- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- e2-272-464/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01534-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- P. B.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. B. (P. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui P. B. dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2025 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1PV-53-(1.2 E.) nurodytą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – Nekilnojamojo turto registras) valstybės vardu ir pradėti naudoti šį turtą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nurodytiems tikslams (keliui įrengti (Mykolo Lietuvio gatvei tiesti) Vilniuje) bei leisti teismo nutartį vykdyti skubiai;
1.2. nustatyti 2 040 Eur atlyginimo dydį už atsakovui P. B. priklausančio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams.
2. Nurodė, kad atsakovui P. B. nuosavybės teise priklauso 0,0032 ha ploto žemės sklypas, esantis buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, kuris patenka į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A30-1195/20 ,,Dėl apie 26,16 ha teritorijos detaliojo plano tvirtinimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti“ suplanuotos įrengti Mykolo Lietuvio gatvės ribas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1218² nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos vadovą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus (jų dalis), patenkančius į Mykolo Lietuvio gatvės ribas. Rekonstravus gatvę būtų sukurta iš esmės nauja radialinė gatvių jungtis, kuri sujungtų miesto Vakarinį aplinkkelį iš vienos pusės ir Mokslininkų g. iš kito pusės. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2024 m. liepos 25 d. priėmė įsakymą Nr. 1PV-13-(1.2 E.), kurio pagrindu buvo pradėtos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bei nustatyta, kad atsakovo sklypas reikalingas visuomenės poreikiams. Aptarti sprendimai nebuvo nuginčyti, todėl ieškovė prašo leisti įregistruoti atsakovui priklausantį žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti nurodytiems tikslams. Atlikus vertinimą buvo nustatyta, kad žemės sklypo vertė yra 1 320 Eur, o nuostoliai, susiję su komercinės veiklos nutraukimu, 720 Eur. Ieškovė 2025 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 2 040 Eur, skirtus atsiskaityti su atsakovu, į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės depozitinę sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi patenkino ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymą – leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2025 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1PV-53-(1.2 E.) nurodytą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį turtą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendime nurodytiems tikslams (keliui įrengti (Mykolo Lietuvio gatvei tiesti) Vilniuje).
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 47 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams tik jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Teismo vertinimu, nė vienas iš aptartų pagrindų atsisakyti išduoti tokį leidimą nenustatytas.
5. Tai, kad egzistuoja neatidėliotina svarba pradėti naudoti iš atsakovo paimtą žemės sklypą ieškovės nurodytai naujai gatvei tiesti, patvirtina su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2025 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1PV-53-(1.2 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (keliui įrengti (Mykolo Lietuvio gatvei tiesti) Vilniuje“ nustatyta, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas 0,0032 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita) paimtinas visuomenės poreikiams. Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr.1-1218 „Dėl žemės sklypų (jų dalių) Mykolo Lietuvio gatvės ribose paėmimo visuomenės poreikiams“ ir jo priedų teismas nustatė, kad turto paėmimo tikslas yra patenkinti viešąjį interesą ir įgyvendinti susisiekimo infrastruktūros projektą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 30-1195/20 „Dėl apie 26,16 ha teritorijos detaliojo plano tvirtinimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti“.
6. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad buvo parengta atsakovo visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaita. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2025 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1PV-53-(1.2 E.) nustatyta, kad nuostolių dėl žemės sklypo pagal paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo 2025 m. balandžio 8 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 25/308 NT, parengtą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Apus turtas“ turto vertintojos I. P., paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 2 040 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 1 320 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams (ūkinės komercinės veiklos nutraukimas ar apribojimas), dydis – 720 Eur. Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų lėšų pervedimo nurodymų (Nr. 1843979 ir Nr. 1843980) teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos įsakymuose paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos kompensuotinos sumos yra pervestos į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Erikos Matusevičiūtės-Lukšienės depozitinę sąskaitą.
7. Taigi, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad nė viena Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje numatyta sąlyga, dėl kurios negalėtų būti leista įregistruoti paimto visuomenės poreikiams iš atsakovo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti įsakyme paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, neegzistuoja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas P. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartį ir prašymo netenkinti, iki kol nebus išspręstas ginčas dėl įvažiavimo į garažą, nuostolių ir žalos atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai neįvertino tokių aplinkybių, kad, leidus paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, bus nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės. Paėmus ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams ir pradėjus jį naudoti keliui, atsakovas praras vienintelį įvažiavimą į savo gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini).
8.2. Ribojant asmens nuosavybės teises turi būti laikomasi proporcingumo principo, tačiau teismas šį principą pažeidė. Leidžiant įregistruoti sklypą valstybės vardu ir pradėti jo naudojimą, padaroma negrįžtama žala atsakovo nuosavybei, nes jis praras patekimą prie namo ir garažo. Šios žalos galėjo būti išvengta, jeigu ieškovė būtų užtikrinusi alternatyvų įvažiavimą ar kitaip apsaugotų atsakovo interesus.
8.3. Pagrindo klausimą spręsti neatidėliotinai nebuvo, nes nėra užtikrinta atsakovo teisė patekti į jam priklausantį turtą. Pirmiausia turi būti išspręstas žalos atlyginimo klausimas, o ne išduotas leidimas žemės sklypui paimti.
Atsiliepimas
9. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
9.1. Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais. Nė vienas iš sprendimų, kuriais buvo nuspręsta paimti atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams, nebuvo apskųstas, todėl atsakovas neturi teisės šioje byloje kvestionuoti žemės sklypo paėmimo tikslingumo ir (ar) proporcingumo.
9.2. Atsakovo argumentai dėl galimai prarandamo įvažiavimo į jam nuosavybės teise priklausančius statinius, jeigu jie būtų įrodyti, galėtų būti vertinami nustatant atlyginimo už paimamą turtą visuomenės poreikiams dydį. Šioje proceso stadijoje atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, todėl ir tokie atsakovo argumentai nesudarė pagrindo teismui atsisakyti leisti registruoti ginčo sklypą valstybės vardu.
9.3. Ieškovė įvykdė pareigą pagrįsti visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą ir neatidėliotiną poreikį įgyvendinti trūkstamos susisiekimo infrastruktūros plėtrą. Be to, dėl žemės sklypų, paimtų visuomenės poreikiams Mykolo Lietuvio gatvės tiesimui, kurių savininkai nesutiko su ieškovės pasiūlytu atlyginimo dydžiu, iš viso buvo iškeltos 9 civilinės bylos ir visose šiose civilinėse bylose buvo leista gatvės tiesimui reikalingus žemės sklypus registruoti valstybės vardu. Taigi, neatidėliotinas poreikis egzistuoja ir jau buvo konstatuotas kitose civilinėse bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų
10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. kovo 16 d. gauti apelianto P. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis tiek pakartojo atskirajame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiama 2026 m. vasario 5 d. nutartimi argumentus, tiek ir nurodė naujus argumentus. Apeliantas su rašytiniais paaiškinimais pateikė ir naujus įrodymus – sklypo planą ir nuotraukas, kuriose užfiksuotas gyvenamasis namas, garažas ir kelias prie jų.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 302 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniam procesui yra taikomos tik tos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, kurios neprieštarauja CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms specialioms apeliacinio proceso taisyklėmis. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, įtvirtintus draudimus bei ribojimus.
12. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti jau negali būti priimami. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis papildomai išdėsto atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami dar ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimus į juos.
13. Apeliantas, rašytiniuose paaiškinimuose nurodydamas naujus nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus, nepagrįstai siekia papildyti savo atskirąjį skundą, kuriam pateikti procesinis terminas jau yra pasibaigęs, naujais argumentais. Todėl nei rašytiniai paaiškinimai, nei su jais pateikti įrodymai, kurių apeliantas net ir neprašė priimti bei nenurodė ir neįrodinėjo CPK 314 straipsnyje nustatytų išimtinių aplinkybių, kurioms esant gali būti priimti nauji apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, nepriimami.
Dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą valstybės vardu
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. 100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą ar kitą turtą visuomenės poreikiams leidžiama paimti tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.
15. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ypatumai ir tvarka įtvirtinti Žemės įstatyme. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje bei šios dalies 4 papunktyje nustatyta, kad žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą <...> tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais, ar specialiosios paskirties projektus, tenkinant viešąjį interesą reikalinga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams.
16. Žemės įstatymo 47 straipsnio 5–8 dalyse yra aptarta tvarka ir taisyklės, kurios aktualios tais atvejais, kai paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai ir žemės savininkams nepavyksta taikiai susitarti dėl atlyginimo, mokėtino už visuomenės poreikiams paimamą žemę, dydžio, ginčui persikėlus į teismą. Taigi, pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 ir 8 dalyse įtvirtintas ir nagrinėjamam klausimui aktualias taisykles, teismas, visų pirma, priima nutartį, kuria išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius bei įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalis). Priėmęs nurodytą nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis).
17. Nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjimas iš esmės vyksta dviem etapais, kurių pirmame yra išsprendžiamas klausimas, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius bei įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Antrame etape teismas toliau nagrinėja ginčą dėl kompensacijos dydžio iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-938-790/2021, 11 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išspręstas visuomenės poreikių patenkinimu suinteresuotos institucijos, t. y. ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, prašymas leisti apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą (žemės sklypą), kuris paimtinas visuomenės poreikiams, susijusiems su kelių infrastruktūra, įregistruoti valstybės vardu, teisėtumo klausimą. Nutartis, be kita ko, kvestionuojama argumentais, kad visų pirma turėjo būti išspręstas žalos, kurią patirs ieškovas visuomenės poreikių tenkinimui paėmus jam priklausantį 0,0032 ha ploto žemės sklypą, kurį jis naudoja privažiavimui prie namo ir garažo, atlyginimo klausimą. Tokia apelianto pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo.
19. Apeliantas nepagrįstai sutapatina teismų praktikoje išskiriamus tokios kategorijos bylų nagrinėjimo etapus ir aplinkybes, kurios turi būti nustatomos bei įvertinamos kiekviename iš tų etapų. Klausimai, susiję su kompensacija, jos dydžiu bei proporcingumu turto savininko praradimams, nagrinėjami jau antrame nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams proceso etape, o skundžiama nutartimi buvo išspręstas klausimas, patenkantis į pirmą etapą, t. y. leidimo davimas įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai netyrė ir nevertino to, ar ieškovės nustatytas kompensacijos dydis, atsižvelgiant į visuomenės poreikiams paimto turto vertę bei galimus apelianto nuostolius, yra teisingas ir proporcingas jo teisių ribojimui.
20. Apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja nė viena iš būtent pirmame etape vertintinų aplinkybių, kurią nustačius leidimas įregistruoti ginčo žemės sklypą valstybės vardu galėtų būti neišduotas. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalį teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
21. Apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad, patenkinus ieškovės prašymą, jis praras vienintelį privažiavimą prie jam nuosavybės teise priklausančio ir su visuomenės poreikiams paimtu žemės sklypu besiribojančio kito nekilnojamojo turto – garažo ir namo, šioje proceso stadijoje nėra teisiškai aktualūs. Tokie teiginiai nesuponuoja išvados, kad egzistuoja bent viena Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta kliūtis įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu. Apeliantas neginčija, kad ginčo žemės sklypo vertinimas yra atliktas, o jį atlikus ataskaitoje nurodyta pinigų suma, kaip apelianto turtinių ir kitų praradimų kompensacija, jau yra pervesta į notarės depozitinę sąskaitą. Svarba, o kartu ir neatidėliotinas poreikis paimti apeliantui priklausantį žemės sklypą visuomenės poreikiams patenkinti, yra nustatyti atlikus kitas Žemės įstatyme numatytas procedūras bei priėmus atitinkamus sprendimus (administracinius aktus), su kuriais nesutikdamas, apeliantas galėjo juos skųsti administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
22. Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1218, be kita ko, nusprendė: prašyti Nacionalinės žemės tarnybos vadovą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus (jų dalis), patenkančius į Mykolo Lietuvio gatvės ribas, iš jų ir atsakovui priklausantį žemės sklypą; patvirtinti žemės sklypų (jų dalių), patenkančių į Mykolo Lietuvio gatvės ribas, galimybių studijos sąnaudų ir naudos analizę. Savivaldybės įmonės ,,Vilniaus planas“ 2021 m. rugsėjo 16 d. galimybių studijos sąnaudų ir naudos analizėje ir jos išvadose, be kita ko, nurodyta, kad Mykolo Lietuvio gatvė (B kategorijos gatvė), jungianti Ukmergės g. (B kategorijos gatvę), Vakarinį aplinkkelį (A kategorijos gatvę), kurios jungiasi su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A2 ,,Vilnius–Ryga“, su Santariškėmis ir Geležinio Vilko g., kurios Molėtų pl. jungiasi su valstybinės reikšmės magistraliniu A14 ,,Vilnius–Utena“, todėl ji yra svarbi ne tik Vilniaus miestų gatvių tinklui, bet ir valstybinės reikšmės kelių susijungimo kontekste. Mykolo Lietuvio g. numatomas svarbus vaidmuo transporto srautų paskirstyme ir tranzitinio transporto srautų nukreipime nuo miesto tankiai urbanizuotų teritorijų (1 išvada). Be to, dėl spindulinės miesto gatvių tinklo struktūros tiek visame mieste, tiek šiaurinėje miesto dalyje ypatingai trūksta gatvių, išsidėsčiusių radialine kryptimi miesto centro atžvilgiu, todėl nežiūrint pažemintos Mykolo Lietuvio gatvės projektinės kategorijos, gatvės plėtros svarba išlieka. Rekonstruojant gatvę būtų sukurta iš esmės nauja radialinė gatvių jungtis, kuri sujungtų miesto Vakarinį aplinkkelį iš vienos pusės ir Mokslininkų g. iš kitos. Būtų padidintas magistralinių gatvių tankumas ir pralaidumas, atsirastų galimybės efektyvesniam transporto maršrutų optimizavimui, transporto ridos sumažinimui, avaringumo sumažinimui, naujų visuomeninių transporto maršrutų atsiradimui (8 išvada). Analizėje nurodyta ir tai, kad atsižvelgiant į miesto strategiją, analizuojamoje teritorijoje, būtina sklypus (jų dalis) paimti visuomenės poreikiams, kas leistų įgyvendinti susisiekimo infrastruktūros projektą, o tai būtina sąlyga patenkinti esamus visuomenės poreikius (9 išvada).
23. Taigi, iš apelianto paimamas žemės sklypas yra skirtas visuomenės poreikiams, susijusiems su transporto eismo saugumo užtikrinimu, transporto maršrutų optimizavimu ir kitų visuomenės poreikių užtikrinimu, kitaip tariant, su eismo Vilniaus mieste kokybės gerinimu. Atitinkamai, būtent toks visuomenės interesas lemia ir didelę šio proceso operatyvumo svarbą, neatidėliotinai išsprendžiant privataus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimą. Naujo privažiavimo prie apeliantui priklausančio namo bei garažo klausimai, kaip minėta pirmiau, šioje proceso stadijoje nespręstini.
24. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.