Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo H. E. N. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui atsakovo apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinis skundas teismo nutartimi grąžintas apeliantui, teismui konstatavus, kad apeliantas neištaisė teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartimi nustatyto apeliacinio skundo trūkumo – nesumokėjo už jį žyminio mokesčio. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad patikslintu apeliaciniu skundu prašė teismo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl, apelianto teigimu, už tokį prašymą žyminio mokesčio mokėti nereikėjo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto teiginius kaip nepagrįstus ir neatitinkančius įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

CPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad už kiekvieną kreipimosi į teismą teisminės gynybos atvejį turi būti sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 48 punktas). Žyminis mokestis ne tik iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme, bet ir, esant pagrįstiems reikalavimams, skatina asmenis vykdyti prievoles ir tokiu būdu išvengti dėl bylinėjimosi teisme patiriamų CPK nustatytų papildomų turtinių praradimų, susijusių su žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, 27 punktas).

CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. CPK 80 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas siekia apeliaciniu skundu apskųsti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. sprendimą, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Šiuo apeliacine tvarka siekiamu apskųsti sprendimu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 132 500 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Taigi, apeliantas (atsakovas) teismui paduotu apeliaciniu skundu siekia, kad apeliacine tvarka būtų peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas turtiniame ginče dėl skolos ir susijusių sumų priteisimo. Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą, už tokio turinio apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal ginčijamą sumą. Šiuo atveju apeliantas prašo panaikinti visą teismo priimtą sprendimą, atitinkamai, ginčijama suma laikytina visa teismo sprendimu priteista suma. Vadovaujantis pirmiau šioje nutartyje aptartu teisiniu reglamentavimu, už apeliacinį skundą mokėtinas 1 969 Eur žyminis mokestis.

Šios išvados nepaneigia apelianto teiginiai, kad, patikslinus apeliacinio skundo reikalavimą ir prašant grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, žyminis mokestis už apeliacinį skundą neturi būti mokamas. CPK 326 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byla (ar jos dalis) gali būti perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik panaikinus joje dėl ginčo esmės priimtą procesinį teismo sprendimą (ar jo dalį), todėl savo turiniu apelianto formuluoti prašymai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (DOK-78511) ir (ar) grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (DOK-79011) yra tapatūs. CPK nėra įtvirtinta, kad žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (ne)mokėjimas priklausytų nuo apeliaciniame skunde formuluojamo prašymo pirmosios instancijos teismo sprendimo atžvilgiu pobūdžio – kaip minėta, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas atsižvelgiant į apeliaciniu skundu ginčijamą sumą. Atitinkamai, sprendžiant dėl apeliacinio skundo (ne)apmokestinimo žyminiu mokesčiu, nėra aktualu, apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš bylos medžiagos matyti ir nėra ginčo dėl to, kad apeliantas žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. sprendimo nesumokėjo, t. y. nepašalino Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartyje nustatyto apeliacinio skundo trūkumo. Nepašalinus teismo nutartimi nustatyto apeliacinio skundo trūkumo, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai apelianto apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantui. Apelianto atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.