Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026 m. liepos 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei ATS1 dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista valstybės vardu įregistruoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklype Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).

Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 52 punktas).

Nors iš atsakovės atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė šio prašymo nepagrindė. Be to, atskirajame skunde atsakove pakankamai aiškiai išdėstė argumentus, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas išspręstas teisingai, todėl žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Atsakovei nepagrindus išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Taigi, prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą ar kitą turtą visuomenės poreikiams leidžiama paimti tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ypatumai ir tvarka įtvirtinti Žemės įstatyme. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje bei šios dalies 4 papunktyje nustatyta, kad žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą <...> tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais, ar specialiosios paskirties projektus, tenkinant viešąjį interesą reikalinga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-464/2026).

Žemės įstatymo 47 straipsnio 5–8 dalyse yra aptarta tvarka ir taisyklės, kurios aktualios tais atvejais, kai paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai ir žemės savininkams nepavyksta taikiai susitarti dėl atlyginimo, mokėtino už visuomenės poreikiams paimamą žemę, dydžio, ginčui persikėlus į teismą. Taigi, pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 ir 8 dalyse įtvirtintas ir nagrinėjamam klausimui aktualias taisykles, teismas, visų pirma, priima nutartį, kuria išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius bei įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalis). Priėmęs nurodytą nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis).

Nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjimas iš esmės vyksta dviem etapais, kurių pirmame yra išsprendžiamas klausimas, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius bei įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Antrame etape teismas toliau nagrinėja ginčą dėl kompensacijos dydžio iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-938-790/2021, 11 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja nė viena iš būtent pirmame etape vertintinų aplinkybių, kurią nustačius leidimas įregistruoti ginčo žemės sklypą valstybės vardu galėtų būti neišduotas. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalį teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Atskirajame skunde nurodoma, kad byloje nėra pakankamai aiškių žemės sklypo techninių sprendinių, nėra pilno techninio projekto, aiškios vietinės reikšmės kelio kategorijos, tikslių atstumų nuo planuojamos infrastruktūros iki esamo pastato, aiškių būsimos apsaugos zonos ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo teiginiai, nėra teisiškai aktualūs. Tokie teiginiai nesuponuoja išvados, kad egzistuoja bent viena Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta kliūtis įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu. Atsakovė neginčija, kad ginčo žemės sklypo vertinimas yra atliktas, o jį atlikus ataskaitoje nurodyta pinigų suma, kaip atsakovės turtinių ir kitų praradimų kompensacija, jau yra pervesta į notarės depozitinę sąskaitą. Svarba, o kartu ir neatidėliotinas poreikis paimti atsakovei priklausantį žemės sklypą visuomenės poreikiams patenkinti, yra nustatyti atlikus kitas Žemės įstatyme numatytas procedūras bei priėmus atitinkamus sprendimus (administracinius aktus), su kuriais nesutikdama, atsakovė galėjo juos skųsti administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atskirojo skundo argumentai, kad teismas neįvertino šulinio perkėlimo ar naujo šulinio įrengimo (duomenys neskelbtini), nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad klausimai, susiję su kompensacija, jos dydžiu bei proporcingumu turto savininko praradimams, nagrinėjami jau antrame nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams proceso etape, o skundžiama nutartimi buvo išspręstas klausimas, patenkantis į pirmą etapą, t. y. leidimo davimas įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai netyrė ir nevertino žemės sklype esančio turto praradimo aplinkybių bei galimų jos nuostolių ir ar tai proporcinga jos teisių ribojimui.

Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T11-161 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė patvirtinti vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. KL1412 (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize. Vietinės reikšmės kelio (gatvės) Nr. KL1412 (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas su žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizėje. Jos įvade nurodyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybė planuoja rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini), sprendžiant susisiekimo klausimą ir užtikrinant darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje. Analizėje nurodyta, kad esamos padėties analizė parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimas paimant žemę visuomenės poreikiams yra reikalingas siekiant gyvendinti vietinės reikšmės kelio (gatvės) KL-1412 (duomenys neskelbtini) (atkarpos nuo 0,00 km iki 2,704 km) susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano sprendinius (1 išvada). Alternatyvus sprendinys – nevykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos yra netinkamas, kadangi nebūtų užtikrintos darnaus judumo sąlygos (2 išvada). Siūlomo sprendinio analizė parodė, kad rekonstravus gatvę, sumažės kelionės laiko, kelių transporto priemonių eksploatacinės, avaringumo, triukšmo taršos sąnaudos. Įrengti šaligatviai užtikrins saugias ir patrauklias eismo sąlygas dviratininkams ir pėstiesiems, o tokio judumo paskatinimas atneš papildomą ekologinę naudą, kuri šiuose skaičiavimuose nebuvo įvertinta ir sudaro projekto ekonominės naudos rezervą (3 išvada).

Taigi, iš atsakovės paimamas žemės sklypas yra skirtas visuomenės poreikiams, susijusiems su transporto eismo saugumo užtikrinimu, transporto maršrutų optimizavimu ir kitų visuomenės poreikių užtikrinimu, kitaip tariant, su eismo Klaipėdos rajone kokybės gerinimu. Atitinkamai, būtent toks visuomenės interesas lemia ir didelę šio proceso operatyvumo svarbą, neatidėliotinai išsprendžiant privataus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimą.

Atsakovės vertinimu, klausimas dėl leidimo įregistruoti žemės sklypą visuomenės poreikiams negalėjo būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo dienos arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Taigi, specialiame Žemės įstatyme numatyta, kad teismas priima nutartį dėl leidimo įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, tačiau ginčo teisena šiam klausimui išspręsti nėra įstatyme numatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai klausimą leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą išsprendė rašytinio proceso tvarka.

Atsakovė atskirajame skunde prašo sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo.

Pagal CPK 279 pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. <...>Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

Pažymėtina, kad atsakovei apskundus Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 11 d. nutartį, ji neįsiteisėjo, todėl ši nutartis iki atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacine tvarka negalėjo būti vykdoma. Taigi, klausimas dėl skundžiamos nutarties vykdymo sustabdymo iki atskirojo skundo išnagrinėjimo nespręstinas.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.