Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2026-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-478/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-06-17
Bylos Nr.
1A-249-478/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02391-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Ernestas Rimšelis, Evaldas Pašilis
Nuteistasis
A. P., E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-478/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02391-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 17 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Pašilio ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Anastasijai Adamonytei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Stankevičiui,nuteistajam A. P. ir jo gynėjai advokatei Aušrai Juknaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 (dvidešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė iš dalies subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2023 m. balandžio 13 d.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tuo pačiu Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas E. G.; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – Ž. D.. Ši teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

A. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2023 m. sausio 18 d. tyrimu tiksliai nenustatytu laiku telefonu susitaręs su E. G. dėl 500 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos pardavimo pastarajam už 2 500 Eur, tą pačią dieną 15.00 val. jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie greitojo maisto restorano „Hesburger“, esančio Vasario 16-osios g. 11A, Jonavoje. Į minėtą aikštelę 15.35 val. atvykus E. G. jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Druskininkų, A. P. įsėdo į šį automobilį, kuriame E. G. perdavė jam 2 500 Eur. Iš karto po to A. P. savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš aikštelės ir apie 15.40 val. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro „Maxima“, esančio Plento g. 3, Jonavoje, kur apie 15.42 val. susitiko su Ž. D. bei šio naudojamame automobilyje „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė pastarojo sūnėnui M. P., perdavė Ž. D. iš E. G. gautus 2 500 Eur. Už perduotus pinigus iš Ž. D. gavęs prekybos centro „Maxima“ daiktų saugojimo spintelės raktą, A. P. užėjo į prekybos centrą, atrakino vieną iš spintelių ir 15.43 val. iš jos paėmė Ž. D. ten paliktą baltos spalvos plastikinį maišelį su užrašu „Maxima“, kuriame buvo geltonos, žalios spalvų dėžutė su užrašu „MANN FILTER“ su joje įdėtais 3 vnt. užlydytų bespalvių plastikinių vakuuminio pakavimo pakuočių, kuriose iš viso buvo labai didelis kiekis – 428,388 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Iš karto po to A. P. maišelį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos savo automobiliu pargabeno į aikštelę prie greitojo maisto restorano „Hesburger“ ir išlipęs iš automobilio 15.48 val. perdavė E. G. maišelį su visu jo turiniu. A. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: nuo tyrimo nenustatytos dienos savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės spintelėje, stiklainyje sudėtuose dviejuose plastikiniuose paketuose savo reikmėms neteisėtai laikė 102,706 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio yra 9,9 %, iki kol 2023 m. kovo 14 d. 19.50–20.40 val. jo bute atliktos kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam švelnesnę bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki 8 metų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. P. tiesiogine tyčia padarė du baigtus tyčinius, nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų disponavimu. Šias aplinkybes nuteistasis pripažįsta ir jų neginčija. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, kai kurias aplinkybes vertino neteisingai, t. y. nepagrįstai sprendė, kad A. P. nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė siekdamas finansinės naudos. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. G. perdavė A. P. 2 500 Eur, o vėliau A. P. šią sumą (2 500 Eur) perdavė nuteistajam Ž. D.. Taigi A. P. jokios asmeninės naudos už šių narkotinių medžiagų išplatinimą neturėjo. Tokiais veiksmais jis tik norėjo padėti ir tuo metu visiškai nepagalvojo apie jo laukiančias pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad už narkotinių medžiagų platinimą nuteistasis gavo pajamų, grįsti prielaidomis. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. nusikalstami veiksmai sukėlė sunkius padarinius, juo labiau kai skundžiamame nuosprendyje, skiriant bausmę nuteistajam E. G., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl pastarojo padarytos veikos sunkių padarinių buvo išvengta pareigūnams sulaikius narkotines medžiagas. Todėl, nuteistojo A. P. teigimu, tokia pati išvada turėtų būti padaryta ir dėl jo padaryto nusikaltimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Individualizuojant bausmę, prašoma įvertinti ir tai, kad abu nusikaltimai buvo padaryti prieš 3 metus. Po šių įvykių A. P. nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, taip pat per šį laikotarpį jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už naujų nusikalstamų veikų padarymą, įskaitant ir dėl narkotinių medžiagų platinimo. Pažymima, kad dėl 2024 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio metu patirtos traumos (mentės kūno lūžio) A. P. nebegali dirbti vairuotojo darbo, kadangi iki šiol jaučia liekamuosius padarinius (negali pilnai pakelti rankos). Todėl dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai individualizuotos ir paskirtos per griežtos bausmės prašoma pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajam A. P. paskirtą 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 metų. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės ir jo kaltės klausimas. Apeliantas iš esmės nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu už vieno iš nusikaltimų, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, teigdamas, jog paskirta bausmė yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Todėl prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už šį nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki 8 metų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir neperžengdama bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nors ir aptarė nuosprendyje visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tačiau padarė dvi grubias baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, tiek nustatydamas A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad veikas padarė recidyvistas, tiek iš esmės neteisingai išsprendė skirtingais teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimą – skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrindamas tik su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, kai iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis A. P. šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kuris jam buvo taikytas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, šios nuosprendžio dalys keičiamos (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Kita vertus, įvertinus visumą aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas teisės taikymo klaidas, teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būti pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir dar labiau sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl paskirtos bausmės ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Skiriant bausmę, visoms bausmei individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Atkreiptinas dėmesys, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021, 13 punktas; 2023 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-489/2023, 7 punktas; 2024 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024, 13 punktas).

Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą nuteistajam A. P. paskyrė 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 20 parų arešto bausmę. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis ginčija tik paskirtos bausmės dydį už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, teigdamas, kad bausmė yra per griežta ir, motyvuodamas mažu nusikalstamos veikos pavojingumu, teigiamu savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo bei neteisingai pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, reikšmingomis skiriant bausmę, prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki 8 metų.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas siejamas su teismo diskrecija, o ne pareiga švelninti asmeniui skiriamą bausmę. Visų antra, BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmės švelninimo pagrindas teismų praktikoje yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-697/2024, 30 punktas). Kitaip tariant, iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022, 12 punktas). Taigi teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018, 49 punktas). Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Šioje byloje nustatyta, kad A. P. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų baigtus tyčinius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Vertinant apeliaciniame skunde ginčijamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą matyti, kad nuteistasis A. P. disponavo narkotine medžiaga – kanapių derva, kurios kiekis (428,388 g) daugiau nei 3 kartus viršija nustatyto labai didelio kiekio ribą (125 g). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad jokie neigiami padariniai dėl to nekilo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie padariniai nekilo ne dėl nuteistojo A. P. valios priklausančių aplinkybių, o dėl policijos pareigūnų veiksmų, netrukus po nusikaltimo padarymo sulaikius kitą nuteistąjį E. G., kuriam A. P., be kita ko, jau buvo išplatinęs narkotines medžiagas. Taigi nuteistojo A. P. vaidmuo šio nusikaltimo daryme nebuvo antraeilis, nes būtent jis sudarė sąlygas E. G. įgyti, o Ž. D. parduoti labai didelį kiekį kanapių dervos, t. y. veikė kaip tarpininkas. Kita vertus, teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad prekybos narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos savaime kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju šio nusikaltimo dalykas nebuvo suvartotas nuteistojo E. G. (skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatytas E. G. tikslas toliau šias medžiagas platinti kitiems asmenimis), savaime nemažina A. P. padarytos veikos pavojingumo. Priešingai, nuteistojo A. P. atlikti veiksmai atitinka rūšinį šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir neleidžia jų vertinti kaip mažiau pavojingų.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, iš tiesų nurodė, kad nuteistasis A. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė siekdamas turtinės naudos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tokia teismo išvada neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. P. nors ir veikė kaip tarpininkas tarp nuteistųjų E. G. ir Ž. D., tačiau už tai jokių pajamų negavo. Naudos siekimą paneigia šioje byloje nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės, iš kurių matyti, kad nuteistasis E. G. padavė A. P. 2 500 Eur, o vėliau A. P. visą šią sumą (2 500 Eur) perdavė nuteistajam Ž. D.. Nuteistasis E. G. patvirtino, kad A. P. perduota pinigų suma – 2 500 Eur buvo skirta kanapių dervai įgyti. Be kita ko, turtinės naudos gavimas iš narkotinių medžiagų platinimo nebuvo inkriminuotas A. P. ir pareikštuose kaltinimuose. Kita vertus, vien tai, kad A. P. nesiekė gauti pelno už išplatintas narkotines medžiagas, nesudaro pagrindo šių aplinkybių laikyti išskirtinėmis, kurios reikšmingai sumažintų veikos pavojingumo laipsnį iki tokio lygio, kuris pateisintų nukrypimą nuo įstatymo sankcijoje nustatytų bausmės ribų. Kitaip tariant, būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad A. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-281-942/2018, 42 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-387/2026, 35 punktas).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis A. P. pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi tik dėl vieno nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau dėl kito inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, A. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies, bylos teisminio nagrinėjimo metu tvirtindamas, kad nuteistasis Ž. D. perdavė jam kontrabandines cigaretes, o ne narkotines medžiagas – kanapių dervą. Iš ko A. P. įgijo įstatymo draudžiamas medžiagas, nuteistasis nenurodė, teigė to asmens nepažįstantis. Taigi nors A. P. iš esmės neneigė, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių dervos, tačiau, duodamas parodymus, tiek savo, tiek kito nuteistojo veiksmus minimizavo ir nurodė aplinkybes, kurios neatitiko kitų byloje esančių įrodymų, taip sąmoningai siekdamas padėti nuteistajam Ž. D. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Taigi šios aplinkybės, kurios, be kita ko, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kvalifikuojant nuteistojo veiksmus, patvirtina, kad A. P. nebuvo nuoširdus duodamas parodymus. Atsižvelgiant į tai, tokį nuteistojo A. P. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kaip formalų, akivaizdžiai neatitinkantį teismų praktikoje įtvirtintų sąlygų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti. Kita vertus, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir laikydamasi non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo, net ir nustačiusi teisės taikymo klaidą, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nešalina iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, kartu pažymėdama, kad nustatyta teisės taikymo klaida neturi reikšmės ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo nuteistojo A. P. atžvilgiu.

Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad veikas padarė recidyvistas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, padaryta neįvertinus procesinio sprendimo priėmimo metu galiojančio teisinio reguliavimo dėl BK 27 straipsnio ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo.

BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiam, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad A. P. paskutinį kartą už tyčinio nusikaltimo padarymą buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, t. y. už savavaldžiavimą panaudojus fizinę ir psichinę prievartą prieš kitą asmenį, paskiriant jam 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdamas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. iš probuojamųjų asmenų registro buvo išregistruotas 2023 m. lapkričio 27 d. Šioje byloje nagrinėjamus tyčinius nusikaltimus A. P. padarė šios bausmės vykdymo atidėjimu metu – 2023 m. sausio 18 d., esant jau įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiui. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį atskirai priimti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Taigi sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-511/2026, 23 punktas; 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026, 20 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šių baudžiamojo įstatymų nuostatų nesilaikė – nuteistojo A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė recidyvistas, pripažino nesat ankstesniais įsiteisėjusiais nuosprendžiais pripažinto fakto, kad A. P. yra recidyvistas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu netinkamai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas ir padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama panaikinant taikytą nuteistajam A. P. jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Šiame kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas, atsižvelgus į Kauno apygardos teismo nustatytų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, savaime nerodo žymiai mažesnio asmens pavojingumo ir tai nėra būtina sąlyga švelninti jam paskirtą bausmę tiek pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tiek pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistojo padarytų nusikaltimų rūšys ir jų pavojingumas iš esmės lieka tie patys ir vien šios vienos iš aplinkybių, reikšmingų individualizuojant bausmę, panaikinimas nesuteikia pagrindo spręsti, kad A. P. paskirtos bausmės, kurios artimos pagal sankciją minimalioms, nėra teisingos ir turėtų būti dar labiau švelninamos, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo A. P. elgesys tiek prieš, tiek po šioje byloje nagrinėjimų nusikaltimų padarymo. Vertinant nuteistojo asmenybę nustatyta, kad A. P. anksčiau buvo teistas 7, o ne 6 kartus, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikaltimus (už vagystes, viešosios tvarkos sutrikdymą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimą ir laikymą, plėšimą naudojant šaunamąjį ginklą, savavaldžiavimą, kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, kai dėl to buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus). Be kita ko, nustatyta ir tai, kad A. P., nepraėjus metams laiko po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, 2019 m. lapkričio 6 d. Prancūzijos teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl neteisėtos prekybos psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis bei prekursoriais (t. 7, b. l. 146–156). Visa tai rodo, kad ankstesnės nuteistajam skirtos bausmės bei taikytos poveikio priemonės (A. P. ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) nepasiekė savo tikslų, jokių teigiamų išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nuteistasis nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekeitė ir toliau nesilaikė įstatymo reikalavimų bei visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nuteistasis A. P. padarė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kaip minėta pirmiau, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo elgesys teigiama linkme nepakito ir po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį dėl 2024 m. rugpjūčio 15 d. padaryto neatsargaus nusikaltimo. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog po šioje byloje nagrinėjamų įvykių A. P. nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, kadangi iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio turinio matyti, kad A. P. pripažino kiekvieną dieną vartojantis kanapes, šias aplinkybes patvirtino ir toje byloje pateikta specialisto išvada. Taigi šios aplinkybės niekaip neleidžia jo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos, juo labiau kai byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. pirmą kartą nusikalto sulaukęs vos 17 metų amžiaus ir nuo to laiko sistemingai darė vis sunkesnius nusikaltimus.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis A. P. nedirba, neturi oficialaus pajamų šaltinio, kas teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie silpnesnius jo socialinės integracijos pagrindus ir ribotas galimybes savarankiškai užtikrinti savo pragyvenimą teisėtomis priemonėmis. Priešingos išvados neleidžia daryti jo apeliacinio skundo argumentai, susiję su patirtais sužalojimais avarijos metu. Byloje esatys duomenys nepatvirtina, kad A. P. būtų nustatytas atitinkamas neįgalumo ar darbingumo lygis, dėl kurio jis negalėtų dirbti kitų darbų, nesusijusių su transporto priemonių vairavimu. Taigi, visuma šių aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo A. P. socialiniai ir darbiniai ryšiai savaime nemažina A. P. asmenybės pavojingumo.

Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti ne tik per griežta, bet ir per švelni, o skiriant bausmę turi būti užtikrinami ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesai. Kitaip tariant, negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių dydžių, kurie būtų neadekvatūs nusikalstamos veikos ir bausmės paskirčiai. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi visas prieš tai aptartas aplinkybes, nesuteikdama nė vienai prioritetinės reikšmės, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių A. P. paskirtos bausmės, įskaitant ir už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kurios artimos pagal sankciją minimalioms, neatitiktų bausmės paskirties. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių dervos paskirta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 20 parų arešto bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo pavojingumui. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir dar labiau sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio pagrindo, juo labiau kai į teigiamai A. P. apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas už atskiras nusikalstamas veikas bausmes, artimas straipsnių sankcijų minimalioms.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagrįstai tarpusavyje subendrino apėmimo būdu, paskirdamas A. P. subendrintą 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2023 m. sausio 18 d., t. y. tuomet, kai jam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, pritaikius BK 75 straipsnį, buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 metams. Nustatyta, kad minėtu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams už savavaldžiavimą (BK 294 straipsnio 2 dalis), padarytą 2021 m. vasario 26 d. Taigi nekyla abejonių, kad šioje byloje nagrinėtos veikos buvo padarytos nuteistajam neatlikus anksčiau paskirtos bausmės. Taip pat nustatyta, kad iki priimant skundžiamą nuosprendį, A. P. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskiriant A. P. laisvės atėmimo bausmę 2 metams, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, taip pat buvo atidėtas 2 metams. Abu nuosprendžiai skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo įsiteisėję. Taigi iš šių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę turėjo subendrinti ne tik su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, bet ir su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Be to, parinkdamas atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo būdą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarytos anksčiau nei veika, už kurią A. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, be to, veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Todėl dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio subendrintos bausmės skyrimą, ši nuosprendžio dalis taip pat keičiama BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, A. P. skundžiamu Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta 10 metų 3 mėnesių bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant bausmės dalį – 9 mėnesius, paskiriant A. P. subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į tai, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą bei tai, kad skundžiamu nuosprendžiu padarytos veikos buvo padarytos iki ankstesnio – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio priėmimo, ši subendrinta bausmė apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, A. P. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis A. P., bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nebuvo sudaręs, dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo. Šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu A. P. buvo parinkta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartimi paskirta gynėja advokatė A. Juknaitė. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. birželio 15 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma Nr. APD-2026-06889 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-249-478/2026 priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nuteistajam A. P. buvo patirtos 350 Eur dydžio išlaidos. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2026 m. birželio 8 d. teismo pranešimu, kuriuo nuteistasis buvo informuotas apie jam paskirtą gynėją jį ginant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. birželio 15 d. pažyma Nr. APD-2026-06889 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo pateikta pavėluotai – teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo A. P. valstybės naudai priteisti 350 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria šiuo nuosprendžiu A. P. paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su neatlikta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalimi.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, A. P. Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtą 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant bausmės dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, ir A. P. paskirti subendrintą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią subendrintą bausmę apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistajam A. P. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė recidyvistas.

Kitą Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. P. palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Jūratė JakubonienėEvaldas PašilisErnestas Rimšelis