Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieškovo V. S. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Respublikinės Kauno ligoninės Marių sektoriui ir Aleksoto skyriui dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teisme 2026 m. gegužės 12 d. gautas ieškovo V. S. (toliau – ir ieškovas) ieškinys, kuriuo prašoma: 1) priteisti iš bendraatsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Respublikinės Kauno ligoninės 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už priverstinį hospitalizavimą (ypač priverstines vaistų intervencijas), neteisėtą gydymą ir jo sukeltas šalutines pasekmes sveikatai, reputacijos ir psichologinės sveikatos pažeidimą, gyvenimo galimybių atėmimą, baimės ir nesaugumo jausmą dėl bejėgiškos būklės sukėlimo, patirtų kankinimų beprasmiškai paskirtu gydymu ir visiško bejėgiškumo ir beteisiškumo būklės sukėlimu, taikant medicininį smurtą Marių ir Aleksoto psichiatrinėse ligoninėse; 2) ieškovą gydžiusius medikus įpareigoti panaikinti jo sveikatos būklės neatitinkančią diagnozę ir su šia diagnoze susijusio gydymo įrašus, atstatant ieškovo padėtį į iki pažeidimų buvusią; 3) skirti ieškovui nepriklausomą ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę; 4) apklausti liudytoją A. S.; 5) priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė, kad ieškovo ieškinys turi trūkumų: nepateikti atstovavimą pagrindžiantys įrodymai, ieškinys pareikštas netinkamai bendraatsakovei, nepateikti įrodymai apie privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos laikymąsi dėl dalies ieškinio reikalavimų, todėl nustatė 10 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad 2026 m. gegužės 18 d. nutartis ieškovo atstovei išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) 2026 m. gegužės 18 d. Ieškovas ar jo atstovė per teismo nustatytą terminą 2026 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti naują teisingą sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu, nes teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nebuvo galimybės pašalinti dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos sutrikimų, kurie tęsiasi nuo 2026 m. gegužės 28 d., ir ši aplinkybė yra visuotinai žinoma. Dėl šios priežasties ieškovas neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga ir su nutartimi, kuria nustatyti ieškinio trūkumai. Kadangi nutartis technologiškai nebuvo pasiekiama, o ieškovas iš atminties negalėjo tiksliai pašalinti visų trūkumų, todėl laukė, kol sutrikimai baigsis.

Teismo nutartis yra formali ir neatliepia civilinio proceso tikslų, nes ieškovo teises apriboja visiškai neatsižvelgiant į objektyviai pateisinamas aplinkybes. Valstybės institucijų atsakomybę dėl nesutvarkytos Lietuvos teismų informacinės sistemos perkėlė ieškovui ir taip užkirto jam kelią į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir jam grąžintas dėl to, kad per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesinio dokumento (šiuo atveju – ieškinio) trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.

Dėl pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).

Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus bendruosius reikalavimus. Reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Taigi, viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, o šiam to nepadarius yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Teismų praktikoje pažymima, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškinį V. S. vardu teismui per EPP 2026 m. gegužės 12 d. pateikė jo atstove pagal įgaliojimą save nurodžiusi A. S. (reg. Nr. CBP-543). Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti: 1) pateikti teismui atstovavimą pagrindžiančius dokumentus; 2) patikslinti ieškinį, pasirenkant tinkamą atsakovą; 3) pateikti teismui įrodymus, kad dėl ieškinio reikalavimų dalies buvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčų sprendimų tvarkos. Nurodyta nutartis per EPP 2026 m. gegužės 18 d. išsiųsta ieškinį ieškovo vardu pateikusiai A. S.. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatomis, laikoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartis ieškovui atstovaujančiai A. S. įteikta 2026 m. gegužės 19 d. Taigi, teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatytas ieškinio trūkumams pašalinti 10 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, suėjo 2026 m. gegužės 29 d. (CPK 73 straipsnio 2, 3 dalys). Skundžiama nutartis, kuria ieškovo ieškinį nutarta laikyti nepaduotu nepašalinus 2026 m. gegužės 18 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, priimta 2026 m. birželio 8 d.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nebuvo galimybės pašalinti dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) sutrikimų, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį skundžiama nutartimi nepagrįstai laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, šie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

Nuo 2026 m. birželio 1 d. pradėjo veikti naujoji Lietuvos teismų informacinė sistema (toliau – ir LITEKO II). Nuo 2026 m. gegužės 28 d. 17.00 val. nebuvo galimybės prisijungti prie senosios teismų informacinės sistemos LITEKO. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad nuo 2026 m. gegužės 28 d. 17.00 val. yra Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei EPP veikimo sutrikimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos veikimo sutrikimų ieškovo atstovė negalėjo identifikuoti teismo nustatytų ieškinio trūkumų, nes negalėjo susipažinti su nutartimi.

Jau nurodyta, kad 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, kopija ieškovui atstovaujančiai A. S. per EPP buvo išsiųsta nutarties priėmimo dieną – 2026 m. gegužės 18 d., atitinkamai laikoma įteikta 2026 m. gegužės 19 d., o nutartyje teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti suėjo 2026 m. gegužės 29 d. Nors teismų informacinės sistemos LITEKO ir LITEKO II veiklos sutrikimai prasidėjo 2026 m. gegužės 28 d. 17.00 val., t. y. dar nesibaigus teismo nustatytam terminui ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau nurodytos nutarties kopija ieškovui atstovaujančiai A. S. buvo įteikta dar 2026 m. gegužės 19 d., t. y. iki aptartų informacinės sistemos sutrikimų. Tokie bylos duomenys patvirtina, ieškovui atstovaujanti A. S. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria nustatyti siekiamo paduoti ieškinio trūkumai, gavo ir su jos turiniu turėjo galimybę susipažinti iki Lietuvos teismų informacinės sistemos sutrikimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apie galimus Lietuvos teismų informacinės sistemos veikimo sutrikimus, susijusius su naujosios LITEKO II sistemos paleidimu, buvo pranešta dar 2026 m. gegužės 14 d., kartu prašant vartotojus savo paskyrose iki 2026 m. gegužės 28 d. 14.00 val.: peržiūrėti teismui skirtų dokumentų juodraščius, esant poreikiui juos išsiųsti teismui arba išsisaugoti savo kompiuteriniuose įrenginiuose; apmokėti aktualias prievolės, žyminio mokesčio mokėjimo užduotis; esant poreikiui išsisaugoti iki 2023 m. sausio 1 d. išnagrinėtų bylų visus dokumentus savo kompiuteriniuose įrenginiuose. EPP vartotojų paprašyta, planuojant savo veiklą įsivertinti galimų sutrikimų riziką, imtis organizacinių priemonių veiklos tęstinumui užtikrinti.

Ieškinys ieškovo vardu buvo pateiktas per EPP, taigi, kaip ieškovo atstovė veikusi A. S. jau nuo 2026 m. gegužės 14 d. žinojo (turėjo žinoti) apie galimų sistemos veikimo sutrikimų riziką ir, būdami apdairi bei rūpestinga, galėjo tai įsivertinti bei pasirengti procesinius dokumentus teismui pateikti vienu iš alternatyvių būdų. Jeigu paskutinėmis termino dienomis nebuvo galimybės per EPP pateikti teismui pareiškimo dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ir teismo nurodytų dokumentų, buvo galimybė tai padaryti kitais dokumentų pateikimo teismui būdais.

Pagal Teisėjų tarybos viešais kanalais pateiktas rekomendacijas, jeigu dėl nurodytų sutrikimų nepavyksta pateikti procesinių dokumentų per EPP sistemą, siūloma naudotis kitais teisės aktuose numatytais dokumentų pateikimo teismui būdais: pristatyti dokumentus tiesiogiai į teismą; siųsti dokumentus paštu; siųsti dokumentus teismo elektroninio pašto adresu, kai jie pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu; pateikti dokumentus per E. pristatymo sistemą – https://epristatymas.lt.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvo siekta pašalinti ieškinio trūkumus per teismo nustatytą terminą. Atskirajame skunde taip pat nenurodyta, kad nuo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties įteikimo (2026 m. gegužės 19 d.) iki 2026 m. gegužės 28 d., kai prasidėjo visuotinai žinoma situacija dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos veikimo sutrikimo, ieškovo atstovė dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės imtis 2026 m. gegužės 18 d. nutartyje įvardytų ieškinio trūkumų pašalinimo.

Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį, kuria, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu, priėmė tik 2026 m. birželio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei nuo teismo nustatyto trūkumams pašalinti termino pabaigos, tačiau per šį laiką iš ieškovo (jo) atstovės negauta duomenų apie ieškinio trūkumų pašalinimą. Akcentuotina tai, kad atskirajame skunde nekvestionuojami 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai, tačiau jų pašalinimą pagrindžiantys įrodymai teismui nepateikti. Paduodant atskirąjį skundą nepridėta įrodymų, kad yra parengtas pagal 2026 m. gegužės 18 d. nutartyje pateiktus nurodymus patikslintas ieškinys, nepridėti teismo nurodyti pateikti dokumentai.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad atskirojo skundo argumentai nepagrindžia, jog būtent LITEKO, LITEKO II ir EPP veikimo sutrikimai, atsiradę nuo 2028 m. gegužės 28 d. 17.00 val., esmingai sukliudė ar atėmė galimybę pašalinti teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus per teismo nustatytą terminą.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, teisingai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.