000442735), prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. S. neišieškoti.

Išaiškinti J. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymas reglamentuotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniuose. Nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, be kitų pareigų, privalo susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.

Teisėja Nijolė Paškonienė