Utenos apylinkės teismo nuosprendis

T. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos aplinkybės

Kaltinamasis T. Ch. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2025 m. gruodžio 31 d. apie 21.35 val., atėjęs į svetimo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, neturėdamas jokios priežasties, grasino I. K., gim. (duomenys neskelbtini), sakydamas grasinančius žodžius: „Užmušiu tave“, „Tau bus galas“, po ko pasišalino ir, tęsdamas savo veiksmus, apie 22.44 val. sugrįžo, o I. K. atidarius namo įėjimo duris ir būnant prieškambaryje, be jokios priežasties kaire ranka sugriebė I. K. už kaklo, o dešinėje rankoje laikydamas šakutę mėsai, jėga pastūmė I. K. į prieškambario vidų, po ko jam nugriuvus ant grindų, atsisėdo ant jo ir, laikydamas į viršų pakeltą šakutę mėsai, sakė grasinančius žodžius: „Tau bus galas“, taip nukentėjusiajam I. K. sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis T. Ch. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

ir jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2025 m. gruodžio 31 d. apie 22.44 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, be jokios priežasties kaire ranka sugriebė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo, o dešinėje rankoje laikydamas šakutę mėsai, jėga pastūmė I. K. į prieškambario vidų, po ko I. K. nugriuvus ant grindų ir nugara atsitrenkus į grindis, atsisėdo ant jo ir, laikydamas į viršų pakeltą šakutę mėsai, sugriebė I. K. už veido, o I. K. atsistojus, sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt smūgių į krūtinės sritį ir šonus, padarydamas I. K. odos įdrėskimus galvos, veido srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė I. K. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis T. Ch. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis T. Ch. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Paaiškino, kad įvykio dieną, tai galėjo būti 2025 m. gruodžio 31 d., buvo labai neblaivus. Atėjo pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini), gali būti, kad prišnekėjo baisių žodžių, neprisimenu, ar tą įrankį turėjo, ar sugriebė nukentėjusįjį. Visiškai sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nežino, kodėl taip pasielgė, be galo dėl to gailisi. Pretenzijas kokias reiškė nukentėjusiajam – neprisimena, gali būti, kad dėl elektros. Paaiškino, kad po tėvo mirties, name, kuriame tėvas gyveno, buvo atjungta elektra, gal norėjo telefoną ten pasikrauti, nežino. Jo tėvas iki mirties gyveno 20-30 m. atstumu nuo nukentėjusiojo. Mama gyvena (duomenys neskelbtini), tėvo namas šalia su nukentėjusioju namu, gal 20-30 m. atstumu, adresu (duomenys neskelbtini). Nekalbėjo su mama apie tai, kas atjungė tėvo name elektrą. Šakutės mėsai neturėjo, tyrėja rodė tą įrankį, jis skirtas barbekiu mėsai, griliui, tokios jo namuose nebuvo. Iš kur šakutė atsirado, nežino. Neprisimena, kad būtų ėmės tokią šakutę iš namų, iš namų niekada nieko neima, ima tik telefoną. Nemano, kad pas nukentėjusįjį namuose buvo tas įrankis. Įvykio dieną su draugais (duomenys neskelbtini) gėrė, jo mama pasakojo, kad jį draugai parvežė neblaivų, sakė ,,eik namo”, o jis sakė, kad nenori. Neprisimena, ar iš (duomenys neskelbtini) tą šakutę atsivežė. Neprisimena koks tuo metu buvo oras, buvo tamsu. Smūgių sudavimo neprisimena. To, kad pargriovė nukentėjusįjį ir nemažiau 10 smūgių sudavė jam neprisimenu, bet galėjo taip būti. Atsiprašė nukentėjusiojo, paaiškino, kad anksčiau atsiprašyti negalėjo, nes bendrauti su nukentėjusiuoju draudė kardomoji priemonė, kitų būdų atsiprašyti nukentėjusiojo neieškojo. Su nukentėjusiojo ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko atlyginti nukentėjusiajam I. K. 1 000 Eur neturtinei žalai ir 20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis I. K. teisiamajame posėdyje iš dalies sumažino ikiteisminio tyrimo metu pareikštą ieškinį ir prašė iš kaltinamojo priteisti 2 500 Eur neturtinei ir 4 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą prašo priteisti ieškinyje nurodytais pagrindais, neturtinę žalą sudaro jo dėl nusikaltimų veikų patirti išgyvenimai – jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, juto fizinį skausmą, išsigando ir juto baimę, patyrė nesaugumo jausmą.

Kaltinamajam T. Ch., po kaltinamojo akto paskelbimo, teismui pareiškus, kad jis prisipažįsta esąs kaltas ir sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui ir kaltinamojo gynėjui, teismas byla išnagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo T. Ch. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 1 d., 2026 m. sausio 12 d. apklaustas nukentėjusysis I. K. (t. 1, b. l. 6-18, 47-51) paaiškino, kad 2025 m. gruodžio 31 d. vakare apie 21.30 val. grįžo namo (adresu (duomenys neskelbtini)), pastatė automobilį į garažą, tada ėjo uždaryti kiemo vartų, kai pamatė už kiemo ribų stovintį iš matymo pažįstamą vyrą, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke su gobtuvu. Niekada anksčiau nėra bendravęs su šiuo vyru, kelis kartus yra jį matęs, dabar žino, kad tai yra T. Ch., anksčiau nežinojo to vyro pavardės, tik žinojo, kad tai A. K. sūnus. Žino, kad T. Ch. ateina į namus, kur anksčiau gyveno jo tėvas (adresu (duomenys neskelbtini)). Šis namas ir namas, kuriame gyvena, yra vienas šalia kito, t. y. gatvės kampiniai namai, todėl gatvių pavadinimai skiriasi. Namų teritorijas skiria tvora. Kiek žino, name (adresu (duomenys neskelbtini)) atjungta elektra, apie 2-3 mėnesius tame name niekas nuolat negyvena. Priėjęs prie vartų, pamatė, kad T. Ch., yra akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis svyravo į šonus ir reikalavo įjungti šviesą. Iš karto nesuprato apie ką jis kalba, o paskui atsakė, kad namas negyvenamas ir ten elektra atjungta, o jis pats (I. K.) įjungti elektros negali. Juo labiau, kad kiekvienas namas turi savo elektros skaitliuką ir raktą nuo dėžutės. Tai pasakęs, nuėjo namo. Nesuprato dėl kokios priežasties T. Ch. atėjo būtent pas jį, gal kad namas greta, nes anksčiau su juo nėra bendravęs. Maždaug po 5 min. išgirdo beldimą į duris. Atidaręs duris, pamatė tą patį vyriškį (T. Ch.), kuris prašė, kad jam įjungtų elektrą. Jis vėl pasakė, kad neįjungs, nes elektra yra atjungta. Tuomet T. Ch. pradėjo jam grasinti, sakydamas „užmušiu tave“ ir „tau bus galas“, buvo agresyviai nusiteikęs ir kalbėjo pakeltu tonu. Į ką pasakė, kad iškvies policiją, į ką T. Ch. atsakė, kad pats iškvies. Daugiau į konfliktą nesivėlė, uždarė duris ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, bei pranešė, kad jam grasina ir prašė pareigūnų pagalbos. Pareigūnai perskambino ir pasakė, kad vyriškis, kuris iš balso yra neblaivus, pranešė, kad jo (I. K.) namuose per prievartą laikomi ukrainietė su vaikais, į ką atsakė, kad jo namuose yra tik anūkai, pašalinių asmenų nėra. Laukė atvykstant policijos. Apie 22.44 val. išgirdo skambutį į duris, pagalvojo, kad atvažiavo policijos pareigūnai, todėl nepasižiūrėjo kas, nuėmė kabliuką, atidarė duris. Pamatė tą patį vyrą (T. Ch.), kuris su jėga atidarė duris. Tada T. Ch., nieko nesakęs, sugriebė jį kaire ranka už kaklo ir tokiu būdu laikė (juto nepatogumą, skausmo iš karto nejautė), o kitoje rankoje turėjo aštrų daiktą, galvojo, kad peilį. Tada jis rankomis įsikibo T. Ch. į dešinę ranką, kurioje buvo aštrus daiktas ir laikė, kad T. Ch. jo nesužalotų. T. Ch. jėga stūmė jį į verandos vidų, po ko jis nugriuvo ant nugaros, iš karto nuo patirto šoko nejuto skausmo, vėliau jis atsirado nugaros srityje. Parkritus ant grindų, T. Ch. atsisėdo ant jo, į viršų buvo pakėlęs dešinę ranką, kurioje buvo aštrus daiktas, tada jis (I. K.) įsikibo jam į tą ranką ir ėmė šaukti. T. Ch. garsiai šaukė, kad „jam bus galas“. Numano, jei nelaikytų T. Ch. rankos, tai T. Ch. būtų dūręs jam tuo daiktu. Riksmus išgirdo žmona, kuri atbėgo į verandą, atėmė iš T. Ch. aštrų daiktą. Gulėdamas bandė kojomis T. Ch. patraukti nuo savęs. Atsistojus T. Ch. sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt smūgių į krūtinės sritį ir šonus, dėl ko juto fizinį skausmą. Po šių smūgių sudavimo T. Ch., sugriebęs jį už striukės, traukė į lauką, dėl ko jo (I. K.) striukė plyšo ir T. Ch. nukrito ant žemės. Tada uždarė duris ir vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“, klausė kada atvyks pareigūnai, prašė medikų pagalbos, nes jautėsi blogai, turi širdies sveikatos sutrikimų. Buvo labai išsigandęs. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, į ligoninę vykti nereikėjo. Į jokias gydymo įstaigas jis nesikreipė, pas teismo medikus nevažiavo. Įvykio metu buvo apdraskytas veidas, viršutinė lūpa ir dantena. Veidą matomai T. Ch. apdraskė, kai jį laikė už kaklo ir vėliau grumtynių metu laikė už veido. Nugaros skausmą jaučia iki šiol, nes matomai susižalojo, griūdamas, iš karto dėl išgąsčio skausmo nejautė. Juto fizinį skausmą kai jam buvo suduoti smūgiai kumščiu į krūtinės sritį ir abu šonus. Nori papildyti, kad tas vyras yra aukštas, apie 180 cm ūgio, aukštesnis už jį (nurodė savo ūgis 173 cm), stambesnio kūno sudėjimo, todėl jų jėgos buvo neproporcingos, be to, jis yra vyresnio amžiaus žmogus ir su silpna sveikata, po patirtų operacijų jėgų visai neturi. Po šio įvykio daugiau T. Ch. nematė, bet iki šiol jaučia nerimą ir baimę. Kiemas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kamera. Prie apklausos pateikė tris vaizdo įrašus ir vieną nuotrauką, kurioje matosi, kad T. Ch. atėjo į kiemą, perlipęs per tvorą, nes matomi pėdsakai ir sulenktas tinklas. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl ieškinio pateikimo apsispręs ir, esant reikalui, pateiks. Prašo nubausti asmenį už neteisėtus veiksmus įstatymų numatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 12 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis I. K. (t. 1, b. l. 55-57) paaiškino, kad iki įvykio striukė suplyšusi nebuvo, o po to, kai T. Ch. bandė jį ištempti į lauką, laikydamas už striukės, tai suplėšė striukės dešinės pusės kišenę apačioje ir dešinės pusės rankovę, bei kairėje pusėje po pažastimi stipriai suplėšė rankovę ir pečių srityje taipogi suplėšė striukę. Striukė darbinė, ne nauja, jos vertė 20 Eur, dėl suplėšytos striukės pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 1 d. apklausta liudytoja A. K. (t. 1, b. l. 124- 126) paaiškino, kad būdama namuose, apie 21.20 val. išgirdo, kad kažkas beldžiasi į kambario langą. Nekreipė į tai dėmesio, nes galvojo, kad grįžo vyras I. K., kuris prieš kelias minutes buvo išvažiavęs į parduotuvę. Būdama koridoriuje, vėl išgirdo beldimą į langą. Tada priėjo prie durų, užkabino jas kabliuku ir garsiai paklausė: „Ko jūs norite?“. Vyras pasakė, kad tėvas turi duoti raktą nuo elektros skydinės. Atsakė, kad jo nėra, bet greitai sugrįš. Ar vyras pasišalino iš kiemo, nematė, nes nežiūrėjo pro langą. Maždaug po 10 min. iš parduotuvės sugrįžo sutuoktinis. Tuo metu virtuvėje, o vyras nuėjo į kambarį. Kai tvarkėsi virtuvėje, kažkas paskambino, ar pasibeldė į duris, tiksliai negali pasakyti. Durų atrakinti nuėjo vyras. Girdėjo vyriškus balsus, tačiau apie ką jie kalbėjo, negirdėjo ir nekreipė dėmesio. Atėjęs į virtuvę, vyras pasakė, kad buvo atėjęs iš matymo pažįstamas kaimynas, kuris reikalavo, duoti raktą nuo elektros skydinės. Vyras pasakė, kad jokio rakto neduos, uždarė duris ir užkabino kabliuką. Kai baigė skusti bulves, vėl išgirdo skambutį į duris. Vyras nuėjo durų atrakinti. Po kelių sekundžių išgirdo triukšmą koridoriuje ir vyro riksmą. Atidariusi duris į koridorių, pamatė, kad vyras guli ant grindų, o ant jo sėdi iš matymo pažįstamas kaimynas. Kaimynas dešinėje rankoje prie vyro veido laikė kažkokį aštrų daiktą. Kažkokiu būdu, neatsimena kaip, atėmė iš to vyro tą daiktą ir numėtė jį ant grindų toliau nuo vyrų, tačiau jie toliau grūmėsi. Vėliau jos vyras atsikėlė nuo grindų ir tada kartu su juo išstūmė užpuoliką pro duris į lauką, bei užsirakino. Daiktą su kurio buvo užpultas jos vyras, padėjo ant stalo, tai buvo įrankis mėsai smeigti, įrankis ne jų, kaimynas jį atsinešė su savimi. Ar kaimynas pasišalino iš kiemo, nežino. Vyras paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, bei GMP.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. vasario 20 d. apklaustas liudytojas A. K. (A. K.) paaiškino (t. 1, b. l. 118-121), kad eina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju patrulio pareigas. 2025 m. gruodžio 31 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniuoju specialistu R. Ž., apie 21.52 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur, kaip nurodė pranešėjas, prievarta laikoma ukrainietė su vaiku. Pasak pranešėjo, jis netyčia užėjo pas juos į namus, dėl ko buvo išvarytas, o moteris paprašė iškviesti policiją. Pranešėjo kalba buvo nerišli, galimai buvo neblaivus, į klausimus neatsako. Su šiuo įvykiu buvo susiję kiti pranešimai, kad pranešėjui grasino kaimynas, sakydamas, kad užmuš. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko I. K., kuris paaiškino, kad į jo kiemą atėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, galimai T. Ch., kuris užpuolė pranešėją su aštriu įrankiu, skirtu mėsai smeigti, bei grasino susidorojimu. Buvo patikrintas namas adresu (duomenys neskelbtini), apleistame name žmonių nebuvo. Su T. Ch. susisiekti nepavyko, asmuo nerastas. Adresu (duomenys neskelbtini), ukrainiečių nebuvo, namuose buvo pranešėjo anūkai, atvykę pas senelius. Įvykio metu vaikai buvo savo kambaryje. Nukentėjusįjį I. K. medikai apžiūrėjo vietoje, jis buvo susijaudinęs, veidas įraudęs, sužalojimų ant veido nepastebėjo. Dėl įvykio surinkta medžiaga ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš 2026 m. sausio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 75- 82) matyti, kad nukentėjusysis I. K. iš jam parodytų atpažinti šešių asmenų fotonuotraukų, nuotraukoje Nr. 3 atpažino asmenį, kaip jį užpuolusį ir jam grasinusį asmenį. Nurodė, kad vyrą, nuotraukoje Nr. 3 atpažino iš bendrų bruožų, veido formos, būtent jo pagal nuotrauką atpažintas vyras 2025 m. gruodžio 31 d. vakare atėjo į jo namus, reikalavo įjungti namuose šviesą, grasino, kad jį užmuš ir sukėlė jam fizinį skausmą. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotas T. Ch., gim. (duomenys neskelbtini), nuotraukose Nr. 1, 2, 4, 5 ir 6 – su ikiteisminiu tyrimu nesusiję asmenys.

Iš 2026 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 19-27) matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – vieno aukšto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas prieškambaris, apžiūros metu grumtynių požymių nesimato. Namo teritorija aptverta metaline žalios spalvos tvora. Į namo teritoriją patenkama nuo gatvės pusės, pro metalinius žalios spalvos vartelius. Lauke, virš įėjimo durų į namą, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Daiktų, reikšmingų tyrimui, nerasta ir nepaimta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2026 m. vasario 4 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (01) (t. 1, b. l. 108-109) matyti, kad I. K. nustatyti odos įdrėskimai galvos, veido srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais, riboto paviršiaus, daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į GMP (ID 0811) 2025 m. gruodžio 31 d., 22:57 val., galimai, užduotyje nurodytu laiku. I. K. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad I. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. I. K. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (pasisakyti tiksliai nėra galimybės, kadangi medicinos dokumente nenurodytos tikslios sužalojimų lokalizacijos). Neatmetama galimybė, kad I. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Iš 2026 m. sausio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 127-131) matyti, kad A. K. savanoriškai pateikė įrankį mėsai smeigti.

Iš 2026 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 132-138) matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas ir užfiksuotas įrankis mėsai smeigti – mėsos šakutė, supakuotas voke (barkodas Nr. IBPS-V-248-26(1)), savanoriškai pateiktas 2026 m. sausio 1 d. liudytojos A. K.. Apžiūros metu šakutė mėsai smeigti išimta iš voko. Užfiksuota: bendras šakutės ilgis 31 cm, rankenos ilgis 14 cm, iešmų ilgis 7,5 cm. Rankena rudos spalvos. Įrankis purvinas, naudotas.

Iš 2026 m. sausio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 146-148) matyti, kad nukentėjusysis I. K. savanoriškai pateikė juodos spalvos medžiaginę striukę – 1 vnt.

Iš 2026 m. sausio 12 d. daiktų apžiūros protokolo matyti (t. 1, b. l. 149-158), kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota striukė, 2026 m. sausio 12 d. pateikta nukentėjusiojo I. K.. Apžiūros metu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota: striukė juodos spalvos medžiaginė, užsegama užtrauktu ir susagstoma kniedėmis. Striukės vidinėje pusėje yra užrašas „Jack&Jones Originals“. Suplėšyta striukės dešinės pusės apatinės kišenės dalis, dešinė rankovė ties siūlėmis, kairės pusės rankovė pečių srityje ir kairės rankovės apatinė dalis po pažastimi. Striukė nėra nauja, dėvėta.

Iš 2026 m. sausio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 143-145) matyti, kad nukentėjusysis I. K. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą iš vaizdo stebėjimo kameros.

Iš 2026 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti (t. 1, b. l. 162-165), kad apžiūrėti ir aprašyti nukentėjusiojo I. K. 2026 m. sausio 12 d. pateikti keturi vaizdo ir garso įrašai ir viena nuotrauka. Nuotraukos apžiūros metu nustatyta, nuotrauka, pavadinimas 1000001579, nuotraukoje užfiksuota už tvoros esančio namo dalis, prie tvoros ant sniego palikti pėdsakai. Vaizdo įrašų apžiūros metu nustatyta: 1) vaizdo ir garso įrašas, pavadinimas „1000001580“, įrašo trukmė 00:03:55. Kairiame įrašo kampe yra data 2025/12/31 ir laikas. Įrašo pradžia 21:41:41. Filmuojamas kiemas ir įvažiavimas į kiemą nuo gatvės pusės, vartai uždaryti. Matoma kaip iš dešinės pusės nuo vaizdo filmavimo kameros, pro vartelius išeina vyras ir eina palei tvorą link filmuojamo namo kiemo. Atidaręs įėjimo vartelius, vyras užeina į kiemą ir 21:42:19 beldžiasi į duris. Vyras apsirengęs tamsios spalvos drabužiais ir užsidėjęs gobtuvą. Atsidaro durys, vyras klausia: „kas yra?“. Atėjęs į kiemą vyras kažką neaiškiai sako ir rodo pirštu į dešinę pusę (žiūrint nuo vaizdo stebėjimo kameros). Toliau vyras klausia: „Policiją iškviest ar ką? Kokią elektrą (neaiškus žodis), niekas negyvena šiam name. Kokią aš elektrą junginėsiu“? Vyras su gobtuvu kažką pasako, bet žodžiai neaiškūs. Tuomet kitas vyras sako: „Taigi atjungta elektra, kaip aš ją įjungsiu, viskas atjungta ten buvo, tas giminaitis Jūsų buvo“. Vyras su gobtuvu kažką pasako, į ką kitas vyras atsako „nu“. Namo durys užsidaro. Vyras su gobtuvu sako: „Kitas klausimas, kvieskit policiją“. Atidaręs duris vyras sako: „nesupratau“. Vyras su gobtuvu sako: „Sakau kvieskit policiją arba Jus mirsit dabar (necenzūrinis žodis) ant (neaiškus žodis)“. Vyras užsidaro duris. Vyriškis su gobtuvu pasako: „Aš pats iškviesiu policiją 112, laikysit kitų žmonių įkaitais (kalba nerišliai, neaiškiai). 112 Taip? Arba išeinat (necenzūrinis žodis) arba iškviesiu policiją, paskutinį kartą, „ej“. Nueidamas link vartų kažką šaukia, bet žodžiai neaiškūs. 2) vaizdo ir garso įrašas, pavadinimas „1000001581“ įrašo trukmė 00:01:00. Kairiame viršutiniame garso ir vaizdo įrašo kampe yra data 2025/12/31 ir laikas. Įrašo pradžia 21:35:20. Filmuojamas kiemas ir įvažiavimas į kiemą, vartai atidaryti. Prie kiemo prieina vyriškis, apsirengęs tamsiais rūbais su gobtuvu. Prie jo iš kiemo pusės prieina vyras, jie bendrauja, jų pokalbio nesigirdi. Kieme buvęs vyras uždaro vartus, vyriškis, užsidėjęs gobtuvą, nueina į dešinę pusę (žiūrint nuo vaizdo filmavimo kameros). 3) vaizdo ir garso įrašas, pavadinimas „video-606850fd5281c96f056768fd63f3fb09-V“, įrašo trukmė 00:03:25. Kairiame viršutiniame garso ir vaizdo įrašo kampe yra data 202/12/31 ir laikas. Įrašo pradžia 21:24:42. Filmuojamas kiemas ir įvažiavimas į kiemą, vartai atidaryti. Į kiemą užeina vyriškis, apsirengęs tamsiais rūbais ir užsidėjęs gobtuvą, rankoje laiko žibintą (galimai telefono aparatas su įjungtu žibintu). Beldžiasi į duris. Vyriškis rusų kalba sako: „Atsiprašau, noriu paklausti, mano tėvas neseniai mirė, norėjau paklausti kur elektra“. Girdimas moteriškas balsas, tačiau ką atsako nesigirdi. Vyras toliau sako: „Jūsų tėvas žino, maldauju Jūsų ant kelių“. Moteris kažką sako, bet ką būtent, nesigirdi. Vyriškis toliau kažką sako, bet jo kalba neaiški, nerišli. Atsiprašo ir išeina iš kiemo. 4) vaizdo ir garso įrašas, pavadinimas „Vaizdo įrašas iš lauko kameros“, pateiktas 2026 m. sausio 1 d., pavadinimas „Vaizdo įrašas iš lauko kameros“, trukmė 00:01:29. Kairiame viršutiniame garso ir vaizdo įrašo kampe data 2025/12/31 ir laikas. Įrašo pradžia 22:44:37. Įraše filmuojamas kiemas, matomas dešiniame apatiniame įrašo kampe vaikštantis vyriškis su gobtuvu. Matoma viršutinė jo kūno dalis, rankų nesimato. Laiku 22:44:56 dešiniame apatiniame garso ir vaizdo įrašo kampe matoma kaip staigiai atsidaro durys (matoma viršutinė durų dalis) ir iš karto girdimas vyriškas klyksmas ir garsas, panašus į smūgių sudavimą. Moteris šaukia: „Ką darai?“. Laiku 22:45:37 girdimi žodžiai „ateik čia, ateik“, vyriškis toliau šaukia „Aj, aj“. Laiku 22:45:43 klyksmo nesigirdi. Vaizdo įrašo dešiniame apatiniame kampe pasirodo vyriškis su gobtuvu, kuris sako: „Aš palauksiu policijos“ ir nueina nuo filmavimo kameros link vartų.

Iš 2026 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 166-169) matyti, kad apžiūrėti, aprašyti ir užfiksuoti Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) patalpinti Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) pranešimo (skambučio) garso įrašai: 1) garso įrašas, kurio ID 92448804711, pranešimo (skambučio) pradžia 2025-12-31 21_45_46. Pranešėjas „T. K.“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini), per prievartą yra laikoma rusakalbė moteris su vaikais, kurių neišleidžia vyras. Vaikų amžiaus nežino, jų nepažįsta. Prašo policijos pagalbos; 2) garso įrašas, kurio ID 92448804711, pranešimo (skambučio) pradžia 2025-12-31 21_59_46. Pranešėjas „T. K.“ nurodo, kad nori padėti moteriai, kuri galimai laikoma per prievartą, randasi namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Laukia policijos.

Iš 2026 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 170-175) matyti, kad apžiūrėti, aprašyti ir užfiksuoti PRĮR sistemoje patalpinti penki BPC garso įrašai: 1) garso įrašas, kurio ID 92448804530, pranešimo (skambučio) pradžia 2025-12-31 21_44_39. Pranešėjas I. K. nurodo, kad į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo girtas kaimynas, kurio pavardė „K.“ ir grasino jį užmušti. Pats grįžo namo ir užsirakino, nes išsigando. Nurodo, kad jis stovi gatvėje, prašo pareigūnų pagalbos; 2) garso įrašas, kurio ID 92448804711, skambučio pradžia 2025-12-31 21_45_46, analogiškas aukščiau apžiūrėtam įrašui; 3) garso įrašas, kurio ID 92448804711, pranešimo (skambučio) pradžia 2025-12-31 21_45_46, BPC skambučio įrašas, kurio ID 92448804711, skambučio pradžia 2025-12-31 21_59_46. Garso įrašas analogiškas aukščiau apžiūrėtam įrašui. 3) garso įraše, kurio ID 92448840049, pranešimo (skambučio) pradžia 2025-12-31 23_23_55 ir garso įraše, kurio ID 92448872905, skambučio pradžia 2026-01-01 00_26_16, tyrimui reikšmingų duomenų nėra.

Iš 2026 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 181-184) matyti, kad apžiūrėti, aprašyti ir užfiksuoti BPC gauto pranešimo (skambučio) garso įrašai: 1) garso įrašas, pavadinimas „2025-12-31 21_44_33_37061003871“. Pranešėjas I. K. nurodo, kad į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) atėjo girtas kaimynas, kurio pavardė K. ir grasino jį užmušti. Pats grįžo namo ir užsirakino, nes išsigando. Nurodo, kad vyras stovi gatvėje, prašo pareigūnų pagalbos; 2) garso įrašas, pavadinimas „2025_12_31_22-52-17_37061003871“. Pranešėjas I. K. nurodo, kad kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškina, jog atidarė duris, galvodamas, kad tai pareigūnai, o namo užėjo vyras, kuris jį smaugė ir norėjo su šakute užmušti. Dabar jam prastai su širdimi, prašo kviesti greitąją.

Iš 2026 m. sausio 7 d. apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 190-194) matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „Body“ užfiksuoti garso ir vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta: 1) įrašas Nr. export-cp29k.mp4, trukmė 00:15:10. Pareigūnai atvyksta prie namo. Namo viduje ir pagalbiniuose pastatuose žmonių neaptikta. Atvykstama prie kito namo, pabeldžiama į duris ir klausiama, ar yra T. namuose. Moteriškas balsas atsako, kad nežino, kur jis, durų neatidaro. 2) įrašas Nr.export-1al1g.mp4, trukmė 00:15:10. Pareigūnai atvyksta prie namo, užeina į vidų. Kambaryje sėdi vyras ir sako, kad patyrė moralinę ir fizinę žalą. Jam paaiškinama dėl civilinio ieškinio pateikimo. Pareigūnas pildo dokumentus. 3) įrašas Nr.export-1vwg3.mp4, trukmė 00:15:10. Namo kambaryje pareigūnas pildo dokumentus. 4) įrašas Nr.export-2w9uz.mp4, trukmė 00:15:10. Namo kieme nukentėjusiam vyrui parodomas asmuo, klausiama, ar šitas, vyras atsako, kad ne šis, o jo brolis. Pareigūnas eina prie kito namo, įeina į vidų, viduje nieko nėra. Apžiūri aplinkinius pastatus, nieko neranda. 5) įrašas Nr.export-b01ck.mp4, trukmė 00:15:10. Namo kambaryje moteris pasakoja, kad kažkas paskambino į duris. Vyras nuėjo atidaryti ir ji išgirdo šauksmą. Kai nubėgo pažiūrėti, kas vyksta, pamatė, kad jos vyras pargriautas ant žemės, ant jo užgriuvęs kitas vyras ir rankose prieš vyro veidą laiko kažkokį aštrų daiktą. Ji pagalvojo, kad tai peilis. Tada ji nutvėrė už rankenos ir atėmė šį daiktą. Tada tas vyras pakėlė galvą ir pažiūrėjo į ją. Jie toliau grūmėsi ant žemės, jos vyrui pavyko nustumti užpuoliką ir jis atsistojo. Tada ji kartu su vyru išstūmė užpuoliką į lauką. 6) įrašas Nr.export-lbfh9.mp4, trukmė 00:15:10. Namo kambaryje vyksta nukentėjusiojo apklausa. Jis pasakoja, kad vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, vadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad jį užmuš. Tada jis pasakė, kad iškvies policiją. Viskas vyko namo kieme, kai jis atvažiavo į garažą, ėjo į namus ir priėjo šis vyras. Jis reikalavo duoti raktus nuo namo, kuris yra negyvenamas. Tada jis įėjo į namus, uždarė duris, bet prisiminė, kad reikia užrakint vartelius. Kai jis išėjo, to vyro kieme jau nebuvo. Jis grįžo į namus ir išgirdo durų skambutį. 7) įrašas Nr. xport-pf12g.mp4, trukmė 00:15:10. Vyro klausiama, kiek kartu užpuolikas buvo atėjęs. Vyras atsako, kad jis vieną kartą buvo atėjęs kai jo nebuvo namuose. Antrą kartą jis atėjo ir paklausė, ar jis neturi rakto nuo negyvenamo namo, jis atsakė, kad neturi, tada tas vyras pagrasino, kad užmuš, tada jis pasakė, kad iškvies policiją. Tą vyrą jis pažįsta iš matymo, nebendrauja, jis pažinojo jo tėvą. 8) įrašas Nr. export-escgb.mp4, trukmė 00:15:10. Namo kambaryje vyksta vyro apklausa. Vyro paklausiama, ar jis matė ką nors rankose pas užpuoliką, kai atidarė duris. Vyras atsako, kad kai jis atidarė duris, užpuolikas jį pastūmė jam pasirodė, kad jis laiko rankose peilį. Užsimojo, ketindamas durti, ir šaukė: „Aš tave užmušiu“. Jis labai išsigando ir pradėjo šaukti. Tada pribėgo žmona ir iš užpuoliko atėmė įrankį. Jam sutrukdė durti pribėgusi žmona. 9) įrašas Nr.export-rrg9i.mp4, trukmė 00:15:10. Namo kambaryje atvykę medikai apžiūri nukentėjusįjį, ant nukentėjusiojo sužalojimų nesimato. 10) įrašas Nr. export-c0g0s.mp4, trukmė 00:15:10. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Įeina į namą, kambaryje vyras, kuris pasakoja, kad atėjo iš matymo pažįstamas vyras ir pasakė, kad negyvenamajame name įjungtų šviesą. Jis pasakė, kad tas namas negyvenamas, jis neturi raktų, tada tas vyras pasakė, kad jį užmuš. Jis pasakė, kad iškvies policiją. Užėjo į namus ir laukė policijos, kai išgirdo durų skambutį. Atidarė duris ir pamatė tą patį vyrą, kuris griebė jį už gerklės, apdraskė veidą, pargriovė, sugriebęs už kaklo, norėjo durti su kažkokiu įrankiu, jis grūmėsi su užpuoliku. Ėmė šaukti, tada pribėgo jo žmona ir atėmė įrankį iš užpuoliko rankų. Pateikus klausimą, ar patyrė fizinį skausmą, negali vienareikšmiškai atsakyti. Medikai apžiūri nukentėjusį.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2026 m. sausio 1 d. pagal I. K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą (t. 1, b. l. 6-18), kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 31 d. apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui atidarius namo duris, lauke prie durų stovėjęs T. Ch., kaire ranka sugriebė jį už kaklo, o dešinėje rankoje laikydamas įrankį mėsai smeigti, užsimojo, ketindamas durti ir sakydamas „užmušiu“, jėga pargriovė ant grindų Įvaną Kirpliuką, kuris krito ant nugaros, po ko juto skausmą nugaros srityje.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat kad svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).‏‏‎

Kaltinamajam T. Ch. kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pareikštas dėl to, kad jis 2025 m. gruodžio 31 d. apie 21.35 val., namo (adresu (duomenys neskelbtini)) kieme, neturėdamas jokios priežasties, grasino I. K., gim. (duomenys neskelbtini), sakydamas: „Užmušiu tave“, „Tau bus galas“, po ko pasišalino ir, tęsdamas savo veiksmus, apie 22.44 val. sugrįžo, o I. K. atidarius namo įėjimo duris ir būnant prieškambaryje, kaire ranka sugriebė I. K. už kaklo, o dešinėje rankoje laikydamas šakutę mėsai, jėga pastūmė I. K. į prieškambario vidų, po ko jam nugriuvus ant grindų, atsisėdo ant jo ir, laikydamas į viršų pakeltą šakutę mėsai, grasino sakydamas: „Tau bus galas“.

Kaltinamasis T. Ch. visiškai pripažino kaltę dėl nusikaltimo padarymo. Nurodė, kad įvykio dieną su draugais vartojo alkoholį, buvo labai neblaivus, visų aplinkybių neprisimena, visiškai sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Pripažino, kad grasino nukentėjusiajam, dėl ko grasino, negali tiksliai pasakyti, gal dėl elektros. Paaiškino, kad po tėvo mirties, tėvo namo dalyje, buvo atjungta elektra, gal ėjo klausti pas kaimyną, t. y. I. K.. I. K. namas ir jo (T. Ch.) mirusio tėvo namai yra gretimai. Iš kur paėmė šakutę mėsai, kuria grasino nukentėjusiajam neprisimena. Su nukentėjusiuoju I. K. jokių santykių nepalaiko, žino, kad I. K. yra jo tėvo, kuris mirė, kaimynas.

Be kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo I. K., liudytojų A. K., A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis I. K. paaiškino (t. 1, b. l. 6-18, 47-52), kad įvykio dieną apie 21.30 val. parvažiavęs namo ir pastatęs automobilį į garažą, nuėjo uždaryti kiemo vartų. Priėjęs prie vartų pamatė akivaizdžiai neblaivų vyrą, kurį pažįsta iš matymo, t. y. A. K. sūnų, kuris reikalavo įjungti elektrą, dabar jau žino, kad tai buvo T. Ch.. Nesuprato kur ir kokią elektrą turėtų įjungti, pagalvojo, kad greta esančio namo, pasakė T. Ch., kad namas negyvenamas ir elektra atjungta. Uždaręs vartus, vartai nerakinami, nuėjo link namo, o T. Ch. iš paskos užėjo į kiemą, būdamas agresyviai nusiteikęs ėmė jį pravardžiuoti, keiktis, pakeltu tonu kalbėjo: „aš tave užmušiu“, „tau bus galas“. Užėjo į namus, uždarė duris ir apie tai, kad jam grasinama pranešė policijai. Laukė atvykstant policijos pareigūnų, apie 22.30 val. išgirdo skambinant į namo duris, pamanė, kad atvyko policija ir duris atidarė. Atidarius duris, pamatė T. Ch., kuris iš karto kaire ranka griebė jam už kaklo ir laikydamas už kaklo jėga ėmė stumti į namo verandos vidų, tada pamatė, kad T. Ch. kitoje rankoje, t. y. dešinėje, laiko kažkokį aštrų daiktą, pamanė, kad peilį. Po ko stumiamas T. Ch. pargriuvo ant grindų, nugara į grindis, o tas T. Ch. atsisėdo ant jo, veidu į jį. Rankomis įsikibo T. Ch. į dešinę ranką, kad jo nesužalotų. T. Ch. šaukė „tau bus galas“, užsimojo, ketindamas durti ir šaukdamas: „Aš tave užmušiu“. Jis (I. K.) ėmė šaukti, spardytis, atbėgusi žmona sugriebė T. Ch. už rankos, kurioje buvo įrankis ir jį atėmė. Matė, kad įrankį žmona numetė pro atviras duris į virtuvę. Tuomet T. Ch. abejomis rankomis sugriebė jam už veido, bet jis (I. K.) spardėsi, tada T. Ch. atsistojo ir šiek tiek atsitraukė. Pavykus atsistoti, T. Ch. dešine ranka sugriebė jam už striukės ir bandė ištraukti į lauką, bet rankomis įsikibo į durų staktą, todėl, jį (I. K.) traukiant, plyšo striukė, T. Ch. paslydo ir parkrito ant žemės, o jis uždarė namo duris. Tai, kad nukentėjusiajam I. K. grasino būtent kaltinamasis T. Ch. patvirtina ir 2025 m. gruodžio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (t. 1, b. l. 75-82) užfiksuoti duomenys. Parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką meti nukentėjusysis I. K. iš jam parodytų atpažinti šešių asmenų fotonuotraukų, nuotraukoje Nr. 3 atpažino asmenį, kaip jį užpuolusį ir jam grasinusį asmenį. Nurodė, kad vyrą, nuotraukoje Nr. 3 atpažino iš bendrų bruožų, veido formos, būtent jo pagal nuotrauką atpažintas vyras vakare atėjo į jo namus, reikalavo įjungti namuose šviesą, grasino, kad jį užmuš ir sukėlė jam fizinį skausmą, nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotas T. Ch.

Nukentėjusiojo I. K. parodymus patvirtina liudytojos A. K. parodymai (t.1, b. l. 124-126). Apklausiama A. K. nurodė, kad įvykio dieną, vakare apie 21.20 val. išgirdo beldžiant į duris, priėjusi, užkabino duris kabliuku, nes vyras buvo išvažiavęs į parduotuvę ir paklausė kas ir ko nori. Vyriškis pasakė, kad jos vyras turi raktą nuo elektros skydinės, atsakė, kad vyro nėra namie. Apytikriai po 10 min. grįžo vyras, ji buvo virtuvėje, išgirdo skambinant į duris. Vyras I. K. nuėjo durų atrakinti, girdėjo vyrą su kažkuo kalbantis, po kelių minučių vyras atėjęs pasakė, kad iš matymo pažįstamas kaimynas reikalavo rakto nuo elektros skydinės. Neilgai trukus vėl išgirdo skambutį į duris, durų nuėjo atrakinti jos vyras ir po kelių sekundžių išgirdo triukšmą koridoriuje ir vyro riksmą. Atidariusi duris į koridorių, pamatė, kad vyras guli ant grindų, o ant jo sėdi iš matymo pažįstamas kaimynas, kuris dešinėje rankoje prie jos vyro veido laikė kažkokį aštrų daiktą. Kažkokiu būdu, kaip tiksliai neprisimena, atėmė tą daiktą iš to kaimyno ir numėtė jį ant grindų. Jos vyras toliau ant grindų grūmėsi su kaimynu Jos vyrui atsikėlus nuo grindų, kartu su vyru užpuoliką išstūmė pro duris į lauką, bei užsirakino. Daiktą, su kurio buvo užpultas jos vyras, padėjo ant stalo, tai buvo įrankis mėsai smeigti, įrankis buvo ne jų, kaimynas buvo jį atsinešęs su savimi.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyti duomenys (t.1, b.l.127-131), patvirtina, kad liudytoja A. K., į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusiems pareigūnams, savanoriškai pateikė įrankį mėsai smeigti, kurį ji atėmė iš jos vyro užpuolusio asmens – T. Ch., ką patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno A. K. parodymai (t. 1., b. l. 118-121). A. K. pateikto objekto – įrankio mėsai smeigti, apžiūros metu (t.1, b.l.132-138), nustatyta, kad bendras objekto – mėsos šakutės ilgis 31 cm, rankenos ilgis 14 cm, iešmų ilgis 7,5 cm. Nukentėjusiojo I. K. ir A. K. parodymus patvirtina 2025 m. gruodžio 31 d. 21.24 val., 21.35 val., 21.41 val. ir 22.44 val. užfiksuoti vaizdo ir garso fiksavimo įrašai, kuriuos apžiūrėjus (t.1, b. l. 162-165) nustatyta, kad: (1) 21:24:42, kad į I. K. namo kiemą užeina vyriškis, apsirengęs tamsiais rūbais ir užsidėjęs gobtuvą, rankoje laiko žibintą (galimai telefono aparatas su įjungtu žibintu), beldžiasi į duris, rusų kalba sako: „Atsiprašau, noriu paklausti, mano tėvas neseniai mirė, norėjau paklausti kur elektra“, girdimas moteriškas balsas, tačiau ką atsako nesigirdi; (2) 21:42:19 val. vyras apsirengęs tamsios spalvos drabužiais ir užsidėjęs gobtuvą beldžiasi į duris, atsidaro durys, vyras klausia: „kas yra?“. Atėjęs į kiemą vyras kažką neaiškiai sako ir rodo pirštu į dešinę pusę (žiūrint nuo vaizdo stebėjimo kameros), atidaręs duris vyras klausia: „Policiją iškviest ar ką? Kokią elektrą (neaiškus žodis), niekas negyvena šiam name. Kokią aš elektrą junginėsiu“? Vyras su gobtuvu kažką pasako, bet žodžiai neaiškūs. Tuomet kitas vyras sako: „Taigi atjungta elektra, kaip aš ją įjungsiu, viskas atjungta ten buvo, tas giminaitis Jūsų buvo“. Vyras su gobtuvu kažką pasako, į ką kitas vyras atsako „nu“. Namo durys užsidaro. Vyras su gobtuvu sako: „Kitas klausimas, kvieskit policiją“. Atidaręs duris vyras sako: „nesupratau“. Vyras su gobtuvu sako: „Sakau kvieskit policiją arba Jus mirsit dabar (necenzūrinis žodis) ant (neaiškus žodis)“. Vyras užsidaro duris; (3) 22:44:37 val. filmuojamas kiemas, matomas vaikštantis vyriškis su gobtuvu, matoma viršutinė vyro kūno dalis, rankų nesimato, 22:44:56 staigiai atsidaro durys (matoma viršutinė durų dalis) ir iš karto girdimas vyriškas klyksmas ir garsas, panašus į smūgių sudavimą. Moteris šaukia: „Ką darai?“, 22:45:37 girdimi žodžiai „ateik čia, ateik“, vyriškis toliau šaukia „Aj, aj“, 22:45:43 klyksmo nesigirdi. Duomenų, paneigiančių nukentėjusiojo I. K. pateiktų vaizdo įrašų tikrumą byloje nėra. Tai, kad įvykio metu kaltinamasis T. Ch. tempdamas nukentėjusįjį I. K. iš namų, suplėšė nukentėjusiojo I. K. striukę, patvirtina daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 149-158) nurodyti duomenys, kuriuo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota nukentėjusiojo I. K. pateikta striukė.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis T. Ch. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus (tikslus girtumas nenustatytas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio nėra nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojantis požymis. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio gali būti vertintinas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir jei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl aplinkybė, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas neblaivus (tikslus girtumas nenustatytas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš kaltinimo pašalintina.

Tai, kad kaltinamasis T. Ch. 2025 m. gruodžio 31 d. 21.35 val. grasino nukentėjusiajam I. K. žodžiu sakydamas „užmušiu tave“, „tau bus galas“ ir 22.44 val. grįžęs į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, namo viduje jėga pargriovęs nukentėjusįjį ant nugaros ir sėdėdamas ant nukentėjusiojo I. K., grasino nukentėjusiajam savo dešinėje rankoje virš nukentėjusiojo veido gulinčio ant nugaros, laikomu duriančiu savybių turinčiu įrankiu – 31 cm ilgio mėsos šakute su 7,5 cm ilgio iešmais, patvirtina, kad nukentėjusysis I. K. turėjo pagrindo manyti, kad kaltinamojo T. Ch. žodžiais išsakomas grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, todėl nustatytų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. Ch. veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, o jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalį yra visiškai įrodyta.

Kaltinamajam T. Ch. kaltinimas pareikštas ir dėl to, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo I. K. ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. gruodžio 31 d. apie 22.44 val., namo prieškambaryje, be jokios priežasties kaire ranka sugriebė I. K. už kaklo, o dešinėje rankoje laikydamas šakutę mėsai, jėga pastūmė I. K. į prieškambario vidų, po ko I. K. nugriuvus ant grindų ir nugara atsitrenkus į grindis, atsisėdo ant jo ir, laikydamas į viršų pakeltą šakutę mėsai, sugriebė I. K. už veido, o I. K. atsistojus, sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt smūgių į krūtinės sritį ir šonus, padarydamas I. K. odos įdrėskimus galvos.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.

Kaltinamasis T. Ch. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pripažino visiškai ir sutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo labai neblaivus ir aplinkybių dėl smūgių nukentėjusiajam sudavimo neprisimena, bet gali būti taip, kaip nurodyta kaltinime.

Be kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo I. K., liudytojų A. K., A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, rašytinė bylos medžiaga – specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis I. K. nurodė (t. 1, b. l. 6-18, 47-52), kad įvykio dieną, tik jam atidarius įėjimo į namą duris, T. Ch. jėga duris atvėrė, nieko nesakęs, sugriebė jį kaire ranka už kaklo ir taip jį laikydamas jėga stūmė į verandos vidų, dėl ko pargriuvo ant nugaros, tada T. Ch. atsisėdo ant jo, grasino dešinėje rankoje laikomu aštriu daiktu, manė, kad peilis. Nurodė, kad pavykus atsistoti, T. Ch. sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt smūgių į krūtinės sritį ir šonus, dėl ko juto fizinį skausmą. Nukentėjusiojo I. K. parodymus patvirtina liudytojos A. K. parodymai (t. 1, b. l. 124-126), kad įvykio dieną, buvo virtuvėje, girdėjo skambinant į duris, kurias nuėjo atidaryti vyras ir netrukus išgirdo koridoriuje triukšmą dėl ko atidariusi duris į koridorių pamatė, kad vyras guli ant grindų, o ant jo sėdi iš matymo pažįstamas kaimynas, kuris savo dešinėje rankoje prie vyro veido laikė kažkokį aštrų daiktą. Ji kažkokiu būdu, neprisimena kaip, atėmė iš to vyro tą daiktą ir numėtė jį ant žemės toliau nuo vyrų, tačiau jie toliau grūmėsi ant žemės, vyrui (I. K.) atsikėlus, kartu su vyru užpuoliką išstūmė pro duris. Nukentėjusiojo I. K. ir A. K. parodymus patvirtina 2025 m. gruodžio 31 d. 22.44 val. užfiksuoti vaizdo ir garso fiksavimo įrašai, kurių apžiūros metu (t.1, b. l. 162-165) nustatyta, kad 22:44:37 val. filmuojamas kiemas, matomas vaikštantis vyriškis su gobtuvu, matoma viršutinė vyro kūno dalis, rankų nesimato, 22:44:56 staigiai atsidaro durys (matoma viršutinė durų dalis) ir iš karto girdimas vyriškas klyksmas ir garsas, panašus į smūgių sudavimą. Moteris šaukia: „Ką darai?“, 22:45:37 girdimi žodžiai „ateik čia, ateik“, vyriškis toliau šaukia „Aj, aj“, 22:45:43 klyksmo nesigirdi. Duomenų, paneigiančių nukentėjusiojo I. K. pateiktų vaizdo įrašų tikrumą byloje nėra. Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 108-109) nurodyta, kad nukentėjusiajam I. K. nustatyti odos įdrėskimai galvos, veido srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais, riboto paviršiaus, daiktais, kurie kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu, tikėtina, kad I. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis T. Ch. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus (tikslus girtumas nenustatytas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio nėra nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojantis požymis. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio gali būti vertintinas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir jei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl aplinkybė, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas neblaivus (tikslus girtumas nenustatytas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš kaltinimo pašalintina.

Teismas įvertinęs ištirtų įrodymų visumą sprendžia, kad kaltinamojo T. Ch. veiksmai, kai jis 2025 m. gruodžio 31 d. apie 22.44 val. nukentėjusiojo I. K. namo prieškambaryje kaire ranka sugriebęs I. K. už kaklo, jėga stūmė I. K. į prieškambario vidų dėl ko I. K. nugara pargriuvo ant grindų, po ko kaltinamasis atsisėdo ant gulinčio nukentėjusiojo, o nukentėjusiajam atsistojus, kaltinamais kumščiu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir šonus, tuo sukėlė nukentėjusiajam I. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. K. sveikatą dėl jam nustatytų odos įdrėskimų galvos ir veido srityje, kvalifikuoti tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o kaltinamojo T. Ch. kaltė padarius šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

III. Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis), taip pat į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis T. Ch. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nukentėjusysis I. K. nurodė, kad įvykio metu kaltinamasis T. Ch. buvo akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo, elgėsi agresyviai. Kaltinamasis T. Ch. aplinkybės, kad nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neneigė, nurodė, kad įvykio dieną su draugais vartojo alkoholį, buvo labai pasvaigęs, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, todėl yra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis T. Ch. nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jam inkriminuotų nusikaltimų padarymui, todėl ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis T. Ch. padarė vieną tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), vieną tyčinį nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis), kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai baigti.

Kaltinamasis T. Ch. praeityje neteistas (t. 2, b. l. 46-51), baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, tris nusižengimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 2, b. l. 52-61), jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė – kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jam inkriminuotų nusikaltimų padarymui. Duomenų apie kaltinamojo stebėjimą dėl psichikos sveikatos sutrikimų ar priklausomybės ligų, byloje nėra. Kaltinamasis nevedęs, nedirba (t. 2, b. l. 62), registruojasi Užimtumo tarnyboje (darbo ieškančio asmens atmintinė, t. 2, b. l. 117 ). Kaltinamasis turi sveikatos sutrikimų – 2025 m. rugsėjo 15 d. stacionaro epikrizė (t. 2, b. l. 118-119), UAB „Švenčionėlių sveikatos centras“ gydytojo išvadoje po privalomojo sveikatos patikrinimo (t. 2, b. l. 120), nurodyta, kad nurodytų veiksmų įtakoje dirbti negali (2026 m. balandžio 3 d. įrašas). Byloje nustatytų aplinkybių visuma, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – nedirba, nors byloje nėra duomenų apie kaltinamajam nustatytą dalyvumo lygį, tačiau gydytojo išvadoje, duotoje po privalomojo sveikatos patikrinimo, nurodyta, kad dėl sveikatos sutrikimų dirbti negali, sudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai).

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą, be kita ko, taiko, kai nusikalstamos veikos padarytos idealia nusikaltimų sutaptimi. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama ne tik tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019, 2K-171-976/2021, 2K-185-976/2021, 2K-30-788/2023), bet ir tais atvejais, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Taigi, nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019, 2K-185-976/2021, 2K-88-1073/2024).

Nustatyta, kad kaltinamasis T. Ch. vieno įvykio metu – 2025 m. gruodžio 31 d. 21.35 val. žodžiu grasino nužudyti nukentėjusįjį I. K. ir tęsdamas šią nusikalstamą veiką 22.44 val. grasino nukentėjusiajam žodžiu panaudodamas įrankį mėsai smeigti tuo pačiu metu savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, yra padarytos idealiąja sutaptimi. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamojo T. Ch. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, padaryti idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, bausmių apėmimo būdu.

T. Ch. prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, teismas bylą išnagrinėjo atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Kaltinamasis T. Ch. nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir yra pagrindas išvadai, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio lėmė tokį neatsakingą bei pavojingą jo elgesį ir turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 72⁵ straipsnis).

IV. Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – CPK) 119 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Nukentėjusysis I. K. 2026 m. sausio 28 d. pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 59-69, t. 2, b. l. 106-107) dėl 2 500 Eur neturtinės ir 7 819,85 Eur turtinės žalos atlyginimo. I. K. ikiteisminio tyrimo metu yra pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 70-77).

Ieškinyje I. K. nurodė, kad užpuolimas jo gyvenamojoje vietoje sukėlė jam nežymų fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, baimę, stresą, nesaugumo jausmą savo namuose, taip pat neigiamai paveikė jo psichologinę būklę ir kasdieninį gyvenimą. Bijo tamsiu paros metu išeiti į lauką, žiūrėti pro langą, kiekvienas pašalinis garsas kelia stresą. Neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų, stresą ir užpuolimo pobūdžio vertina 2 500 Eur. Turtinės 7 819,85 Eur dydžio žalos atlyginimą sieja ne tik su tiesiogiai sugadintu ar prarastu turtu, bet ir su būtinomis išlaidomis, patirtomis siekiant atkurti jo saugumą ir užkirsti kelią pakartotiniams nusikalstamiems veiksmams. Nurodė, kad po įvykio objektyviai nebegali jaustis saugus savo gyvenamojoje aplinkoje, todėl buvo priverstas imtis papildomų apsaugos priemonių, kurios iki užpuolimo nebuvo reikalingos, t. y.: 1) įrengti (planuoja) apsauginę tvorą aplink gyvenamąją teritoriją aukštesnę, nes šiuo metu esanti galimai per žema. Pateikė UAB „Betometa“ komercinį pasiūlymą dėl tvoros, su prekių kaina, įrengimo 7563 Eur (t. 1, b. l. 68-69); 2) įrengti vaizdo stebėjimo kameras, skirtas turto ir asmens saugumui užtikrinti daugiau vienetų – šiai dienai yra viena, galimai reikės papildomai dar 4-6 vnt. ir šalia vartų skambučio kamerą įrengti. Pateikė UAB „Enzas“ komercinius pasiūlymus dėl 2419,85 Eur (t. 1, b. l. 61-64); 3) suplėšyta striukė 20 Eur, apgadintas kritimo metu namų inventorius 2 stiklainiai su maisto gėrybėmis – 25 Eur; 4) 172 Eur išlaidos dėl duryse įmontuotos stebėjimo akutės ir papildomai įrengto lauko šviestuvo, nurodė kad darbai atlikti, pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 683 (t. 1, b. l. 67). Taip pat nurodė, kad anūkai patyrė stresą, atsisako važiuoti pas jį į svečius, iki tol santykiai su jais buvo labai geri, lankydavosi pagal galimybes po 2-3 kartus per mėnesį. Dabar pats yra įpareigotas vykti į Vilnių, kad praleistų laisvalaikį su anūkais, vienos kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal išlaidos sudaro 70 Eur, taip pat nurodė, kad ieškant kompromiso bendra suma galėtų būti 7000 Eur.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. K. teisiamajame posėdyje reikalavimą dėl 2 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo palaikė visiškai ir prašė tenkinti, reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais, sumažino reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį iki prašė priteisti 4 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis T. Ch. teisiamajame posėdyje su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. K. ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko atlyginti nukentėjusiajam I. K. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo gynėjas advokatas Egidijus Labuckas nurodė, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, už panašias veikas priteisiama nuo keleto šimtų iki 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad pasekmių nekilo, turėtų būti priteisiama nedidesnė negu 1 000 Eur, dėl turtinės žalos atlyginimo, pagrįstas tik prašymas atlyginti už sugadintą striukę – 20 Eur.

Prokurorė baigiamojoje kalboje siūlė nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti atsižvelgiant į nukentėjusiojo realiai patirtus turtinius nuostolius, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisinat iš kaltinamojo 1 500 Eur nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo atlyginti 4 500 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro nukentėjusiojo ateityje planuojami atlikti apsauginės tvoros ir gyvenamosios teritorijos vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo darbai, taip pat įvykio metu suplėšyta striukė 20 Eur vertės, apgadintas namų inventorius – 2 stiklainiai su maisto gėrybėmis – 25 Eur; 172 Eur dydžio išlaidos dėl duryse įmontuotos stebėjimo akutės ir papildomai įrengto lauko šviestuvo, taip pat vykimo lankyti anūkų išlaidos, vienos kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal išlaidos sudaro 70 Eur.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-50-1073/2019).

Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, 2K-68-489/2020, 2K-255-976/2024).

Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-1073/2019, 2K-105-495/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad kaltinamasis T. Ch. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais – jėga traukdamas nukentėjusįjį I. K., suplėšė nukentėjusiojo įvykio metu vilkėtą striukę. Nukentėjusysis I. K. nurodė, kad striukė buvo naudota, ją vertina 20 Eur. Šio turto – striukės, vertę paneigiančių duomenų byloje nėra. Apžiūros metu nustatyta (t. 1, b. l. 149-158), kad striukė užsegama užtrauktu ir susagstoma kniedėmis. Striukės vidinėje pusėje yra užrašas „Jack&Jones Originals“. Striukė dėvėta, suplėšyta striukės dešinės pusės apatinės kišenės dalis, dešinė rankovė ties siūlėmis, kairės pusės rankovė pečių srityje ir kairės rankovės apatinė dalis po pažastimi. Kadangi nukentėjusiajam priklausantis turtas – striukė, sugadinta ją suplėšant, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina šio turto vertė – 20 Eur. Nukentėjusysis prašo priteisti 25 Eur dėl kritimo metu apgadinto namų inventoriaus – 2 stiklainių su maisto gėrybėmis, tačiau jokias duomenimis šio savo reikalavimo nepagrindžia. Tokio turto sugadinimą patvirtinančių duomenų nėra ir byloje. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu grumtynių požymių nesimato (t. 1, b. l. 19-22), nukentėjusiojo nurodyto turto sugadinimo požymių neužfiksuota ir fotolentelėje prie įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 23-27). Duomenų apie apgadintą namų inventorių I. K. nenurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, I. K. reikalavimas dėl 25 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl dviejų stiklainių su maisto gėrybėmis, netenkinamas. 172 Eur dydžio išlaidos dėl durų akutės įmontavimo ir lauko šviestuvo pajungimo, kurias sudaro 70 Eur meistro iškvietimas, durų akutė ir jos montavimo darbai – 45 Eur, lauko šviestuvo pajungimo/montavimo darbai – 57 Eur, taip pat nukentėjusiojo nurodytos būsimos išlaidos – 4 283 Eur (4 500 Eur – 20 Eur (striukė) – 25 Eur (du stiklainiai su maistu) – 172 Eur (durų akutė, lauko šviestuvas)) dėl nukentėjusiojo ateityje planuojamų įrengti aukštesnės apsauginės tvoros aplink gyvenamąją teritoriją, motyvuojant, kad šiuo metu esanti (tvora) galimai per žema ir vaizdo stebėjimo kamerų, skirtų turto ir asmens saugumui užtikrinti daugiau vienetų – šiai dienai yra viena, galimai reikės papildomai dar 4-6 vnt. bei šalia vartų skambučio kameros įrengimu, nėra kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padariniai ir priežastiniu ryšiu nėra susiję su kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytais nusikaltimais, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Nustatyta, kaltinamasis T. Ch. nukentėjusiojo atžvilgiu padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai ir jų pobūdis – kaltinamasis tam nesant jokio pagrindo grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyto jo sveikatą, kurį pažįsta tik iš matymo, jokių santykių su nukentėjusiuoju iki įvykio nepalaikė; grasinimai nužudyti išreikšti trimis būdais, t. y. grasinant žodžiu, panaudojant jėgą ir duriančių savybių turintį daiktą – šakutę (įrankį) mėsai smeigti, dėl ko nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas realiai gali būti įvykdytas. Kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų smurtinių veiksmų intensyvumas ir pobūdis – kaltinamasis panaudodamas jėgą laikė nukentėjusįjį už kaklo, stūmė nukentėjusįjį jėga iki kol šis parkrito, atsisėdo ant gulinčio nukentėjusiojo, o pastarajam atsistojus sudavė ne mažiau dešimt smūgių nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir šonus, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą, patvirtina, kad dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, baimę, nesaugumo jausmą, emocinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, ir neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Kaltinamasis T. Ch. sutiko nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti sumokėti 1 000 Eur, nurodė, kad dėl sveikatos sutrikimų negali dirbti, kreipsis dėl dalyvumo lygio nustatymo. Iš kaltinamojo pateiktų duomenų – epikrizė, UAB „Švenčionėlių sveikatos centras“ gydytojo išvada po privalomojo sveikatos patikrinimo, matyti, kad kaltinamasis turi sveikatos sutrikimų, tačiau duomenų apie kaltinamajam nustatytą dalyvumo lygį byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo turimi sveikatos sutrikimai, paties kaltinamojo nuo alkoholio vartojimo, kurio įtakoje jis padarė dvi nusikalstamas veikas, nesulaikė. Nukentėjusysis buvo netikėtai užpultas savo paties gyvenamojoje vietoje, nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kaltinamojo veiksmų jis juto fizinį skausmą, stresą, baimę, nesaugumo jausmą. Nukentėjusysis po greitosios medicinos darbuotojų apžiūros įvykio dieną, į medicinos įstaigas daugiau nesikreipė, duomenų apie ilgalaikes nusikaltimais kaltinamojo veiksmais padarytos neturtinės žalos pasekmes nukentėjusiojo sveikatai ar apie kitokias ilgalaikes neigiamas pasekmes, byloje nėra. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atžvilgiu padarytų dviejų nusikalstamų veikų pavojingumą, smurtinių veiksmų pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus kompensuos 2 000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo T. Ch. nukentėjusiojo naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį teismas turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą (BPK 94 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) informacijos laikmenos – kompaktiniai diskai (CD-R, DVD-R) su juose įrašytais: (i) policijos pareigūnų, mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „Body“ užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais – 5 vnt., (ii) BPC gautų pranešimų garso įrašais, nukentėjusiojo I. K. 2026 m. sausio 1 d., 2026 m. sausio 12 d. pateikti vaizdo ir garso įrašais – 1 vnt., iš viso – 6 vnt. voke (t. 2, b. l. 77). Minėtose informacijos laikmenose esanti informacija yra apžiūrėta ir aprašyta, šios laikmenos yra sudėtinė procesinių dokumentų – apžiūros protokolų dalis (t. t., b. l. 162-165, 166-169, 170-175, 181-1884, 190-194), todėl informacijos laikmenos – kompaktiniai diskai (CD-R, DVD-R) –6 vnt., paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje. 2) įrankis (šakutė) mėsai smeigti, savanoriškai pateiktas liudytojos A. K. (t. 1, b. l. 127-131), 2026 m. sausio 12 d. nutarimo ( (t. 1, b. l. 139-140) pagrindu pagal 2026 m. sausio 21 d. aktą (t. 1, b. l. 141-142) saugojimui perduotas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugyklą (adresas Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav.). Daiktas – įrankis (šakutė) mėsai smeigti, yra nusikalstamos veikos padarymo įrankis, jis apžiūrėtas, aprašytas ir užfiksuotas 2026 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 132-138), tolesnis jo saugojimas nėra tikslingas, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintinas. 3) striukė – savanoriškai pateikta I. K. (t. 1, b. l. 146-148), 2026 m. sausio 12 d. nutarimo (t. 1, b. l. 159-161) pagrindu grąžinta I. K. įsipareigojant saugoti ją iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje, yra apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota 2026 m. sausio 12 d. apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 149-158), todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, grąžintina jos teisėtam savininkui Ivanui Kirpliukui.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam T. Ch. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. Ch. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nukentėjusiajam I. K. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. Ch. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nukentėjusiajam Ivanui Kirpliukui nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. Ch. paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir T. Ch. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nukentėjusiajam I. K. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Ch. paskirti bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nukentėjusiajam I. K. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, paskirti T. Ch. baudžiamojo poveikio priemonę –dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo.

I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti I. K. iš T. Ch. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai ir 20 Eur (dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, iš viso – 2 020 Eur (du tūkstančius dvidešimt eurų). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

T. Ch. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) įrankį (šakutę) mėsai smeigti, saugomą 2026 m. sausio 21 d. akto pagrindu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugykloje (adresas Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav.), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti. 2) striukę, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 dalimi, grąžinti I. K.; 3) informacijos laikmenas – CD-R kompaktinius diskus – 6 vnt., su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti T. Ch., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymas reglamentuotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniuose. Nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, be kitų pareigų, privalo susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.