- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-16
- Bylos Nr.
- e2-583-798/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00070-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas (pran.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kreditorius
- UAB "DOJUS agro", Nordstreet
- Atsakovas
- UAB "VERSLO VALSTIJA"
- Kategorijos
- 3.4.5.7Restruktūrizavimo bylos nutraukimas
- 3.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2026 m. liepos 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valstija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valstija“ nutraukta restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „Verslo valstija“ iškelta restruktūrizavimo byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 2 d. 2026 m. sausio 29 d. teismo rezoliucija terminas pateikti restruktūrizavimo planą teismui tvirtinti pratęstas iki 2026 m. balandžio 2 d. 2026 m. balandžio 2 d. teisme gautas nemokumo administratorės prašymas pratęsti UAB „Verslo valstija“ terminą pateikti restruktūrizavimo planą iki 2026 m. gegužės 15 d. Prašymas argumentuojamas tuo, kad 2026 m. balandžio 1 d. įvyko UAB „Verslo valstija“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas nutarimo projektas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui; atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai UAB ILTE, UAB Luminor Lizingas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė savo pastabas dėl restruktūrizavimo plano projekto, UAB „Verslo valstija“ planuoja koreguoti plano projektą pagal kreditorių pateiktas pastabas ir vėl teikti kreditoriams tvirtinti koreguotą restruktūrizavimo plano projektą. 2026 m. balandžio 7 d. teismui persiųstas nemokumo administratorei adresuotas UAB „Verslo valstija“ direktoriaus PRS1 siūlymas tvirtinti UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo planą. Siūlymas motyvuojamas tuo, kad UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo plano projektui nepritarė mažuma UAB „Verslo valstija“ kreditorių, o dauguma UAB „Verslo valstija“ kreditorių palankiai vertina UAB „Verslo valstija“ veiklos perspektyvas bei taikomas finansinių sunkumų įveikimo priemones ir būdus, tiki UAB „Verslo valstija“ galimybėmis išsaugoti juridinį asmenį ir atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo proceso metu. 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi teismas atsisakė pratęsti terminą restruktūrizavimo planui pateikti; įpareigojo restruktūrizuojamą UAB „Verslo valstija“ pateikti teismui: 2025 metų balansą; 2025 metų pelno (nuostolių) ataskaitą; debitorių sąrašus, nurodant įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus; duomenis apie visą turimą turtą; duomenis apie įkeistą turtą; informaciją, duomenis apie išieškojimus ne ginčo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2026 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė nutraukti UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti UAB „Verslo valstija“ bankroto bylą. UAB „Verslo valstija“ nemokumo administratore paskirti AAT2 .
Teismas nurodė, kad teismui pateiktas 2026 m. kovo 12 d. UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo plano projektas, kuriam 2026 m. balandžio 1 d. kreditorių susirinkimas nepritarė. Nemokumo administratorė nurodė, kad restruktūrizavimo planas bus tikslinamas, taip pat teismui persiuntė jai adresuotą atsakovės vadovo siūlymą tvirtinti UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo planą. Pažymėjo, kad atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės ir vadovo, nepateikė teismui nei prašymo atnaujinti praleistą terminą restruktūrizavimo planui pateikti, nei prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šešių mėnesių maksimalus įstatymo leidžiamas terminas restruktūrizavimo plano pateikimui pateikti yra pasibaigęs, į tai, kad restruktūrizuojama UAB „Verslo valstija“ teismui nepateikė restruktūrizavimo plano projekto, kuriam pritarta (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 106, 107 arba 111¹ straipsniuose nustatyta tvarka, yra pagrindas nutraukti UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo bylą (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas taip pat iš Juridinių asmenų registrui pateikto bendrovės balanso už 2024 m. nustatė, kad bendrovės turtas sudarė 1 357 310 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 1 239 894 Eur, trumpalaikis – 117 416 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 1 487 821 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2024 m. baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 278 116 Eur.
Teismas iš paskutinio atsakovės pateikto balanso už 2025 m. nustatė, kad 2025 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 890 492 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikio turto vertė – 841 976 Eur, kito trumpalaikio turto vertė – 48 516 Eur; bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 467 525 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 601 188 Eur, bendrovės po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 866 337 Eur; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė 577 033 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad bendrovė 2025 m. patyrė 217 164 Eur grynojo nuostolio.
Teismas nurodė, kad byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, jog nors įmonė turi daug turto, tačiau visas nekilnojamas turtas yra įkeistas, ilgalaikio turto masės mažėjimas (nuo 1 239 894 Eur iki 841 976 Eur) yra žymiai reikšmingesnis, negu bendrovės įsipareigojimų (nuo 1 487 821 Eur iki 1 467 525 Eur) ar nuostolių (nuo 278 116 Eur iki 217 164 Eur) pokytis.
Vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu, teismas nurodė, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas. Atsakovė ilgą laiką, t. y. nuo 2025 m. gegužės mėnesio neatsiskaito su kreditore VMI, o skola šiai kreditorei didėja. Viešųjų registrų duomenimis, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra) 2026 m. birželio mėnesį sudarė 8 484 Eur. Atsakovė pateikė kreditorių sąrašą ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga ne tik VMI ir Sodra, bet ir kitiems kreditoriams. Atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, kad kai kuriems kreditoriams palyginti nedidelės 150 – 180 Eur skolos nesumokamos nuo 2017 metų. Aplinkybė, kad atsakovė ilgą laiką yra įsiskolinusi valstybės ir socialinio draudimo biudžetams ir skolos nuolat didėja, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų iš esmės sumažinusi finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nėra pagrindo teigti, kad įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.
Teismas taip pat nustatė, kad įmonėje šiuo metu dirba du darbuotojai. Pagal atsakovės paaiškinimus, atsakovė gauna pajamų kiekvienų metų antroje pusėje realizavus pasėlius, taip pat gauna išmokas už pasėlius. Atsakovė ieško pelningesnių grūdinių kultūrų eksporto rinkų, trąšų pardavėjų užsienyje, su partneriais sudarė sutartis dėl birių krovinių pervežimo paslaugų teikimo ir darbuotojų nuomos. Sutartys galioja iki 2030 m. liepos 31 d., tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ar bent iš dalies vykdo mokestines prievoles. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės sėkmingą ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuotina, kad ji negali būti laikoma gyvybinga ir jos išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė (apeliantė) UAB „Verslo valstija“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
13.1. UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo plano projektui pritarė 77,26 proc. UAB „Verslo valstija“ kreditorių. UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo plano projektui nepritarė mažuma UAB „Verslo valstija“ kreditorių, t. y. 21,76 proc. UAB „Verslo valstija“ patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
13.2. Šioje civilinėje byloje yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad UAB „Verslo valstija“ yra pateikusi siūlymą į civilinę bylą Nr. eB2-147-883/2026 dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, tačiau teismas siūlymo netyrė ir nevertino. Pagal JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalį, juridinio asmens vadovo pateiktas siūlymas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo yra pakankama sąlyga, kad teismas galėtų siūlymą vertinti ir spręsti dėl restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimo. JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalyje nėra numatytas reikalavimas ir taikymo sąlyga teikti atskirą (individualų) prašymą teismui dėl plano tvirtinimo ar atlikti kitokio pobūdžio procesinius veiksmus. Tai pagrindžiama tuo, kad nemokumo bylose vyrauja viešasis interesas ir tuo atveju, kai yra juridinio asmens valdymo organo valios išraiška dėl plano tvirtinimo, teismas turi ir gali spręsti dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo.
13.3. Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje buvo restruktūrizavimo plano projektas ir valdymo organo siūlymas jį patvirtinti, teismas turėjo ir galėjo spręsti restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimo klausimą. Turėjimas ir galėjimas spręsti šį klausimą nėra suprantamas kaip vienareikšmis restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas – ši teisė pagal JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalyje yra teismo prerogatyva, tačiau teismas, pagal JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalį šį klausimą turi nagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą. Teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, kad atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės ir vadovo, nepateikė teismui nei prašymo atnaujinti praleistą terminą restruktūrizavimo planui pateikti, nei prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą, pažeidė viešąjį interesą ir JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalį įtvirtintą restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrą. Toks teismo (ne)veikimas pažeidė visumos kreditorių ir restruktūrizuojamo juridinio asmens interesus ir lūkesčius.
13.4. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Taigi, atsakovė nuo 2025 m. spalio 2 d. buvo draudžiama atlikti bet kokius iki 2025 m. spalio 2 d. susidariusių skolų mokėjimus. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje tos aplinkybės, kad seni įsipareigojimai laikotarpyje nuo 2025 m. spalio 2 d. iki 2026 m. birželio 16 d. nebuvo vykdomi, neturėjo ir negalėjo vertinti kaip neigiamos aplinkybės nemokumo ar gyvybingumo kontekste. Be to, atsakovė vykdo einamuosius mokėjimus. Su VMI ir Sodros sudaryti suderinimo aktai patvirtina, kad einamosios įmokos į biudžetus ir fondus yra vykdomos.
13.5. Teismas atsakovės RUAB „Verslo valstija“ finansinius dokumentus vertino formaliai. Teismui pateiktame kreditorių sąraše atspindimi visi į atsakovės apskaitą įtraukti kreditoriai, t. y. ir tie, kurie atsakovei neturi ir nereiškia jokių finansinių reikalavimų, pvz., kreditoriai UAB „Baltexim“ (įsiskolinimo susidarymo data 2017 d. spalio 31 d.), UAB „Duguva“ (įsiskolinimo susidarymo data 2017 m. balandžio 7 d.), žemės ūkio bendrija (toliau – ŽŪB) „Artojas“ (įsiskolinimo susidarymo data 2013 m. balandžio 30 d.), UAB „MA Innovation“ (įsiskolinimo susidarymo data 2020 m. rugsėjo 8 d.) ir nemaža dalis kitų kreditorių (nedetalizuojama) nėra pareiškę reikalavimų šioje civilinėje byloje ir nėra įtraukti į atsakovės kreditorių sąrašą, nors buvo informuoti apie restruktūrizavimo procesą.
13.6. Skundžiamoje nutartyje nevertino atsakovės restruktūrizavimo plano projekto ir jame esančių duomenų bei faktinių aplinkybių. Jeigu teismas būtų vertinęs šį finansinių duomenų šaltinį, tai būtų nustatęs tiek tai, kad buhalterinis kreditorių sąrašas yra ženkliai platesnis už reikalavimus reiškiančių kreditorių sąrašą, tiek tai, kad atsakovė vykdo jos restruktūrizavimo plane numatytas priemones ir laikosi jame apibrėžtų finansinių rodiklių (kaip nurodoma toliau).
13.7. Pagal 2026 m. gegužės 31 d. UAB „Verslo valstija“ pelno (nuostolių) ataskaitą, šis rodiklis viršytas. Be to, UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo planas yra parengtas orientuojantis į pajamų gavimą iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos (grūdinių kultūrų auginimas ir realizavimas; paslaugų teikimas akcinei bendrovei (toliau – AB) „Pakruojo arka“ ir kitiems juridiniams asmenims teikiant transporto nuomos paslaugas ir susijusias paslaugas su turimu transportu – krovimo, kasimo, pervežimo ir kitos susijusius paslaugos), taip pat – iš ilgalaikio turto realizavimo pajamų. Tol, kol UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo planas nėra patvirtintas, UAB „Verslo valstija“ negali realizuoti turto restruktūrizavimo plane numatytomis sąlygomis ir tvarka bei negali įgyti numatytų pajamų (2026 metams numatyta 10 1296 Eur turto pardavimo pajamos).
13.8. Atsakovės turtas nesumažėjo – jo vertė, lyginant 2025 m. ar ankstesnius laikotarpius ir 2026 metus sumažėjo dėl taikomo buhalterinio nusidėvėjimo, tačiau faktinė vertė didėjo. Nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje brangsta ir tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, todėl, jei jis ir patiria kokį nudėvėjimą, tai jo vertė de facto (faktiškai) didėja.
13.9. Atsakovė 2026 metais deklaravo 29,96 hektarų pasėlių, kurių realizavimo kaina bus 40 000 Eur ir atitiks aukščiau nurodytoje detalizacijoje suplanuotas pajamas. Atsakovė plečia veiklą, su tiekėju AB „Pakruojo arka“ sudarė naujo pobūdžio sutartis: 2026 metams sutarta plėsti vykdomą veiklą bei numatyta teikti paslaugas 30 000 Eur apimtyje. Taigi, atsakovė suderino didesnes veiklos apimtis, nei buvo planuota restruktūrizavimo plano rengimo (duomenys neskelbtini) 000 Eur pajamos; šiai dienai sutartimi numatyta 30 000 Eur pajamų apimtis).
13.10. Atsakovė faktiškai vykdo restruktūrizavimo planą, jo dabartiniai finansiniai rodikliai atitinka restruktūrizavimo plane apibrėžtus rodiklius, taip pat atsakovė plečia vykdomą veiklą, atlieka einamuosius mokėjimus kreditoriams, todėl yra gyvybingas ir mokus juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės turtas faktiškai nesumenko, lyginant su jos restruktūrizavimo inicijavimo momentu, naujų kreditorių neatsirado, todėl nėra teisinių prielaidų skirtingai vertinti atsakovės turtinę padėtį – inicijuojant restruktūrizavimo bylą, šie finansiniai rodikliai buvo laikomi kaip atitinkantys mokumo sąvoką, nutraukiant restruktūrizavimo bylą tie patys (ne blogesni, o galimai net geresni) rodikliai negali būti laikomi kaip atitinkantys nemokumo sąvoką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo atsakovės UAB „Verslo valstija“ atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
14.1. VMI nepritarė pateiktam UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo planui, kadangi: 1) UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo plane numatyta parduoti visą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, kuris yra dabar naudojamas UAB „Verslo valstija“ veikloje, t. y. grūdinių kultūrų auginime ir pardavime. UAB „Verslo valstija“ paskolų imti neketina, todėl šio turto: žemių, pastatų, automobilių ir traktorių pardavimas parodo, kad ilgalaikis bendrovės gyvybingumas nebus atkurtas, kreditoriniai reikalavimai nebus patenkinti. 2) Gairių 45 punkte sakoma, kad restruktūrizavimo pagalba negali apsiriboti finansine pagalba, skirta ankstesniems nuostoliams padengti, nepašalinant tų nuostolių priežasčių. Todėl restruktūrizavimo pagalbos atveju reikalinga pateikti įvykdomą, nuoseklų ir visapusišką restruktūrizavimo planą gavėjo ilgalaikiam gyvybingumui atkurti. 3) Restruktūrizavimo plano projekte nenurodytas UAB „Verslo valstija“ indėlis į restruktūrizavimo procesą, kaip tai numatyta Gairių 62 – 64, 111 punktuose. Nuosavas įnašas paprastai bus laikomas pakankamu, jei jis sudarys 25 proc. restruktūrizavimo išlaidų mažos įmonės atveju arba 40 proc. vidutinės įmonės atveju. Plane nenumatytas UAB „Verslo valstija“ akcininko įnašas į restruktūrizavimo procesą. 4) UAB „Verslo valstija“ pajamos palyginus 2024 m. gruodžio 31 d. su 2025 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu sumažėjo net 667 865,00 eurų (679 615 eurai – 11 750 eurai). 5) Bendrovės veikla 2024 metais buvo nuostolinga. 6) Bendrovėje dirba tik 2 darbuotojai. 7) Restruktūrizavimo plane nėra detalios informacijos apie debitorinių įsiskolinimų išieškojimo galimybes. 8) Grūdinių kultūrų auginime ir pardavime yra nestabili rinka. 9) Restruktūrizavimo plane nurodytas VMI finansinis reikalavimas yra netikslus. VMI finansinis reikalavimas yra 168 706,61 Eur: I etapo 158 783,88 Eur ir II etapo 99 22,73 Eur, iš jų 1 284,52 Eur kaip įkaito turėtojo reikalavimas.
14.2. VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta atsakovės UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo byla ir jai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė: 2025 m. gruodžio 3 d. UAB „Verslo valstija“ balansą ir pelno (nuostolių) atskaitą; 2026 m. gegužės 31 d. UAB „Verslo valstija“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2026 m. gegužės 31 d. UAB „Verslo valstija“ kreditorių ir debitorių sąrašus; 2026 m. gegužės 31 d. UAB „Verslo valstija“ ilgalaikio turto sąrašą; 2026 m. gegužės 31 d. UAB „Verslo valstija“ materialinių vertybių likučių sąrašą; 2026 m. gegužės 31 d. UAB „Verslo valstija“ išrašytų sąskaitų-faktūrų registrą; 2026 m. gegužės 31 d. UAB „Verslo valstija“ gautų sąskaitų-faktūrų registrą; VMI skolų suderinimo aktus; Sodros skolų suderinimo aktus; 2026 m. sausio 3 d. Subrangos sutartį; pasėlių deklaraciją.
VMI su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo plano kopiją, lydraštį RNA-9436 ir balsavimo biuletenį.
Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šalių naujai į bylą pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsiliepime į apeliantės skundą VMI nepareiškė prieštaravimo apeliantės prašymui dėl papildomų dokumentų prijungimo (duomenys neskelbtini). Todėl šalių prašymai tenkintini, naujai pateikiami įrodymai priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais, byloje esančiai įrodymais.
Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų (ne)buvimo
Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalį teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas (1 punktas), teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano (2 punktas), nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (3 punktas), juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių (4 punktas), nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita (5 punktas), vykdomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai (6 punktas). Pagal JANĮ 114 straipsnio 2 dalį teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nutartis, kuria iškelta atsakovei restruktūrizavimo byla, įsiteisėjo 2025 m. spalio 2 d. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 29 d. rezoliucija terminas pateikti restruktūrizavimo planą teismui tvirtinti pratęstas iki 2026 m. balandžio 2 d. Atsakovės nemokumo administratorė 2026 m. balandžio 2 d. teismui pateikė prašymą pratęsti UAB „Verslo valstija“ terminą pateikti restruktūrizavimo planą iki 2026 m. gegužės 15 d. Atsakovė 2026 m. balandžio 7 d. teismui persiuntė nemokumo administratorei adresuotą UAB „Verslo valstija“ direktoriaus PRS1 siūlymą tvirtinti UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo planą (restruktūrizavimo planas su šiuo siūlymu pateiktas nebuvo). Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė pratęsti terminą restruktūrizavimo planui pateikti.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad JANĮ 110 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Ši teisės norma yra imperatyvi. Taigi, iki 2026 m. balandžio 2 d. teismui turėjo būti pateiktas JANĮ nuostatas atitinkantis restruktūrizavimo planas. Bylos duomenimis restruktūrizavimo planas teismui nebuvo pateiktas, o 2026 m. balandžio 2 d. atsakovei pareiškus prašymą dėl termino pratęsimo iki 2026 m. gegužės 15 d. restruktūrizavimo planui pateikti, šis prašymas įsiteisėjusia teismo nutartimi nebuvo patenkintas. Taigi, nustatytu terminu atsakovei nepateikus restruktūrizavimo plano, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukė restruktūrizavimo bylą (nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas).
Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad UAB „Verslo valstija“ į bylą yra pateikusi 2026 m. balandžio 7 d. siūlymą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šio siūlymo netyrė ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui pateiktas siūlymas, kuris yra skirtas atsakovės nemokumo administratorei, neturi reikšmės sprendžiant restruktūrizavimo nutraukimo klausimą, nes terminas restruktūrizavimo plano pateikimui pratęstas nebuvo, o restruktūrizavimo planas teismui nebuvo pateiktas. Juo labiau kad siūlymas, kuriame nurodoma, kad restruktūrizavimo plano projektui pritarė 77,26 proc. atsakovės kreditorių, pateiktas pasibaigus 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Kadangi JANĮ nuostatos yra imperatyvios, nurodyto termino atnaujinimas negalimas.
Dėl RUAB „Verslo valstija“ (ne)mokumo vertinimo
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. To nepatvirtina ir naujai į bylą pateikti įrodymai.
Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad iš atsakovės pateikto balanso už 2025 m. matyti, kad 2025 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 890 492 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikio turto vertė – 841 976 Eur, kito trumpalaikio turto vertė – 48516 Eur; bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 467 525 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 601 188 Eur, bendrovės po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 866 337 Eur; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (– ) 577 033 Eur. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2025 m. patyrė 217 164 Eur grynojo nuostolio. Naujai pateikto balanso duomenimis 2026 metais atsakovės finansinė situacija išliko nepasikeitusi.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantės pateikta į bylą Subrangos sutartis nepatvirtina, jog apeliantė realiai vykdo veiklą ir gauna pajamas bei galbūt būtų pajėgi įvykdyti restruktūrizavimo planą. Jau paminėta, kad siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Kartu su sutartimis privaloma pateikti kitus buhalterinius dokumentus, patvirtinančius sutarčių realų vykdymą (pvz., avanso gavimą, apmokėjimą pagal sutartį, užsakymo informaciją ir kt.). Tokių duomenų į bylą apeliantė nepateikė, todėl kyla abejonių dėl Subrangos sutarties realaus vykdymo.
Įvertinus byloje esančius duomenis apie neįvykdytų prievolių kreditoriams apimtį, teismas nusprendžia, jog atsakovė UAB „Verslo valstija“, vertinant jos finansinę būklę likvidumo aspektu, taip pat laikytina nemokia, susiduriančia su finansiniais sunkumais (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantei (jos vadovui) nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus ir atsisakyti kelti apeliantei bankroto bylą, konstatuotina, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis). Apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirajame skunde pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie yra išvestiniai arba neturi įtakos pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties pagrįstumui.
Tai pat pažymėtina, kad teismas gali nutraukti juridinio asmens bankroto bylą iki teismo sprendimo dėl pabaigos, kai: visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; patvirtinama taikos sutartis (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.