Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Juozapavičiaus, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Ievai Norkienei,

nuteistajam V. G. (V. G.) (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis) ir jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

nuteistajam A. L. (A. L.) (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis) ir jo gynėjui advokatui Artūrui Gutauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. G. gynėjo Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 260 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; BK 260¹ straipsnio 4 dalyje – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. G. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 14 d. iki 2026 m. sausio 11 d. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti pas V. G. rasti ir paimti pinigai – 580 Eur.

V. G. skirta kadomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 260¹ straipsnio 4 dalį, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir, pirmiausia, BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos, pagal kurias bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, vadovaudamasi šia nuostata, kuria apibrėžiamos apeliacinio bylos nagrinėjimo ribos, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. G. gynėjo apeliaciniame skunde.

Nors nuteistojo V. G. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jų visuma patvirtina, jog jis padarė BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 260¹ straipsnio 4 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjo apeliacinį skundą, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad juos vertindamas apygardos teismas teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino V. G. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, paskyrė jam už minėtus labai sunkų ir sunkų nusikaltimus teisingas bei proporcingas bausmes, kurias tinkamai subendrino bausmių apėmimo būdu, taip pat pagrįstai konfiskavo kratos metu iš V. G. paimtus pinigus, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti gynėjo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 260¹ straipsnio 4 dalį

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024, 2K-72-594/2025). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas turi įvertinti tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

Teismų praktikoje esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259-697/2024, 2K-36-387/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokio pobūdžio pažeidimų šioje baudžiamojoje byloje nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apelianto skunde, vertindamas tiek nuteistojo A. L., liudytojų R. Š., A. V. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio sąsajas. Nuteistojo V. G. kaltę padarius jam inkriminuotas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 260¹ straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrindžia teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidusi daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų atitikimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiams.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino V. G. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei BK 260¹ straipsnio 4 dalį, už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. L., jis su tikslu platinti neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (492,3536 g, kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) – koncentracija yra 17,1 proc., ir 10 kapsulių su dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 97,2576 g kokaino, kurios sudėtyje grynojo kokaino kiekis yra 84,5168 g), jas, t. y. didelį kiekį narkotinių medžiagų, kontrabandos būdu neteisėtai pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir toliau su tikslu platinti gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje.

BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal šią normą atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis yra laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo.

BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad gabenimas BK 260 straipsnio prasme yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (iš gatvės į gatvę, į kitą miestą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-178/2013, 2K-157/2013). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimo veikai inkriminuoti įtakos neturi tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, kad jis suvokė, jog jo turimos medžiagos yra psichotropinės ir (ar) narkotinės. Gabenimui nėra svarbūs ir argumentai, kad kaltininkas pats psichotropinių ir (ar) narkotinių medžiagų negamino, kad jam nėra inkriminuotas neteisėtas šių medžiagų įgijimas (pagal BK 260 straipsnį tai yra alternatyvūs byloje įrodinėtini nusikalstamos veikos požymiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131/2008, 2K-16-942/2022, 2K-100-1073/2025).

Už BK 260¹ straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Nuteistasis V. G. baudžiamojo proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jis parodė, kad prie Rygos autobusų stoties sutiktas pažįstamas A. L. savo automobiliu jį vežė iš į Vilnių, tačiau jis apie automobilyje esančias narkotines medžiagas nieko nežinojo. Anot V. G., jo tikslas buvo vykti ne į Sakartvelą, o į Hamburgą, kuriame gyvena, turi savo verslą; prieš atvykdamas į Rygą aplankyti savo giminių, jis atostogavo Bogotoje (Kolumbija); grįždamas iš Kolumbijos, dar lankėsi Paryžiuje, nes norėjo apžiūrėti miestą bei ten įkurti ofisą; asmuo, kuris jo telefone pavadintas „N.“, yra jo vadovas; būdamas Bogotoje su pastaruoju jis kalbėjo apie „saldainius“, o ne „kotletus“, jis nemano, kad jiedu būtų kalbėję apie tai, jog juos sunku praryti (t. 4, b. l. 149–154).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo V. G. gynybinę versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip matyti iš kito nuteistojo – A. L. – parodymų, pastarais ikiteisminio tyrimo metu teigė, su V. G. susipažinęs 2025 m. gegužės 14 d., apie 1 val. nakties. Prieš tai, jis (A. L.), ieškodamas papildomo darbo programėlėje „Telegram“ rado grupę, kurioje bendravo asmenys, prekiaujantys „žole“ ir maždaug prieš savaitę iki sulaikymo pamatė skelbimą, kad ieškomas narkotikų kurjeris Rygos mieste. Jis susisiekė su skelbimo autoriumi, pasivadinusiu „M. H.“, ėmė susirašinėti žinutėmis. 2025 m. gegužės 13 d. minėtas asmuo jam parašė, kad jis turi nuvažiuoti į miškelį ir paimti lagaminą su narkotikais; po to Rygos centre iš autobusų stoties paimti žmogų ir jį kartu su lagaminu nuvežti į Vilniaus oro uostą. Nurodytoje vietoje paėmęs lagaminą, patalpino į automobilio bagažinę ir nuvažiavo paimti nurodyto asmens. Atvykęs pagal nurodytas koordinates, nusiuntė tam asmeniui nuotrauką. Neužilgo prie automobilio priėjo vyriškis (tai buvo V. G.), kurį reikėjo nuvežti į Vilnių. A. L. teigimu, jis suprato, kad tas vyriškis irgi susijęs su narkotikų vežimu. Kažkuriuo metu juos sustabdė pareigūnai, paprašė pateikti dokumentus, klausė, ką veža. Jam atidarius automobilio bagažo skyrių, ten buvusiame lagamine buvo rastas baltos spalvos rankšluostis, į kurį buvo įvynioti 2 žalios spalvos plastikiniai maišeliai. Jis suprato, kad tai „žolė“. Be to, pareigūnas iš lagamino skyriaus ištraukė maišelį su didokomis kapsulėmis, kuriose buvo baltos ir žalios spalvos medžiaga. Apžiūrėjus automobilio keleivį, ant jo liemens aptiktas lipnia juosta priklijuotas pailgas maišelis, kaip jis suprato, su narkotikais. Jis suvokė, kad daro nusikaltimą, tam ryžosi dėl pinigų (t. 2, b. l. 128-130).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. L. 2025 m. gegužės 23 d. papildomos įtariamojo apklausos metu jau teigė, kad su V. G. pirmą kartą susitiko, ne 2025 m. gegužės 14 d., bet 12 d., nes žmogaus, pasivadinusiu „M. H.“ prašymu turėjo nuvežti ir V. G. perduoti voką su pinigais. Paėmęs voką iš paštomato jis 2025 m. gegužės 12 d. nuvažiavo jam nurodytu adresu, į Rygoje esantį daugiabučių kvartalą, ten gatvėje jo laukė V. G. Jis perdavė pastarajam voką, matė, kaip V. G. jį atplėšė, skaičiavo pinigus. Dėl lagamino nori patikslinti, kad tas pats žmogus per „Telegram“ jam atsiuntė nuorodą ir medžio nuotrauką, kur jis turi būti padėtas. Jis jau žinojo, kad lagamine bus sudėti narkotikai. Važiuodamas paimti lagamino, jis iš to žmogaus per „Telegramą“ gavo pranešimą paimti V. G. Pastarąjį rado Rygos autobusų stotyje, prie „Narvesen“ kiosko. Šis įsėdo į mašiną, į bagažinę pasidėjo savo kuprinę. Likus apie 30 km iki Latvijos–Lietuvos sienos, miškingoje vietovėje sustojo, nes per „Telegramą“ gavo nurodymą iš lagamino paimti pailgą pakuotę ir priklijuoti V. G. ant liemens. Priklijavęs su lipnia juosta V. G. ant liemens pakuotę, važiavo toliau, nes tas vyriškis per „Telegramą“ buvo nurodęs nuvežti V. G. į Vilniaus oro uostą (t. 2, b. l. 145-148). Iš esmės tokias pačias aplinkybes A. L. nurodė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 3, b. l. 20–22).

Pažymėtina, kad A. L., apklausiamas įtariamuoju 2025 m. rugsėjo 16 d. (t. 3, b. l. 12–14) bei duodamas parodymus teisme, pakeitė parodymus dėl V. G. vaidmens narkotinių medžiagų gabenime, pažymėdamas, kad pastarasis su narkotinėmis medžiagomis neturi nieko bendro. Anot A. L., V. G. tik paprašė už 100 Eur jį automobiliu nuvežti į Vilniaus oro uostą, o diržą jis V. G. uždėjo, nes pastarasis skundėsi nugaros skausmu. Anot A. L., duodamas parodymus anksčiau, jis V. G. apkalbėjo. Vis dėlto, tokia A. L. iškelta versija, atsiradusi siekiant padėti bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės, paneigta kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje kaip liudytojai apklaustų R. Š. ir A. V. parodymais apie 2025 m. gegužės 14 d. naktį įvykusį nuteistųjų sulaikymą, šiems pareigūnams einant tarnybą Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kelyje A10, esančiame Pasvalio r., Škilinpamūšio k.

Anot liudytojo R. Š., sustabdžius automobilį Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vyko du asmenys, jo bagažinėje aptiko lagaminą. Automobilio vairuotojas teigė, kad lagaminas priklauso keleiviui, kurį veža į oro uostą. Atidarius lagaminą rastos 2 pakuotės su žalsvos spalvos medžiaga ir plastikiniai paketai, būdingi narkotikų pervežimui. Paklausus, kas tai, vairuotojas pasakė, kad tai narkotinės medžiagos. Atliekant automobilio keleivio kūno apžiūrą, prie jo juosmens rasta polietileno pakuotė, apvyniota lipnia juosta, panašia į statybinę. Ji buvo pritvirtinta aplink liemenį kaip diržas. Keleivis aiškino, kad diržas skirtas nugaros skausmui malšinti ir jį davė draugas, tačiau daugiau apie draugą paaiškinti negalėjo. Apčiupinėjus diržą, buvo juntama biri kristalinė medžiaga. Analogiškas aplinkybes liudytojas R. Š. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Anot jo, vairuotojas teigė, kad lagaminas yra keleivio; ant keleivio liemens aptikus diržą su biria medžiagą, šis pasakė, kad tai diržas nuo nugaros skausmo, kurį prieš kelias dienas davė draugas nugaros skausmui gydyti (t. 2, b. l. 84-86). Minėti parodymai atitinka liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus (t. 2, b. l. 88-89).

Kaip matyti iš paminėtų liudytojų parodymų, A. L. pareigūnams iš karto nurodė, kad lagaminas, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, yra keleivio, kurį vežė į oro uostą. Nors skunde pabrėžiama, kad V. G. ketino vykti namo į Hamburgą, o ne gabenti narkotines medžiagas į Kutaisį, tačiau tai paneigia pas jį telefone rastas jam „N.“ 2025 m. gegužės 13 d. išsiųstas 2025 m. gegužės 14 d. bilietas skrydžiui iš Vilniaus į Kutaisį. Nuteistojo V. G. teiginį, kad jis apie tokį bilietą nieko nežinojo, paneigia jo susirašinėjimo su asmeniu, pasivadinusio „N.“, turinys, užfiksuotas 2025 m. birželio 9 d. / 2025 m. rugpjūčio 20 d. daiktų apžiūros protokole. Apžiūrėjus V. G. mobiliojo ryšio telefone „Samsung SM-A505FN“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), esančią informaciją, programoje „WhatsApp“ rasta paskyra, sukurta vardu „V.“, su V. G. nuotrauka profilyje ir nurodytu jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Programėlėje „WhatsApp“ rastas susirašinėjimas bei balso pranešimai su kontaktu, pavadintu „N.“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. gegužės 13 d. bei 2025 m. gegužės 11 d. susirašinėjimas su kontaktu „M.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (A. L. telefono numeris). Minėtu protokolu užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 11 d., 20.34 val., V. G. „N.“ siunčia savo paso ir asmens tapatybės nuotrauką; 20.37 val. klausia: „N., ar viskas gerai su bilietais?“. Į tai N. atsako: „Ok“ (t. 1, b. l. 126).

Nuteistojo V. G. ir minėto „N.“ susirašinėjimas patvirtina, kad nuteistasis ne tik žinojo, jog kaltinime nurodytu metu reikės vykti „dirbti“, bet ir teigė, kad yra tam pasiruošęs. 2025 m. gegužės 13 d., 9.23 val., V. G. „N.“ rašo: „Jeigu tu mane imsi, tai sakyk taip, jei ne, tai ne, kad man nereikėtų paromis laukti, arba mes dirbame, arba, nedirbame, jeigu tu nori, kad pas tave dirbčiau, aš pas tave dirbsiu, jei ne, tai taip ir pasakyk, aš visada pasiruošęs dirbti, kažkaip apsispręskime (t. 1, b. l. 126). Tos pačios dienos 9.43 val. „N.“ jam atsako: „Pas mane yra tau pasiūlymas, nuvažiuosi čia netoli į kelionę, o savaitės gale būsi Hamburge ir bus tau pinigų už butą ir gyvenimui, ką pasakysi, rytoj skrydis, penktadienį atgal bilietas į Hamburgą (t. 1, b. l. 126). 09.64 val. V. G. „N.“ rašo: „kiek supratau, tai aš sutinku“, klausia, kokie turi būti jo tolimesni veiksmai. „N.“ jam liepia, būti pasiruošusiam: „Šiandien atvažiuos tave pasiimti“. Kaip jau minėta, 20.27 val. „N.“ išsiunčia V. G. pastarojo vardu išduotą 2025 m. gegužės 14 d., 5.45 val., lėktuvo bilietą skrydžiui Vilnius – Kutaisis.

Nors apeliaciniame skunde yra kritikuojama, kad pirmosios instancijos teismas, V. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindė, be kita ko, ir asmens, pasivadinusio „N.“ susirašinėjimo su nuteistuoju, tuo metu buvusiu Bogotoje, duomenimis, apeliantui akcentuojant, kad šie duomenys nesusiję su kaltinimu, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Minėti duomenys, pagrįstai pripažinti įrodymais, nes jie, kaip ir vėlesnio asmens, pasivadinusio „N.“, susirašinėjimo su V. G. turinys, parodo, kokie ryšiai nuteistąjį siejo su minėtu asmeniu (taip pat ir su A. L.); kodėl V. G., vykdydamas „N.“ nurodymus, kartu su A. L., lagamine gabendami didelį narkotinių medžiagų kiekį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vyko į Vilniaus oro uostą.

Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Aplinkybė, kad V. G. lankėsi Kolumbijoje, nustatyta V. G. pase esančia Bogotos pasienio kontrolės posto atžyma, liudijančia, jog 2025 m. balandžio 15 d. jis atvyko į Bogotą, o 2025 m. balandžio 24 d. iš Bogotos išvyko (t. 1, b. l. 81–84). Analizuojant V. G. 2025 m. balandžio 23 ir 24 d. susirašinėjimą su „N.“, kurį teisme nuteistasis vadino savo vadovu, matyti, kad jo turinys paneigia V. G. parodymus apie kelionės į Kolumbiją turistinį pobūdį ir neva Vokietijoje vykdomą verslą, paaiškina ir nuteistojo skridimo į Paryžių aplinkybes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, remiantis šiais įrodymais, atskleidžiamas tikrasis nuteistojo pragyvenimo šaltinis ir jo nelygiaverčių ryšių su „N.“ pobūdis ir neteisėta veikla, kuri juodu sieja. Iš pokalbių turinio matyti, kad, pvz., 2025 m. balandžio 24 d., 14.55 val. V. G., būdamas Bogotoje, gauna „N.“ balso pašto pranešimą: „Laikas pradėti, tikiuosi Jūs po vakarykščio nieko nevalgėte“, „pradėsiu skambinti draugui, kad jis Jums viską atneštų“. V. G. atsako: „Gerai, aš viską supratau“. Vėliau jis N. skundžiasi dėl problemų, kylančių bandant nuryti „kotletus“, „saldainius“, aiškina, kad dėl dydžio „jų neina nuryti“; prašo „N.“: „N., labas rytas, tegu šių kotletų būna daugiau, bet jie būna dydžiu mažesni. Ir visai nelenda, visai nelenda“; „tokius kotletus, kokius jis mums atnešė, negalime praryti“ (t. 1, b. l. 122–123).

Tai, kad minėtose žinutėse rašoma ne apie maistą, pavirtina ne tik „N.“ ir V. G. susirašinėjimo turinys, bet ir intensyvumas. Nustatyta, kad vien 2025 m. balandžio 24 d. būdamas Kolumbijoje jis „N.“ parašo 26 žinutes (t. 1, b. l. 122–124), kuriomis teisinasi neįvykdęs pavestos užduoties, nes dėl „kotletų“ dydžio jam jų nepavyko praryti; atsiprašinėja dėl savo elgesio; žada pasistengti kitą kartą, nes jam „gėda, kad nė vieno „kotleto“ nesuvalgė“; teigia suprantąs, kad pavedė, kad dėl jo buvo išleisti pinigai, o jis padarė „tokį pasivaikščiojimą“; prašo suteikti galimybę dar pabandyti, naudojant kitą variantą užduočiai įvykdyti. Atsakydamas į tai „N.“ kaltina „kotletų“ negalėjusį praryti V. G., jog jis pavedė žmones, sako, kad neužsiima vaikiškais žaidimais, anot „N.“: „Aš negaliu žmonių siuntinėti pirmyn atgal“; „tau buvo duotas šansas, o tu tą šansą, pats supranti“ (2025 m. balandžio 24 d., 22.01 val.) (t. 1, b. l. 123). Reaguodamas į „N.“ priekaištus V. G. prašo pastarojo „ištraukti iš čia“ ir žada „viską atidirbti, nes jis iš anksto sakęs, kad jam greičiausiai nepavyks“, taip pat prašo „N.“ pinigų (t. 1, b. l. 125).

Iš nurodytų žinučių turinio matyti, kad asmenims bendraujant yra pasitelkiama konspiracija, vartojami raktiniai žodžiai „kotletai“, „saldainiai“, tačiau pats pokalbių kontekstas, intensyvumas, V. G. pasiteisinimai ir atsiprašymai, nepavykus atlikti užduoties, dėl kurios jis buvo siunčiamas į Kolumbiją, prašymai leisti pabandyti ją atlikti kitu būdu, panaudoti kitą variantą, bei „N.“ toliau duodami nurodymai („Sėdėk, kai nusigausi iki Paryžiaus, skambink, iki Rygos nuvešiu“), aiškinimas V. G., kad neužsiima „vaikiškais žaidimais“, atsargumo būtinybės akcentavimas (t. 1, b. l. 123), leidžia pagrįstai konstatuoti, kad V. G. su „vadovu“ kalba apie veiklą, susijusią su narkotinių medžiagų gabenimu ir prašo „N.“, Bogotoje nepavykus atlikti pavestos užduoties – „neprarijus per didelių kotletų“ – leisti nuteistajam pasitaisyti, toliau dirbant su „N.“.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad 2025 m. balandžio 27 d. susirašinėjimo su „N.“ duomenys paneigia ir V. G. versiją apie ketinimą įkurti ofisą Paryžiuje bei patvirtina, kad minėtas asmuo koordinavo apelianto veiksmus, neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Iš jų matyti, kad V. G., grįždamas iš Bogotos, 2025 m. balandžio 27 d. vis dar yra Paryžiaus oro uosto terminale ir „N.“ skundžiasi, neturintis pinigų užmokėti už butą (susidariusi 850 Eur skola) bei teigia, jau 4 dienas nevalgęs (t. 1, b. l. 124–125). Nepaisant to, V. G., grįžęs iš Paryžiaus į Rygą, ir toliau siekia tęsti darbą su N., pastarajam rašydamas: „jei tu mane imsi, tai sakyk taip <...>; aš visada pasiruošęs dirbti“ (t. 1, b. l 126). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, nors pirmosios instancijos teisme V. G. atsisakė atsakyti į klausimus apie savo bendravimą su „N.“ (t. 2 145–148), nėra abejonių, kad būtent šis asmuo koordinavo V. G. veiksmus. Minėtos V. G. žinutės (pvz., nuteistųjų sulaikymo išvakarėse 2025 m. gegužės 13 d. V. G. „N.“ rašo, kad yra pasirengęs jam dirbti, siunčia duomenis nupirkti bilietui, teiraujasi, ar jis jau nupirktas) leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis neabejotinai suprato, jog ir tolimesnė jo veikla bus susijusi su neteisėtu narkotinių medžiagų gabenimu ir tokia veikla užsiimti norėjo.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad V. G. dideliu kiekiu narkotinių medžiagų neteisėtai disponavo veikdamas bendrininkų grupe su A. L.. Nors nuteistųjų parodymai apie pažinties aplinkybes ir vykimo į Vilnių tikslą skiriasi, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia, kad minėti asmenys jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, veikdami bendrininkų grupe.

Kaip jau minėta, V. G. parodė, kad su A. L. atsitiktinai susitiko 2025 m. gegužės 14 d., pastarasis jį vežė į Vilnių, iš kur jis ketino vykti į Hamburgą. Nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu, pirmiausia, parodė, kad pirmą kartą pamatė V. G. 2025 m. gegužės 14 d., kai turėjo jį ir lagaminą su narkotinėmis medžiagomis nugabenti į Vilniaus oro uostą. Vėliau teigė, kad su V. G. susipažino 2025 m. gegužės 12 d., kai nuvežė pastarajam prie namų voką su pinigais, nes per „Telegram“ programėlę su juo susisiekęs žmogus, pasivadinęs „M. H.“, nurodė iš paštomato paimti voką ir perduoti jį V. G.. Vėliau jis iš to žmogaus gavęs nurodymus paėmė iš miško lagaminą, prie stoties paėmė V. G. ir savo automobiliu vežė į Vilniaus oro uostą. Teisme jis jau teigė, kad V. G. apkalbėjo.

Kaip matyti iš 2025 m. birželio 9 d. / 2025 m. rugpjūčio 20 d. daiktų apžiūros protokolo, kurio metu buvo apžiūrėtas V. G. mobiliojo ryšio telefone 2025 m. gegužės 11 d. vykęs susirašinėjimas su kontaktu „M.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (A. L. telefono numeris), pastarasis perduoti pinigus V. G. vyko 2025 m. gegužės 11 d. vakare (21.44 val. jis siuntė V. G. žinutę: „Aš čia, galite nusileisti“ bei nuotrauką, darytą iš vairuotojo vietos, kurioje matyti kiemas, daugiaaukštis, o toliau vyksta jų susirašinėjimas, V. G. aiškinantis, į kurią tiksliai vietą jam ateiti). Po to, 22.11 val., V. G. informuoja „N.“, kad pinigus gavo“ (t. 1, b. l. 126–128). Vis dėlto, iš 2025 m. birželio 24 d. / 2025 m. rugpjūčio 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įtariamojo A. L. mobiliojo ryšio telefonuose „Redmi“ ir „iPhone 12 pro“, esančią informaciją, nustatyta, jog programoje „WhatsApp“ 2025 m. birželio 11 d., 09.03.36 val., buvo sukurta grupė su naudotoju „V.“, kurioje jau tos dienos 9.32 val. A. L. siuntė V. G. pranešimą „Sveiks“ (t. 2, b. l. 2, t. 1, b. l. 127), o V. G. 9.32, t. y. tik atvykęs į Rygą, jam skambino. A. L. 09.38 val. siuntė V. G. nuotrauką, kurioje vietoje pastarojo laukia (joje užfiksuoti visuomeninės paskirties pastatas, bėgiai; informavo, kad jo mašina – sena „Audi“ (t. 2, b. l. 54).

Kokiu tikslu ir kieno nurodymu A. L. 2025 m. gegužės 11 d. ryte susisiekė su V. G., matyti iš programoje „Signal“ esančio A. L. sukurto profilio „D.“. Jame A. L., dar prieš rašydamas V. G., 2025 m. gegužės 11 d., 8.21 val., klausia kontakto „J. W.“ („JW“): „kada jis atvažiuos?“. Į tai „JW“ jam siunčia informaciją apie V. G. kelionę (2025 m. gegužės 9 d. V. G. vardu pirktą bilietą: Amsterdamas- Berlynas-Ryga) bei V. G. nuotrauką su telefono numeriu. 8.24 val. „JW“ siunčia A. L. balso pašto žinutę: „Jis atrodo taip. Tokio ūgio seneliukas“, „Jį vadina V.“. 8.26 val. A. L. klausia „JW“: „Jis atvažiuoja, aš pasiimu lagaminą, aš išvažiuoju, taip? Ar aš dar turėčiau jį kur nors nuvežti?“. „JW“ atsako: „Ne, tau nereikės. Tu jam gali įduoti kokį šimtą „euriukų“. 9.27 „JW“ rašo A. L.: „Ką tik kalbėjau su senuoju. Jis laukia tavo žinutės. Būtų gerai, jei atvyktum keliomis minutėmis anksčiau, numestum nuotrauką senajam, kad jis žinotų, kur eiti“ (t. 2, b. l. 2–3).

Sugretinus minėtas 2025 m. gegužės 11 d. ryte užfiksuotas A. L. ir asmens, pasivadinusio „J. W.“ žinutes apie V. G. su pirmiau nurodytais „WhatsApp“ programėlėje vykusiais A. L. ir V. G. bendravimo duomenimis, akivaizdu, kad nuteistųjų susitikimas 2025 m. gegužės 11 d. ryte nebuvo atsitiktinis, jis buvo suorganizuotas nenustatyto asmens / asmenų. Šie duomenys paneigia ir V. G. teiginius, dėl neva kaltinime neteisingai nurodytos aplinkybės, kad A. L. iš jo paėmė lagaminą. Pastebėtina, kad lagaminų davimas minimas ir 2025 m. gegužės 14 d. 0.04 val. „N.“ žinutėje V. G., laukiančiam stotyje privažiuojačio A. L. („N.“ rašo: „jis tuoj atvažiuos iš ten, ten bus tas pats vaikinukas, eik, kur tu lagaminus davei, aš tau už 5 min. parašysiu (t. 1, b. l. 127)). Kita vertus, šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad V. G. nėra kaltinamas padavęs A. L. lagaminą su narkotinėmis medžiagomis, nes kaltinime nurodyta, kad pastarasis jas paėmė ne iš V. G., o miške, tiksliai nenustatytoje vietoje. Vis dėlto, ir pastaroji aplinkybė nepaneigia, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas V. G. atliko kartu su bendrininku A. L..

Apie tai, kad V. G. buvo žinomas kelionės su A. L. į Lietuvos Respubliką tikslas bei gabenamo krovinio turinys, leidžia spręsti visuma byloje nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių, jog abiejų nuteistųjų veiksmai buvo koordinuojami asmenų, organizavusių narkotinių medžiagų gabenimą. Tai patvirtina ne tik aptarti V. G. susirašinėjimo su „N.“, A. L., bei pastarojo bendravimo su „J. W.“ ar „M. H.“ duomenys, bet ir nuoseklūs, proceso eigoje nekitę A. L. parodymai apie jo įsitraukimo į narkotikų gabenimo veiklą aplinkybes, o būtent, kaip jis pagal skelbimą portale „Telegram“ susirado narkotikų kurjerio darbą; dėl jo bendravo su asmeniu vardu „M. H.“, „Signal“ programėlėje pasivadinusiu „J. W.“; gaudavo iš pastarojo užduotis gabenti narkotikus Rygos mieste. Anot A. L., būtent iš šio asmens jis gavo nurodymą paiimti lagaminą su narkotinėmis medžiagomis ir V., bei nugabenti juos į Vilniaus oro uostą. Be to, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nuteistasis A. L. parodė, kad „M. H.“ „Telegram“ programėlėje jam davė nurodymą V. nuvežti voką su pinigais, kurį vykdydamas perdavė pinigus V. G., o po to vežė pastarąjį ir lagaminą su narkotinėmis medžiagomis į oro uostą (t. 3, b. l. 21-23, t. 2, b. l. 145–148).

Apie tai, kad V. G. suprato, gabensiantis narkotines medžiagas kartu su bendrininku ir to norėjo, leidžia spręsti ir jo bendravimo su N. pobūdis, nes, kaip jau minėta, V. G. po nesėkmingai susiklosčiusios kelionės iš Kolumbijos siekė gauti naują užduotį, o 2025 m. gegužės 13 d. N. V. G. rašė: „pas mane yra tau pasiūlymas, nuvažiuosi čia netoli į kelionę, savaitės gale būsi Hamburge, bus tau pinigų už butą ir gyvenimui, rytoj skrydis, penktadienį atgal bilietas į Hamburgą“; po to „N.“ V. G. liepė Rygos stotyje laukti jo pasiimti atvyksiančio žmogaus (t.1, b. l. 121–129). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad objektyviai vertindamas savo patirtį Kolumbijoje, „N.“ organizuotus bandymus praryti „kotletus“, turėdamas pastarojo jam atsiuntą skrydžio bilietą iš Vilniaus į Kutaisį ir A. L. perduotus pinigus, V. G. neabejotinai žinojo, koks jo kelionės tikslas, t. y. suvokė, kad kartu su bendrininku gabena narkotines medžiagas su tikslu jas platinti ir to norėjo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis nustatyta, jog A. L. ir V. G. kelionės iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką metu automobilio „Audi A6“ bagažinėje gabentas lagaminas su narkotinėmis medžiagomis, tačiau, kaip skunde pabrėžia gynėjas, V. G. ant juosmens pritvirtinta diržo formos juostoje narkotikų neaptikta (t. 1, b. l. 53–55). Nepaisant to, šio tariamo gydomojo diržo, užpildyto cukrumi, dėvėjimas atskleidžia, kad V. G. besąlygiškai vykdė per A. L. perduodamus narkotinių medžiagų pervežimą koordinuojančio asmens nurodymus. Tai patvirtina A. L. mobiliojo ryšio telefone esančioje „Signal“ programėlėje 2025 m. gegužės 14 d. užfiksuotas A. L. susirašinėjimas su asmeniu „JW“, pastarojo A. L. rašomi nurodymai sustoti mažiau pastebimoje tamsesnėje vietoje; pritvirtinti ant V. G. kūno tariamą diržą; atsiųsti tai patvirtinantį vaizdo įrašą, kai diržo tvirtinimo darbai bus baigti (t. 2, b. l. 1–5). Tai, kad minėta juosta šiuo atveju buvo skirta ne nugaros skausmams gydyti, o pareigūnų budrumui įvertinti, patvirtina minėto „J.W.“ klausimai A. L., kuriais siekiama išsiaiškinti, ar V. G. nusirengus megztinį, diržas vis dar matomas; ar tuo atveju, jei oro uoste V. G. būtų liepta nusirengti dalį viršutinių drabužių, šį diržą būtų galima apčiuopti (t. 2, b. l .1–70).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. G. skaudėjo nugarą, todėl automobilio vairuotojas pasiūlė juostą nugaros skausmui gydyti priklijuoti prie V. G. kūno, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilio vairuotojas instrukcijas dėl minėtos juostos tvirtinimo gavo anksčiau, nei V. G. pasiskundė tariamu nugaros skausmu ir paklausė, ar A. L. turi kokį nors diržą nuo nugaros skausmo (t. 4, b. l. 149-154). Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis, t. y. vykstant automobiliu, asmuo, kenčiantis nuo nugaros skausmo, visų pirma, teirautųsi apie vaistus, o ne apie specialią medicininę priemonę – diržą nugaros skausmui gydyti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. L. minėto diržo tvirtinimui reikalingomis priemonėmis buvo aprūpintas iš anksto – 2025 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „Audi A6“ rastame lagamine buvo ne tik pakuotės su narkotinėmis medžiagomis, bet ir lipnios juostos rulonas (t. 1, b. l. 74–80, 88). A. L. mobiliojo ryšio telefonu padarytos V. G., dėvinčio minėtą juostą ant juosmens nuotraukos paneigia V. G. parodymus, esą jis nežinojo, kas jį galėjo nufotografuoti, nes nuotraukos darytos iš labai nedidelio atstumo, V. G. akivaizdžiai pozuojant (t. 1, b. l. 121–155).

Tai, kad gabenamo lagamino turinys buvo tiek V. G., tiek A. L. žinomas, leidžia spręsti ir jų reakcija automobilį sustabdžius pasienio užkardos pareigūnams: A. L. teigė, jog lagaminas priklauso keleiviui, kurį jis už pažadėtą atlygį gabena į Vilniaus oro uostą; V. G. priešingai neigė, kad žino apie lagamine rastus daiktus (t. 2, b. l. 84-86), taigi, kiekvienas siekė įrodyti, kad krovinys priklauso ne jam. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aptartais įrodymais nustatytų aplinkybių, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad veikdami bendrininkų grupe A. L. ir V. G. automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – kokaino ir kanapių (jų dalių) ne savo reikmėms, o su tikslu jas platinti.

Kaip nustatyta, remiantis nuteistojo A. L., liudytojų R. Š. ir A. V. parodymais, kratos, daiktų apžiūros protokolais, automobilyje „Audi A6“ rastame lagamine buvo aptikti žalsvos organinės medžiagos paketai ir dešimt kapsulių. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. birželio 16 d. specialisto išvada Nr. 11-1435(25) konstatuota, kad augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga– kanapės (antžeminės dalys), kurios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) – koncentracija yra 17,1 proc., bendras kanapių antžeminių dalių kiekis yra 492,3538 g. Dešimtyje kapsulių esančių miltelių bendra masė yra 97,2576 g, o grynosios narkotinės medžiagos – kokaino – kiekis juose yra 84,5168 g (t. 1, b. l. 52-55). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, narkotinių medžiagų – kanapių antžeminių dalių – kiekis priskiriamas nedideliam kiekiui, kai yra ne daugiau kaip 5 g. Nagrinėjamu atveju bendrininkų gabentas kiekis buvo tik 8 g mažesnis nei didelis kiekis (pagal Rekomendacijas didesnis kaip 500 g kanapių (antžeminių dalių) kiekis laikomas dideliu). Gabento grynojo kokaino kiekis daugiau nei 4 kartus viršijo didelio kiekio ribą (pagal Rekomendacijas didesnis nei 20 g kokaino kiekis laikomas dideliu, o didesnis nei 100 g – labai dideliu).

Atsižvelgus į bylos įrodymais nustatytų aplinkybių visumą, kurios pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai išanalizuotos, nuteistojo V. G. parodymai, kad nežinojo automobilyje gabenamo lagamino turinio, pagrįstai paneigti kitais bylos įrodymais, patvirtinančiais jog po tariamų atostogų Kolumbijoje nuteistasis visiškai neturėjo pinigų ir prašė „N.“, koordinavusio „kotletų“ ir „saldainių“ rijimo procesą Kolumbijoje, suteikti kitą šansą, duoti jam darbo, o pastarajam nurodžius vėl vykti į kelionę, jis sutiko ir 2025 m. gegužės 14 d. kartu su A. L. gabeno narkotines medžiagas, vykdydamas visus per A. L. perduodamus nurodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad tai leidžia daryti išvadą ir apie V. G. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, būtinojo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios – buvimą, nes nuteistasis V. G., ne tik žinojo, jog neteisėtai gabena narkotines medžiagas, bet ir bendrais bruožais suvokė, kad jų kiekis yra didelis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus bei aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį V. G. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad jo veikoje yra visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu požymiai.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma pagrįstai nustatyta ir tai, kad V. G. bei A. L., pastarojo vairuojamu automobiliu minėtas lagamine patalpintas narkotines medžiagas (kanapes (antžemines dalis) ir kokainą), neturėdami leidimo ir nepateikdami muitinės kontrolei, pergabeno per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pasienio punkte, esančiame kelyje A10, Škilinpamūšio kaime, Pasvalio rajono teritorijoje. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda sukelia baudžiamąją atsakomybę, nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ar kiekio, kontrabandos nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Šiuo atveju V. G. kaltinamas, veikdamas bendrai su A. L., pastarojo vairuojamo automobilio bagažinėje patalpintame lagamine per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenęs didelį kiekį narkotinių medžiagų, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 260¹ straipsnio 4 dalį.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės, patvirtinančios nuteistųjų bendravimą tarpusavyje ir su nenustatytu asmeniu / asmenimis, koordinavusiu / koordinavusiais narkotinių medžiagų gabenimo veiklą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. G., suderinęs veiksmus su A. L., suvokdamas bendrai daromų veikų požymius, savo vaidmenį ir faktą, jog abu veikia kartu, o ne kiekvienas atskirai, gabeno nepateikdami muitinės kontrolei, neturėdami leidimo didelį kiekį narkotinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos.

Šiame kontekste pažymėtina pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdžiai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-133-489/2023). Bylos duomenys patvirtina, kad A. L. žinojo, jog turi paimti lagaminą su narkotinėmis medžiagomis ir šį lagaminą bei V. G. nugabenti į Vilniaus oro uostą, o pastarasis žinojo, kad kartu su A. L. šio vairuojamu automobiliu gabena didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias neteisėtai kontrabanda perveža iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su tikslu jas nugabenti platinimui į Kutaisį. Taigi, nors V. G. teigė, kad važiavęs su A. L. tik pasivažinėti, visą kelią miegojęs, iki automobilis buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos pareigūnų, nežinojęs automobilyje gabento lagamino turinio, bylos įrodymai paneigia jo gynybinę versiją ir patvirtina, kad jis su nusikalstamos veikos bendrininku A. L. atliko iš anksto sutartus veiksmus, sudarančius taip pat ir narkotinių medžiagų kontrabandos nusikaltimo sudėtį, todėl V. G. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 260¹ straipsnio 4 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad V. G. padarė BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 260¹ straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupe su A. L., kiekvienas turėdamas savo vaidmenį ir aiškiai numatytas funkcijas, siekdami ir įgyvendindami nusikalstamą sumanymą disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jį kontrabandos būdu gabenti iš Latvijos Respublikos. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. G. suprato, jog veikia kartu su A. L., žinojo jų gabenamo lagamino turinį, t. y., kad jame patalpintos narkotinės medžiagos (kanapės (antžemines dalys) ir kokainas) ir kad jų kiekis yra didelis, disponavo jomis su tikslu platinti ir kontrabandos būdu gabeno per valstybės sieną, nes norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad V. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 260¹ straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta.

Dėl paskirtos bausmės

Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde iš esmės kelia tik V. G. kaltės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 260¹ straipsnio 4 dalį klausimą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į plačias apeliacinio nagrinėjimo ribas (nuteistojo gynėjas prašo V. G. išteisinti), bylą patikrina ir nuteistajam paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo kontekste.

BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė; BK 260¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje – tik laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai V. G. pripažinęs kaltu, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį jam paskyrė laisvės atėmimą aštuoneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 260¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą šešeriems metams.

Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą pirmosios instancijos teismas turi vadovautis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatančiais pareigą atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgta ir į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.

Skundžiamu nuosprendžiu skiriant bausmes V. G., buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į visuomenės sveikatą, pažeidžiama teisės aktais nustatyta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarka, valstybės sienos neliečiamybė bei muitinės kontrolės tvarka. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, ypač numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra pavojingos tuo, kad žaloja visuomenę, žmonių sveikatą, jomis skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis ir neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis nesutiko, kad jo veikose yra BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 260¹ straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai, byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, nustatytos bylos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog asmuo neabejotinai suvokė, kad neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu narkotinių medžiagų su tikslu jas platinti ir gabena jas per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikdamas jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas ir taip veikti norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. V. G. padaryti nusikaltimai yra baigti. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuteistasis V. G. yra senyvo amžiaus, Lietuvos Respublikoje neteistas ir administracine tvarka nebaustas. Jis vedęs, jo teigimu, užsiimantis privačiu statybos verslu. V. G. yra Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis Vokietijoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas nuteistojo nusikalstamą veiką ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes, V. G. už jo padarytą BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė bausmę artimą minimaliai sankcijoje numatytai bausmei – aštuonerius metus tris mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 260¹ straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Pirmosios instancijos teismo parinktas nuteistajam paskirtų terminuotų laisvės atėmimo bausmių dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo asmenybei. Teisėjų kolegija nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, taip pat išimtinių aplinkybių, dėl kurių minėtų straipsnio sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas nuteistajam už nagrinėjamų sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti švelnesnes bausmes.

Kadangi BK 260¹ straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai buvo padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės, skirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Apeliaciniame skunde V. G. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. G. priklausančius 580 Eur nusikaltimo darymo priemone ir juos konfiskavo, nors šiuos pinigus V. G. uždirbo teisėtai. Be to, gynėjui nesuprantama, kodėl teismas konfiskavo 580 Eur, o ne 400 Eur, kuriuos šis neva gavo iš A. L. už narkotinių medžiagų gabenimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriamos viena arba daugiau juose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011).

Sulaikymo metu pas nuteistąjį V. G. buvo rasti ir paimti pinigai – 580 Eur, kuriuos pirmosios instancijos teismas konfiskavo, pripažinęs nusikalstamos veikos priemone, skirta narkotinių medžiagų gabenimui realizuoti, palengvinti nusikalstamos veikos darymą. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad šie pinigai nuteistojo buvo uždirbti teisėtai, tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje nėra jokių oficialių duomenų apie V. G. darbines pajamas, o parodymai apie jo verslą Vokietijoje bei bandymą įsteigti ofisą Paryžiuje laikytini deklaratyviais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje esantys pirmiau aptarti V. G. ir asmens, pasivadinusio „N.“ susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog nuteistasis, grįžęs iš Bogotos į Paryžių, pinigų nebeturėjo, skundėsi kad jau keturias dienas nevalgęs, prašė „N.“ apmokėti skolą Vokietijoje nuomojamo buto šeimininkui, kuri, anot nuteistojo, siekė 850 Eur. „N.“ patvirtino, jog perves pinigus buto savininkui, klausė V. G., ką nurodyti mokėjimo paskirtyje (t. 1, b. l. 125). Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad V. G. sulaikymo metu turimos lėšos nebuvo uždirbtos teisėtu būdu.

Be to, kaip matyti iš A. L. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų parodymų, gavęs „Telegram“ programėje nurodymą iš paštomato paimti voką su pinigais ir nuvežti nurodytu adresu, jis paėmė voką ir nuvyko į daugiabučių namų rajoną Rygoje bei jį padavė gatvėje priėjusiam asmeniui (V. G.), o pastarasis, A. L. teigimu, pinigus suskaičiavo. Nors A. L. teisme (kaip ir V. G.) buvus tokį susitikimą neigė, pirmiau nurodytus jo parodymus patvirtina 2025 m. birželio 9 d. / 2025 m. rugpjūčio 20 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad, apžiūrėjus V. G. mobiliojo ryšio telefone 2025 m. gegužės 11 d. susirašinėjimą su kontaktu „M.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (A. L. telefono numeris), 21.44 val. pastarasis rašo V. G.: „Aš čia, galite nusileisti“ bei siunčia nuotrauką, darytą iš vairuotojo vietos, kurioje matyti kiemas, daugiaaukštis. Toliau vyksta jų susirašinėjimas, V. G. aiškinantis, į kurią tiksliai vietą jam ateiti (t. 1, b. l. 127–128). Po to V. G. parašo „N.“ žinutę, padėkodamas už pinigus (t. 1, b. l. 126).

Taigi, nors byloje nenustatyta, kokia tiksliai pinigų suma buvo minėtame A. L. V. G. perduotame voke, tačiau, įvertinus jau nurodytas aplinkybes, kurios paneigia teisėto uždarbio galimybę ir patvirtina tuo laikotarpiu nuteistojo turtinę padėtį buvus sudėtingą, konstatuotina, kad minėta 580 Eur suma, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalies požymius, iš V. G., buvo konfiskuota pagrįstai. Be to, remiantis bylos įrodymais nustačius, kad V. G. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-A505FN“ (t. 2, b. l. 81) buvo nusikaltimo padarymo priemonė, šis nuteistojo daiktas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat buvo pagrįstai konfiskuotas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad iš nuteistojo V. G. už advokato Cemnolonsko jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteistina 417,68 Eur suma.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju jas priteisiant būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas.

Nuteistajam V. G. gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 322 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą. Nors apeliacinis skundas atmetamas, tačiau atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad V. G. nuteistas laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistojo išlaidos, susidariusios už suteiktą jam teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : Nuteistojo V. G. gynėjo Antano Cemnolonsko skundą atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. G. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai nepriteisti.