Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė restruktūrizuojamos UAB „Verslo valstija“ nemokumo byloje, spręsdama restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Verslo valstija“ iškelta restruktūrizavimo byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 2 d. 2026 m. sausio 29 d. teismo rezoliucija terminas pateikti restruktūrizavimo planą teismui tvirtinti pratęstas iki 2026 m. balandžio 2 d.

2026 m. balandžio 2 d. teisme gautas nemokumo administratorės prašymas pratęsti UAB „Verslo valstija“ terminą pateikti restruktūrizavimo planą iki 2026 m. gegužės 15 d. Prašymas argumentuojamas tuo, kad 2026 m. balandžio 1 d. įvyko UAB „Verslo valstija“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas nutarimo projektas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui; atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai UAB ILTE, Luminor Lizingas UAB ir VMI prie FM pateikė savo pastabas dėl restruktūrizavimo plano projekto, UAB „Verslo valstija“ planuoja koreguoti plano projektą pagal kreditorių pateiktas pastabas ir vėl teikti kreditoriams tvirtinti koreguotą restruktūrizavimo plano projektą.

2026 m. balandžio 7 d. teismui persiųstas nemokumo administratorei adresuotas RUAB „Verslo valstija“ direktoriaus R. P. siūlymas tvirtinti RUAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo planą. Siūlymas motyvuojamas tuo, kad RUAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo plano projektui nepritarė mažuma RUAB „Verslo valstija“ kreditori, dauguma RUAB „Verslo valstija“ kreditorių palankiai vertina RUAB „Verslo valstija“ veiklos perspektyvas bei taikomas finansinių sunkumų įveikimo priemones ir būdus, tiki RUAB „Verslo valstija“ galimybėmis išsaugoti juridinį asmenį ir atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo proceso metu.

2026 m. balandžio 7 d. nutartimi teismas atsisakė pratęsti terminą restruktūrizavimo planui pateikti; įpareigojo restruktūrizuojamą UAB „Verslo valstija“ pateikti teismui: 2025 metų balansą; 2025 metų pelno (nuostolių) ataskaitą; debitorių sąrašus, nurodant įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus; duomenis apie visą turimą turtą; duomenis apie įkeistą turtą; informaciją, duomenis apie išieškojimus ne ginčo tvarka.

Apie teismo posėdžio datą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Restruktūrizavimo byla nutrauktina, keltina bankroto byla.

JANĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta šio įstatymo 106, 107 arba 1111 straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui. Teismas nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu, jeigu tam pritaria kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą. Bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 110 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 dalys). Kaip jau minėta, 2026 m. sausio 29 d. teismo rezoliucija terminas pateikti restruktūrizavimo planą teismui tvirtinti pratęstas iki 2026 m. balandžio 2 d.

Taigi restruktūrizavimo procesą reglamentuojantis įstatymas aiškiai nustato konkrečius restruktūrizavimo plano projekto rengimo bei pateikimo tvirtinti teismui terminus. Taip pat aiškiai nustato ir pasekmes, kylančias restruktūrizavimo plano projekto nepateikus įstatyme nustatytais terminais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad JANĮ 114 straipsnio 1 dalies formuluotė yra imperatyvi – teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai. Kaip matyti iš JANĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo, įstatymų leidėjas nėra suteikęs teismui diskrecijos teisės pasirinkti restruktūrizavimo bylą nutraukti ar ne, atskirai įvertinant termino praleidimo priežastis.

Teismas pažymi, kad viena iš JANĮ restruktūrizavimo administratoriui priskirtų funkcijų restruktūrizavimo proceso metu yra imtis priemonių, jog būtų parengtas, pateiktas tvirtinti ir įgyvendintas restruktūrizavimo planas (JANĮ 103 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau už paties restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas (JANĮ 104 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis), taigi, galiojant ir dispozityvumo principui, kuris reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Taigi, būtent pati bendrovė, atstovaujama nemokumo (restruktūrizavimo) administratorės bei vadovo, įgyvendindama dispozityvumo principą, sprendžia, kokio turinio ir konkrečiai, kada, įstatymo nustatyto termino ribose, pateikti teismui restruktūrizavimo plano projektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-121-450/2022). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminų pobūdį, yra konstatavęs, kad nors šie terminai nustatyti ne procesiniame įstatyme, jie pagal savo pobūdį atitinka procesinio termino sampratą, dėl ko jie nelaikytini naikinamaisiais terminais ir asmenims, praleidusiems restruktūrizavimo plano pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2011).

Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas 2026 m. kovo 12 d. UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo plano projektas, kuriam 2026 m. balandžio 1 d. kreditorių susirinkimas nepritarė. Nemokumo administratorė nurodė, kad restruktūrizavimo planas bus tikslinamas, taip pat teismui persiuntė jai adresuotą atsakovės vadovo siūlymą tvirtinti RUAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo planą. Pažymėtina, kad atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės ir vadovo, nepateikė teismui nei prašymo atnaujinti praleistą terminą restruktūrizavimo planui pateikti, nei prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą.

Kaip anksčiau nutartyje minėta, vienas iš JANĮ numatytų restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų – nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šešių mėnesių maksimalus įstatymo leidžiamas terminas restruktūrizavimo plano pateikimui pateikti yra pasibaigęs, į tai, kad restruktūrizuojama UAB „Verslo valstija“ teismui nepateikė restruktūrizavimo plano projekto, kuriam pritarta šio įstatymo 106, 107 arba 111¹ straipsniuose nustatyta tvarka, yra pagrindas nutraukti UAB „Verslo valstija“ restruktūrizavimo bylą (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, reikia spręsti ir dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį.

Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles.

Iš Juridinių asmenų registrui pateikto bendrovės balanso už 2024 m. matyti, kad bendrovės turtas sudarė 1 357 310 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 1 239 894 Eur, trumpalaikis – 117 416 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 1 487 821 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2024 m. baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 278 116 Eur.

Nagrinėjamu atveju iš paskutinio atsakovės pateikto balanso už 2025 m. matyti, kad 2025 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 890 492 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikio turto vertė – 841 976 Eur, kito trumpalaikio turto vertė – 48516 Eur; bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 467 525 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 601 188 Eur, bendrovės po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 866 337 Eur; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (– ) 577 033 Eur. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2025 m. patyrė 217 164 Eur grynojo nuostolio.

Byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad nors įmonė turi daug turto, tačiau visas nekilnojamas turtas yra įkeistas, ilgalaikio turto masės mažėjimas (nuo 1 239 894 Eur iki 841 976 Eur) yra žymiai reikšmingesnis, negu bendrovės įsipareigojimų (nuo 1 487 821 Eur iki 1 467 525 Eur) ar nuostolių ( nuo 278 116 Eur iki 217 164 Eur ) pokytis. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Bendrovė ilgą laiką, t. y. nuo 2025 m. gegužės mėnesio neatsiskaito su kreditore VMI, skola VMI didėja. Viešų registrų duomenimis įsiskolinimas Sodrai 2026 m. birželio mėnesį sudarė 8484 Eur. Atsakovė pateikė kreditorių sąrašą ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga ne tik VMI ir Sodrai, bet ir kitiems kreditoriams. Atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, kad kai kuriems kreditoriams palyginti nedidelės 150-180 Eur skolos nesumokamos nuo 2017 metų. Aplinkybės, kad atsakovė ilgą laiką yra įsiskolinusi valstybės ir socialinio draudimo biudžetams ir skolos nuolat didėja, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų iš esmės sumažinusi finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nėra pagrindo teigti, kad įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.

Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, darytina išvada, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

Įmonėje šiuo metu dirba du darbuotojai. Atsakovė nurodo, kad gauna pajamų kiekvienų metų antroje pusėje realizavus pasėlius, taip pat gauna išmokas už pasėlius. Teigia, kad atsakovė ieško pelningesnių grūdinių kultūrų eksporto rinkų, ieško trąšų pardavėjų užsienyje, su partneriais sudarė sutartis dėl birių krovinių pervežimo paslaugų teikimo ir darbuotojų nuomos, kad sutartys galioja iki2030 m. liepos 31 d., tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji šiuo metu aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, kad bent iš dalies vykdo mokestines prievoles. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės sėkmingą ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuotina, kad ji negali būti laikoma gyvybinga ir jos išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

Įvertinęs byloje esančius bei nustatytus duomenis teismas daro išvadą, jog UAB „Verslo valstija“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, todėl UAB „Verslo valstija“ keliama bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 34 straipsnio 7 dalimi, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą turi būti paskirtas nemokumo administratorius. Atsakovės nemokumo administratore skiriama V. P., nemokumo administratorių sąrašo eilės Nr. N-FA0184. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė nagrinėjamoje byloje atrinkta vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647. Byloje nėra duomenų, kad šios administratorės skyrimas nemokumo administratore pažeistų įmonės, kitų kreditorių interesus, neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorę neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratorei nustatytinas 7000 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuojamas bendrovės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 110, 114 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valstija“ restruktūrizavimo bylą.

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valstija“ (juridinio asmens kodas 302774990, buveinės adresas Palašmenio k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav.) bankroto bylą.

UAB „Verslo valstija“ nemokumo administratoriumi paskirti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorių sąrašo eilės Nr. N-FA0184, (duomenys neskelbtini))..

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei V. P. 7000 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti „Verslo valstija“ (juridinio asmens kodas 302774990, buveinės adresas Palašmenio k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav.) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Priimtą nutartį išsiųsti UAB „Verslo valstija“ vadovui R. P. ir nemokumo administratorei A. M., paskirtai nemokumo administratorei V. P., Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, antstolei I. E..

Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui VSDF Kauno skyriui.

Įpareigoti nemokumo administratorę apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.