- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-03
- Bylos Nr.
- e2S-357-589/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00515-2024-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- S. G., A. G., K. G., L. S.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, ADB Gjensidige
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. G., A. G., K. G., L. S. atstovo advokato Viktoro Geco atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1188-512/2026 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams S. G., A. G., K. G., L. S. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. G. 87,12 Eur sumą, iš atsakovo A. G. 435,61 Eur sumą, iš atsakovo K. G. 522,73 Eur sumą, iš atsakovės L. S. 522,73 Eur sumą, iš atsakovo S. G. 2,22 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, iš atsakovo A. G. 11,10 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, iš atsakovo K. G. 13,32 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, iš atsakovės L. S. 13,32 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2026 m. sausio 20 d. teisme gautas ieškovės prašymas, kuriame nurodoma, kad atsisako ieškinio ir prašo teismo grąžinti žyminio mokesčio dalį. 2026 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtas, civilinė byla nutraukta, ieškovei grąžintas 27 Eur žyminis mokestis. 2026 m. sausio 29 d. gautas atsakovų S. G., A. G., K. G., L. S. atstovo advokato V. Geco atskirasis skundas (patikslintas), kuriuo prašoma panaikinti 2026 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pilna apimtimi patenkinti atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš ieškovės atsakovės L. S. naudai bei S. G. naudai priteisti po 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neišsprendė atsakovų byloje pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2026 m. sausio 30 d. nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Nurodyta, kad skundžiama nutartimi buvo išspręstas ieškovės ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo klausimas, tačiau dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams atlyginimo teismas nutartyje apskritai nepasisakė. Tuo tarpu atsakovai prašo panaikinti visą nutartį ir priimti naują nutartį ir tenkinti atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovams pasiūlyta pateikti prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovų S. G., A. G., K. G., L. S. atskirąjį skundą (patikslintą) dėl 2026 m. sausio 20 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad atsakovai su teismo nutartimi nesutinka iš esmės dėl to, jog teismas nesprendė atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Tačiau skundžiama nutartimi dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams atlyginimo teismas apskritai nepasisakė, šio klausimo nenagrinėjo ir dėl jų nutartis nepriimta. Teismas pažymėjo, kad skundžiama nutartimi išsprendė ieškovės ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo bei žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei klausimus. Pateiktu patikslintu atskiruoju skundu, atsakovai nurodo, jog sutinka su ieškovės atsisakymu nuo ieškinio, tačiau atskirojo skundo dalyko nepatikslina, kaip ir pirminiame atskirajame skunde prašo panaikinti nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovų naudai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad atskirojo skundo trūkumai nebuvo pašalinti. Teismas pažymėjo, kad teismas 2026 m. vasario 13 d. papildoma nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams klausimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atsakovų S. G., A. G., K. G., L. S. atstovo advokato V. Geco 2026 m. vasario 23 d. atskirajame skunde (procesinio dokumento Nr. DOK-13960) prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir atsakovų atskirojo skundo dėl 2026 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovai nesutinka su minėta teismo nutartimi, kadangi šia teismo nutartimi buvo nepagrįstai suvaržytos atsakovų teisės į apeliacinį civilinės bylos procesą. Atsakovų atskirasis skundas dėl teismo 2026 m. sausio 20 d. nutarties pilnai atitiko CPK teisinį reglamentavimą, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo nustatyti atskirojo skundo trūkumus. Civilinės bylos šalis pati formuluoja skundo reikalavimų turinį, todėl teismas negalėjo kritikuoti atsakovų pradinio atskirojo skundo dėl teismo 2026 m. sausio 20 d. nutarties. Teismas, nutraukdamas civilinę bylą, privalėjo išspręsto atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atitinkamai motyvuotai įvertinti ieškovo elgesį dėl akivaizdžiai ir iš anksto žinomai nepagrįsto ieškinio pateikimo atsakovų atžvilgiu. Teismas vėliau papildomu procesiniu sprendimu išsprendęs atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo proceso dalyviams nepagrįstai sukėlė papildomų rūpesčių, kadangi šalims buvo būtina teikti atitinkamus procesinius dokumentus, kurių nebūtų reikėję teikti tuo atveju, jeigu visi procesiniai klausimai būtų buvę išspręsti vienu teismo procesiniu sprendimu, t. y. nutraukiant civilinę bylą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovų S. G., A. G., K. G., L. S. atstovo advokato V. Geco 2026 m. vasario 23 d. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Apeliacijos dalyką pagal atsakovų atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atskirąjį skundą (patikslintą) dėl 2026 m. sausio 20 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo panaikinti 2026 m. vasario 12 d. teismo nutartį ir atsakovų atskirojo skundo dėl 2026 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui
Nagrinėjamu atveju atsakovų nesutikimas su skundžiama nutartimi grindžiama argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovų atskirojo skundo dėl teismo 2026 m. sausio 20 d. nutarties trūkumus, kadangi, atsakovų nuomone, minėtas atsakovų atskirasis skundas pilnai atitiko CPK teisinį reglamentavimą ir civilinės bylos šalis pati formuluoja skundo reikalavimų turinį. Atsakovai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, privalėjo išspręsti atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atitinkamai motyvuotai įvertinti ieškovo elgesį dėl akivaizdžiai ir iš anksto žinomai nepagrįsto ieškinio pateikimo atsakovų atžvilgiu. Atsakovų vertinimu, pirmosoios instancijos teismas nors vėliau papildomu procesiniu sprendimu išsprendė atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau tai proceso dalyviams nepagrįstai sukėlė papildomų rūpesčių, kadangi šalims buvo būtina teikti atitinkamus procesinius dokumentus, kurių nebūtų reikėję teikti tuo atveju, jeigu visi procesiniai klausimai būtų buvę išspręsti vienu teismo procesiniu sprendimu, t. y. nutraukiant civilinę bylą. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartimi buvo nepagrįstai suvaržytos atsakovų teisės į apeliacinį civilinės bylos procesą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2026 m. vasario 23 d. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti 2026 m. vasario 12 d. teismo nutartį ir atsakovų atskirojo skundo dėl 2026 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
CPK 265 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu kuris nors reikalavimas teismo sprendime neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis).
Ne visų byloje pareikštų reikalavimų klausimo išsprendimas taip pat yra ir CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimas, todėl gali būti atskirojo, apeliacinio ar kasacinio apskundimo pagrindu. Tačiau pabrėžtina, kad, vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principais (CPK 7 straipsnis), tais atvejais, kai yra teisinė galimybė ištaisyti aptariamus teismo sprendimo trūkumus per papildomo sprendimo institutą, tai turėtų būti daroma priimant papildomą sprendimą. Tačiau papildomas sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes pagal bendrąją taisyklę, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.
Kaip minėta, jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, šiam klausimui spręsti yra įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi nepagrįstai nustatė atsakovams terminą atskirojo skundo dėl teismo 2026 m. sausio 20 d. nutarties trūkumams pašalinti – patikslinti atskirojo skundo dalyką, kadangi atsakovai prašė panaikinti visą nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors toks prašymas net nebuvo sprendžiamas minėta nutartimi. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę pasirinkti, ar teikti atskirąjį skundą, ar pateikti prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, jei teismas galutiniu procesiniu sprendimu byloje nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų.
Tačiau šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi išaiškino atsakovams apie jų teisę pateikti byloje prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 2 dalį ir atsakovai šia teise pasinaudojo, 2026 m. vasario 2 d. pateikdami byloje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir baudos ieškovei skyrimo. Juo atsakovai prašė priteisti iš ieškovės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų ir paskirti ieškovei 20 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą ieškovės teisėmis, 50 proc. paskirtos baudos priteisiant atsakovams. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 13 d. priėmė papildomą nutartį, ja atsakovų prašymas tenkintas iš dalies ir iš ieškovės priteista 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. S. ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. G.. Kita prašymo dalis (dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu ieškovei skyrimo) netenkinta. Dėl minėtos teismo nutarties atsakovai 2026 m. vasario 23 d. padavė atskirąjį skundą (procesinio dokumento Nr. DOK-13616). Pagal minėtą atsakovų atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teisme pradėtas apeliacinis procesas civilinėje byloje Nr. e2S-722-796/2026, byla paskirta nagrinėti apeliacine rašytinio proceso tvarka 2026 m. birželio 11 d. 15.00 val.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2026 m. vasario 12 d. teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą (patikslintą) dėl 2026 m. sausio 20 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, panaikinimas ir atsakovų atskirojo skundo dėl 2026 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo klausimo perdavimas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui neatitiktų civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) bei pažeistų koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad susiklosčiusi situacija proceso dalyviams galėjo sukeltio papildomų rūpesčių, kadangi jiems reikėjo teikti atitinkamus procesinius dokumentus, kurių nebūtų reikėję teikti tuo atveju, jeigu visi procesiniai klausimai būtų buvę išspręsti vienu teismo procesiniu sprendimu, t. y. nutraukiant civilinę bylą, tačiau vien dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis negali būti naikinama, esant byloje duomenims apie atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildoma nutartimi išspendimą ir atsakovų teisės pateikti atskirąjį skundą dėl šios nutarties realizavimą. Tokiu atveju klausimo, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi nesprendė dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertinimas nebeturi prasmės, kadangi, kaip minėta, šis klausimas pirmosios instancijos teismo jau yra išspręstas kitu procesiniu sprendimu, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo yra pradėtas apeliacinis procesas civilinėje byloje Nr. e2S-722-796/2026.
Dėl bylos procesinės baigties
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.