- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2-381-567/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00320-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Skolų administravimas ir valdymas
- Atsakovas
- "Corner Case Technologies", M. G., V. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų administravimas ir valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų administravimas ir valdymas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Corner Case Technologies“, M. G. ir V. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolų administravimas ir valdymas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Corner Case Technologies“ (toliau – ir bendrovė), M. G. ir V. G. (toliau kartu – ir atsakovai) 201 500 Eur skolą, 12 000 Eur palūkanas, 54 272 Eur netesybas, 10,15 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 267 772 Eur sumai atsakovams UAB „Corner Case Technologies“, M. G. ir V. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.
Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja rizika, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, kadangi 267 772 Eur ieškinio suma atsakovams yra didelė, o iš atsakovų elgesio galima spręsti, jog jie gali siekti išvengti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo. Nors didelė ieškinio suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau aplinkybė dėl didelės ieškinio sumos yra reikšminga vertinant, ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir turi būti vertinama sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad atsakovai M. G. ir V. G. yra fiziniai asmenys, todėl tokio dydžio turtinis reikalavimas objektyviai yra didelis, o didelės piniginės sumos priteisimo rizika gali paskatinti atsakovus imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama sumažinti jų turto apimtį ar kitaip apsunkinti galimą teismo sprendimo vykdymą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nei bendrovė, nei atsakovė V. G. nekilnojamojo turto neturi, atsakovui M. G. priklauso (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovui priklauso tik dalinės nuosavybės teisė į minėtą turtą, realus išieškojimas iš jo objektyviai gali būti apsunkintas. Tokio pobūdžio turtas yra mažai likvidus, todėl egzistuoja reali rizika, kad atsakovas, siekdamas išvengti prievolės vykdymo, gali bandyti perleisti šią dalį kitiems bendraturčiams ar tretiesiems asmenims, dėl to sprendimo įvykdymas taptų komplikuotas arba neįmanomas.
Ieškovės vertinimu, grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui kelia ir atsakovų veiksmai iki ieškinio padavimo. Atsakovas M. G. yra bendrovės direktorius ir akcininkas, atsakovė V. G. – bendrovės komunikacijos skyriaus vadovė ir akcininkė, o iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad šie atsakovai dalį profesinės ar verslo veiklos jau yra perkėlę į Jungtinius Arabų Emyratus. Taip pat iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad bendrovė siekia plėsti ar perkelti dalį savo veiklos į kitas jurisdikcijas, įskaitant Švediją. Dėl nurodytų veiksmų, ieškovės vertinimu, egzistuoja reali rizika, kad atsakovai sieks išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Nepritaikius šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių ir turto neareštavus, atsakovai perleis savo turimą turtą, perleidus turtą tretiesiems asmenims, ieškovė nebegalėtų į šį turtą nukreipti išieškojimą, o likusio atsakovams priklausančio turto, akivaizdžiai neužteks padengti sukelto nuostolio sumą. Taigi, vienintelis būdas užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą yra areštuoti atsakovams priklausantį turtą ir taip išsaugoti atsakovų turtinės padėties status quo (esama padėtis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nenustatė, kad ieškinys būtų akivaizdžiai netenkintinas, todėl pripažino jį preliminariai pagrįstu bei nurodė, jog egzistuoja pirmoji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo – grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškovė grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui grindžia tuo, jog atsakovai M. G. ir V. G. yra fiziniai asmenys, todėl jiems ieškinio reikalavimo suma laikytina didele, tačiau sąžiningumo aspektu ieškovė nurodo, kad remiasi viešai prieinama informacija apie atsakovų siekius vykdyti verslo plėtrą į užsienio valstybes. Teismo įsitikinimu, šios aplinkybės negali būti objektyviai vertinamos kaip patvirtinančios atsakovų nesąžiningumą. Be kita ko, ieškovė remiasi socialinio tinklo „LinkedIn“ informacija apie atsakovus ir jų planus vykdyti verslo plėtrą į užsienio valstybes, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovų realius ketinimus perleisti jiems priklausantį turtą tretiesiems asmenims, byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovai vykdo aktyvius turto perleidimo ar verslo perkėlimo į kitas jurisdikcijas veiksmus.
Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina įrodyti atsakovų nesąžiningumą ir tikslingus veiksmus, kuriais siekiama tyčia pabloginti savo turtinę padėtį. Kadangi ieškovė nepateikė realių įrodymų apie atsakovų atliekamus ar planuojamus nesąžiningus veiksmus, o Juridiniame asmenų registre esantys atsakovės UAB „Corner Case Technologies“ 2024 m. balanso duomenys patvirtina, kad atsakovė turi ilgalaikio, trumpalaikio turto ir generuojamą pelną, teismas konstatavo, kad atsakovai yra finansiškai pajėgūs įvykdyti būsimą sprendimą ir nėra teisinio pagrindo areštuoti turtą.
Teismas pabrėžė, kad vien didelė ieškinio suma savaime, nesant kitų grėsmę keliančių aplinkybių, negali būti pagrindas apriboti asmens nuosavybės teises. Procesinis laikinųjų apsaugos priemonių institutas atlieka išskirtinai prevencinę funkciją – jis skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus, o ne skirtas materialiųjų vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditore.
Be to, teismas pažymėjo, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jo įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrajai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi arešto apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininkų turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią ieškovei pakanka pateikti tikėtinus duomenis apie galimą atsakovų nesąžiningumą ar ketinimus paslėpti ir perleisti turtą. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė viešus įrodymus apie atsakovų vykdomos veiklos perkėlimą į užsienį, kurie patvirtina realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Asmenys įprastai savo nesąžiningų ketinimų neviešina, todėl ieškovė neturi prieigos prie šių asmenų bankų sąskaitų bei negali gauti realių ir konkrečių įrodymų apie nesąžiningumą.
Didelė ieškinio suma, verslo perkėlimas į užsienį ir specifinė atsakovų turto struktūra, kurią sudaro išimtinai likvidus bei lengvai paslepiamas turtas (piniginės lėšos ir kilnojamieji daiktai), turi būti vertinami kartu, kadangi ši veiksnių visuma objektyviai sukuria realią ir jau egzistuojančią grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.
Pagal viešai prieinamus duomenis atskirojo skundo pateikimo dieną atsakovė UAB „Corner Case Technologies“ yra nesumokėjusi reikšmingų mokestinių prievolių valstybei. Bendra skolos suma valstybei yra 92 548,49 Eur. Mokestinių įsipareigojimų nevykdymas rodo, kad atsakovė UAB „Corner Case Technologies“ pradėjo platesniu mastu nevykdyti įsipareigojimų. Kartu tai rodo ir padidėjusią riziką bei tikimybę, kad, siekdama apsaugoti savo kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, ji gali imtis veiksmų šio turto perleidimui, suvaržymui ar nuslėpimui nuo kreditorių.
Atsakovams vykdant veiklą kelių valstybių mastu, tai savaime didina riziką, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje užtikrintų atsakovų turto apimties ir statuso stabilumą iki bylos išnagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt apie atsakovės UAB „Corner Case Technologies“ turimą skolą valstybės biudžetui. Ieškovės vertinimu, mokestinių įsipareigojimų nevykdymas rodo, kad atsakovė UAB „Corner Case Technologies“ pradėjo platesniu mastu nevykdyti įsipareigojimų. Kartu tai rodo ir padidėjusią riziką bei tikimybę, kad, siekdama apsaugoti savo kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, ji gali imtis veiksmų šio turto perleidimui, suvaržymui ar nuslėpimui nuo kreditorių.
CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 101 punktas).
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateikti duomenys iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt yra vieši. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima teikiamų naujų įrodymų, nes teismas turi teisę naudotis visais ne tik LITEKO duomenimis, bet ir informacinėmis sistemomis ir registrais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023, 22 punktas).
Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Šioje byloje ieškovė savo materialųjį reikalavimą priteisti jai iš atsakovų skolą ir palūkanas grindžia aplinkybėmis, kad šalis siejo paskolos bei laidavimo teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad jis būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečias faktines aplinkybes.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pagrįsti, kad būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad apeliantė neįrodė atsakovų nesąžiningumo ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialiųjų vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019, 21 punktas).
Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų, taikomų iki ginčo išsprendimo iš esmės, paskirtis yra konservacinė, o tokių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla grėsmė, kad jis gali būti perleistas, turint siekį išvengti atsiskaitymų su kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018, 22 punktas; 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2025,19 punktas).
Ši pozicija yra grindžiama tuo, kad ieškinio sumos nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, todėl nei didelė ieškinio suma, nei sunki atsakovo turtinė padėtis pačios savaime nėra priskiriamos prie grėsmę sprendimo vykdymui patvirtinančių aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo piniginėmis lėšomis ar kitu turtu ribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti atsakovo turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017, 13 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl atsakovams M. G. ir V. G. didelės ieškinio sumos atmestini kaip nesudarantys pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialiųjų vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su civilinę bylą dėl skolos priteisimo inicijavusia ieškove. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovams yra didelė ar ne, ši aplinkybė savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio suma ir (ar) galimai bloga atsakovų turtinė padėtis (atsakovei V. G. neturint nekilnojamojo turto, o atsakovui M. G. nuosavybės teise valdant tik atitinkamas dalis nekilnojamojo turto) nelaikytinos aplinkybėmis, savaime sudarančiomis pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo, prašant turto arešto taikymo, yra nuosekli ir išplėtota. Joje laikomasi pozicijos, kad sprendimo neįvykdymo grėsmę galėtų patvirtinti tik atsakovo jau atlikti arba atliekami nesąžiningi veiksmai, o ne jam per teismą nukreipto reikalavimo dydžio ir jo turtinės padėties santykis. Pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą tenka būtent tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų ribojimų taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-790/2021, 18 punktas). Todėl tokį prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti ir konkrečius duomenis bei nurodyti argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), o sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek atlikti iki bylos iškėlimo veiksmai, tiek ir bylos nagrinėjimo metu atlikti veiksmai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1026-516/2022, 27 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024, 8 punktas; 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2025, 24 punktas).
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020, 18 punktas). Tai reiškia, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui konstatavimą lemtų atsakovų nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti, t. y. poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovų nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami būtent su būsimo teismo sprendimo įvykdymo vengimu.
Be to, civilinėje teisėje, išskyrus įstatymuose tiesiogiai nurodomus kitokius atvejus, galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens sąžiningumo prezumpcija galioja ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Šalies nesąžiningumas įrodinėtinas būtent toje bylos proceso stadijoje, kurioje prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CPK 147 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė atsakovų nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad jie galimai perkelia veiklą į užsienį. Apeliantės vertinimu, atsakovams vykdant veiklą kelių valstybių mastu, tai savaime didina riziką, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien atsakovų vykdoma veikla ar jos plėtra keliose užsienio valstybėse savaime nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumą ar preziumuoti realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teisėtas verslo vystymas užsienio valstybėse yra įprasta praktika, todėl apeliantės nurodomos aplinkybės, nepateikus konkrečių ir patikimų duomenų apie tikslingus bei nesąžiningus atsakovų veiksmus, kuriais būtų siekiama sąmoningai paslėpti, perleisti ar sunaikinti turimą turtą, negali būti vertinamos kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Corner Case Technologies“ 2024 m. balanso duomenis, nustatė, kad ši atsakovė turi ilgalaikio, trumpalaikio turto bendrai 3 158 085 Eur sumai, grynasis pelnas sudaro 237 602 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, generuoja pajamas bei turi turto, kuris viršija pareikšto ieškinio reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo vengimo. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl ieškovė turėjo pateikti duomenis apie atsakovų atliktus, atliekamus ar realiai ketinamus atlikti veiksmus, kuriais būtų sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tam ir tiek, kad būtų apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovai atliko, atlieka ar artimiausiu metu gali atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. perveda lėšas, mažina turimą turtą, siekdami išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovų elgesys, kurio nesąžiningumu ieškovė grindžia pareikšto ieškinio reikalavimus, buvo pagrindas ieškovei pareikšti nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl skolos priteisimo ir yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Nesant įrodyto atsakovų nesąžiningumo dėl galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo vengimo, atsakovams priklausančio turto areštas negali būti laikomas proporcinga ir pateisinama atsakovų teisių ribojimo priemone.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepateikus duomenų, jog atsakovai atliko ar ketina (gali) atlikti nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį apsunkinimą, taip siekdami išvengti galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo šioje situacijoje pačiai apeliantei tekusios tokių aplinkybių (atsakovų nesąžiningumo) įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis) ir (ar) rinkti už apeliantę atitinkamus įrodymus, pagrindžiančius jos prašymą.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei poreikio, tinkamai pritaikė proceso teisės normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui ieškovės nurodytų argumentų bei jos pateiktų duomenų nepakanka. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius vienos iš dviejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.