Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ATRENA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ATRENA“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo rykliai“ nemokumo (bankroto) byloje.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas, nemokumo administratorė prašo jas sumažinti, įvertinus tai, kad byla nėra sudėtinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „ATRENA“ pateikė šiuos įrodymus: 1) 2024 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį; 2) atliktus mokėjimus patvirtinantį banko išrašą; 3) 2024 m. rugsėjo 16 d. sutartinę hipoteką; 4) 2024 m. rugsėjo 25 d. sutartinę hipoteką; 5) 2026 m. gegužės 13 d. VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registro išrašą; 6) 2026 m. vasario 11 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Nors apeliantė neprašo priimti pateiktų įrodymų, be to, dalis apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų buvo pateikti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo kartu su nemokumo administratorės 2026 m. gegužės 4 d. prašymu dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, vis dėlto, apeliantė neturėjo galimybės pasisakyti dėl nemokumo administratorės argumentų, susijusių su apeliantės finansinio reikalavimo pagrįstumu. Be to, apskųsta nutartis buvo priimta praėjus keturioms dienoms nuo nemokumo administratorės prašymo pateikimo, t. y. 2026 m. gegužės 8 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalies apeliantės pateiktų įrodymų (išrašų iš Turto arešto aktų registro) pateikimo būtinybė iškilo būtent po apskųstos nutarties priėmimo, todėl šie įrodymai pridedami prie bylos medžiagos.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad UAB „ATRENA“, kaip paskolos davėja, ir UAB „Verslo rykliai“, kaip paskolos gavėja, 2024 m. rugpjūčio 23 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos gavėjai buvo suteikta 70 000 Eur paskola. Pagal paskolos sutarties 1.1 papunktį, paskolos gavėja įsipareigojo mokėti 2,5 procentų dydžio mėnesines palūkanas. Paskola suteikta vienerių metų laikotarpiui (paskolos sutarties 3.1 papunktis). Paskolos gavėja įsipareigojimų užtikrinimui įkeitė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė Jurga Kontutienė 2024 m. rugsėjo 25 d. patvirtino UAB „Verslo rykliai“ ir UAB „ATRENA“ sutartinės maksimaliosios hipotekos sandorį, kurio pagrindu UAB „Verslo rykliai“ įkeitė aštuonis jai priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Užtikrintos prievolės dydis – 70 000 Eur, maksimaliosios hipotekos suma – 95 000 Eur.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Verslo rykliai“, nemokumo administratore paskyrė MB „Laurus law“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. sausio 15 d.

Kreditorė UAB „ATRENA“ 2026 m. vasario 11 d. kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydama patvirtinti 405 153,65 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš: 1) 151 503,56 Eur pagal 2021 m. sausio 4 d. paskolos sutartį (paskola 110 000 Eur, palūkanos 4 1503,56 Eur); 2) 55 448,76 Eur pagal 2023 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį (skola 50 000 Eur, palūkanos 5 448,76 Eur); 3) 94 138,09 Eur pagal 2023 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį (skola 85 000 Eur, palūkanos 9 138,09 Eur); 4) 104 063,24 Eur pagal 2024 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį (skola 70 000 Eur, palūkanos 20 884,93 Eur, delspinigiai 13 178,31 Eur).

BUAB „Verslo rykliai“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 294 718,01 Eur neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, be kita ko, hipotekos kreditorės UAB „ARTENA“ 94 138,09 Eur finansinį reikalavimą, taip pat antrosios eilės kreditorės UAB „ARTENA“ 159 512 Eur finansinį reikalavimą. Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorės prašymą patenkino, patvirtino finansinius reikalavimus nemokumo administratorės prašoma tvarka.

Kreditorė UAB „ARTENA“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo padidinti kreditorės, kaip įkaito turėtojos, finansinį reikalavimą, t. y. padidinti hipotekos kreditorės reikalavimą 70 000 Eur pagrindine skola ir palūkanomis bei 34 063,24 Eur netesybomis, iš viso patvirtinti kreditorės UAB „ARTENA“, kaip hipotekos kreditorės, 198 201,33 Eur (pirmuoju etapu tenkinama 155 000 Eur; antruoju etapu – 43 201,33 Eur) finansinį reikalavimą bei 55 448,76 Eur antrosios eilės kreditorės finansinį reikalavimą (pirmuoju etapu tenkinama 50 000 Eur; antru etapu –5 448,76 Eur).

Dėl kreditorės UAB „ATRENA“ finansinio reikalavimo dydžio

Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „ATRENA“, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (padidinti apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, finansinį reikalavimą), atskirajame skunde nurodo, kad nemokumo administratorė nepagrįstai nurodė teismui, jog 2024 m. rugsėjo 16 d. ir 2024 m. rugsėjo 25 d. sutartinių hipotekų sudarymo metu BUAB „Verslo rykliai“ nekilnojamajam turtui buvo pritaikytas areštas, kadangi BUAB „Verslo rykliai“ turtui areštas pritaikytas tik 2024 m. spalio 2 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiam po paskolos sutarties sudarymo ir paskolos suteikimo, taip pat jau po turto įkeitimo kreditorei. Nemokumo administratorė atsiliepime į kreditorės UAB „ATRENA“ atskirąjį skundą sutinka su apeliantės argumentais.

Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditoriai finansinius reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus finansinio reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių finansinius reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).

Kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Taigi, klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų yra sprendžiamas dviem etapais: pirma, kreditoriaus pareikštą finansinį reikalavimą tikrina nemokumo administratorius, vertindamas bankrutuojančios bendrovės dokumentus bei reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumą (JANĮ 41 straipsnis), ir, antra, nemokumo administratoriaus neginčijami finansiniai reikalavimai teikiami tvirtinti teismui, kuris atlieka preliminarų įrodymų vertinimą ir klausimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių finansinių reikalavimų gavimo dienos išsprendžia rašytinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nei viename etape kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą tikrinantys subjektai nėra įpareigoti gauti kitų kreditorių (ar suinteresuotų asmenų) nuomonę dėl teikiamų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų, kitoks aiškinimas neišplaukia nei iš įstatymų nuostatų, nei iš teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021, 18 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, kreditorės pateiktus Turto areštų registro duomenis, sutinka su apeliante, kad BUAB „Verslo rykliai“ skolos, t. y. 70 000 Eur ir 34 063,24 Eur palūkanų, bei netesybų išmokėjimas kreditorei turi būti užtikrinamas pirmiau už kitus BUAB „Verslo rykliai“ kreditorius iš įkeisto turto ir ši kreditorės finansinio reikalavimo dalis turi būti patvirtinta kaip hipotekos kreditorės reikalavimas, kadangi 2024 m. rugsėjo 16 d. ir 2024 m. rugsėjo 25 d. sutartinės hipotekos, kuriomis užtikrintas 2024 m. rugpjūčio 23 d. tarp apeliantės ir BUAB „Verslo rykliai“ sudarytos paskolos sutarties įvykdymas, buvo sudarytos ir viešajame registre įregistruotos dar iki Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-20399-21 atlikto 2024 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto arešto.

Esant nurodytoms aplinkybėms, egzistuoja pagrindas apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir kreditorės UAB „ATRENA“ finansinius reikalavimus BUAB „Verslo rykliai“ bankroto byloje patvirtinti tokia tvarka: hipotekos kreditorės reikalavimas – 198 201,33 Eur (pirmuoju etapu tenkinama 155 000 Eur; antruoju etapu – 43 201,33 Eur); antrosios eilės kreditorės reikalavimas – 55 448,76 Eur (pirmuoju etapu tenkinama 50 000 Eur; antruoju etapu – 5 448,76 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atskirojo skundo parengimu, priteisimo

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, iš viso – 1 200 Eur, kurios priteistinos iš BUAB „Verslo rykliai“ administravimui skirtų lėšų. Anot apeliantės, nemokumo administratorė, vykdydama JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą patikrinti kreditorių reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus, veikė nepakankamai rūpestingai, nepatikrino hipotekų įregistravimo fakto viešajame Turto arešto aktų registre.

Nemokumo administratorė atsiliepime nurodo, kad elgėsi sąžiningai, neklaidino teismo, nevilkino bylos nagrinėjimo, stengėsi operatyviai užbaigti nemokumo procesą. Nemokumo procese lėšos turi būti naudojamos visų kreditorių interesams tenkinti, todėl, anot nemokumo administratorės, netikslinga priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliantei, kadangi bankroto byloje beveik 90 procentų finansinių reikalavimų priklauso tai pačiai kreditorei. Nemokumo administratorė taip pat prašo sumažinti priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį, įvertinus bylos sudėtingumą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą patenkinus, kreditorė UAB „ATRENA“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su nemokumo administratorės pozicija, kad bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apeliantei neturėtų būti priteisiamos, nes apeliantė bankroto byloje yra dominuojantis kreditorius, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas šiuo atveju reikštų dirbtinį bankroto administravimui skirtų lėšų didinimą, kurios vienu ar kitu būdu būtų tenkinamos tos paties kreditorės lėšomis.

JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos. Nebaigtinis bankroto proceso administravimo išlaidų sąrašas nurodytas JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro ir bylinėjimosi, ir sprendimų vykdymo išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, siekdamas sutaupyti bendrovės turto nesutinka su ieškovo jam pareikštais turtiniais reikalavimais ir patiria išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, jos priskirtinos bendrovės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu galiojančio JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje) nustatyta tvarka. Dėl to tuo atveju, jei, išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami, o atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimui skirtų išlaidų. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 21–22 punktai).

Taigi, nagrinėjamu atveju deklaratyvūs nemokumo administratorės argumentai apie bankroto procesui skirtų administravimo išlaidų dirbtinį didinimą negali paneigti apeliantės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, nė viename etape kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą tikrinantys subjektai nėra įpareigoti gauti kitų kreditorių poziciją, todėl šiuo atveju apeliantės pozicija dėl nemokumo administratorės pateikto prašymo patvirtinti kreditorių finansinių reikalavimus galėjo būti išreikšta tik atskirajame skunde. Kadangi atskirajame skunde išsakytas nesutikimas su nemokumo administratorės pozicija dėl apeliantės finansinio reikalavimo dydžio yra pagrįstas (su tuo sutiko ir pati nemokumo administratorė), tokiu būdu apeliantė laikytina bylą laimėjusia šalimi ir įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliantė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 200 Eur išlaidas už teisines paslaugas, įskaitant susipažinimą su bylos medžiaga, situacijos analizę, dokumentų surinkimą, išrašo iš VĮ Registrų centro gavimą bei atskirojo skundo parengimą. Patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovė grindžia 2026 m. gegužės 15 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra Nr. 0515/2026, atliktų darbų išklotine ir 2026 m. gegužės 15 d. pinigų priėmimo kvitu. Apeliantė taip pat pateikė įrodymus apie 60 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimą.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas viršyti Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 18 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas).

Atsižvelgdama į apeliantės įvardintų suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad nurodytos teisinės paslaugos – už susipažinimą su bylos medžiaga, situacijos analizę, – laikytinos sudėtine atskirojo skundo parengimo teisinės paslaugos dalimi, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas.

Už suteiktą teisinę pagalbą apeliantė advokatei sumokėjo 2026 m. gegužės 15 d., t. y. 2026 metų II ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikomas 2025 metų IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 526,8 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį, maksimali priteistina suma už atskirojo skundo parengimą yra 1 010,72 Eur (2 526,8 Eur x 0,4).

Nagrinėjamu atveju apeliantės prašoma priteisti 1 200 Eur išlaidų suma už atskirojo skundo parengimą viršija Rekomendacijų 8.15 papunkčio pagrindu apskaičiuotą maksimalią leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Esant nurodytoms aplinkybėms, egzistuoja pagrindas sumažinti apeliantės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 010,72 Eur. Apeliantei iš BUAB „Verslo rykliai“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų taip pat priteisiamas apeliantės sumokėtas 60 Eur žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ATRENA“ finansiniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo rykliai“ nemokumo (bankroto) byloje pakeisti, nurodant, kad kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ATRENA“, kaip hipotekos kreditorės, finansinis reikalavimas yra 198 201,33 Eur (pirmuoju etapu tenkinama 155 000 Eur; antruoju etapu tenkinama 43 201,33 Eur), antrosios eilės finansinis reikalavimas – 55 448,76 Eur (pirmuoju etapu tenkinama 50 000 Eur; antruoju etapu tenkinama 5 448,76 Eur). Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „ATRENA“ (juridinio asmens kodas 302586636) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo rykliai“ (juridinio asmens kodas 305439399) bankroto proceso administravimui skirtų lėšų 1 070,72 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų ir septyniasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.