Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Binkio ir nukentėjusiųjų Ž. K. bei D. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo ir nukentėjusiosios D. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

R. Š. neteistas, BK 286 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl bausmės tikslams pasiekti jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Taip pat visiškai tenkintini civilinių ieškovų ieškiniai – tiek Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys dėl nukentėjusiosios 27,15 Eur gydymo išlaidų atlyginimo, tiek ir nukentėjusiosios D. Č. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šios nukentėjusiosios prašoma 700 Eur kompensacija atitinka padarytos veikos pobūdį, mastą, nukentėjusiosios profesiją, jai padarytą neturtinio pobūdžio žalą – nusikalstami veiksmai atlikti prieš moterį pareigūnę viešoje vietoje, matant aplinkiniams, jos profesinių pareigų tiesioginio vykdymo metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkinamas. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta ir nėra ginčijama, jog R. Š. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi elgėsi nepagarbiai su braškes prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 19 d. pardavinėjusia liudytoja I. S., kabinėjosi prie jos, triukšmavo, kėlė balsą, nevykdė jos prašymo nustoti filmuoti. Jam už šį pažeidimą paskirtą 15 Eur baudą R. Š. sumokėjo 2025 m. birželio 26 d. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, kurių skundžiamame nuosprendyje neaptarė ir netyrė pirmosios instancijos teismas – 2025 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo protokolas, pasirašytas ir paties R. Š., bei administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) 2025 m. spalio 23 d. išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus (1 t., b. l. 135, 137-139).

Kolegija iš dalies sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendimą sulaikyti R. Š. kaip galimai ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusį asmenį policijos pareigūnės priėmė ne iš karto, kadangi išteisintasis nuo pat pradžių aiškinantis situaciją bendravo pakankamai geranoriškai – jis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (senatvės pensininko pažymėjimą), geranoriškai pasitikrino blaivumą. Tačiau, po to jis ėmė elgtis provokuojančiai – savavališkai įsėdo į policijos tarnybinį automobilį, taip trukdydamas pareigūnėms pildyti dokumentus, paprašytas išlipti jis ėmė toliau filmuoti, komentuoti ir taip trukdyti prekybą, dėl ko pakartotinai į pareigūnes pagalbos kreipėsi T. B. Ir netgi po to, kai buvo paprašytas sėsti į tarnybinį automobilį, nors iš pradžių išteisintasis savo noru į jį įlipo, bet netrukus iš jo išlipo ir jau ėmė elgtis nebeadekvačiai – bandė pasišalinti, pareigūnių paimtas už rankų ir lydimas atgal link automobilio, ėmė muistytis, priešintis, standino rankas, dėl ko prieš jį buvo panaudotos specialios priemonės – dujos. Išteisintojo R. Š. bandymas paaiškinti savo veiksmus dėl policijos pareigūnių reikalavimų nevykdymo ir pasipriešinimo joms poreikiu užrakinti aikštelėje stovėjusį automobilį jo poelgio nepateisina – tam jis turėjo pakankamai laiko iki policijos pareigūnių bandymo jį sulaikyti.

Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu dėl apylinkės teismo padarytos išvados, kad nukentėjusiosios Ž. K. ir D. Č. elgėsi nepakankamai profesionaliai, nes visą dėmesį skyrė pareiškėjos I. S. apklausai tarnybiniame automobilyje ir neįvertino galimo prekybos centro aikštelėje palikto administracinio nusižengimu įtariamo asmens elgesio. Iš tiesų, policijos pareigūnių pareigų atlikimo profesionalumas (neprofesionalumas) šiuo atveju nėra nagrinėjamas ir nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėtas policijos pareigūno reikalavimas neturi būti vertinamas teisingumo, pagrįstumo ar dar kokiame tai kontekste – jis turi būti nedelsiant vykdomas. O manydamas, kad policijos pareigūno reikalavimas buvo neteisėtas, asmuo, kuriam jis buvo skirtas, turi teisę jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnės nesėdėjo nieko neveikdamos – jos su I. S. aiškinosi įvykio aplinkybes, pildė reikiamus dokumentus. R. Š. tuo tarpu buvo paprašytas palaukti, bet jis, kas jau buvo minėta, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, kurie netrukus peraugo į aktyvų pasipriešinimą policijos pareigūnėms ir smurtą prieš vieną iš jų.

BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013). Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad R. Š. veiksmai, pasireiškę vengimu grįžti į tarnybinį automobilį, mosikavimu rankomis, bandant prisidengti veidą po to, kai policijos pareigūnė jam į akis papurškė ašarinių dujų ir netyčia rankos plaštaka suduotu smūgiu šalia buvusiai pareigūnei, vertintini kaip bandymas išvengti neigiamo prieš jį panaudotos specialiosios priemonės – ašarinių dujų poveikio, o ne tyčiniais, sąmoningais ir apgalvotais veiksmais, keliančiais grėsmę tarnybos funkcijas atliekančioms pareigūnėms. Kolegija nesutinka ir su šia apylinkės teismo išvada.

Iš tiesų, iš byloje esančių vaizdo įrašų, nukentėjusiųjų parodymų akivaizdžiai matyti, kad T. B. priėjus prie tarnybinio automobilio ir pasakius, jog R. Š. ir toliau trukdo jam dirbti bei pažeidinėja viešąją rimtį, pareigūnės išlipo iš tarnybinio automobilio ir paprašė pasidėti savo mobilųjį telefoną ir sėsti į tarnybinį automobilį, kol bus baigti atlikti procesiniai veiksmai. Taigi, jau čia pareigūnės pareikalavo R. Š. nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir vykdyti jų reikalavimus. Kad šie reikalavimai buvo teisėti, kolegija jokių abejonių neturi. R. Š. atsisakius paklusti ir nurodžius, kad jis eis užrakinti savo automobilio, jis bandė pasišalinti. Policijos pareigūnės siekė jį sulaikyti – suėmė jį už rankų ir vedė atgal į tarnybinį automobilį. Nors jis ėmė muistytis, standino rankas, bet pakluso ir pats įlipo į tarnybinį automobilį. Bet vos po kelių akimirkų jis greitai iš jo išlipo, abi pareigūnės jį laikydamas už rankų ėmė vesti atgal link automobilio. Čia prasideda susistumdymas, R. Š. aiškiai priešinasi – ima muistytis, standina rankas, ir nukentėjusioji Ž. K. jam į veidą papurškia dujų. Po to R. Š. mosikuoja rankomis dar intensyviau, lenkiasi, nuleidžia galvą, rankomis susiima veidą. Apylinkės teismo vertinimu, būtent dėl į veidą papurkštų ašarinių dujų poveikio jis pradeda visaip mosikuoti rankomis, jomis dengiasi veidą ir tuo metu ranka netyčia kliudo arti prie jo buvusios policijos pareigūnės veidą. Tačiau, atidžiai peržiūrėjus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) gautą vaizdo įrašą matyti, jog po dujų papurškimo į akis R. Š. bandė veidą užsidengti, bet darė tai muistydamasis ir sudavė nukentėjusiajai D. Č. į dešinį skruostą dešinės rankos kumščiu, o ne plaštaka, kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas. Iš šios vaizdo įrašo dalies taip pat matyti, kad R. Š. smūgis D. Č. buvo tikslus, t. y. tą akimirką jis nesiblaškė, buvo pakėlęs galvą ir žiūrėjo į nukentėjusiosios D. Č. pusę, smogė nusitaikęs, tiesiai, ne mojuodamas, mosikuodamas ar bandydamas užsidengti veidą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir po smūgio nukentėjusiajai D. Č. į veidą, R. Š. nesiliovė priešinęsis, ir jį pavyko sulaikyti bei uždėti antrankius tik su tyrimo nenustatyto praeivio pagalba. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai vertino, kad R. Š. pareigūnei rankos plaštaka sudavė netyčia. Įvertinus tai, kad R. Š. policijos pareigūnių reikalavimų ėmė nevykdyti dar prieš panaudodamas prieš vieną jų fizinį smurtą, įkalbinėjamas geruoju nutraukti savo neteisėtus veiksmus, vykti į policijos komisariatą, jis atsisakė tai padaryti, ėmė priešintis joms aktyviai, dėl ko jam buvo panaudota specialioji priemonė – dujos. Ir netgi po dujų panaudojimo, R. Š. toliau priešinosi bei smūgiavo nukentėjusiajai D. Č., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, bei netgi nenustojo priešintis toliau, kolegija pripažįsta, kad jis šiuo atveju veikė sąmoningai ir kryptingai, t. y. veikė tiesiogine tyčia. ‎

Teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintojo R. Š. veiksmai įvykio metu negali būti pateisinami jo amžiumi ar galimomis sveikatos problemomis, kurios, be kita ko, yra tik deklaruotos paties išteisintojo – jokių įrodymų apie tai jis byloje nepateikė. Pažymėtina, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog viso įvykio metu policijos pareigūnės su R. Š. bendravo pakankamai mandagiai, bandė jį nuraminti ir įtikinti nustoti elgtis provokuojančiai. Pareigūnės, kolegijos vertinimu, joms įstatymo pavestas tarnybines funkcijas, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, atliko pakankamai profesionaliai, R. Š. buvo ne kartą suteikusios galimybę nutraukti neteisėtus veiksmus ir nuraminti konfliktą.

Tokiu būdu, iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta, kad R. Š. 2025 m. gegužės 19 d., apie 17 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjai D. Č. ir Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei Ž. K. vykdant savo tarnybines pareigas atvykus pagal gautą pranešimą (duomenys neskelbtini) tirti galimo administracinio nusižengimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, elgėsi agresyviai, trukdė joms atlikti savo tiesiogines pareigas bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, sėsti į tarnybinį automobilį, pareigūnėms bandant jį sulaikyti, suėmus už rankų ir vedant link tarnybinio automobilio jis toliau elgėsi agresyviai, muistėsi, standino rankas, dėl jo vyriausioji patrulė Ž. K. panaudojo specialiąją priemonę – pipirines dujas; po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toliau priešindamasis sulaikymui, jis prie tarnybinio automobilio dešinės rankos kumščiu sudavė policijos pareigūnei D. Č. į dešinį skruostą, taip padarydamas jai dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; po to, toliau bandant jį sulaikyti ir uždėti specialiąją priemonę – antrankius, jis toliau muistėsi, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui. Tokiu būdu, R. Š. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo tarnybines pareigas vykdžiusioms valstybės tarnautojoms – policijos pareigūnėms Ž. K. ir D. Č.. Ši jo veika yra pilnai įrodyta, atitinka BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Spręsdama dėl R. Š. baudžiamosios atsakomybės, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo, pripažinus R. Š. kaltu pagal BK 286 straipsnį, skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per bausmės laiką atlyginti padarytą turtinę žalą. Spręsdama dėl šio prokuroro reikalavimo, kolegija atsižvelgia į R. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose. R. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl administracinio nusižengimo, dėl kurio buvo iškviestos pareigūnės, R. Š. jam paskirtą 15 Eur baudą sumokėjo, kitų administracinių nusižengimų nebuvo padaręs. Jis nėra teistas, niekur nedirba, yra (duomenys neskelbtini). Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes ir duomenis apie R. Š. padarytą nusikalstamą veiką, jį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro siūloma jam bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslus galima būtų pasiekti R. Š. paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per bausmės laiką atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą.

Byloje civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš atsakingo asmens priteisti 27,15 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajai D. Č. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Nagrinėjamu atveju, pripažinus R. Š. kaltu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys pilnai tenkinamas.

Nukentėjusioji D. Č. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš R. Š. priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019).

Šioje byloje nustatyta, kad R. Š. nusikalstama veikia buvo tyčinė, padaryta viešoje vietoje, matant praeiviams, priešindamasis policijos pareigūnei jis panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir padarė sužalojimus, kvalifikuotus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Matyti, kad nukentėjusioji iš karto po šio įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, nes juto fizinį skausmą, ant jos veido matėsi audinių patinimas, ji patyrė neigiamus išgyvenimus. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog prašoma priteisti 700 Eur neturtinė žala R. Š. finansinių galimybių ir turtinės padėties atžvilgiu būtų neproporcingai didelė. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nukentėjusios D. Č. civilinį ieškinį laiko pagrįstu ir jį pilnai tenkina.

Byloje yra 2026 m. balandžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kad advokatui A. Šukaičiui apskaičiuota 154,17 Eur už jo išteisintajam R. Š. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo klausimą pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, t. y. antrinė teisinė pagalba išteisintajam R. Š. apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Be to, R. Š. niekur nedirba, yra (duomenys neskelbtini), jam reikės atlyginti priteistus civilinius ieškinius, todėl išieškoti iš jo ir šias prašomas procesines išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. kovo 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktus įpareigoti R. Š.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir 2) per bausmės laiką atlyginti iš jo priteistą turtinę žalą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Panaikinti R. Š. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš R. Š.: 1) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 27,15 Eur (dvidešimt septynis eurus 15 ct) turtinės žalos atlyginimui; 2) nukentėjusiajai D. Č. – 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Du kompaktinius diskus su (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašais, kompaktinį diską su pareigūnių kūno kamerų įrašais, kompaktinį diską su BPC garso įrašu palikti saugoti byloje.

Neišieškoti iš R. Š. valstybei 154,17 Eur už jam teiktą antrinę teisinę pagalbą.