Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. TS-17-1056/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02810-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2 (S)

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Edita Masiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 18 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajai, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistosios skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tada, kai įvertinus visas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, jog lygtinai paleistinas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Nuteistoji I. M., kuriai paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės) faktiškai atliko 2025 m. spalio 9 d. Pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuo 2025-07-01 I. M. rizika sumažėjusi nuo didelės iki vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Atlikus pakartotinį vertinimą nustatyta vidutinė rizika ir daroma akivaizdi pažanga. Tokio tipo rizikos vertinimas formaliai atitinka BVK 82 straipsnio nuostatas. Kita vertus, pastebėtina, kad ta aplinkybė, jog yra nustatyta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savaime nesudaro pagrindo taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas nėra įpareigotas nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal BVK ir BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi tokia aplinkybė yra tik viena iš sąlygų svarstyti dėl šio bausmių vykdymo teisės instituto taikymo. Teismas įvertinęs visą nuteistosios elgesį charakterizuojančią medžiagą sprendžia, jog I. M. elgesyje yra nustatytos atsakomybės už padarytų nusikaltimų sumenkinimas, įvertinus nuteistosios elgesyje vyraujančius ir turinčius reikšmės nusikalstamo elgesio raiškai, dinaminius kriminogeninius veiksnius, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog I. M., paleista lygtinai iš įkalinimo įstaigos, pakartotinai nenusikals.

Vertindami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, o dar tiksliau – jo atitikimą materialiajam lygtinio paleidimo kriterijui, teismas ir (ar) Komisija neturi apsiriboti vien nuteistojo elgesio, jo įsitraukimo į įvairias resocializaciją, integraciją į visuomenę skatinančias priemones ir jo pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę analize. Tai yra, teismas ir (ar) Komisija neprivalo apsiriboti vertinimu tik to, ar asmuo vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ar jis dirbo, mokėsi, užsiėmė kokia kita pozityvia veikla, ar buvo baustas, skatintas, kaip yra pakitusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris, pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis, byloje Nr. 1S-153-397/2025).

Nuteistoji į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2025 m. sausio 9 d., iki tol I. M. laisvės atėmimo bausmę atliko 2 kartus už vagystes, vieną kartą – arešto bausmę, iš viso I. M. teista net 27 kartus. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, nuteistoji aktyviai įsitraukia į veiklas, skatinančias atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo, dalyvauja pakaitinio gydymo metadonu programoje. Nuteistoji savanoriškai mažina vartojamo metadono dozę, kas leidžia daryti prielaidą, jog ji aktyviai siekia atsisakyti priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų. Priemonių taikymo laikotarpiu nefiksuota apsvaigimo nuo draudžiamų medžiagų atvejų, nuteistoji laikosi esamo gydymo rėžimo. Nuo 2025-08-04 nuteistoji bausmę atlieka lengvojoje grupėje, vyksta į trumpalaikes išvykas - pažeidimų nefiksuota. Kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nuteistoji pasižymi teigiamu požiūriu į darbą: iki įkalinimo nevengė oficialaus darbo, bausmės atlikimo metu yra įsitraukusi į darbinę veiklą. Ji baigė papildomas intervencinio pobūdžio priemones, taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, taip gerindama problemų atpažinimą, pasekmių suvokimą, lavina problemų sprendimo įgūdžius, bausmės atlikimo metu pažeidimų nepadarė.

Tačiau pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali nevertinti ar ignoruoti ankstesnių duomenų dėl bausmės atlikimo, bei asmens elgesio charakteristikos iki bausmės atlikimo, nes jie charakterizuoja nuteistąjį ir atspindi jo galimą elgesį ateityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Nors I. M. vykdo individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesį keičiančiose programose, visgi socialinio tyrimo išvadoje nurodytas statinių, dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis ir jų pobūdis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistosios pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistajai I. M. nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai – anksčiau teista 27 kartus; būdingas nusikaltimų modelis; praeityje neišsilaikiusi bausmės vykdymo atidėjimo įsipareigojimų; dinaminiai – priklausomybė nuo narkotinių medžiagų; silpni problemų sprendimo įgūdžiai; impulsyvaus elgesio apraiškos. Nustatyti keturi apsauginiai veiksniai: turi pastovią gyvenamąją vietą; palaikantys ryšiai su šeima; teigiamos nuostatos užsiimti darbine veikla, įsitraukti į pozityvų užimtumą; priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą.

Minimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą abejonėms ar asmuo lygtinai paleistas pakartotinai nenusikals, kadangi išskiriamos probleminės sritis, kaip pavyzdžiui nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; impulsyvus elgesys, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, teismo vertinimu, turi būti koreguojami.

I. M. iš viso teista 27 kartus. Pirmą kartą buvo nuteista būdama (duomenys neskelbtini) metų, taigi padarytos nusikalstamos veikos rodo jau jauname amžiuje susiformavusį požiūrį į nusikalstamą elgesį. Dabartinis teisės pažeidimas yra panašus palyginti su ankstesniais teisės pažeidimais, nuteistajai būdingas nusikaltimo modelis. Be to, nors stebima, jog nuteistoji pasižymi kritiškesniu požiūri į priklausomybės vartojimo faktorius, įvardija konkrečius žingsnius, kaip ateityje sieks įveikti galimus priklausomybės atkryčio laikotarpius, matyti, kad priklausomybė narkotikams skatino nuteistosios nusikalstamą elgesį. Negebėdama atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių žmonių, nesirinkdama konstruktyvių problemų sprendimo būdų, nuteistoji rinkosi vykdyti nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistoji aktyviai dalyvauja tiek intervencinėse, tiek pozityvaus užimtumo priemonėse, siekdama valdyti narkotikų vartojimo įpročius. Taip pat stebima, jog nuteistoji kritiškiau vertina apie specialistų teikiamą pagalbą, supranta jų teikiamą naudą. Po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo atveju nuteistoji motyvuota tęsti gydymą. Tačiau teismo vertinimu ši sritis išlieka ypač aktuali ir reikalauja tolesnių pastangų, siekiant stiprinti vidinius resursus bei palaikyti teigiamą pakartotinio nusikaltimo rizikos valdymo dinamiką ilgalaikėje perspektyvoje.

Aukščiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo nesutikti su Komisijos nutarime pateikiamu vertimu. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Taigi svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistosios neatliktos bausmės dalis yra kiek daugiau nei 9 mėnesiai, todėl atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nuteistajai yra likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Esant pakankamai reikšmingam dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiui ir pobūdžiui, neleidžia daryti išvados, kad nuteistosios pataisos procesas jau yra baigtas, o jai paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Byloje esančių teigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. M. jau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Teismo vertinimu, Komisijos išvada pagrįsta nuteistosios asmens byloje esančių duomenų visuma, kurioje išsamiai aptartos probleminės sritys. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus I. M. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistoji atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, nuteistosios asmenybę charakterizuojantys duomenys, trumpas laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpis, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus I. M. iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, būdama laisvėje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistoji, atlikdama bausmę, turėdama galimybę dalyvauti resocializacijos programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotai nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas nuosekliai įrodyti Komisijai ir teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, kad gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu

nutaria:

atmesti nuteistosios I. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 18 d., kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.