Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-06-18 · Civilinė byla Nr. e2-348-912/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-18
Bylos Nr.
e2-348-912/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00235-2026-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Tomas Venckus (pran.)
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
Š. K., V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-348-912/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00235-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 18 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams Š. K. (Š. K.) ir V. K. (V. K.) dėl pasisavintų nuomos pajamų priteisimo,

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Ieškovė M. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Š. K. ir V. K. 171 579,17 Eur, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, neviršijant 171 579,17 Eur sumos, areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, lėšas, vertybinius popierius ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė teigė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai ir teisiniai argumentai leidžia manyti, jog ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas ir teismas galėtų jį patenkinti. Ieškovė mano, kad yra grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovė bendrai civilinėse bylose (šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-261-1070/2026) prašo priteisti iš atsakovų 356 076,17 Eur. Reikalavimų suma labai didelė. Akivaizdūs atsakovų nesąžiningi veiksmai: jie pasisavino ir išsigrynino ieškovės lėšas, nuo 2023 metų pradėjo aktyviais veiksmais bloginti savo turtinę padėtį bei vilkinti civilinių bylų nagrinėjimą; abu atsakovai, sužinoję apie ieškovės kreipimąsi į teismą dėl 171 579,17 Eur priteisimo, gali paslėpti likusį turtą ir lėšas. Dėl to nebus galimybės išieškoti šioje byloje priteistų lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinį, nusprendė, kad jis galėtų būti patenkintas, todėl ieškinį laikė preliminariai pagrįstu. Teismas įvertino, kad ieškovė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindė abstrakčiais teiginiais, jog atsakovai yra nesąžiningi. Teismas pažymėjo, kad, kol civilinė byla neišnagrinėta iš esmės, nėra neginčijamai įrodyta, kad atsakovai yra nesąžiningi. Atsakovų neteisėti veiksmai, ieškovei negrąžintos pinigų sumos dydis bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovės teiginys, kad atsakovai su ja neatsiskaitė, šioje proceso stadijoje nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai bandys vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovų nesąžiningumą ar ketinimą slėpti savo turtą. Teismas padarė išvadą, kad nėra vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimam ieškovei galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė M. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, neviršijant 171 579,17 Eur, areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, lėšas, vertybinius popierius ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Apskųstos nutarties motyvai, kuriais įvertinti atsakovų veiksmai ir grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra prieštaringi, nes teismas konstatavo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

Teismas nepasisakė dėl ieškovės ieškinyje nurodytų konkrečių aplinkybių, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą. Atsakovai pasisavino ir išleido ieškovės 171 579,17 Eur, gautus iš nuomininkių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ortoplius“ ir UAB „Paslaugos visiems“ už ieškovei priklausančių kineziterapijos patalpų ir parduotuvės–grožio salono patalpų nuomą už 2017–2022 metus. Tai patvirtina atsakovų nesąžiningumą. Jie nesumokėjo ieškovei nė vieno mokėjimo pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. buto nuomos sutartį ir neatlaisvina buto. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla dėl nuomos mokesčio skolos ir delspinigių priteisimo bei nuomininkų iškeldinimo, kurioje ieškovė pareiškė atsakovams 184 497 Eur reikalavimą (civilinė byla Nr. e2-261-1070/2026).

Teismas neįvertino, kad atsakovė V. K. išleido ieškovės lėšas savo ir šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovės draugas R. L. (R. L.) pervedinėjo jai dideles sumas, kurias atsakovė anksčiau buvo išgryninusi. Atsakovė tokiais veiksmais siekia paslėpti lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu nutraukė Š. K. ir V. K. 2009 m. vasario 6 d. rentos sutartį, pritaikė restituciją – grąžino Š. K. butą su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini). Šis 2024 m. lapkričio 8 d. nurodytą butą pardavė, bet gautomis lėšomis su ieškove neatsiskaitė nei pagal 2017 m. rugpjūčio 14 d. įgaliojimą, nei pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. (civilinė byla Nr. e2A-113-567/2024). Atsakovai trejus metus vilkina santuokos nutraukimo bylą, kad kreditoriai negalėtų patenkinti savo reikalavimų (civilinė byla Nr. e2-49-1093/2026).

Ieškovė šioje ir kitoje byloje prašo priteisti iš atsakovų 356 076,17 Eur. Jos pareikštų reikalavimų suma yra didelė atsakovams. Jie, sužinoję apie šioje byloje pareikštą 171 579,17 Eur reikalavimą, gali parduoti ar paslėpti savo turtą.

Atsakovė V. K. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:

Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas ne konkrečiais duomenimis apie realią sprendimo neįvykdymo grėsmę, bet prielaidomis, vertinamojo pobūdžio teiginiais bei kitų civilinių procesų aplinkybėmis, kurios savaime nepatvirtina būtinybės taikyti tokį išimtinį procesinį institutą kaip turto areštas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė V. K. slepia, perleidžia ar kitaip apsunkina turtą taip, kad būsimas išieškojimas pasunkėtų.

Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovės nesąžiningumą siejamos su ieškinio reikalavimu, bet jos savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors ieškinio suma fiziniam asmeniui gali būti vertintina kaip didelė, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad didelis ieškinio reikalavimas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirajame skunde ieškovė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo pritaikytų teisės normų ar suformuotos teismų praktikos turinio, bet pakartoja tuos pačius ieškinyje nurodytus teiginius apie tariamą atsakovės V. K. nesąžiningumą. Nesutikimas su teismo atliktu aplinkybių vertinimu ir tų pačių argumentų pakartojimas nėra pagrindas panaikinti nutartį. Ieškovė nepateikė naujų, individualizuotų ir objektyviai patikrinamų duomenų, patvirtinančių sprendimo neįvykdymo grėsmę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios nėra pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas, vertybinius popierius ir turtines teises (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo, prašant turto arešto taikymo, yra nuosekli ir išplėtota. Joje laikomasi pozicijos, kad sprendimo neįvykdymo grėsmę galėtų patvirtinti tik atsakovo jau atlikti arba atliekami nesąžiningi veiksmai, o ne jam per teismą nukreipto reikalavimo dydžio ir jo turtinės padėties santykis. Pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą tenka būtent tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų ribojimų taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-790/2021, 18 punktas). Todėl tokį prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti ir konkrečius duomenis bei nurodyti argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), o sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek atlikti iki bylos iškėlimo veiksmai, tiek ir bylos nagrinėjimo metu atlikti veiksmai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1026-516/2022, 27 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024, 8 punktas; 2025 lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2025, 24 punktas; 2026 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-289-567/2026, 20 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apeliantės argumentus ir įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ji neįrodė grėsmės būsimo galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios išvados. Aplinkybės, kad atsakovė išleido apeliantės lėšas už patalpų nuomą asmeniniams ar šeimos poreikiams patenkinti; atsakovai vilkina santuokos nutraukimo bylą, pažeisdami kreditorių teises ir interesus; grindžiamos prielaidomis. Akcentuotina tai, kad neatsiskaitymas su apeliante, lėšų panaudojimas kitais tikslais savaime nepagrindžia atsakovų nesąžiningumo. Atsakovas 2024 m. lapkričio 8 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini), o apeliantė pareiškė ieškinį 2026 m. vasario 26 d., t. y. praėjus daugiau negu vieneriems metams. Dėl to aplinkybė, kad atsakovas Š. K., pardavęs butą, neatsiskaitė su apeliante, nepatvirtina, jog jis siekė sumažinti turimo turto vertę, kad išvengtų būsimo teismo sprendimo vykdymo. Apeliantė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai turi nesąžiningų ketinimų paslėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, t. y. pabloginti savo turtinę padėtį, ir dėl to gali kilti grėsmė galbūt apeliantei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais bus siekiama sumažinti galimybes jį įvykdyti, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022, 23 punktas).

Apeliantė teigia, kad ji pareiškė ieškinį atsakovams ir kitoje byloje (civilinė byla Nr. e2-261-1070/2026). Bendras dviejose bylose pareikštų reikalavimų dydis yra 356 076,17 Eur. Nurodyta suma yra didelė atsakovams. Jie, sužinoję apie apeliantės pareikštą 171 579,17 Eur reikalavimą, gali parduoti ar paslėpti savo turtą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie galėtų būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Sprendžiant, ar pareikštų reikalavimų suma didelė atsakovams nesudedami visi kitose bylose apeliantės pareikšti reikalavimai, nes jų dydis priklauso tik nuo jos valios. Dėl to kitoje byloje pareikštas reikalavimas atsakovams nėra esminis kriterijus, sprendžiant, ar pareikšto reikalavimo suma didelė atsakovams. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė ieškovų M. S. ir Š. S. (S. S.) ieškinį atsakovams Š. K. ir V. K. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo bei patenkino atsakovės V. K. priešieškinį atsakovams M. S. ir Š. K. dėl buto (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 18 d. nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia (civilinė byla Nr. e2-261-1070/2026). Nors šis procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo pateikti apeliaciniai skundai, bet nustatytos aplinkybės preliminariai patvirtina, kad apeliantė nepagrįstai remiasi kitoje byloje pareikštais reikalavimais. Nors šioje byloje apeliantės pareikštas 171 579,17 Eur reikalavimas atsakovams taip pat laikytinas dideliu, vis dėlto ieškinio sumos dydis tėra vienas iš daugelio, bet ne pagrindinis kriterijus, sprendžiant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui klausimą. Pirmiau nustatyta, kad apeliantė nepateikė duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti atsakovų sąžiningumu ir patvirtintų jų siekį išvengti galbūt palankaus apeliantei teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliantė neteisingai nurodo, kad apskųstos nutarties motyvai dėl atsakovų veiksmų vertinimo ir grėsmės galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra prieštaringi, nes teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apeliantės ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atkreipiamas apeliantės dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui – negali būti sutapatinamos. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas – tai teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas apeliantei palankus teismo sprendimas. Šioje stadijoje teismas patikrina, ar ieškinio reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti, ar apeliantė pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar apeliantė pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina nei ieškinio faktinių, nei teisinių argumentų, nei pateiktų įrodymų. Spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas įvertina atsakovų sąžiningumą ir jų siekį išvengti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, bet ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Taigi, apeliantė, kuri yra suinteresuota savo teisių gynimu, privalėjo teismui pateikti atitinkamus duomenis, pagrindžiančius tikėtiną atsakovų nesąžiningumą (CPK 12 straipsnis). Apeliantė nepateikė duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 178 straipsnis). Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovai su ja neatsiskaito ar ilgai nagrinėjama atsakovų santuokos nutraukimo byla, per se (pati savaime) nėra pagrindas konstatuoti atsakovų nesąžiningumą ir spręsti, jog jie turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie atsakovų atliktus, atliekamus veiksmus, kurie leistų daryti išvadą apie egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Nesant duomenų apie atsakovų sudarytus ar ketinamus sudaryti sandorius, prisiimtus naujus įsipareigojimus, turint tikslą išvengti galbūt apeliantei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, negalima pripažinti atsakovų elgesio nesąžiningu ir konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė nepateikė duomenų, tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą atsakovų siekį pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad išvengtų išieškojimo iš jų turto.

Apeliacinės instancijos teismas šioje civilinio proceso stadijoje nenustatė tikėtino atsakovų nesąžiningumo, siekio ateityje išvengti galbūt jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Apibendrindamas pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nekonstatuodamas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą nutartį. Dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Tomas Venckus