Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-268-866/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-25
Bylos Nr.: e2A-268-866/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01366-2025-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Asta Pikelienė, Alma Urbanavičienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: mažosios bendrijos „PRO GOV“, MB „PRO GOV“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Fermarine“
Atsakovas: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-268-866/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01366-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 3.3.1.19.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 25 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „PRO GOV“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fermarine“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pro Gov“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Fermarine“, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Pro Gov“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fermarine“ (buvęs pavadinimas – UAB „Forgedot service“), prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą dėl vienašališko 2023 m. lapkričio 24 d. viešojo pirkimo sutarties dėl Puškų pasienio užkardos Šaškių atraminio punkto Drūkšių ežero prieplaukos įrengimo bei ežero krantinės ir dugno sutvarkymo darbų (toliau – Sutartis) nutraukimo dėl esminio pažeidimo bei panaikinti atsakovės sprendimą dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei, pasitelkus trečiąjį asmenį – subrangovą, atlikus visus darbus pagal Sutartį 2024 m. spalio 14 d., buvo pasirašytas galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas. 2025 m. sausio 20 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad 2024 m. gruodžio 16 d. nustatė defektus ir surašė defektinį aktą, kuriame užfiksuota, kad ieškovė, atlikdama Sutartyje numatytus darbus, nesilaikė techninio sprendimo, darbus atliko nekokybiškai, betoninių inkarų laikikliai prie prieplaukos medinių konstrukcijų buvo pritvirtinti medsraigčiais, dėl to neatlaikė meteorologinių sąlygų poveikio ir nutrūko nuo pontonų. Atsakovė pareikalavo ištaisyti defektus per 20 darbo dienų ieškovės sąskaita. Ieškovė 2025 m. sausio 22 d. raštu nesutiko su šiuo reikalavimu, kadangi defektai atsirado ne dėl ieškovės kaltės, o dėl konstrukciją veikiančių gamtinių sąlygų, pažymėdama, jog: neprojektavo pontoninės konstrukcijos, darbus atliko vadovaudamasi užsakovės parengta technine užduotimi, naudojant techninėse specifikacijose nurodytas medžiagas ir esamą technologiją; užsakovės techninėje užduotyje nepateikta konstrukcijos apkrovos skaičiavimų pagal objekto vietą ir veikiamas gamtos sąlygas, todėl darbai atlikti vadovaujantis esama technologija ir pateiktomis techninėmis specifikacijomis; reikalinga pontoninės konstrukcijos ir inkaravimo stiprumo didinimas, konstrukcijos galiniame taške dėl sąlyginai didelio statinio (garažo) susidaro didesnė apkrova į pontoninę konstrukciją esant ledo judėjimui, todėl sulūžo vidurinė pontoninės konstrukcijos dalis per sujungimo vietą; visos medinės konstrukcijos yra tvirtinamos medsraigčiais arba varžtais; ieškovė pasiūlė papildomai įvertinti pontoninio liepto konstrukciją ir naudojimo sąlygas, atlikti konstrukcijos papildomą sutvirtinimą ir inkaravimo sistemos galios padidinimą. 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu atsakovė nurodė, kad pontono gedimai atsirado dėl netinkamai atliktų darbų, o ieškovė, kaip savo srities profesionalė, privalėjo informuoti atsakovę apie projektavimo trūkumus ir pati įvertinti galimas pontoninės prieplaukos apkrovas, tokias kaip garažo, vėjo, bangavimo ir pan. bei pateikti tokius techninius sprendimus, kad būtų pasiektas sutarties rezultatas. Atsakovės vertinimu, Sutarties vykdymo metu ieškovė nebuvo išsakiusi jokių pastebėjimų dėl techninės specifikacijos trūkumų, neteikė atsakovei siūlymų ar pastabų dėl techninių sprendimų. Atsakovė įvertino, kad ieškovė atsisakė pašalinti defektus, atsiradusius garantinio laikotarpio metu, todėl nutarė samdyti trečiąją šalį ieškovės atliktų darbų defektų šalinimui bei kreiptis į teismą dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Taip pat nurodė, kad Sutartis su ieškove bus vienašališkai nutraukta nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. dėl jos esminių sąlygų pažeidimo. Ieškovė sužinojo, kad ji 2025 m. spalio 2 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai įtraukė ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir nutraukė Sutartį remdamasi jos esminiu pažeidimu, t. y. netinkamu, nekokybišku darbų atlikimu, kadangi galutiniu darbų priėmimo–perdavimo aktu atsakovė priėmė darbus be pastabų, savo pretenzijose nenurodė jokio projektinės dokumentacijos konkrečių reikalavimų ar statybos normatyvinių dokumentų konkrečių nuostatų pažeidimo. Taip pat atsakovė nenurodė ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, o tiesiog juos sutapatino su pontoninės prieplaukos eksploatavimo rezultatu – tuo, jog prieplaukos konstrukcijos, sudarytos iš plastikinių, puta užpildytų pontonų ir medinio pakloto segmentų, neatlaikė vėjo, bangavimo ir vandens paviršiuje susidariusio ledo poveikio, lūžo per tvirtinimo detales.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino ir atsižvelgdamas į teismo pareigą ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, nustatė, kad ieškovė veikė aktyviai, nuosekliai ne teismo tvarka komunikavo su atsakove, siekdama išspręsti kilusį ginčą. Nesant duomenų apie ieškovės nepateisinamą pasyvumą ir nesąžiningą neveikimą ir egzistuojant viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose bei viešųjų pirkimų bylose viešajam interesui, teismas konstatavo esant pagrindą nagrinėjamoje byloje atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad ieškovė pažeidė Sutartį. Ieškovė nepagrįstai atsisakė neatlygintinai ištaisyti darbų trūkumus ir įvykdyti garantinius įsipareigojimus, todėl atsakovė įgijo teisę nutraukti Sutartį dėl jos esminio pažeidimo pagal Sutarties 12.2 papunktį ir įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Teismas nurodė, kad Sutartyje darbai buvo apibrėžti, kaip visi darbai, numatyti užsakovės reikalavimų sprendiniuose, tuo tarpu užsakovės reikalavimai buvo apibrėžti kaip dokumentų visuma, kuriuose pateikiami darbų brėžiniai / schemos, planai ir nuotraukos bei techninės specifikacijos ir visi šių dokumentų papildymai ir pataisymai, kurie buvo atlikti iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (Sutarties 1.1, 1.5 papunkčiai). Sutarties 6.2.11 papunkčiu rangovė įsipareigojo naudoti tik darbų vykdymui ir naudojimo sąlygoms tinkamą įrangą ir medžiagas pagal užsakovės reikalavimuose nurodytus reikalavimus. Sutarties 6.2.15 papunkčiu rangovė įsipareigojo užtikrinti, kad jos darbų rezultatas atitiktų Sutarties ir norminių teisės aktų nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį laikotarpį.

Teismas nustatė, kad techninėje specifikacijoje, kurioje ir buvo nustatyti reikalavimai pontoninės prieplaukos su plastikiniais pontonais įrengimui, pateiktas brėžinys, nurodyta, kokie elementai turi ją sudaryti ir kokios turi būti naudojamos medžiagos, be kita ko, buvo numatyta, jog: prieplauka turi būti sudaryta iš plastikinių, puta užpildytų pontonų bei medinių segmentų, sujungtų galvanizuotomis metalinėmis detalėmis; inkaruojama betoniniais inkarais; lentelėje „Medžiagos“ numatyta, jog medvaržčiai turi būti anoduoti. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad betoninių inkarų laikikliai prie prieplaukos metalinių konstrukcijų buvo rangovės pritvirtinti ne medvaržčiais, kaip numatyta ir reikalaujama techninėje specifikacijoje, o medsraigčiais, tai įrodo, jog darbų atlikimui buvo panaudotos ne tos medžiagos, kokios buvo užsakovės reikalaujamos. Tas faktas, kad po darbų rezultato perdavimo užsakovei įvykęs pontoninės prieplaukos konstrukcijos lūžis įvyko būtent per tvirtinimo detales, jungiančias atskirus pontonus, o šiuo atveju rangovė panaudojo ne tas tvirtinimo detales, kurios buvo numatytos techninėje specifikacijoje (medsraigčius vietoj medvaržčių), leido teismui padaryti išvadą, kad šis rangovės faktiškai atliktas nukrypimas nuo techninės specifikacijos reikalavimų galėjo turėti įtakos pontoninės prieplaukos konstrukcijos tvirtumui ir stabilumui bei tam, kad jos neatlaikė gamtos sąlygų (vėjo, ledo, bangavimo ir pan.) poveikio. Tai įvyko iš esmės iš karto, praėjus itin trumpam laikui po statybos pabaigos.

Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu statybos rangos darbus faktiškai atlikusio trečiojo asmens UAB „Fermarine“ atstovas paaiškino, jog jo įmonei, turinčiai itin didelę, ilgametę ir sėkmingą patirtį įrengiant pontonines prieplaukas Lietuvoje vykdant Sutartį buvo kilę abejonių, ar atsakovės suprojektuoti ir pasirinkti techninėje specifikacijoje techniniai sprendiniai, pasirinktas inkaravimo metodas ir pan. yra tinkami ir pakankami gamtos sąlygoms toje vietovėje atlaikyti. Tačiau nepaisant to, užsakovė reikalavo darbus vykdyti taip, kaip numatyta techninėje specifikacijoje, tai ieškovė bei trečiasis asmuo ir darė. Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje nėra nei aukščiau nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir jį aiškinančioje teismų praktikoje įtvirtintos informavimo / įspėjimo pareigos įvykdymą iš ieškovės ar trečiojo asmens pusės patvirtinančių įrodymų, nei įrodymų, kad po tokio informavimo užsakovė vis tiek reikalavo darbus vykdyti, o rangovė ar subrangovė nebuvo svarsčiusi atsisakymo tokius darbus atlikti ir prisiimti neigiamo rezultato riziką. Kitaip tariant, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, būdama savo srities profesionale ir turėdama patirtį panašaus pobūdžio darbų srityje, atliko aukščiau nurodytus CK įtvirtintus bei teismų praktikoje suformuotus rangovo elgesio tokios situacijoje veiksmus bei pareigas, informuojant ar įspėjant užsakovę apie galimas neigiamas pasirinktų techninių sprendinių įgyvendinimo pasekmes, apie užsakovės pasirinkto techninėje specifikacijoje darbo atlikimo būdo grėsmę darbo tinkamumui ar tvirtumui, apie nepakankamą pasiruošimą darbų atlikimui (pvz., netinkamo prieplaukos suprojektavimo), grėsmę darbų rezultato kokybei, sustabdant darbus iki aiškių atskirų nurodymų iš užsakovės pusės gavimo ir pan.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės planuota statyti ir realiai pastatyta prieplauka turėjo tam tikrų apkrovos, eksploatavimo, priežiūros, techninio aptarnavimo ribojimų, reikalavimų ir sąlygų, įskaitant dėl negalimumo ją naudoti ledonešio metu (nagrinėjamu atveju prieplaukos konstrukcijų lūžis ir įvyko dėl ledonešio, esant ežere susiformavusiam ledo sluoksniui ir pan.), tačiau kaip neneigė ir teismo posėdžio metu papildomai patvirtino tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, ši dokumentacija nebuvo perduota užsakovei nei iki Sutarties sudarymo, nei jos vykdymo metu, nei po galutinio darbų perdavimo. Atitinkamai tai reiškia, kad užsakovė (atsakovė) neturėjo galimybės su šiais dokumentais ir techniniais aspektais susipažinti, juos žinoti, suvokti ir įvertinti darbų bei jais siekiamo rezultato tinkamumo prasme, o taip pat ir jų laikytis darbų rezultato naudojimo metu, taip galimai išvengiant įvykusio prieplaukos konstrukcijos lūžio būtent ledonešio metu. Šalys neginčijo, kad minėti dokumentai buvo pateikti atsakovei tik 2025 m. sausio 22 d., t. y. jau po darbų užbaigimo ir perdavimo užsakovei, po įvykusio prieplaukos konstrukcijų lūžio, atsakovei iškėlus klausimą dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad darbai buvo ieškovės užbaigti, perduoti užsakovės naudojimui ir galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas 2024 m. spalio 14 d., o pontoninės prieplaukos konstrukcijų lūžiai užfiksuoti fotonuotraukomis ir defektiniu aktu jau 2024 m. gruodžio 16 d., t. y. praėjus vos 2 mėnesiams po darbų atlikimo, tai reiškia, jog darbų rezultatas tapo netinkamu naudoti iš esmės vos jį perdavus užsakovei.

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė MB „PRO GOV“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Nei defektiniame akte, nei susirašinėjime iki teismo, nei šioje byloje atsakovė nepaaiškino, kodėl nusprendė, kad ieškovė naudojo ne medvaržčius, o medsraigčius, kuo jie skiriasi, kad šį skirtumą galima būtų priežastiniu ryšiu susieti su pontono gedimu, to nepadarė ir pirmosios instancijos teismas, tiesiog perrašydamas atsakovo nuomonę. Pirmosios instancijos teismas be jokio norminio pagrindimo ir nepagrįstai konstatavo sutarties pažeidimą. Būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kuo medsraigtis skiriasi nuo medvaržčio ir tai priežastiniu ryšiu susieti su pontono gedimu.

Ieškovės pareiškimai, neva atsakovė privalėjo informuoti ieškovę apie projektavimo trūkumus, įvertinti galimas pontoninės prieplaukos apkrovas ar pan., bei pateikti tokius techninius sprendimus, kad būtų pasiektas sutarties rezultatas, yra nepagrįsti, kadangi ieškovė kaip rangovė pagal sutartį neprivalėjo atlikti projektavimo darbų. Šalys sudarė prieplaukos įrengimo bei ežero krantinės ir dugno sutvarkymo darbų viešojo pirkimo sutartį. Sutartyje nurodyta sąvoka darbai – visi darbai, nustatyti užsakovo reikalavimų sprendiniuose, kuriuos pagal sutartį privalo atlikti rangovas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė negavo užduoties atlikti projektavimo, tyrinėjimo architektūrinės ar inžinerinės veiklos darbus ir su ja susijusių techninės konsultacijos paslaugų, dėl to nebuvo sudaryta viešoji sutartis. Ieškovė, neprisiėmusi prievolės atlikti tokių darbų ar teikti paslaugų negali ad hoc (konkrečioje situacijoje) atlikti projekto ekspertizę ir konstatuoti projektavimo trūkumus, įvertinti galimas pontoninės prieplaukos apkrovas ir pan., kadangi tai privalėjo atlikti užsakovui projektą parengęs, atitinkamą kompetenciją turintis projektuotojas.

Perkančioji organizacija (atsakovė) yra tiesiogiai atsakinga už techninės specifikacijos kokybę. Būtent atsakovė privalėjo užtikrinti techninės specifikacijos tikslumą ir aiškumą, kadangi techninės specifikacijos parengimas yra viena esminių perkančiosios organizacijos užduočių, kuria formuojamas poreikis. Techninės specifikacijos reikalavimai turi būti pamatuojami ir patikrinami.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad techninė specifikacija neva laikytina tik „gairėmis“. Taigi, atsakovė pažeidė imperatyvias statybos normas, o teismas nepagrįstai šią užsakovo klaidą perkvalifikavo į ieškovės informavimo pareigos pažeidimą. Pagal pirmosios instancijos teismo legalizuotą atsakovo logiką, ne perkančioji organizacija skelbia konkursą dėl statybos darbų ir rengia sąlygas, o tiekėjai turi siūlyti savo projektinius sprendinius ir ginčydamiesi įrodyti perkančiosios organizacijos projekto netinkamumą. Tačiau nagrinėjamu atveju pirkimas nebuvo dėl projektavimo ar tyrinėjimo darbų (CK 6.700 – 6.706 straipsniai). Ieškovė neturi protingo pagrindo tikėtis, kad projektuotojas parengs projektą, konkrečias technines sąlygas, ir pagal jį pastatytas darbų rezultatas būtinai atlaikys neapibrėžtas apkrovas – tokie skaičiavimai privalėjo būti atlikti atsakovės jau projektavimo etape.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Fermarine“ atstovas pasakė, jog jam „buvo kilę abejonių“, tačiau toliau teismas jau padarė išvadą, jog nebuvo atlikta informavimo pareiga dėl darbų, kurių „rezultatas akivaizdžiai galėjo būti netinkamas, nepatikimas ar trumpalaikis“. Taigi, pirmosios instancijos teismas sutapatino abejones su akivaizdžiu žinojimu. Techninės specifikacijos trūkumai galėtų būti laikomi akivaizdžiais, jeigu jie prieštarautų statybos techninėms normoms, elementariai inžinerinei logikai, jeigu šie trūkumai būtų matomi iš dokumentų be sudėtingų skaičiavimų.

Informavimo pareiga neapima pareigos atlikti užsakovo projekto ekspertizę ar pačiam rangovui parengti projektą. Šiuo atveju ieškovei tik kilo abejonės, kuriomis buvo pasidalinta su atsakove, tačiau ši į jas neatsižvelgė ir nurodė vykdyti statybos darbus pagal specifikacijos sprendinius. Tokiomis aplinkybėmis ieškovei nebuvo pagrindo dėl savo subjektyvių intuityvių (nepatvirtintų skaičiavimais ir projekto ekspertize) abejonių stabdyti darbus. Būtent atsakovė, jai nurodytas profesionalo abejones kaip protingas, apdairus, rūpestingas asmuo galėjo išsklaidyti su savo projektuotoju.

Atsakovė Sutartį nutraukė ir į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ieškovę įtraukė už tariamai netinkamai atliktus darbus, kai šiuo metu iš atsakovės atliktų pontono konstrukcijos patobulinimų bei paties atsakovės pripažinimo (kitoje byloje) yra aišku, kad pagal ieškovei pateiktos techninės specifikacijos sprendinius atsakovės pradinių lūkesčių nebuvo įmanoma įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad iš pradžių (defektiniame akte) atsakovė nurodė, kad lūžio priežastis yra dėl neva netinkamų medvaržčių ar medsraigčių, o vėliau jos pozicija „mutavo“ iki reikalavimų ieškovei faktiškai atlikti projektuotojo funkcijas, atlikti atsakovės projekto ekspertizę ir siūlyti pakeitimus. Taigi, atsakovė tuo pat metu įrodinėja ieškovės pareigą griežtai laikytis atsakovės parengtos specifikacijos, reikšdama pretenzijas dėl tvirtinimo detalių pavadinimo (niekaip priežastiniu ryšiu objektyviai nesusiedama to su pontono gedimais) ir pareigą ignoruoti specifikaciją pačiai atliekant reikiamus projektavimo veiksmus ir skaičiavimus.

Ši byla išnagrinėta taip ir neįtraukus į bylą atsakovei techninius dokumentus rengusio projektuotojo, kai tarp šalių ginčas iš esmės kilo būtent dėl projektinių sprendinių ir šalių pareigų projektavimo procese. Atsižvelgiant į CK 6.696, 6.697, 6.698, 6.703 straipsniuose nustatytas statybos dalyvių atsakomybės paskirstymo taisykles, projektuotojas privalėjo būti įtrauktas į šią bylą kaip trečiasis asmuo (CPK 47 straipsnis). Atsakovė nei šioje, nei kitoje minėtoje šalių civilinėje byloje neatskleidė konkretaus asmens (fizinio ar juridinio) jam rengusio projektinius sprendinius, taip nesąžiningai apribodama ir ieškovės procesines galimybes.

Negalima išspręsti ginčo dėl vieno subjekto atsakomybės, neištyrus kitų galimai atsakingų subjektų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš viso projekto tinkamumo klausimo, ir, atitinkamai, projektuotojo atsakomybės masto (dalinė ar solidari), nenagrinėjo. Todėl skundžiamo sprendimo negalima laikyti motyvuotu, t. y. teisėtu ir pagrįstu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį dėl esminio ieškovės padaryto pažeidimo, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti atsakovės priimto sprendimo vienašališkai nutraukti Sutartį neteisėtu, nes: a) Sutartis nutraukta dėl esminių sąlygų, numatytų Sutarties 6.2.6, 6.2.11, 6.2.15, 6.3, 8.1, 8.2 ir 10.1-10.3 papunkčiuose, pažeidimo; b) atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas); c) pagal Sutarties esmę griežtas Sutarties sąlygų laikymasis atsakovei turėjo esminės reikšmės (CK 6.217 straipsnis 2 dalies 2 punktas), nes pirkimo objektas yra svarbus įstatymuose numatytų atsakovės funkcijų vykdymui, t. y. valstybės sienos apsaugos užtikrinimui. Ieškovė, pateikdama pasiūlymą, patvirtino, kad jos pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam sutarties įvykdymui. Ieškovė nekvestionavo nei pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų, nei Sutarties reikalavimų, nepaisant to, ieškovė nekokybiškai atliko darbus, tai lėmė pirkimo objekto sulūžimą, t. y. jis tapo nefunkcionalus; d) ieškovė tyčia nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (CK 6.217 straipsnio 2 dalis 3 punktas), teigdama neva ji kokybiškai atliko darbus, o prieplaukos konstrukcijos neatlaikė dėl prieplaukos projektavimo trūkumų.

Atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo yra teisėtas, pagrįstas bei buvo nulemtas netinkamo ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo. Sutarties 12.2 papunktis numato, kad: „jeigu viena iš šalių nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba vykdo juos netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, kita šalis gali vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjusi kitą šalį raštu prieš 5 (penkias) darbo dienas ir pateikusi pagrįstus motyvus.“

Tarp atsakovės ir ieškovės 2024 m. spalio 14 d. buvo pasirašytas galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 9-7737, kuriuo ieškovė perdavė atliktus darbus, o atsakovė darbus priėmė. Šiame akte nustatyta, kad atliktų darbų garantinis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo šio akto pasirašymo datos (2024 m. spalio 14 d. galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 9-7737). Jau 2024 m. gruodžio 16 d. (praėjus tik 2 mėn. nuo objekto pridavimo) buvo gautas atsakovės darbuotojų pranešimas dėl Drūkšių ežero pontoninės prieplaukos lūžusios konstrukcijos. Apžiūrėjus prieplaukos konstrukcijas nustatyta, kad prieplauka lūžusi per tvirtinimo detales, jungiančias atskirus pontonus ir dalis konstrukcijos (gamtos jėgų buvo nunešta) į šoną. Taip pat nustatyta, kad ieškovė nesilaikė techninio sprendimo atliekant darbus, jie atlikti nekokybiškai. Betoninių inkarų laikikliai prie prieplaukos medinių konstrukcijų bei pontonų medinio pakloto atskirų konstrukcijų detalės buvo pritvirtinti medsraigčiais, todėl neatlaikė gamtos jėgų poveikio ir nutrūko nuo pontonų (2024 m. gruodžio 23 d. defektinis aktas Nr. 9-9876).

Sutarties 6.3 papunktyje nustatyta, kad rangovas atsakingas už visus savo veiksmus ir statybos darbų metodų tinkamumą, patikimumą. Statybos darbų metodai – tai visuma sprendimų, kaip konkrečiai atliekami statybos darbai ir tai apima naudojamas technologijas (šiuo atveju vyrių jungtis, inkaravimo schemas ir pan.), medžiagų pasirinkimą (sujungimo detalės ir kt.), konstrukcinius sprendimus. Tai reiškia, kad ieškovė prisiėmė pareigą pasirinkti tinkamas medžiagas, technologijas ir užtikrinti, kad pasirinkti sprendimai atitiktų norminius reikalavimus, būtų technologiškai teisingi ir svarbiausia užtikrintų statinio stabilumą ir vientisumą.

Pirkimo dokumentuose atsakovė nustatė atitinkamus techninius reikalavimus, keliamus minėtiems darbams, bei pagrįstai tikėjosi ir reikalavo, kad visi darbai būtų atlikti pagal techninius reikalavimus ir Sutartyje nustatytas sąlygas. Ieškovė, pateikdama pasiūlymą, patvirtino, kad ji sutinka su pirkimo dokumentų sąlygomis, taip pat patvirtino, kad jos pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga (pasiūlymo 1.3 ir 2.1 papunkčiai). Kitaip tariant, ieškovė, teikdama pasiūlymą pirkime ir neginčydama pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir juose nustatytų techninių reikalavimų darbams, taip pat sudarydama Sutartį, nekvestionavo nei pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų, nei Sutarties reikalavimų, nei to, kad griežtas Sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės atsakovei.

Atsižvelgiant į CK 6.650 straipsnio 3 dalį ir Sutarties 9.2 papunktį generalinė rangovė (ieškovė) MB „Pro Gov“ turi atsakyti atsakovei už darbų trūkumus, kuriuos galimai atliko subrangovas. Atsakovė visą Sutarties vykdymo laikotarpį atsakingai vykdė bendradarbiavimo pareigą: ieškovei net kelis kartus siuntė raštus dėl sutartinių įsipareigojimų, kuriuose ieškovė neigė savo atsakomybę pagal Sutartį remontuoti pontoninę prieplauką, neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovė laikysis savo sutartinių įsipareigojimų, todėl nutraukė Sutartį nuo 2025 m. rugsėjo 26 d.

Ieškovės apeliaciniame skunde pateikti svarstymai dėl „medvaržtis“ ir „medsraigtis“ terminų, kaip apibūdinančių tą patį tvirtinimo elementą, niekaip nepaneigia faktinių aplinkybių, kad pontoninė prieplauka lūžo per medines konstrukcijas, kurios buvo sujungtos netinkamais tvirtinimo elementais. Lūžio vietos yra aiškiai užfiksuotos 3 ir 4 nuotraukose prie defektinio akto (2024 m. gruodžio 23 d. defektinis aktas Nr. 9-9876). Nuotraukose aiškiai matosi, kur konstrukcijų tvirtinimas atliktas varžtais (platformų vyriai ir inkarų tvirtinimas prie medinių konstrukcijų) lūžimų nėra. Kur konstrukcijų tvirtinimas atliktas medsraigčiais su kampuočių pagalba tvirtinimas neatlaikė apkrovų, medsraigčiai buvo ištraukti iš medinių konstrukcijų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad pasirinktas tvirtinimo būdas ir panaudotos tvirtinimo detalės neatitiko konstrukciniam saugumui, mechaniniam atsparumui bei tokiems darbams taikomiems statybos techniniams reikalavimams.

Trečiasis asmuo UAB „Fermarine“ prisidėjime prie apeliacinio skundo pareiškė, kad prisideda prie ieškovės MB „Pro Gov“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. sprendimo panaikinimo ir prašo šį apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie jo bei atsiliepimo į jį ribas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 24 d. šalys sudarė Sutartį ieškovei laimėjus supaprastintą atvirąjį konkursą „Puškų pasienio užkardos Šaškių atraminio punkto Drūkščių ežero prieplaukos įrengimo bei ežero krantinės ir dugno sutvarkymo darbai“.

Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei atlikti Puškų pasienio užkardos Šaškių atraminio punkto Drūkšių ežero prieplaukos įrengimo bei ežero krantinės ir dugno sutvarkymo darbus Visagino sav., Drūkšinių k., Serbiejiškės g. 1.

2024 m. spalio 14 d. ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 9-7737. Šiame akte šalys patvirtino, kad ieškovė 2024 m. spalio 7 d. perduoda atsakovei darbus – Puškų pasienio Šaškių atraminio punkto Drūkšių ežero prieplaukos įrengimo bei ežero krantinės ir dugno sutvarkymo darbus, o atsakovė šiuos darbus priima (1 punktas). Už atliktus darbus atsakovė įsipareigoja atsiskaityti su ieškove (2 punktas). Šalys patvirtina, kad darbai yra atlikti tinkamai, esminių trūkumų nėra, defektai pašalinti, tačiau yra praleistas Sutartyje nustatytas terminas. Pagal Sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2024 m. gegužės 24 d., tačiau iki šio termino darbai nebuvo atlikti. Vadovaujantis Sutarties 9.6 papunkčiu, ieškovei numatyti 0,03 proc. dydžio delspinigiai už nepadarytus darbus už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. spalio 7 d. ir šiuo aktu pažymima, kad nuo 2024 m. spalio 7 d. ieškovei yra stabdomas delspinigių skaičiavimas. Atsakovė įsipareigoja sumokėti apskaičiuotus delspinigius pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (3 punktas).

2025 m sausio 20 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad 2024 m. gruodžio 16 d. nustatė defektus ir surašė defektinį aktą Nr. 9-9876 ir pareikalavo ištaisyti defektiniame akte užfiksuotus visus defektus per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ieškovo sąskaita. Ieškovė nesutiko su atsakovės reikalavimu ištaisyti defektiniame akte užfiksuotus pažeidimus pagal rangovo suteiktą garantinį terminą.

2025 m. rugsėjo 22 d. rašte ieškovei atsakovė, nurodė, kad ji, vadovaudamasi CK 6.217 straipsnio 1 dalimi ir sutarties 12.2 papunkčiu, Sutartį su ieškove vienašališkai nutraukia nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. dėl sutarties esminių sąlygų, numatytų sutarties 6.2.6, 6.2.15, 8.1-8.2 ir 10.1-10.3 papunkčiuose, pažeidimo. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsniu, įtrauks ieškovo įmonę į nepatikimų tiekėjų sąrašą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

Šioje byloje ginčas kilo dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties nutraukimo teisėtumo.

Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal rangos sutartį viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika (jei sutartis nenumato ko kita) pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo specifiniu dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas atitinkamai juos priimti ir sumokėti rangovui. Statybos rangai be bendrųjų rangos teisinius santykius reglamentuojančių normų taikomos ir specialiosios CK XXXIII skyriaus III skirsnio nuostatos. CK 6.681 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

Nagrinėjamu atveju pagal šalių sudarytą Sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti prieplaukos įrengimo bei ežero krantinės ir dugno sutvarkymo darbus. Byloje nėra ginčo dėl krantinės ir dugno sutvarkymo darbų tinkamumo. Ginčas kilo dėl to, kad po Sutarties įvykdymo garantiniu laikotarpiu atsakovė nustatė prieplaukos trūkumus, kuriuos vertino kaip esminį sutarties pažeidimą. Taigi, vertinant aplinkybes, susijusias su prieplaukos įrengimo darbais, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos sutarties bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje yra nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Ši procedūra nėra savitikslė ir yra siejama su svarbių padarinių abiem šalims atsiradimu. Be kita ko, užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda būtent po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus šią užsakovo pareigą, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

Pagal Sutarties 12.1 papunktį Sutartis galioja iki visiško šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje šalių sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti šalims pasirašius 2024 m. spalio 14 d. galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą ir atsiskaičius už atliktus darbus.

Po Sutarties įvykdymo atsakovė nustatė defektus, kurie nurodyti 2024 m. gruodžio 16 d. defektiniame akte Nr. 9-9876. Ieškovei nesutikus pašalinti atsakovės defektiniame akte nurodytų trūkumų, atsakovė 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. dėl sutarties esminių sąlygų, numatytų sutarties 6.2.6, 6.2.15, 8.1-8.2 ir 10.1-10.3 papunkčiuose, pažeidimo. Sutarties nuostatose, kurių pagrindu, nutraukta Sutartis numatyta, kad:

Pagal Sutarties 6.2.6 papunktį ieškovė įsipareigojo savo lėšomis per 10 (dešimt) dienų nuo užsakovo rašytinio pranešimo apie nustatytus defektus gavimo dienos arba per kitą užsakovo nurodytą laikotarpį ištaisyti defektus, nustatytus garantinio laikotarpio metu, arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas;

Pagal Sutarties 6.2.15 papunktį ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad jos atliktų darbų rezultatas atitiktų Sutarties ir norminių teisės aktų nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį laikotarpį. Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims;

Pagal Sutarties 8.1 papunktį atsakovė, nustačiusi darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo Sutarties po darbų perdavimo–priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti perimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo ieškovės tyčia paslėpti, privalo apie juos raštu pranešti ieškovei;

Pagal Sutarties 8.2 papunktį darbų garantinis terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnio nuostatomis. Ieškovė garantinio laikotarpio metu privalo, atsakovei pareikalavus, atlikti visus defektų arba žalos ištaisymo darbus. Ieškovė privalo darbus atlikti savo sąskaita ir rizika, jeigu tie darbai susiję su Sutarties neatitinkančiomis medžiagomis, netinkama darbų kokybe arba bet kurio sutartinio ieškovės įsipareigojimo neįvykdymu;

Pagal Sutarties 10.1 papunktį ieškovė garantuoja, kad jos atlikti darbai yra kokybiški, be trūkumų ir klaidų, atitinka Sutartyje nustatytus reikalavimus;

Pagal Sutarties 10.2 papunktį darbams suteikiama 5 metų garantija. Konstrukcijoms (įrenginiams) suteikiama 2 metų garantija.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Specialieji užsakovo teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeidus garantiją pagal įstatymą yra taikomi CK 6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai. Pažeidus sutartinę garantiją taikomi sutartyje ar įstatymuose nustatyti užsakovo teisių gynimo būdai, nes jos prigimtis nulemia tai, kad šalys gali laisvai susitarti dėl taikomų teisių gynimo būdų. Tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl teisių gynimo būdų, taikomi CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. Kai esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu, ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo metu, svarbu, kad jis paaiškėtų per darbų rezultato kokybės garantinį terminą, todėl tokioje situacijoje užsakovas turi turėti teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ar ginti savo teises pagal CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje nustatytus teisių gynimo būdus, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti, – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisių gynimo būdus. Greta pirmiau nurodytų specialių teisių gynimo būdų gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisų gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 30 ir 32 punktai).

Atsakovė pranešime dėl Sutarties nutraukimo, vadovaudamasi CK 6.217 straipsniu ir Sutarties nuostatomis dėl garantijos, nutraukė Sutartį. CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Taigi, šis straipsnis po darbų atsakovei perdavimo negalėjo būti taikomas. Esant įvykdytai sutarčiai ir galiojant garantijai, kaip minėta, atsakovė turėjo teisę pasirinkti sutartinėje garantijoje nustatytus teisių gynimo būdus, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti, – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisių gynimo būdus. Pagal šalių sudarytos Sutarties 8.2 papunktį darbų garantinis terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnio nuostatomis. Ieškovė garantinio laikotarpio metu privalo, atsakovei pareikalavus, atlikti visus defektų arba žalos ištaisymo darbus. Ieškovė privalo darbus atlikti savo sąskaita ir rizika, jeigu tie darbai susiję su Sutarties neatitinkančiomis medžiagomis, netinkama darbų kokybe arba bet kurio sutartinio ieškovės įsipareigojimo neįvykdymu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, nutraukdama pasibaigusią Sutartį dėl jos nurodomo esminio pažeidimo (garantinių įsipareigojimų iš esmės nevykdymo), pažeidė tiek sutartines, tiek CK nuostatas, o taip pat sukūrė dviprasmišką situaciją, kuomet šalys galutiniu darbų priėmimo–perdavimo aktu patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai, o Sutartis vienašališkai nutraukta dėl ieškovės sutartinių garantinių įsipareigojimų nevykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra galiojantis, privalomas ir sukeliantis teisinius padarinius, nes jis įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu bei pagrindžiantis darbų priėmimą.

Pagal rangos teisinių santykių specifiką užsakovui suteikiama teisė bet kada nutraukti sutartį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis) iki darbų atlikimo pabaigos, jeigu yra tam svarbių priežasčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 63 punktas).

Šioje byloje nustačius, kad atsakovė, remdamasi CK 6.217 straipsniu ir šalių sutartinėmis nuostatomis dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo, negalėjo vienašališkai nutraukti įvykdytos Sutarties, toks Sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu kaip prieštaraujantis CK 6.217 straipsniui, tiek šalių Sutarčiai, pagal kurią numatyta, kad garantiniu terminu paaiškėjus darbo trūkumams atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė juos pašalintų, o to nepadarius atsakovė įgyja teisę savo pažeistas teise ginti CK 6.665 straipsnyje numatytais vienu ar keliais teisių gynimo būdais. Nustačius šias aplinkybes, neturi reikšmės šiai bylai darbų trūkumų atsiradimo priežastys ir (ar) ieškovė yra atsakinga už jų atsiradimą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1734-603/2026 yra pareiškusi ieškovei ieškinį, pagal kurį atsakovė prašo iš ieškovės priteisti nuostolius, atsiradusius dėl rangos darbų trūkumų. Nurodytoje byloje ieškovė (Tarnyba) įrodinėja, kad ji raštu pareikalavo atsakovės MB „Pro Gov“ pašalinti trūkumus, tačiau tai atsakovė atsisakė padaryti, motyvuodama techninės specifikacijos (projekto) trūkumais. Taigi, klausimai, susiję su (ne)tinkamai atliktais darbais ir (ar) garantinių įsipareigojimų (ne)vykdymu pagal Sutartį sprendžiami kitoje byloje.

Dėl atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į Nepatikimų tiekėjų sąrašą tiekėjai įtraukiami nustačius bent vieną iš šių pagrindų: 1) Sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją; 2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

Šioje byloje ieškovė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes sutartis vienašališkai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė šalių sudarytą Sutartį, pripažintinas nepagrįstu atsakovės sprendimas dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovę įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą kitu pagrindu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2024 m. rugpjūčio 21 d. elektroninio laiško kopiją, 2024 m. gruodžio 17 d. elektroninio laiško kopiją ir 2025 m. rugsėjo mėn. pontoninės prieplaukos atstatymo darbų techninę specifikaciją. Ieškovė paaiškino apie įrodymų reikšmę bylai, taip pat nurodo, kad visi šie įrodymai atsakovei yra žinomi, kadangi ieškovės ir atsakovės yra pateikti kitoje šalių civilinėje byloje, kurioje šalys su šiais įrodymais yra susipažinusios.

Atsakovė nesutinka su apeliantės prašymu priimti papildomus įrodymus. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad šių įrodymų pateikimo galimybė pirmosios instancijos teisme buvo objektyviai apribota, todėl papildomai pateikti dokumentai neturėtų būti priimami. Net ir priėmus ieškovės pateiktus dokumentus, jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų teisinių išvadų.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija įvertinusi su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų turinį ir jų datą (2024 m. rugpjūčio 21 d., 2024 m. gruodžio 17 d. ir 2025 m. rugsėjo mėn.), konstatuoja, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kuriame bylos nagrinėjimas baigtas 2026 m. kovo mėn.), o ieškovės nurodytos priežastys nepateisina naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kilusio ginčo pobūdis lėmė pareigą jau pirmosios instancijos teisme apsispręsti dėl visų reikšmingų įrodymų pateikimo. Kita vertus, šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė, vienašališkai nutraukdama Sutartį, pažeidė sutartines ir CK nuostatas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius, t. y. nutraukė įvykdymu pasibaigusią sutartį. Todėl ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nėra aktualūs bylai. Dėl to ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apibendrindama sprendime išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs ginčo, kilusio dėl 2023 m. lapkričio 24 d. rangos sutarties faktines aplinkybes, nepagrįstai neįvertino, ar atsakovė po galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo galėjo vienašališkai nutraukti Sutartį pagal šalių sudarytos Sutarties ir CK reglamentuojančias rangos nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovei netinkamai (ne)atlikus savo kaip rangovės pareigų (informavimo, garantinio aptarnavimo) ir pažeidus Sutartį, atsakovės 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu atliktas vienašališkas Sutarties su ieškove nutraukimas, pastarajai padarius jos esminį pažeidimą, bei to nulemtas imperatyviai įstatyme numatytas ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo teisėti ir pagrįsti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą ir trečiojo asmens prisidėjimą prie apeliacinio skundo patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.

Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės šios bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinį tenkinti, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Bylos duomenimis, ieškovė už ieškinį sumokėjo 343 Eur žyminio mokesčio ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kad sumokėjo 344 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; šių išlaidų atlyginimas ieškovei (apeliantei) priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pripažinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 22 d. vienašališką 2023 m. lapkričio 24 d. viešojo pirkimo sutarties dėl Puškų pasienio užkardos Šaškių atraminio punkto Drūkšių ežero prieplaukos įrengimo bei ežero krantinės ir dugno sutvarkymo darbų nutraukimą neteisėtu. Pašalinti mažąją bendriją „Pro Gov“ (juridinio asmens kodas 306218770) iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Pro Gov“ (juridinio asmens kodas 306218770) iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (kodas 188608252) 343 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Pro Gov“ (juridinio asmens kodas 306218770) iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (kodas 188608252) 344 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Asta PikelienėŽilvinas TerebeizaAlma Urbanavičienė