Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-295-1243/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-23
Bylos Nr.: 1A-295-1243/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-05-6-00015-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Linas Šiukšta, Eglė Gruodienė, Audrius Juozapavičius
Nuteistasis: P. D., G. V.
Prokuroras: Šiaulių apygardos prokuratūra. Renata Vilčinskaitė
Ieškovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos. Jonas Želvys
Advokatai: Lina Andriuškevičienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-1243/2026 Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00015-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 23 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,nuteistajam P. D. ir jo gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo P. D.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (UAB „T“) ir jam paskirta 120 MGL dydžio baudos bausmė,

pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (UAB „T“) ir jam paskirta 200 MGL dydžio baudos bausmė,

pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „D“) ir jam paskirta 120 MGL dydžio baudos bausmė,

pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (UAB „D“) ir jam paskirta 200 MGL dydžio baudos bausmė,

pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „D“) ir jam paskirta 350 MGL dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „T“), 203 straipsnio 2 dalyje (UAB „T“), padarymą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir P. D. paskirta subendrinta 200 MGL dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „D“), 203 straipsnio 2 dalyje (UAB „D“), 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „D“), padarymą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir P. D. paskirta subendrinta 350 MGL dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, P. D. paskirtos subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir P. D. paskirta galutinė subendrinta 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudos bausmė.

P. D. nustatytas 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

P. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas G. V.. Ši nuosprendžio dalis neapskųsta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

P. D. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „T“) dėl to, kad jis 2017 m. gegužės 17 d. pagal dovanojimo sutartį įsigijęs UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), 100 proc. akcijų ir 2017 m. gegužės 17 d. vienintelio akcininko sprendimu paskyręs save UAB „T“ direktoriumi, nuo 2017 m. birželio 8 d. būdamas faktinis direktorius ir akcininkas, žinodamas, kad S. E., A. O. nebus UAB „T“ tikraisiais akcininkais, O. G.-C. ir A. O. nebus realiais direktoriais, siekdamas nuslėpti UAB „T“ faktinį direktorių ir tikrąjį akcininką P. D., turėdamas tikslą UAB „T“ naudoti neteisėtai veiklai nuslėpti – sudaryti sąlygas UAB „E“ pirkti mėsos produkciją UAB „T“ vardu iš Lenkijos įmonių ir ją parduoti Lietuvos Respublikoje be apskaitos dokumentų bei imituoti UAB „T“ veiklą tam, kad UAB „T“ nebūtų išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registro, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

2017 m. birželio mėn. Vilniuje tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, ne vėliau kaip 2017 m. birželio 8 d., P. D. pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. birželio 8 d. UAB „T“ paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo sutartį dėl P. D. priklausančių UAB „T“ 100 vienetų akcijų dovanojimo S. E., joje pasirašė, po ko P. D. per R. V., Z. N., nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti S. E., po ko S. E., nesuvokusi P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, pasirašė dovanojimo sutartį dėl akcijų įgijimo iš P. D. ir taip parašais patvirtino objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis, kai realiai P. D. UAB „T“ akcijų jai nedovanojo ir jis buvo bendrovės tikrasis akcininkas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. D. pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. birželio 8 d. UAB „T“ vienintelės akcininkės S. E. sprendimą dėl bendrovės direktoriaus keitimo, kuriame įrašė objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. iš įmonės direktoriaus pareigų atleidžiamas P. D., nuo 2017 m. birželio 8 d. nauja bendrovės direktore paskiriama O. G. (nuo 2018 m. vasario 5 d. O. G.-C.), po ko P. D. per R. V., Z. N., nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti S. E., o S. E., nesuvokusi P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, pasirašė šį sprendimą ir taip parašais patvirtino objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis dėl O. G. skyrimo UAB „T“ direktore, nors UAB „T“ faktinis direktorius buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. D. suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. birželio 8 d. prašymą registruoti O. G. (nuo 2018 m. vasario 5 d. O. G.-C.) kaip UAB „T“ direktorę (forma JAR-1), S. E. kaip UAB „T“ akcininkę (forma JAR-1), priedą dėl direktorės skyrimo bendrovės vienasmeniu valdymo organu (forma JAR-VO-V), jame įrašė O. G. vardą ir pavardę, jos asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, direktorės paskyrimo datą 2017 m. birželio 8 d., priedą dėl akcininko pasikeitimo (forma JAR-AF), jame įrašė R. V., nesuvokusio P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, pateiktus S. E. anketinius, kontaktinius duomenis – S. E. vardą, pavardę, jos asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą, visų akcijų įsigijimo datą 2017 m. birželio 8 d., po ko O. G. (nuo 2017 m. birželio 8 d. O. G.-C.), nesuvokusi P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, pasirašė 2017 m. birželio 8 d. prašymą registruoti O. G. (nuo 2018 m. vasario 5 d. O. G.-C.) kaip UAB „T“ direktorę (forma JAR-1), ir taip P. D., veikdamas per O. G.-C., nesuvokusią P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, panaudojo šiuos suklastotus tikrus dokumentus – 2017 m. birželio 8 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre bendrovės direktore O. G. (nuo 2018 m. vasario 5 d. O. G.-C.) (forma JAR-1) su priedais dėl direktorės O. G.-C. skyrimo vienasmeniu valdymo organu (forma JAR-VO-V) ir dėl S. E. tapimo akcininke (forma JAR-AF) – bei pagamintą netikrą dokumentą – 2017 m. birželio 8 d. UAB „T“ vienintelės akcininkės S. E. sprendimą dėl O. G. (nuo 2018 m. vasario 5 d. O. G.-C.) paskyrimo šios bendrovės direktore, pateikdamas VĮ Registrų centrui Vilniuje, Lvovo g. 25, dėl ko Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 2017 m. birželio 8 d. S. E. buvo įregistruota UAB „T“ akcininke, nuo 2017 m. birželio 12 d. O. G. (nuo 2018 m. vasario 5 d. O. G.-C.) buvo įregistruota UAB „T“ direktore, nors bendrovės faktinis direktorius ir tikrasis akcininkas buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. spalio mėn. Vilniuje tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, ne vėliau kaip 2017 m. spalio 30 d., P. D. pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. spalio 30 d. UAB „T“ paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo sutartį dėl S. E. priklausančių UAB „T“ 100 vienetų akcijų dovanojimo A. O., po ko P. D. per R. V., Z. N., nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, šį pagamintą netikrą dokumentą pateikė pasirašyti S. E., po to P. D. šį pagamintą netikrą dokumentą pateikė pasirašyti A. O., po ko S. E. ir A. O., nesuvokę P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, pasirašė ir taip parašais patvirtino objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis apie akcijų perleidimą, kai realiai S. E. UAB „T“ akcijų A. O. nedovanojo, o bendrovės tikrasis akcininkas buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. D. pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. spalio 30 d. UAB „T“ vienintelio akcininko A. O. sprendimą dėl bendrovės direktoriaus keitimo, kuriame įrašė objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis, kad nuo 2017 m. spalio 30 d. iš įmonės direktoriaus pareigų atleidžiama O. G. (nuo 2018 m. vasario 5 d. O. G.-C.), nuo 2017 m. spalio 30 d. nauju bendrovės direktoriumi paskiriamas A. O., po ko P. D. šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti A. O. ir A. O., nesuvokęs P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, sprendimą pasirašė, taip parašais patvirtino objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis dėl direktorių pasikeitimo, o bendrovės faktinis direktorius buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. D. suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. lapkričio 2 d. prašymą registruoti A. O. kaip UAB „T“ direktorių ir akcininką, priedą dėl direktoriaus skyrimo vienasmeniu valdymo organu (forma JAR-VO-V), jame įrašė A. O. vardą ir pavardę, jo asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, direktoriaus paskyrimo datą 2017 m. spalio 30 d., priedą dėl akcininko pasikeitimo (forma JAR-AF), jame įrašė A. O. vardą ir pavardę, jo asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, visų akcijų įsigijimo datą 2017 m. spalio 30 d., po ko A. O., nesuvokęs P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, pasirašė 2017 m. lapkričio 2 d. prašymą registruoti A. O. kaip UAB „T“ direktorių ir akcininką (forma JAR-1) ir taip P. D., veikdamas per A. O., nesuvokusį P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, panaudojo šiuos suklastotus tikrus dokumentus – 2017 m. lapkričio 2 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre bendrovės direktoriumi A. O. (forma JAR-1) su priedais dėl direktoriaus A. O. skyrimo vienasmeniu valdymo organu (forma JAR-VO-V) ir dėl A. O. tapimo akcininku (forma JAR-AF) – bei pagamintą netikrą dokumentą – 2017 m. spalio 30 d. UAB „T“ vienintelio akcininko A. O. sprendimą dėl jo skyrimo bendrovės direktoriumi, pateikdamas VĮ Registrų centrui Vilniuje, Lvovo g. 25, dėl ko Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 2017 m. lapkričio 10 d. A. O. buvo įregistruotas UAB „T“ direktoriumi ir akcininku, nors bendrovės faktinis direktorius ir tikrasis akcininkas buvo P. D..

Be to, P. D. pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (UAB „T“) dėl to, kad jis nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotam (duomenys neskelbtini), naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti.

2017 m. gegužės 17 d. P. D. pagal dovanojimo sutartį įsigijęs UAB „T“ 100 proc. akcijų ir 2017 m. gegužės 17 d. vienintelio akcininko sprendimu paskyręs save UAB „T“ direktoriumi, nuo 2017 m. birželio 8 d. būdamas UAB „T“ faktinis direktorius ir tikrasis akcininkas, 2017 m. gegužės mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 29 d., P. D. už piniginį atlygį perdavė UAB „E“ direktoriui G. V. UAB „T“ rekvizitus: 2007 m. sausio 3 d. registravimo pažymėjimo Nr. 08-4511 kopiją, 2007 m. sausio 5 d. PVM registracijos pažymėjimo Nr. 20082460 kopiją, UAB „T“ antspaudą, spaudą „Direktorius R. Š.“ su parašu, tokiu būdu sudarė sąlygas nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. sausio 31 d. UAB „E“ iš Lenkijos įmonių – (duomenys neskelbtini) – UAB „T“ vardu nupirkti ne mažiau kaip 260 969,73 kg mėsos produkcijos (iš viso už 360 877,89 Eur) pagal 278 PVM sąskaitas faktūras, kurias G. V. patvirtino iš P. D. gautu UAB „T“ antspaudu ir R. Š. antspaudu su tekstu – „Direktorius R. Š.“ ir parašas, ir kuriose įrašytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, nes UAB „T“ mėsos produkcijos nepirko, ir sudarė sąlygas UAB „E“ įsigytą mėsos produkciją parduoti Lietuvos Respublikoje be apskaitos dokumentų, išvengiant 62 632 Eur PVM.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. D., siekdamas nuslėpti UAB „T“ faktinį direktorių ir tikrąjį akcininką P. D., fiktyviai keitė bendrovės akcininkus S. E. bei A. O. ir direktorius O. G. (nuo 2018 m. vasario 5 d. O. G.-C.) ir A. O.: pagamino netikrus dokumentus – 2017 m. birželio 8 d. UAB „T“ paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo sutartį dėl P. D. priklausančių UAB „T“ 100 vienetų akcijų dovanojimo S. E., 2017 m. birželio 8 d. UAB „T“ vienintelės akcininkės S. E. sprendimą dėl O. G. skyrimo bendrovės direktore, suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. birželio 8 d. prašymą registruoti O. G. (nuo 2018 m. vasario 5 d. O. G.-C.) kaip UAB „T“ direktorę, S. E. kaip UAB „T“ akcininkę (forma JAR-1), priedą dėl direktorės O. G. skyrimo bendrovės vienasmeniu valdymo organu (forma JAR-VO-V), priedą dėl S. E. tapimo akcininke (forma JAR-AF), kuriuos pateikus VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 2017 m. birželio 8 d. S. E. buvo įregistruota UAB „T“ akcininke, nuo 2017 m. birželio 12 d. O. G.-C. buvo įregistruota UAB „T“ direktore, nors bendrovės faktinis direktorius ir tikrasis akcininkas buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. D. pagamino netikrus dokumentus – 2017 m. spalio 30 d. UAB „T“ paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo sutartį dėl S. E. priklausančių UAB „T“ 100 vienetų akcijų dovanojimo A. O., 2017 m. spalio 30 d. UAB „T“ vienintelio akcininko A. O. sprendimą dėl jo skyrimo bendrovės direktoriumi, kuriuos pateikus VĮ Registrų centrui, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 2017 m. lapkričio 10 d. A. O. buvo įregistruotas UAB „T“ direktoriumi ir akcininku, nors bendrovės faktinis direktorius ir tikrasis akcininkas buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. D., būdamas faktinis UAB „T“ direktorius ir tikrasis akcininkas, imitavo UAB „T“ veiklą, kad UAB „T“ nebūtų išregistruota iš PVM mokėtojų registro, tokiu būdu siekdamas sudaryti sąlygas UAB „E“ direktoriui G. V. pirkti UAB „T“ vardu mėsos produkciją iš Lenkijos įmonių ir ją parduoti Lietuvos Respublikoje be apskaitos dokumentų, UAB „E“ išvengiant 62 632 Eur PVM: nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. vasario 29 d. UAB „T“ faktinio direktoriaus P. D. nurodymu UAB „T“ formalioji direktorė, o nuo 2017 m. spalio 13 d. pagal 2017 m. spalio 13 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 171013-5 UAB „T“ finansinę apskaitą tvarkiusi UAB „IP“ darbuotoja O. G.-C., nesuvokusi P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, išrašė UAB „T“ vardu 15 PVM sąskaitų faktūrų apie paslaugų iš viso už 2 180,42 Eur suteikimą UAB „D“, kurios faktinis direktorius ir tikrasis akcininkas buvo P. D., ir P. D., bei 11 kasos pajamų orderių iš viso dėl 1 028,50 Eur gavimo už suteiktas paslaugas, nors realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „T“ veiklos nevykdė, paslaugų nesuteikė ir atsiskaitymo grynaisiais pinigais už šias paslaugas negavo:

2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TER17/4, kurioje įrašė faktiškai neįvykusią UAB „T“ plytelių demontavimo paslaugą UAB „D“ už 363 Eur;

2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TER 17/5, kurioje įrašė faktiškai neįvykusią UAB „T“ patalpų remonto paslaugą UAB „D“ už 411,40 Eur;

2017 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. TER 17/6, Nr. TER 18/3, Nr. TER 18/4, Nr. TER 18/5, Nr. TER 18/6, Nr. TER 18/7, Nr. TER 18/8, Nr. TER 18/9, Nr. TER 18/10 įrašė faktiškai neįvykusias UAB „T“ valymo paslaugas UAB „D“ iš viso už 922,02 Eur ir 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 29 d. kasos pajamų orderius Nr. T 180228-01, Nr. T 180330-01, Nr. T 180430-01, Nr. T 180531-01, Nr. T 180629-01, Nr. T 180731-02 T, Nr. 180831-01 T, Nr. 180928-01, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie iš viso už 544,50 Eur gavimą iš UAB „D“;

2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. TER 17/7, Nr. TER 17/8, Nr. TER 18/1, Nr. TER 18/2, kuriose įrašė UAB „T“ faktiškai neįvykusias konsultavimo paslaugas P. D. iš viso už 484 Eur ir 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d. kasos pajamų orderius Nr. T 171130-1, Nr. T 171229-1, Nr. T 180131-1, Nr. T 180228-01, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie iš viso už 484 Eur gavimą iš P. D., po ko O. G.-C., nesuvokusi P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB „T“ finansinę apskaitą, tokiu būdu P. D., veikdamas per O. G.-C., nesuvokusią P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, imitavo UAB „T“ veiklą, kad UAB „T“ nebūtų išregistruota iš PVM mokėtojų registro, tokiu būdu P. D. vadovavo UAB „T“, naudojamai neteisėtai UAB „E“ veiklai nuslėpti.

Be to, P. D. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „D“) dėl to, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d., būdamas UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktinė veiklos vykdymo vieta – Vilniaus mieste, tiksli vieta nenustatyta, faktinis direktorius, žinodamas, kad R. Š., S. S. nebus UAB „D“ realus direktorius ir S. S. tikrasis akcininkas, siekdamas nuslėpti UAB „D“ faktinį direktorių ir tikrąjį akcininką P. D., turėdamas tikslą UAB „D“ naudoti neteisėtai veiklai nuslėpti – sudaryti sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmens, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pirkti mėsos produkciją UAB „D“ vardu iš Lenkijos įmonių ir ją parduoti Lietuvos Respublikoje be apskaitos dokumentų, kad Europos komisijos paieškos sistemoje VIES (PVM informacijos duomenų sistema) būtų užfiksuoti fiktyvūs mėsos produkcijos pirkimai UAB „D“ vardu, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

2017 m. rugpjūčio mėn. Vilniuje tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 22 d., P. D. pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 22 d. UAB „D“ vienintelio akcininko P. D. sprendimą dėl bendrovės direktoriaus keitimo, kuriame įrašė objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iš įmonės direktoriaus pareigų atleidžiamas P. D., nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nauju bendrovės direktoriumi paskiriamas R. Š., po ko P. D. šį netikrą dokumentą pasirašė ir taip parašu patvirtino objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis dėl R. Š. skyrimo UAB „D“ direktoriumi, nors UAB „D“ faktinis direktorius buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką P. D. suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašymą registruoti R. Š. kaip UAB „D“ direktorių, priedą dėl direktoriaus skyrimo bendrovės vienasmeniu valdymo organu (formą JAR-VO-V), jame įrašė R. Š. vardą, pavardę, jo asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, paskyrimo datą 2017 m. rugpjūčio 22 d., po ko R. Š., nesuvokęs P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, pasirašė 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašymą registruoti R. Š. kaip UAB „D“ direktorių (forma JAR-1), ir taip P. D., veikdamas per R. Š., nesuvokusį P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, panaudojo šiuos suklastotus tikrus dokumentus – 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre bendrovės direktoriumi R. Š. (forma JAR-1) su priedu dėl direktoriaus R. Š. skyrimo vienasmeniu valdymo organu (forma JAR-VO-V) ir pagamintą netikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 22 d. UAB „D“ vienintelio akcininko P. D. sprendimą dėl R. Š. paskyrimo šios bendrovės direktoriumi, pateikdamas VĮ Registrų centrui Vilniuje, Lvovo g. 25, dėl ko Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. R. Š. buvo įregistruotas UAB „D“ direktoriumi, nors bendrovės faktinis direktorius buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio mėn. Vilniuje tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 8 d., P. D. pagamino netikrą dokumentą – 2018 m. sausio 8 d. UAB „D“ vienintelio akcininko P. D. sprendimą dėl bendrovės direktoriaus keitimo, kuriame įrašė objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis, kad nuo 2018 m. sausio 8 d. iš įmonės direktoriaus pareigų atleidžiamas R. Š., nuo 2018 m. sausio 8 d. nauju bendrovės direktoriumi paskiriamas S. S., po ko P. D. šį netikrą dokumentą pasirašė ir taip parašu patvirtino objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis dėl direktorių pasikeitimo, nors bendrovės faktinis direktorius buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. D. suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. sausio 8 d. prašymą registruoti S. S. kaip UAB „D“ direktorių, priedą dėl direktoriaus skyrimo bendrovės vienasmenio valdymo organu (forma JAR-VO-V), jame įrašė R. V., nesuvokusio P. D. nusikalstamų veiksmų ir pobūdžio bei pasekmių, pateiktus S. S. anketinius duomenis, kontaktinius duomenis – S. S. vardą, pavardę, jo asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą, direktoriaus paskyrimo datą 2018 m. sausio 8 d., po ko P. D. per R. V., nesuvokusį P. D. nusikalstamų veiksmų ir pobūdžio bei pasekmių, šį suklastotą tikrą dokumentą pateikė pasirašyti S. S., po ko S. S., nesuvokęs P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, pasirašė 2018 m. sausio 8 d. prašymą registruoti S. S. kaip UAB „D“ direktorių (forma JAR-1) ir taip P. D., veikdamas per S. S., nesuvokusį P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, panaudojo šiuos suklastotus tikrus dokumentus – 2018 m. sausio 8 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre bendrovės direktoriumi S. S. (forma JAR-1) su priedu dėl direktoriaus S. S. skyrimo vienasmeniu valdymo organu (forma JAR-VO-V) ir pagamintą netikrą dokumentą – 2018 m. sausio 8 d. UAB „D“ vienintelio akcininko P. D. sprendimą dėl direktorių pasikeitimo, pateikdamas VĮ Registrų centrui Vilniuje, Lvovo g. 25, dėl ko Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 2018 m. sausio 9 d. S. S. buvo įregistruotas UAB „D“ direktoriumi, nors bendrovės faktinis direktorius buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. D. suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. sausio 22 d. prašymą registruoti S. S. kaip UAB „D“ akcininką, priedą dėl akcininko pasikeitimo (forma JAR-AF), jame įrašė R. V., nesuvokusio P. D. nusikalstamų veiksmų ir pobūdžio bei pasekmių, pateiktus S. S. anketinius duomenis, kontaktinius duomenis – S. S. vardą, pavardę, jo asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą, visų akcijų įsigijimo datą 2018 m. sausio 22 d., po ko P. D. per R. V., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų ir pobūdžio bei pasekmių, šį suklastotą tikrą dokumentą pateikė pasirašyti S. S., po ko S. S., nesuvokęs P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, pasirašė 2018 m. sausio 22 d. prašymą registruoti S. S. kaip UAB „D“ akcininką (forma JAR-1) ir taip P. D., veikdamas per S. S., nesuvokusį P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir pasekmių, panaudojo šiuos suklastotus tikrus dokumentus – 2018 m. sausio 22 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre bendrovės akcininką S. S. (forma JAR-1) su priedu dėl S. S. tapimo akcininku (formą JAR-AF), pateikdamas VĮ Registrų centrui Vilniuje, Lvovo g. 25, dėl ko Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 2018 m. vasario 9 d. S. S. buvo įregistruotas UAB „D“ akcininku, nors bendrovės tikrasis akcininkas buvo P. D..

Be to, P. D. pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (UAB „D“) dėl to, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. kovo 8 d. vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „D“, įmonės kodas 304113913, registruotam J. Savickio g. 4, Vilniuje, faktinė veiklos vykdymo vieta – Vilniaus mieste, tiksli vieta nenustatyta, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti.

P. D., siekdamas nuslėpti UAB „D“ faktinį direktorių ir tikrąjį akcininką P. D., fiktyviai keitė direktorius R. Š. ir S. S. ir akcininką S. S.: pagamino netikrus dokumentus – 2017 m. rugpjūčio 22 d. UAB „T“ vienintelio akcininko P. D. sprendimą dėl R. Š. skyrimo bendrovės direktoriumi, suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašymą registruoti R. Š. kaip UAB „D“ direktorių (forma JAR-1), priedą dėl direktoriaus R. Š. skyrimo bendrovės vienasmeniu valdymo organu (forma JAR-VO-V), kuriuos pateikus VĮ Registrų centrui Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. R. Š. buvo įregistruotas UAB „D“ direktoriumi, nors bendrovės faktinis direktorius buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. D. pagamino netikrus dokumentus – 2018 m. sausio 8 d. UAB „D“ vienintelio akcininko S. S. sprendimą dėl jo skyrimo bendrovės direktoriumi (forma JAR-1), suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. sausio 8 d. prašymą registruoti S. S. kaip UAB „D“ direktorių (forma JAR-1), priedą dėl direktoriaus S. S. skyrimo bendrovės vienasmeniu valdymo organu (formą JAR-VO-V), 2018 m. sausio 22 d. prašymą S. S. registruoti kaip UAB „D“ akcininką (forma JAR-1), priedą dėl S. S. tapimo akcininku (forma JAR-AF), kuriuos pateikus VĮ Registrų centrui Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 2018 m. sausio 9 d. S. S. buvo įregistruotas UAB „D“ direktoriumi ir nuo 2018 m. vasario 9 d. S. S. buvo įregistruotas UAB „D“ akcininku, nors bendrovės faktinis direktorius ir tikrasis akcininkas buvo P. D..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 22 d., P. D. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims UAB „D“ rekvizitus: pavadinimą, įmonės kodą, registracijos vietos adresą, 2015 m. spalio 19 d. UAB „D“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą, formalaus direktoriaus R. Š. duomenis, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 8 d. perdavė UAB „D“ antspaudą, formalaus direktoriaus S. S. duomenis, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims sudarė sąlygas nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. kovo 8 d. iš Lenkijos įmonių – (duomenys neskelbtini) – UAB „D“ vardu nupirkti mėsos produkcijos iš viso už 446 789,10 Eur pagal 209 PVM sąskaitas faktūras, kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys patvirtino iš P. D. gautų rekvizitų pagrindu pagamintu UAB „D“ antspaudu ir antru P. D. perduotu UAB „D“ antspaudu, R. Š. antspaudu su tekstu – „Direktorius R. Š.“ ir parašas, S. S. antspaudu su tekstu – „Direktorius S. S. “ ir parašas ir kuriose įrašytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, nes UAB „D“ mėsos produkcijos nepirko ir taip sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įsigytą mėsos produkciją parduoti Lietuvos Respublikoje be apskaitos dokumentų, išvengiant 93 826 Eur PVM.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugsėjo 2 d. – 2018 m. kovo 1 d. P. D. pateikė O. G.-C. įtraukti į UAB „D“ finansinę apskaitą žinomai melagingus duomenis apie mėsos produkcijos įsigijimą iš 4 Lenkijos įmonių – (duomenys neskelbtini) – pagal 209 PVM sąskaitas faktūras, patvirtintas UAB „D“ antspaudu ir formalių direktorių R. Š., S. S. antspaudais su tekstu – „Direktorius R. Š.“ ir parašas, „Direktorius S. S.“ ir parašas, kuriose įrašytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos apie UAB „D“ mėsos produkcijos pirkimą iš viso už 323 836,69 Eur. O. G.-C., nesuvokusi P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB „D“ finansinę apskaitą, siekiant, kad Europos komisijos paieškos sistemoje VIES (PVM informacijos duomenų sistema) būtų užfiksuoti fiktyvūs mėsos produkcijos pirkimai UAB „D“ vardu, nors mėsos produkciją UAB „D“ vardu pirko ir Lietuvos Respublikoje be apskaitos dokumentų pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Tokiu būdu P. D. vadovavo UAB „D“, naudojamai neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, veiklai nuslėpti.

Be to, P. D. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d., būdamas UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktinė veiklos vykdymo vieta – Vilniaus mieste, tiksli vieta nenustatyta, faktinis direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) būdamas atsakingas už įmonės finansinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. P. D., veikdamas per pagal 2017 m. spalio 13 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 171013-1 UAB „D“ finansinę apskaitą tvarkiusią UAB „IP“ darbuotoją O. G.-C., nesuvokusią P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „D“ finansinę apskaitą.

P. D. pateikė O. G.-C. įtraukti į UAB „D“ finansinę apskaitą žinomai melagingus duomenis apie nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. paslaugų – valymo, demontavimo įsigijimą iš UAB „T“ pagal 10 PVM sąskaitų faktūrų: 2017 m. rugsėjo 1 d. Nr. TER 17/5 už 411,40 Eur, 2017 m. rugsėjo 29 d. NR. TER 17/6 už 377,52 Eur, 2018 m. vasario 28 d. Nr. TER 18/3 už 121,00 Eur, 2018 m. kovo 30 d. Nr. TER 18/4 už 60,50 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. Nr. TER 18/5 už 60,50 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. Nr. TER 18/6 už 60,50 Eur, 2018 m. birželio 29 d. Nr. TER 18/7 už 60,50 Eur, 2018 m. liepos 31 d. Nr. TER 18/8 už 60,50 Eur, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. TER 18/9 už 60,50 Eur, 2018 rugsėjo 28 d. Nr. TER 18/10 už 60,50 Eur, kuriose įrašytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos dėl valymo, demontavimo paslaugų pirkimo iš viso už 1333,42 Eur, šių tariamų paslaugų pirkimo sandoriais imitavimo UAB „T“, kurios faktinis direktorius ir tikrasis akcininkas buvo P. D., veiklą, siekdamas, kad UAB „T“ nebūtų išregistruota iš PVM mokėtojų registro.

Tęsdamas nusikalstamą veiką P. D. pateikė O. G.-C. įtraukti į UAB „D“ finansinę apskaitą žinomai melagingus duomenis apie nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. kovo 8 d. mėsos produkcijos įsigijimą iš 4 Lenkijos įmonių: (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. rugsėjo 2 d. – 2018 m. kovo 31 d. 53 PVM sąskaitas faktūras viso už 57 039,04 Eur, (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. – 2018 m. vasario 28 d. 41 PVM sąskaitą faktūrą viso už 61 008,49 Eur, (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. – 2017 m. vasario 24 d. 30 PVM sąskaitų faktūrų viso už 2 594,07 Eur, (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. – 2018 m. kovo 1 d. 85 PVM sąskaitas faktūras viso už 203 195,09 Eur, patvirtintas formalių direktorių R. Š., S. S. antspaudais su tekstu „Direktorius R. Š.“ ir parašas, „Direktorius S. S.“ ir parašas, kuriose įrašytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos apie mėsos produkcijos pirkimą iš viso už 323 836,69 Eur ir atsiskaitymą, nors UAB „D“ realiai mėsos produkcijos iš 4 Lenkijos įmonių – (duomenys neskelbtini) – nepirko, siekiant, kad Europos komisijos paieškos sistemoje VIES (PVM informacijos duomenų sistema) būtų užfiksuoti fiktyvūs mėsos produkcijos pirkimai UAB „D“ vardu. Tokiu būdu P. D. sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, UAB „D“ vardu pirkti mėsos produkciją iš Lenkijos įmonių ir ją parduoti Lietuvos Respublikoje be apskaitos dokumentų, išvengiant 93 826 Eur PVM. O. G.-C., nesuvokusi P. D. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl valymo, demontavimo paslaugų pirkimo iš UAB „T“ ir dėl mėsos produkcijos pirkimo iš Lenkijos įmonių (duomenys neskelbtini) įtraukė į UAB „D“ finansinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „D“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. D. ir jo gynėja advokatė L. Andriuškevičienė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas ir skyrė neproporcingai griežtą bausmę, bausmės bendrinimo pakankamai nemotyvavo.

Šalies argumentai

Duodamas parodymus teisme P. D. papasakojo visas jam žinomas faktines aplinkybes, kurios iš esmės įrodymų tyrimo metu pasitvirtino. Veikų padarymo metu P. D. buvo itin jauno amžiaus, veikė pastūmėtas savo patėvio R. V., kuris iš esmės patvirtino P. D. parodymus apie veikimą įmonių UAB „T“ ir UAB „D“ vardu, šių įmonių antspaudų naudojimą. R. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis buvo faktinis šių įmonių vadovas, tad P. D. supratimas apie savo rolę buvo sąlygotas R. V. veiksmų ir jam reiškiamos pozicijos. Nežinodamas teisės aktų nuostatų ir sąžiningai klysdamas, savo kaltės padarant nusikalstamas veikas P. D. neįžvelgė, vertino, kad jo veiksmai yra teisėti.

P. D. padarė nesunkias ir vieną apysunkę nusikalstamas veikas, nusikalstamais veiksmais P. D. jokios finansinės žalos nei valstybei, nei kitiems asmenims nepadarė, pavojingų padarinių neatsirado.

P. D. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu dirbo. Jo gaunamas darbo užmokestis UAB „L“ per mėnesį sudaro 603,75 EUR. P. D. gyvena su šeima, jo žmonos pajamos didesnės. Jis turi ilgalaikį finansinį įsipareigojimą – būsto kreditą iki 2047 m., kiekvieną mėnesį moka įmokas po 190 Eur.

Bauda, skirtina asmeniui kaip bausmė, turi būti reali. P. D. paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, kurią nurodyta sumokėti per 12 mėnesių, nėra teisinga ir proporcinga, ji yra pernelyg didelė, jis jos susimokėti neturi galimybių. Norint sumokėti 25 000 Eur per 12 mėnesių reikia mokėti po 2 083 Eur kas mėnesį, kas viršija vidutinį darbo užmokesčio dydį Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. D. baudas, nurodė, kad jam skirtinos šiek tiek didesnės nei minimalios baudos, tačiau skyrė ne šiek tiek didesnes nei minimalios, o 3–4 kartus didesnes nei minimalios baudas. P. D. skirtinos baudos dydis turėtų būti ne didesnis nei dukart viršijantis minimalios baudos dydį.

Bendrindamas P. D. paskirtas baudas, pirmosios instancijos teismas prie bendrinamos 350 MGL dydžio baudos pridėjo ne minimalią 50 MGL dydžio baudą, o triskart didesnę 150 MGL dydžio baudą. Toks bendrinimas pernelyg griežtas ir P. D. skirta pernelyg griežta subendrinta bausmė. P. D. padarytos veikos susijusios tarpusavyje, jos sudaro vieningą nusikalstamą elgesį, o ne visiškai atskirus epizodus, todėl bausmė neturėtų būti „kaupiama“ maksimaliai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. D. ir jo gynėja advokatė L. Andriuškevičienė prašė nuteistojo P. D. ir jo gynėjos advokatės L. Andriuškevičienės apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. D. ir jo gynėjos advokatės L. Andriuškevičienės apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent nustato esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėja neginčija nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikalstamus, taip pat nekelia klausimų dėl jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtų bausmių dydžiu ir jų subendrinimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas už atskirus nusikaltimus nuteistajam paskyrė teisingas bausmes, parinkdamas jų rūšis ir nustatydamas jų dydžius, jas subendrindamas teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, todėl apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistajam P. D. paskirtų bausmių

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskirus nusikaltimus, neatsižvelgė į visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė jam neproporcingai griežtas bausmes. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo ir jo gynėjos argumentais nesutinka.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018, 16 punktas). Skiriant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019, 11 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2022, 35 punktas). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024, 13 punktas). Todėl teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-489/2023, 7 punktas).

BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę teismas, visų pirma, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, 2) kaltės formą ir rūšį, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, 4) nusikalstamos veikos stadiją, 5) kaltininko asmenybę, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Vertindamas nuteistojo P. D. padarytų nusikaltimų pavojingumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti tyčiniai keturi nesunkūs (BK 300 straipsnio 1 dalis (UAB „T“), 203 straipsnio 2 dalis (UAB „T“), 300 straipsnio 1 dalis (UAB „D“), 203 straipsnio 2 dalis (UAB „D“)) ir vienas apysunkis (BK 222 straipsnio 1 dalis (UAB „D“)) nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad P. D. nusikalstamos veikos padarytos jam veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos, jos tęsėsi pakankamai ilgą laikotarpį, nebuvo epizodinės. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo gana didelį nuteistojo P. D. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį.

Vertindamas P. D. asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad, remiantis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. gruodžio 15 d. santuokos sudarymo įrašu Nr. 58387, 2019 m. gegužės 10 d. gimimo įrašu Nr. 4057, jis yra vedęs ir turi mažametį vaiką (t. 46, b. l. 33–34), pagal Duomenų apie asmenį SODROS DB išrašą, taip pat UAB „L“ 2025 m. gegužės 15 d. charakteristiką jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 43, b. l. 118–119, t. 46, b. l. 32), be to, iš Standartinės informacijos apie kreditą formos matyti, kad P. D. turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai (t. 46, b. l. 35–40). Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2023 m. lapkričio 17 d. išrašo apie fizinį asmenį, P. D. anksčiau nebuvo teistas (t. 43, b. l. 135–137), o duomenų apie tai, kad jis inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu būtų buvęs baustas administracine tvarka, byloje nėra. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad po nusikalstamų veikų padarymo P. D. savo elgesio nepakeitė ir padarė ne vieną teisės pažeidimą – remiantis Administracinių nusižengimų registro 2023 m. gruodžio 4 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 00-ANR_I-723403-2023 duomenimis, jis administracine tvarka baustas net 17 kartų už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, be kita ko, už administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika (t. 43, b. l. 139–152). Visos įvardintos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir nesudaro pagrindo vertinti P. D. asmenybės kaip itin pavojingos, rodo, kad P. D. negali būti charakterizuojamas vien teigiamai, yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Baudžiamosios atsakomybės P. D. individualizavimo kontekste svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, su kuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad parenkant nuteistajam skirtinų bausmių rūšis ir nustatant jų dydžius, jo padarytų nusikaltimų kontekste turėtų būti įvertinta tai, jog P. D. veikė pastūmėtas savo patėvio R. V., kuris buvo faktinis UAB „T“ ir UAB „D“ vadovas, nuteistojo nusikalstamais veiksmais jokios žalos nepadaryta, pavojingų padarinių neatsirado. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad P. D., darydamas visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą jų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos atveju suvokė pavojingą jos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad būtent P. D. buvo tiek UAB „T“, tiek UAB „D“ faktinis direktorius ir tikrasis akcininkas. Taigi, spręsti, kad P. D. veikė kažkieno pastūmėtas, kad jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, nėra pagrindo.

Kilusių padarinių ir padarytos žalos kontekste teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad beveik visi P. D. padaryti nusikaltimai (išskyrus BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą) BK aprašyti formaliosiomis sudėtimis. Tai reiškia, kad šių nusikalstamų veikų padarymas nėra siejamas su padarinių atsiradimu. Todėl vien tai, kad tiesiogiai šiomis nusikalstamomis veikomis žalos nebuvo padaryta, savaime nemažina tokių nusikalstamų veikų pavojingumo – aptariama aplinkybė, jei būtų nustatyta, galėtų nebent didinti jų pavojingumą. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nors byloje nenustatyta, jog P. D. tiesiogiai prisidėjo prie kokios nors žalos padarymo, jis sudarė sąlygas jai atsirasti. Byloje buvo pareikštas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys kitam nuteistajam G. V., jis iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad G. V., būdamas UAB „E“ direktoriumi, vykdydamas mėsos išpjaustymo, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių ir gaminių gamybos veiklą, pateikė užsakymus Lenkijos Respublikos įmonėms dėl mėsos produkcijos pirkimo UAB „T“ vardu ir nupirko ne mažiau kaip 260 696,73 kg mėsos produkcijos už 360 877,89 Eur bei ją be apskaitos dokumentų pardavė nenustatytiems ūkio subjektams, tokiu būdu UAB „E“ išvengė iš viso 62 632 Eur mokėtino PVM. Pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieškinį tenkino visiškai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, P. D. nuo 2017 m. birželio 8 d. būdamas UAB „T“ faktinis direktorius ir tikrasis akcininkas, 2017 m. gegužės mėn. už piniginį atlygį perdavė UAB „E“ direktoriui G. V. UAB „T“ rekvizitus, tokiu būdu sudarė sąlygas nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. sausio 31 d. UAB „E“ iš Lenkijos įmonių UAB „T“ vardu nupirkti ne mažiau kaip 260 969,73 kg mėsos produkcijos (iš viso už 360 877,89 Eur) pagal 278 PVM sąskaitas faktūras, kurias G. V. patvirtino iš P. D. gautų rekvizitų pagrindu ir kuriose įrašytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, nes UAB „T“ mėsos produkcijos nepirko, o tai sudarė sąlygas UAB „E“ įsigytą mėsos produkciją parduoti Lietuvos Respublikoje be apskaitos dokumentų, išvengiant 62 632 Eur PVM. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. P. D. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims UAB „D“ rekvizitus, tokiu būdu sudarė sąlygas nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. kovo 8 d. iš Lenkijos įmonių UAB „D“ vardu nupirkti mėsos produkcijos iš viso už 446 789,10 Eur pagal 209 PVM sąskaitas faktūras, kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys patvirtino iš P. D. gautų rekvizitų pagrindu ir kuriose įrašytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, nes UAB „D“ mėsos produkcijos nepirko, taip sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įsigytą mėsos produkciją parduoti Lietuvos Respublikoje be apskaitos dokumentų, išvengiant 93 826 Eur PVM. Taigi, nors P. D. nusikalstamomis veikomis tiesiogiai žalos nebuvo padaryta, jis vienareikšmiškai prie žalos padarymo prisidėjo. Pažymėtina ir tai, kad iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo pavojingi padariniai atsirado – negalima iš dalies nustatyti UAB „D“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Taigi, teigti, kad P. D. padaryti nusikaltimai nėra niekaip susiję su jokių pavojingų padarinių atsiradimu ar žalos padarymu, taip pat nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad parenkant nuteistajam skirtinų bausmių rūšis ir nustatant jų dydžius turėtų būti labiau atsižvelgta į jo finansinę būklę (jis dirba, tačiau jo pajamos nedidelės, jis turi finansinių įsipareigojimų), be to, į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu P. D. buvo itin jauno amžiaus. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į nuteistojo finansinę būklę, skiriant jam bausmę, atsižvelgta pakankamai – įvertinta, kad nuteistasis dirba, turi finansinių įsipareigojimų. Kita vertus, aplinkybė, kad nuteistojo pajamos yra palyginti nedidelės, nuteistajam esant darbingo amžiaus ir neturint rimtų sveikatos problemų, esminės reikšmės, skiriant jam bausmę ir nustatant jos dydį, neįgyja. Teisėjų kolegija sutinka, jog P. D. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo gana jauno amžiaus – 23–24 metų, tačiau toks nuteistojo amžius nesudaro pagrindo jo laikyti itin jaunu žmogumi ir dėl to vertinti jam paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą. Šiame kontekste svarbu, be kita ko, tai, kad P. D. nusikaltimų padarymo metu jau turėjo daugybės įmonių akcijų (t. 43, b. l. 111 – 115), todėl buvo įgijęs pakankamai patirties, kad deramai suvoktų savo daromų nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai pavojingumą. Taigi, apeliaciniame skunde nurodomos su nuteistojo asmenybe susijusios aplinkybės, į kurias, anot nuteistojo ir jo gynėjos, turėtų būti atsižvelgta parenkant nuteistajam skirtinų bausmių rūšis ir nustatant jų dydžius, įvertintos pakankamai ir nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių.

BK 203 straipsnio 2 dalies, pagal kurią P. D. pripažintas kaltu, sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skirtinos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų alternatyvios bausmės, BK 300 straipsnio 1 dalies, pagal kurią P. D. pripažintas kaltu, sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skirtinos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų alternatyvios bausmės, o BK 222 straipsnio 1 dalies, pagal kurią P. D. pripažintas kaltu, sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skirtinos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki ketverių metų alternatyvios bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir už visus padarytus nusikaltimus paskyrė jam švelniausios galimos rūšies bausmes – baudas. Nustatydamas nuteistajam skirtinų baudų dydžius, pirmosios instancijos teismas įvertino BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytus už jo padarytų nusikaltimų padarymą skirtinų bausmių dydžius, jų neperžengė, priešingai, paskyrė baudas, kurios artimos minimaliems už šių nusikaltimų padarymą skirtinų baudų dydžiams ir negali būti laikomos per griežtomis bausmėmis. Apeliaciniame skunde pabrėžiama aplinkybė, kad kai kurios nuteistajam paskirtos baudos viršija minimalią už jo padarytų nusikaltimų padarymą skirtinų baudų ribą 3–4 kartus. Tačiau remiantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, o už apysunkio nusikaltimo padarymą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Už nesunkius nusikaltimus P. D. paskirtos baudos, kurių dydžiai yra nuo 120 MGL iki 200 MGL, o už apysunkį nusikaltimą jam paskirta bauda, kurios dydis yra 350 MGL, taigi, šios bausmės yra bent 5–8 kartus mažesnės negu baudų, skirtinų nuteistajam, vidurkiai. Todėl nors kai kurios nuteistajam paskirtos baudos viršija minimalią už jo padarytus nusikaltimus skirtinų baudų ribą 3–4 kartus, jos išlieka artimos minimaliems už šių nusikaltimų padarymą skirtinų baudų dydžiams, ir nurodyta aplinkybė nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės yra neteisingos ar aiškiai per griežtos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam P. D. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį, bausmės skyrimo nuostatas ir taisykles, yra proporcingos nuteistojo P. D. padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumui, nėra aiškiai per griežtos, todėl jas keisti nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam P. D. paskirtų bausmių subendrinimo

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su P. D. paskirtų bausmių subendrinimu, nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog P. D. padarytos nusikalstamos veikos susijusios tarpusavyje, buvo daromos įgyvendinant vieningą sumanymą, jam paskirta pernelyg griežta galutinė subendrinta bausmė. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Bausmių už nusikalstamas veikas, kurių padarymu asmuo pripažįstamas kaltu vienu nuosprendžiu, subendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 straipsnis. Pagal BK 63 straipsnį teismas gali subendrinti paskirtas bausmes trimis būdais: visiškai jas sudėdamas, iš dalies jas sudėdamas ir jas apimdamas. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis), kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis), o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kitais atvejais bendrinant bausmes taikomas visiškas arba dalinis jų sudėjimas. Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas bausmes, P. D. paskirtas už BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą (UAB „T“ dokumentų klastojimą ir vadovavimą UAB „T“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti), kaip ir bausmes, P. D. paskirtas už BK 300 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą (UAB „D“ dokumentų klastojimą, vadovavimą UAB „D“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti, ir apgaulingą apskaitos tvarkymą), subendrino apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju nusikalstamos veikos, už kurių padarymą paskirtos minėtos bausmės, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Šias subendrintas bausmes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, tarpusavyje subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėdamas švelnesnės bausmės dalį, kurią nustatė remdamasis visomis bausmių P. D. skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Su tokiu pirmosios instancijos teismo bausmių P. D. subendrinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad vien tai, jog P. D. padarytos nusikalstamos veikos iš dalies susijusios tarpusavyje ar padarytos įgyvendinant vieningą sumanymą, nenustačius, jog jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, esminės reikšmės, vertinant P. D. paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, kitų, pirmiau išsamiai aptartų, aplinkybių kontekste neįgyja ir nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės. Paskyrus švelnesnę galutinę subendrintą bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirtis nebūtų įgyvendinta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, tačiau teismas nėra įpareigotas pridėti minimalų tos bausmės rūšies dydį, maksimali pridedamos bausmės dalies riba BK nenustatyta. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pridėti bausmių dydžiai (dalys) nėra aiškiai per dideli, atitinkamai – galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam P. D. paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. D. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eglė GruodienėAudrius JuozapavičiusLinas Šiukšta