Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-259-1243/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-16
Bylos Nr.: 1A-259-1243/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50013-2024-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Virginija Liudvinavičienė, Audrius Juozapavičius
Nuteistasis: V. A.
Nukentėjusysis: X.Y., R. A., P. A.
Advokatai: Danutė Kisinienė

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.2.3.1.2.5Dviejų ar daugiau žmonių nužudymas (BK 129 str. 2 d. 5 p.)
2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
2.4.6.6.1Atmesti apeliacinį skundą (BPK 326 str. 5 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-1243/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50013-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.8.6.2; 1.2.3.1.2.5; 2.1.15.3.2; 2.4.6.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 16 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Liudvinavičienės ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,nuteistajam V. A. ir jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jam paskirtas laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų;

BK 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. A. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinta.

Nukentėjusiosios X.Y. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas visiškai, dėl turtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš V. A. X.Y. priteista 3 500 (trys tūkstančiai penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 10 (dešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys dėl neturinės žalos tenkintas visiškai, dėl turtinės žalos – atmestas ir iš V. A. R. A. priteista 1 500 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo P. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš V. A. P. A. priteista 500 (penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. A. priteista 9 520,51 (devyni tūkstančiai penki šimtai dvidešimt eurų, 51 centai) eurų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

V. A. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 23 d. apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro vartelius įėjęs į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, būdamas agresyviai nusiteikęs ir rankose laikydamas peilį, grasino kieme buvusiam P. A., sakydamas frazes: ,,ateik čia, supjaustysiu tave į gabalus, gali rašyt pareiškimus, tau niekas nepadės, tu nepabėgsi“ ir kitas panašaus turinio frazes, P. A. išsigandus ir ėmus bėgti, jis vaikėsi P. A. po kiemą, tačiau išgirdęs, kad telefonu kviečiama policija, jis skubiai išėjo iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais V. A. grasino nužudyti žmogų – P. A. ar sunkiai sutrikdyti šio sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. V. A. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 27 d., apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas agresyviai nusiteikęs ir rankoje laikydamas kirvį, atėjo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros, pamatęs kieme R. A., kuri išsigandusi ėmė nuo jo bėgti, jis peršoko per vartelius ir nusivijo nuo jo į namą bėgančią R. A., sakydamas frazes: ,,aš jums padėjau, jūs man nepadėjot, todėl aš negyvensiu, bet ir tavo dukra negyvens, aš dukrą užmušiu“, R. A. mėginant pasislėpti namuose, ją pavijęs tarp namo lauko durų ir virtuvės patalpos, jis sudavė rankoje laikytu kirviu smūgius R. A. į galvą, parkritusiai ant grindų R. A. jis dar sudavė smūgius kirviu į galvą, iš viso nemažiau kaip 5 smūgius, padarydamas jai galvos traumą – vieną kirstinę žaizdą dešiniojo momens srityje su dešinio momenkaulio skeveldriniu lūžiu ir fragmentų įspaudimu į kaukolės ertmę, kraujosruvą virš kietojo dangalo ir galvos smegenų kietojo dangalo pažeidimą, dvi kirstines žaizdas viršugalvio kairėje pusėje, vieną kirstinę žaizdą pakaušio kairėje pusėje, vieną kirstinę žaizdą šalia kairės ausies, taip pat kraujosruvą kairės plaštakos II-III delnakaulių srityje – sunkų sveikatos sutrikdymą; R. A. gulint ant grindų, X.Y. išėjus iš kambario į virtuvę ir mėginant apginti motiną, jis, šaukdamas: ,,kodėl tu pareiškimą parašei, užmušiu tave“, tuo pačiu rankoje laikytu kirviu nemažiau kaip tris kartus sudavė X.Y. į galvą, nusivijo ją į kitą kambarį, kur, šaukdamas: ,,aš tave užmušiu, aš tave nužudysiu, dabar tikrai mirsi“, dar sudavė jai nemažiau kaip tris smūgius kirviu į galvą ir abi kojas, padarydamas X.Y. galvos traumą – kirstinę žaizdą kaktoje ir kaktikaulio lūžį, kirstinę žaizdą pakaušio dešinėje su įspaustiniu skeveldriniu dešiniojo momenkaulio lūžiu, taip pat kairės šlaunies išorinio paviršiaus viršutinės dalies sumušimą su masyvia kraujosruva, odos nubrozdinimą dešinio kelio srities išoriniame paviršiuje – sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra, tyčia sunkiai sužalojo X.Y. ir R. A., siekdamas jas nužudyti, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – supratęs, kad R. A. telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją, jis iš įvykio vietos skubiai išėjo – tokiu būdu jis pasikėsino nužudyti du asmenis – R. A. ir X.Y. V. A. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2024 m. gruodžio 24 d. apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langų, į juos beldė, taip demonstruodamas savo agresiją, tuomet X.Y., išėjusiai į kiemą jį raminti, išsakė frazes: „aš atėjau tave nužudyti“, „aš prisiekiu, jei tu nebūsi su manim, aš tave nužudysiu, negyvensi nei tu, bet ir negyvensiu ir aš“ ir kitas panašaus turinio frazes, šiuos veiksmus tęsė tol, kol į įvykio vietą atvyko iškviesti policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Tokiais veiksmais jis grasino nužudyti X.Y. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 29 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) metų, ligotas jau trylika metų, neturi jokių vaistų, nėra matęs savo anūkų, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jaučia gėdą. Pažymėdamas įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad su X.Y. šeima jie iki tiriamojo įvykio bendravo tris mėnesius, nuteistasis nurodo, kad X.Y. šeima – nepasiturinti, tad jis remdavo X.Y. finansiškai, tačiau jo uždirbtus pinigus (duomenys neskelbtini) X.Y. išleisdavo alkoholiniams gėrimams.

Nuteistasis nenorėjo nė vieno nužudyti, pažymi, kad jam skirta ilgalaikė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, prašo atsižvelgti į tai, kad jis jau ilgą laiką serga kepenų ciroze , nuteistasis, gyvendamas (duomenys neskelbtini) daugiau kaip dvidešimt metų nenusikalto, kol nesusipažino su minėta asocialia šeima. 2024 m. gruodžio 27 d. jis atėjo ne apiplėšti, o, priešingai, paremti X.Y. šeimą finansiškai, atnešdamas keturis šimtus dvidešimt eurų. Nuo pirmos pažinties dienos gerbė šeimą, X.Y. atiduodavo maistą, patalynę, drabužius. Ir nors pats neturėjo daug, tačiau šeima vis prašė pagalbos.

Nuteistasis ginčija liudytojo A. Č. duotus parodymus ir pažymi, kad su juo susipažino nuvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl pažinojo itin trumpą laiką. Po to, kai nuteistasis pasinaudojo liudytojo mobiliojo ryšio telefonu tam, kad susisiektų su X.Y., A. Č. ir X.Y. užmezgė santykius, kadangi A. Č. buvo užsidirbęs nemažai pinigų. Šią aplinkybę patvirtino ir pats liudytojas, apklaustas pirmosios instancijos teisme. A. Č., norėdamas užmegzti artimesnius ryšius, sukūrė versiją, kad nuteistasis nori X.Y. nužudyti. Būtent po šių melagingų A. Č. parodymų pirmosios instancijos teisme buvo pakeistas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Vis tik nuteistasis neigia norėjęs nužudyti.

Nuteistasis ginčija ir baudžiamojoje byloje esančius kitus įrodymus ir nurodo, kad jų nepakanka jo kaltei pagrįsti. Pirmiausiai, nuteistasis pažymi, kad tyrėja yra matęs tik kartą, todėl nesupranta, kodėl baudžiamojoje byloje yra daugiau nei vienas jo apklausos protokolas. Be to, nuteistasis nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje yra reikalingi teismo psichiatrai, o A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepagrįstai buvo pagarsinti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Nuteistasis taip pat pažymi, kad R. A. duoti parodymai – prieštaringi. R. A. pirmoje apklausoje nurodė, kad įvykio metu jis kirvį laikė dešinėje rankoje ir pasivijęs iki įėjimo į namą pirmų durų kapojo per ranką kirviu, kapojo galvą, kojas, o antroje apklausoje nurodė, kad kirvį buvo užsikišęs po striuke prie kaklo. Vis tik nuteistasis nurodo, kad jokio daikto nesinešė, kadangi nepyko. Pažymi, kad kitą daiktą rado tuo metu, kai į jį pradėjo šaudyti, t. y. bėgdamas iš svetainės pargriuvo, susitrenkė galvą, jam aptemo akyse, todėl sučiupo kietą daiktą ir tuomet tiksliai neatsimena, tačiau žino, kad svetainėje sužalojo ir R. A., ir X.Y.. Jis buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs (jam sutriko psichika, jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti), kadangi į jį kėsinosi, jis turėjo kažkaip gintis. Nuteistojo teigimu, šioje baudžiamojoje byloje trūksta įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų teiginius apie tai, kad jis norėjo R. A. ir X.Y. nužudyti, be to, atvykus policijos pareigūnams X.Y. nepasakė, jog sulaukė grasinimų nužudyti, todėl jis buvo paleistas, o pareiškimą X.Y. parašė tik kitą dieną.

Nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, pažymėdamas, kad bausmės trukmė labai ilga, jis senyvo amžiaus, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę taip pat jis negalės padėti nukentėjusiesiems. Jo sveikata bloga – jis serga kepenų ciroze, lūžo kaukolė, išsiliejo kraujas ant smegenų dangalų, negali paeiti dėl sąnarių osteoartrozės. Būdamas ligoninėje jis sunkiai vaikšto, o kalėjime bausmę atlieka uždaro tipo sąlygomis. Jis pripažino padaręs nusikaltimą, papasakojo viską, kaip buvo iš tikrųjų. Be to, visi nukentėjusieji yra gyvi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. A. palaikė apeliacinį skundą ir prašė nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte perkvalifikuoti į BK 153 straipsnio 1 dalį, nuteistojo gynėja advokatė D. Kisinienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 1 dalį, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį V. A. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir BK 145 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, yra motyvuotos. Nuteistajam paskirta bausmė individualizuota, subendrinta tinkamai, jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra, klausimai, susiję su baudžiamojoje byloje pareikštais civiliniais ieškiniais, taip pat išspręsti teisingai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo

Pagal BPK 320 straipsnio teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, nebent nustato esminių BPK pažeidimų. Byloje ginčo, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nėra. Atsižvelgdama į tai, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija plačiau dėl šios nusikalstamos veikos nepasisako.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo nenorėjęs nukentėjusiųjų X.Y. ir R. A. nužudyti, o pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Nuteistojo teigimu, jis nusikaltimą padarė dėl didelio susijaudinimo, o apeliacinės instancijos teisme pateiktu prašymu nurodo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis V. A. 2024 m. gruodžio 27 d. atvykęs į nukentėjusiųjų X.Y. ir R. A. gyvenamąją vietą šias sunkiai sužalojo, tačiau nuteistasis nurodo, kad kaltinime nurodytus sužalojimus nuteistasis padarė gindamasis nuo nukentėjusiųjų šūvių, o įrankį (kirvį), su kuriuo sužalojo nukentėjusiąsias rado nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, todėl įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis kėsinosi nužudyti nukentėjusiąsias ir nebaigė savo ketinimų dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nėra. Šie nuteistojo argumentai neatitinka baudžiamojoje byloje esančių įrodymų.

Pirmiausiai, šiuos nuteistojo argumentus paneigia baudžiamojoje byloje esantys, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, nuoseklūs nukentėjusiųjų X.Y. ir R. A. parodymai:

X.Y.. teisme parodė, kad iš motinos (R. A.) pasakojimų žino, kad V. A., paslėpęs kirvį striukėje, perlipo jų gyvenamosios vietos vartelius ir užpuolė ją kirviu, pradėjęs ją kapoti aštriąja kirvio dalimi. Išgirdusi motinos riksmus, ji staigiai išbėgo į lauką ir pamatė V. A., kuris motinai smūgiavo kirviu. Po to, kai šis (V. A.) pamatė atbėgusią X.Y., jis tuo pačiu kirviu užpuolė ir ją – daužė jai per galvą. Jai bėgus į namo vidų, šis jai trenkė ir iš nugaros per galvą. Tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali, bet jautė net du labai stiprius smūgius. Po smūgių aptemo sąmonė, pasidarė labai bloga, todėl ji suklupo virtuvėje ir jis dar kartą trenkė kirviu, ji pajautė, kad skilo kaukolė, aptemo akys, bet nuėjo iki brolio kambario ir ant jo tiesiog nukrito. Po kiek laiko, ji, sukaupusi visas jėgas, atsikėlė, sudėjo rankas ir prašė jos nenužudyti. V. A. tuo metu šiek tiek sustojo, tada motina iš virtuvės atėjo su brolio ginklu ir pradėjo šaudyti. Kiek pamena, pataikė V. A. į striukę, nuo kurios kamuoliukai atšoko V. A. į veidą, bet jis iškart nesureagavo. Kai V. A. pajautė, jog motina šaudo, šis puolė motiną, o ji prarado sąmonę (2025 m. rugsėjo 23 d. teisiamojo posėdžio protokolas (t. 5, b. l. 86–95)). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji X.Y. papildomai buvo nurodžiusi, kad V. A., smurtaudamas prieš ją, taip pat rėkė: „Aš tave užmušiu, aš tave nužudysiu, dabar tikrai mirsi!” Jai verkiant ir prašant jos nežudyti, šis į jos prašymus nereagavo, tačiau išgirdus motiną R. A. šaukiant, jog buvo iškviesta policija, jis pasišalino iš gyvenamosios vietos (t. 1, b. l. 190–191).

R. A. teisme parodė, kad šiai būnant kieme, atėjo V. A., kuris skundėsi, jog jo gerų ketinimų dukra X.Y. neįvertino, o šiai pagrasinus policija, jis išvertė akis, perlipo per tvorą ir įsivijo ją į kambarį. Nukentėjusioji pabrėžė, kad V. A., lipdamas per tvorą, rankose nieko nelaikė, tačiau ji matė nedidelį kirvį užantyje. Ji pajautė, kad V. A. pradėjo kirviu daužyti, pirmiausiai sudavė į dešinės pusės apatinę galvos dalį, kažkur į pakaušį. Paskui, kai įsivijo į kambarį, ji parklupo ant žemės, jis vėl daužė į pakaušį, tačiau apsaugojo stora kailinė apykaklė ir kapišonas. Ji jautė vieną stiprų smūgį ir kokius penkis silpnesnius. Daužė smailia kirvio dalimi, bėgo kraujas. Tuomet surikus vaikams, jog šie gelbėtųsi, atbėgo dukra ir pati gavo kirviu. Ji tuo metu tik spėjo pamatyti, kaip dukra sūnaus kambaryje sėdėjo kampe ir prašė jos neužmušti. Ji tuo metu užsidarė kitame kambaryje (jos ir dukros miegamajame) ir kvietė policiją, o V. A. tuo metu bėgo. Be to, ji iš sūnaus pneumatinio ginklo šovė į V. A., norėdama jį išgąsdinti – vieną šovinį į striukę, o kitą – į galvą, bet šis nesureagavo. Tačiau V. A. išėjo iš namų tik tada, kai ji iškvietė policiją (2025 m. rugsėjo 23 d. teisiamojo posėdžio protokolas (t. 5, b. l. 86–95)). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. A., be kita ko, nurodė, kad kai V. A. užpuolė dukrą, ji girdėjo jį šaukiant: „Aš tave užmušiu, aš tave nužudysiu, dabar tikrai mirsi!” (t. 1, b. l. 71–73).

Taigi, matyti, kad nusikaltimo faktinės aplinkybės patikimai nustatytos X.Y. ir R. A. nuosekliais parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nukentėjusiųjų parodymų patikimumą patvirtinta ir tai, kad tiek X.Y., tiek R. A. tik po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nuosekliai parodė pirmosios instancijos teisme nurodytas įvykio detales – V. A. atvykimo į jų namus aplinkybes ir po to sekusius nuteistojo V. A. neteisėtus veiksmus, kitas nusikalstamai veikai ištirti svarbias aplinkybes (įrankį, nuteistojo smūgių skaičių, išsakytus grasinimus, nuteistojo iš įvykio vietos pasišalinimo aplinkybes). Be kita ko, X.Y., besiskųsdama skausmais ir nuogąstaudama dėl itin stipraus ausies skausmo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, pažymėdama, kad į nukentėjusiųjų gyvenamąją vietą atvykęs ir kirviu žalojęs nuteistasis nurodė ketinęs jas užmušti (t. 3, b. l. 1–15). Iš baudžiamojoje byloje esančio 2025 m. sausio 7 d. – 2025 m. sausio 8 d. kitų objektų (bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo) apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. A. policijos pareigūnus kvietė būtent tada, kai nuteistasis V. A. kapojo kirviu dukrą: „Greičiau, užpuolė mumis. Su kirviu kapoja. Greičiau atvažiuokit; užmuš mumis (...) kokią papildomą informaciją, man dukrą užmuš“ ( t. 2, b. l. 193–199). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados patvirtina ir nukentėjusiųjų nurodytas nuteistojo suduotų smūgių detales: 1) specialisto išvada Nr. G20/2025(02) nustatyta, kad R. A. buvo padarytos kirstinės žaizdos galvos penkios kirstinės žaizdos galvoje su dešinio momenkaulio skeveldriniu lūžiu ir fragmentų įspaudimu į kaukolės ertmę padarytos kertančių savybių turinčiu daiktu paveikus kairio momens sritį, viršugalvio kairę pusę, pakaušio kairę pusę, kairės ausies aplinkos sritį 5 (penkiais) trauminiais poveikiais (t. 2, b. l. 113–116) ir 2) specialisto išvada Nr. G21/2025(02) nustatyta, kad X.Y. smūgiai sunkiu kertančiu daiktu, tikėtina kirviu, suduoti į kaktos centrinės zonos viršutinę dalį dešiniau vidurio linijos (vienas ar daugiau smūgių), į pakaušio srities viršutinės dalies dešinę pusę (vienas ar daugiau smūgių) ir į kairės šlaunies išorinio paviršiaus viršutinę dalį (vienas ar daugiau smūgių, galimai ir kirvio pentimi) (t. 2, b. l. 51–55). Taigi, netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl liudytojos R. A. parodymų nepatikimumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodytas nukentėjusiųjų nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes iš dalies patvirtinta ir liudytojo A. Č. parodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Č. nurodė, kad V. A. pykosi su X.Y., grasino, todėl jis pranešė X.Y., kad V. A. jai gali ką nors padaryti. Pats V. A. sakė, kad nori merginai kažką blogo padaryti, kadangi ji V. A. paliko (2025 m. lapkričio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolas (t. 5, b. l. 136–139)). Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jau kurį laiką, dar būdamas (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas į Lietuvą, nuteistasis kalbėjo apie tai, kad nužudys savo draugę, kalbėjo apie tai nuolatos, jo kalboje jautėsi pyktis (t. 2, b. l. 143–145). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Šiuos liudytojo A. Č. parodymus nuteistasis taip pat ginčija, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrindo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neturėjo. Iš 2025 m. lapkričio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad po liudytojo apklausos kolegijos pirmininkė perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos liudytojas patvirtino. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Pagal šią nuostatą perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo parodymai yra įrodymas, kuriuo teismas gali remtis, patikrindamas tiek liudytojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, tiek kitus byloje esančius ir ištirtus įrodymus. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, pagarsindamas liudytojo A. Č. parodymus, kuriais rėmėsi skundžiamame nuosprendyje, juos analizuodamas su kitais bylos duomenimis (įrodymais), išsamiai ir nešališkai siekė išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir taip laikėsi įrodinėjimui baudžiamajame procese keliamų reikalavimų, todėl ir šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to nori. Be to, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-303/2020, 8 punktas). Veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-521/2013). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2020, 16 punktas).

Sprendžiant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą, svarbiomis laikytinos šios pirmosios instancijos teismo bei teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės: 1) nuteistasis į nukentėjusiųjų gyvenamąją vietą įsiveržė neprašytas ir turėdamas ketinimų nukentėjusiąją X.Y. nužudyti; 2) į nukentėjusiųjų gyvenamąją vietą atvykęs nuteistasis taip pat atsinešė kirvį, kuriuo buvo sužalotos R. A. ir X.Y.; 3) nuteistasis V. A. nukentėjusiąsias užpuolė pirmas, išreikšdamas aiškius grasinimus jas nužudyti; 4) nuteistasis R. A. ir X.Y. padarė daugybinius sužalojimus galvos srityje ir 5) nuteistasis V. A. iš įvykio vietos pasišalino tik išgirdęs, jog R. A. į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Nurodytų aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, jog galva ir krūtinė yra gyvybei svarbios ir labiausiai pažeidžiamos žmogaus kūno dalys ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smūgį ar durdamas kitam žmogui į šias kūno vietas daro veiką keliančią pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai. Tai suvokdamas kaltininkas numato, kad tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2011). Nagrinėjamuoju atveju nukentėjusiąsias V. A. sužalojo kirviu, gyvybei pavojingu įrankiu, kuriuo neabejotinai galėtų būti padaryti ir mirtini sužalojimai. Nuteistasis intensyviai šiuo įrankiu žalojo nukentėjusiąsias, t. y. ne mažiau nei du kartus į itin gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Tai, kad nuteistasis V. A. nukentėjusiosioms į gyvybei pavojingą vietą kirto ne vieną kartą, aiškiai rodo jo tyčios atimti nukentėjusiosioms gyvybes kryptingumą, be kita ko, kaip nurodo nukentėjusiosios, neslėpė ir pats nuteistasis V. A., grasindamas jas nužudyti. Tokie nuteistojo veiksmai bei pasirinktas asmens sužalojimui įrankis patvirtina, kad suduodamas smūgius kirviu nuteistasis neabejotinai aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato – atimti nukentėjusiosioms R. A. ir X.Y. gyvybę. Todėl šiuo atveju nuteistojo V. A. gynėjos nurodyti argumentai, kad R. A. nuteistasis V. A. neketino nužudyti, nepagrįsti. Nusikaltimo įrankis, sužalojimų pobūdis ir sužalota gyvybei itin svarbi kūno vieta, nors ir neišreiškiant aiškių grasinimų kaip X.Y. atveju, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad V. A. tiek X.Y., tiek R. A. ketino nužudyti, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl aktyvaus nukentėjusiųjų pasipriešinimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. A. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. panaudodamas kirvį smūgiavo nukentėjusiosioms X.Y. ir R. A. į gyvybiškai svarbias vietas, norėjo (siekė) jį nužudyti, tačiau savo nusikalstamų ketinimų nebaigė dėl ne nuo jo priklausančios valios, kadangi įniršusį V. A. R. A. nuramino tik iškvietusi policijos pareigūnus.

Šios aplinkybės paneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl būtinybės apsiginti nuo nukentėjusiųjų paleistų šūvių, dėl kurių nuteistasis buvo itin susijaudinęs. Tiek X.Y., tiek R. A. nuosekliai nurodė, kad būtent V. A., atvykęs į jų namus, pirmiausiai užpuolė R. A., o vėliau ir atbėgusią ją ginti X.Y. R. A. po nuteistojo V. A. išpuolio, bandydama gelbėti dukrą, nuteistąjį bandė išgąsdinti sūnaus rastu pneumatiniu ginklu, tačiau nuteistasis pabėgo iš įvykio vietos tik sužinojęs, jog R. A. pasislėpusi kambaryje iškvietė policijos pareigūnus. Be kita ko, apklausta X.Y. patikino, jog į motinos paleistus šūvius V. A. nesureagavo (žr. šios nutarties 10.1 papunktį). Baudžiamojoje byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo išanalizuoti įrodymai taip pat patvirtina, kad nuteistasis V. A. ne kartą buvo užpuolęs A. šeimą (pažymėtina ir tai, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad grasino nužudyti P. A.), o pats nuteistasis V. A. pasipiktinimą dėl X.Y. elgesio nurodė ir jį sulaikiusiems policijos pareigūnams: „Aš be jos negyvensiu, tikrai. <...> Negyvensiu ir viskas. Mane apgavo kiek, (necenzūrinis žodis), visus pinigus, nieko neturiu, nei pavalgyt, nieko“ (t. 3, b. l. 1–15). Tai, kad nuteistajam V. A. negalėjo kilti joks pavojus sveikatai ir gyvybei, patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. vasario 3 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pistoletas, paimtas nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, yra nešaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 4,55 mm (.177) skersmens rutulio formos (BBs tipo) šratais-kulkomis (t. 3, b. l. 31–37). Be kita ko, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nuteistasis V. A. būtų sužeistas ar kitaip sužalotas (tik duomenys apie tai, jog V. A. buvo nustatytas 1,71 promilės girtumas), todėl šiuo atveju nuteistojo argumentai dėl būtinybės gintis nuo neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų yra visiškai nepagrįsti.

Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tik vieną kartą, todėl nėra aišku, kodėl baudžiamojoje byloje yra daugiau nei vienas jo kaip įtariamojo apklausos protokolas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. A. pirmą kartą buvo apklaustas 2025 m. sausio 3 d. (t. 4, b. l. 125–126). Nuteistajam V. A. buvo išaiškintos įtariamojo teisės, teisė turėti gynėją, tačiau pirmosios apklausos metu V. A. jo atsisakė (t. 4, b. l. 120). Teisių įtariajam išaiškinimo protokolas, teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, pranešimas apie įtarimą ir 2025 m. sausio 3 d. įtariamojo apklausos protokolas, proceso veiksmo (įtariamojo apklausos) protokolo specialus priedas yra patvirtinti nuteistojo V. A. parašais, o įtariamojo apklausos protokole yra įrašyti šie V. A. žodžiai: „Perskaičiau. Iš mano žodžių viskas surašyta teisingai“ (t. 4, b. l. 116–126). Nuteistasis V. A. po naujo pranešimo apie įtarimą įteikimo 2025 m. birželio 11 d. buvo apklaustas dar kartą. Šioje apklausoje dalyvavo gynėjas Bronius Varsackis, teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, pranešimas apie įtarimą, 2025 m. birželio 11 d. įtariamojo apklausos protokolas patvirtinti gynėjo ir V. A. parašais (t. 4, b. l. 129–134). Taigi, matyti, kad nuteistojo V. A. argumentai nepagrįsti, kadangi jis ne tik davė parodymus, tačiau apklausos protokolus ir prie jo esančius priedus patvirtino paties parašu.

Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad po liudytojo A. Č. parodymų ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai jo veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkto buvo perkvalifikuota į 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. A. pranešimas apie įtarimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą pasirašytinai buvo įteiktas 2025 m. sausio 3 d. (t. 4, b. l. 121–122). Surinkus papildomų duomenų, vadovaujantis BPK 187 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad prieš kitas apklausas naujas pranešimas apie įtarimą turi būti įteiktas tik tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys, pranešimas apie įtarimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį pasirašytinai buvo įteiktas 2025 m. birželio 11 d. (t. 4, b. l. 130–131). Pažymėtina, kad duomenys, kuriais grindžiamas įtarimas, renkami viso ikiteisminio tyrimo metu, todėl atsižvelgus į naujai gautus duomenis gali būti keičiama ne tik įtarimo apimtis, tačiau ir jo turinys, todėl baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia įteikti naujo pranešimo apie įtarimą, kuriame būtų pakeistas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismui baudžiamoji byla ir kaltinamasis aktas, kuriuo V. A. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą Kauno apygardos teismui buvo perduota 2025 m. birželio 19 d. (t. 5, b. l. 1). Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą tik dėl to kaltinamojo ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, nuteistojo V. A. argumentai dėl nepagrįsto jo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo taip pat nepagrįsti.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. A. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtis, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nuteistasis veikė apibrėžta tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

Nuteistasis apeliaciniame skunde, atsižvelgdamas į sveikatos problemas, amžių, šeimyninę padėtį ir tai, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, prašo jam sušvelninti paskirtą subendrintą laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmę, be to, atkreipia dėmesį, kad teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingi psichiatrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį, tinkamai nustatė ir įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę.

Atsakant į nuteistojo V. A. argumentą dėl psichiatrų dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje pažymėtina, kad nuteistojo V. A. psichinės sveikatos klausimas buvo sprendžiamas dar ikiteisminio tyrimo metu. Gavus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. sausio 16 d. specialisto išvadą Nr. 93TPK-86/2025 (t. 3, b. l. 197–198), V. A. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2025 m. vasario 25 – kovo 20 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-120/2025 nurodyta, kad tiriamasis daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, geria stiprius gėrimus, yra kompulsyvus noras vartoti, sutrikusi kokybinė ir kiekybinė alkoholio vartojimo kontrolė, susiformavęs pagirių sindromas, užgėrimai trunka iki kelių savaičių. Gydytas 2024 m. gruodžio 27 d. iki 2025 m. sausio 3 d., diagnozės: (duomenys neskelbtini). Ekspertizės metu tiriamasis gynybiškas, manipuliuojančio elgesio, skundžiasi atminties problemomis, „įvykio aplinkybių neprisimena“, siekia savo padėtį pasunkinti, verkia, vengia kalbėti apie jam nepalankius teistumus. Apibendrinant tiriamojo motyvacija psichologiniam vertinimui ypatingai silpna. Kontaktas menko informuotumo, kadangi tiriamasis tvirtina neprisimenantis daugelio jam nepalankių savo gyvenimo įvykių ar faktų. Stebima tendencija skųstis savo bloga psichine sveikata, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos atžvilgiu vyrauja primityvi gynyba. Detalesniam ištyrimui, diagnozės tikslinimui, tiriamajam tikslinga paskirti stacionarinę ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje (t. 4, b. l. 32–35).

Atsižvelgus į šias ekspertizės akto išvadas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi V. A. buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus I-ojo poskyrio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2025 m. balandžio 29 d. – gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 75U-I-24/2025 nustatyta, kad: 1) V. A. įtariamų nusikalstamų veikų padarymo metu (2024 m. gruodžio 23 d., 2024 m. gruodžio 24 d., 2024 m. gruodžio 27 d.) nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sindromas bei (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kas įtariamų nusikalstamų veikų padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2) šiuo metu V. A. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sindromas bei (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Riboto pakaltinamumo klausimas sprendžiamas tik veikos padarymo metu; 3) V. A. gali būti apklausiamas, gali duoti parodymus, gali stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą bei atlikti bausmę; 6) V. A. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu; 7) V. A. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (t. 4, b. l. 73–81). Taigi, matyti, kad nuteistojo psichinė sveikata buvo nuodugniai ištirta dar ikiteisminio tyrimo metu ir nustatyta, kad nuteistasis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei atsakyti už jo padarytus nusikaltimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistojo pakaltinamumu, o naujų psichinės sveikatos požymių ar juos patvirtinančių (duomenų), kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistojo sveikata pablogėjo ir yra pagrindas skirti naują ekspertizę nei nuteistasis, nei jo gynėja nenurodė.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018, 16 punktas). Skiriant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2022, 35 punktas). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024, 13 punktas). Todėl teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-489/2023, 7 punktas).

BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę teismas, visų pirma, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, 2) kaltės formą ir rūšį, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, 4) nusikalstamos veikos stadiją, 5) kaltininko asmenybę, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. A. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 145 straipsnio 1 dalis), ir vieną labai sunkų nusikaltimą, nutrūkusi pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų (P. A. ir V. A. susirašinėjimų, nukentėjusiųjų parodymų) matyti, kad nuteistasis nukentėjusiesiems grasino ne vieną kartą. Nuteistasis P. A. grasino peiliu, o kiek vėliau, įgyvendindamas savo nusikalstamus ketinimus, panaudodamas itin pavojingą įrankį (kirvį) nukentėjusiąsias X.Y. ir R. A. užpuolė įsiveržęs į jų gyvenamąją vietą ir šiuo pavojingu įrankiu tiek X.Y., tiek R. A. smūgiavo į galvą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo didelį nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

Vertindamas nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.75U-I-24/2025 nustatyta, kad nusikaltimų padarymo metu V. A. jokiu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga, jis gali būti apklausiamas, stoti prieš teismą ir atlikti bausmę, o jam nustatyti psichikos sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei asocialaus tipo asmenybės sutrikimas bei individualūs psichologiniai ypatumai netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 4, b. l. 73–80). Nuteistasis nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad praeityje V. A. buvo nuteistas už tyčinį nužudymą, Ispanijos Karalystėje buvo teistas taip pat ne vieną kartą už valstybės pareigūno užpuolimą arba grasinimą, nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, vagystę, šantažą ir nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais (t. 4, b. l. 93–109). Per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą (t. 4, b. l. 91–92). Iš duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo matyti, kad nuteistasis V. A. iki 2023 m. vasario 7 d. vykdė individualią veiklą (t. 4, b. l. 83). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės (ypač ankstesni teistumai tiek Lietuvoje, tiek Ispanijos Karalystėje) asmenybės necharakterizuoja teigiamai, rodo tai, kad V. A. nėra linkęs keisti savo elgesio, laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 6.2 papunktis). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 5.1 papunktis). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-139/2015). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nors nuteistasis tikino pripažinęs padaręs nusikaltimus, vis tik esmines nusikaltimų, dėl kurių nuteistajam buvo pareikštas kaltinimas, aplinkybes nuteistasis neigė. Ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus galutinį pranešimą apie įtarimą, V. A. kaltės nepripažino, priešingai, tikino negrasinęs P. A. peiliu, o nusikaltimo, nustatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, aplinkybių tikino neatsimenantis (t. 4, b. l. 133–134). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. A. dėl grasinimo P. A. laikėsi tos pačios pozicijos, vis tik neigė norėjęs nužudyti nukentėjusiąsias X.Y. ir R. A., taip pat teigė nusikaltimo įrankio nesinešęs, o nukentėjusiųjų namus atvyko norėdamas perduoti pinigus (2025 m. lapkričio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolas (t. 5, b. l. 136–139)). Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis V. A. kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis neigiamai vertina savo poelgius ar išgyvena dėl padarytų nusikaltimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau V. A. sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad skiriant bausmes turėjo būti atsižvelgta į nuteistojo senyvą amžių ir sveikatos problemas. Teisėjų kolegija su šiuo nuteistojo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad iš esmės visos šios aplinkybės V. A. asmenybės padarytų nusikaltimų ar jo asmenybės pavojingumo nemažina. Be to, kai kurios iš šių aplinkybių (sveikatos problemos ar nuteistojo amžius) egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, tačiau nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesustabdė, taigi, nemažina ir jo asmenybės pavojingumo. Įgyvendinant teisingumo principą, bausmė (jos rūšis, dydis) parenkama, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo interesus, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Skiriant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Byloje nustatytos aplinkybės, minėta, rodo didelį tiek V. A. padarytų nusikaltimų, tiek jo asmenybės pavojingumą, o šių aplinkybių ir jų visumos kontekste nuteistojo pateikiamos aplinkybės prioritetinės reikšmės neįgyja. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam V. A. tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, bus užtikrinama ir laisvės atėmimo vietoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnis). Tuo atveju, jei laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga; antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 90 straipsnio 3 ir 4 dalys). Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad reikiamos medicininės paslaugos nebūtų tinkamai suteiktos nuteistajam V. A. atliekant paskirtą bausmę.

V. A. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas alternatyvių bausmių sąrašas – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimo iki dvejų metų, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje nustatyta terminuota laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nusikaltimą, nustatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, nuteistąjį įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir už nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskyrė laisvės atėmimą vienuolikai metų, t. y. BK straipsnių, pagal kuriuos nuteistasis pripažintas kaltu, sankcijose nustatytas bausmes, neperžengdamas jose nustatytų jų dydžių ir mažesnes nei šių sankcijų vidurkis. Tokios bausmės atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek jo asmenybės pavojingumą, yra teisingos, nėra per griežtos.

Pažymėtina, kad bendrindamas už BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą, o tai, be kita ko, reiškia, kad nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį iš esmės nulėmė griežčiausia jam paskirta bausmė – už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmė, kuri ir yra tokia pati kaip nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė. Taigi, nuteistajam už dviejų nusikaltimų padarymą paskirta bausmė atitinka bausmę, kuri jam būtų paskirta tik už vieną iš jų. Šios aplinkybės svarbios, be kita ko, todėl, kad jos rodo ir galutinės subendrintos bausmės, paskirtos nuteistajam teisingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek už atskirus nusikaltimus V. A. paskirtos bausmės, tiek subendrinta bei galutinė subendrinta bausmės ir savo rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos, parinkdamas bausmių subendrinimo būdą pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl civilinių ieškinių

Apeliaciniame skunde neginčijamas ir byloje nukentėjusiųjų X.Y. ir R. A. pareikštų civilinių ieškinių (t. 2, b. l. 15–27; 89–91), kuriais, be kita ko, buvo prašoma atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą, išsprendimo klausimas, taip pat ir Kauno teritorinės ligonių kasos (Valstybinės ligonių kasos) civilinis ieškinys, kuriuo ši prašo atlyginti 9 520,51 (devynių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt eurų 51 ct) eurų turtinę žalą. Susidariusią dėl X.Y. ir R. A. gydymo išlaidų (t. 2, b. l. 120–122). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į plačias apeliacinio skundo ribas, patikrina skundžiamą nuosprendį ir šiuo aspektu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad byloje nukentėjusiosios X.Y. ir R. A. civiliniai ieškiniai tiek, kiek šie susiję su neturtine žala, tenkinti visiškai ir X.Y. priteista 3 500 (trys tūkstančiai penki šimtai) eurų, o R. A. 1 500 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad iš Nukentėjusių asmenų fondo X.Y. ir R. A. išmokėta avansu joms kompensuota suma dėl neturtinės žalos po 3 500 (tris tūkstančius penki šimtus) eurų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės, kitaip nei turtinės, žalos atlyginimo atveju (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai, visų pirma, priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-124-478/2025, 60 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiosioms buvo padaryta neturtinė žala – nuteistasis, užpuldamas nukentėjusiąsias jų gyvenamojoje vietoje ir grasindamas jas nužudyti, jas išgąsdino, smūgiuodamas kirviu nukentėjusiosioms per galvą jas itin sužalojo. X.Y. nurodo, kad po įvykio jai suprastėjo sveikata – padažnėjo migreniniai galvos skausmai, galvos svaigimas, pablogėjo atmintis, jai buvo nustatytas potrauminis streso sutrikimas, nuolat kamuoja baimė, skauda dešinės akies akiduobę, dešinę ausį, taip pat atsirado ir autoimuninės ligos, jai krenta plaukai, liko randas ant kaktos. R. A. taip pat jaučia nuteistojo padaryto nusikaltimo padarinius. Civiliniame ieškinyje ši nukentėjusioji nurodo, kad jai sutriko miegas, jaučiasi nesaugi, nepasitiki savimi dėl to, jog neteko pusės plaukų, be to, jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas. Dėl šių nurodytų civiliniuose ieškiniuose nurodytų aplinkybių, kurias nukentėjusiosios patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neabejoja. Akivaizdu, kad nuteistasis V. A., smūgiuodamas kirviu tiek motinai R. A., tiek X.Y. sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau neabejotinai išgąsdino nukentėjusiąsias, todėl šios patiria ir psichologinius išgyvenimus, atsiliepiančius ir jų fizinei sveikatai.

Nukentėjusioji X.Y. ir R. A. civiliniais ieškiniais taip pat prašė atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – X.Y. prašė priteisti 370,47 eurus (už pirktus medikamentus, dingusį mobiliojo ryšio telefoną ir taksi paslaugas, o R. A. 100 eurų (už sukapotas duris), tačiau pirmosios instancijos teismas X.Y. priteisė 10 (dešimt) eurų, R. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmetė. Pirmosios instancijos teismas, X.Y. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, patvirtinančių, jog X.Y. priklausantis telefonas buvo paimtas ar sugadintas įvykio metu ir išlaidos, susijusios su medikamentų pirkimu, buvo kompensuotos, X.Y. priteisė 10 (dešimt) eurų už taksi paslaugas. R. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos buvo atmestas nepateikus civiliniame ieškinyje patirtų nuostolių patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino duomenis ir civiliniame ieškinyje nurodytus argumentus bei pagrįstai X.Y. priteisė dešimt eurų, o R. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmetė.

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa (Valstybinė ligonių kasa) pareiškė 9 520,51 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su X.Y. ir R. A. gydymosi išlaidomis, atlyginimo. Iš civilinio ieškinio ir prie jo pridėtų duomenų matyti, kad X.Y. nuo 2024 m. gruodžio 28 d. iki 2025 m. sausio 7 d. gydyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Galvos smegenų chirurgijos bei Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuose dėl kaukolės skliauto lūžio ir jai buvo atliktos šios medicininės intervencijos: 2 galvos smegenų kompiuterinės tomografijos, bendroji anestezija, uždaro kaukolės lūžio repozicija, naudoti vaistai – difterijos, stabligės vakcina (iš viso išlaidų 4 765,08 (keturi tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai 08 ct) eurų. Be to, R. A. nuo 2024 m. gruodžio 28 d. iki 2025 m. sausio 7 d. gydyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Galvos smegenų chirurgijos bei Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuose dėl kaukolės skliauto lūžio ir jai buvo atliktos šios medicininės intervencijos: galvos smegenų kompiuterinė tomografija, bendroji anestezija, kaukolės pažeidimo ekscizija, kietojo smegenų dangalo atstatymas, atliekant kraniotomiją (iš viso išlaidų 4 755,43 (keturi tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt penki eurai 43 ct). Taigi, matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų iš viso buvo sumokėta 9 520,51 (devyni tūkstančiai penki šimtai dvidešimt eurų 51 ct) eurų. Šias išlaidas civilinė ieškovė patvirtino prie civilinio ieškinio pridėtais medicininių dokumentų apskaitos išrašais (t. 2, b. l. 123–124). Kadangi dėl V. A. neteisėtų veiksmų nukentėjusios buvo gydytos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Kauno teritorinės ligonių kasos (Valstybinės ligonių kasos) civilinį ieškinį tenkino visiškai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos ir Kauno teritorinės ligonių kasos (Valstybinės ligonių kasos) turtinės žalos dydžiai adekvatūs nuteistojo padarytam nusikaltimui ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose, be kita ko, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. birželio 23 d. pažyma Nr. ADP-2026-07183 ir advokatės D. Kisinienės 2026 m. birželio 22 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Nustatyta, kad iš V. A. už advokatės D. Kisinienės jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteistina 229,17 eurų suma. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.‏‏‎ BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau Sodros duomenimis V. A. nedirba, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, taip pat nuteistasis įpareigotas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija teisinės pagalbos išlaidų iš V. A. nepriteisia. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. A. netenkinti.

Teisėjai Audrius JuozapavičiusVirginija LiudvinavičienėNerijus Meilutis