Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Lietuvos Kalėjimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Teismas, vertindamas ieškovo argumentus dėl netinkamos pooperacinės priežiūros, nurodė, kad ieškovą išrašant iš LSMU KK po atliktos operacijos, jam buvo pateiktos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos. Teismas iš liudytojų parodymų nustatė, kad medicinos darbuotojai negalėjo vykdyti gydytojo rekomendacijų dėl pooperacinės priežiūros, nes ieškovas atsisakydavo atvykti į Kybartų sektoriaus medicinos punktą perrišimams, reikalaudavo, jog medicinos darbuotojai ateitų pas jį į kamerą (gyvenamąją vietą būryje) ir kameroje perrištų žaizdą, tačiau, pasak teismo, perrišimus galima atlikti tik medicinos punkte, kuriame yra tvarstomasis kabinetas.

Teismas dėl ieškovo teiginių, kad jis negalėjo atvykti į medicinos punktą žaizdos perrišimui, nes jam nebuvo išduoti ramentai, pažymėjo, jog byloje rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti faktines aplinkybes, kada ir kokie jam buvo išduoti ramentai, nėra, o ieškovo ir liudytojų paaiškinamai apie šių priemonių išdavimą yra skirtingi. Teismas, vertindamas, ar ramentų neišdavimas buvo priežastis, lėmusi ieškovo negalėjimą atvykti į medicinos punktą sveikatos priežiūros paslaugoms (perrišimams) gauti, atsižvelgė į tai, kad ieškovas nėra nurodęs medicinos darbuotojams, jog negali atvykti į medicinos punktą medicininėms paslaugoms gauti dėl to, kad jam nėra suteikti ramentai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų prašęs ramentų, bet jie nebūtų išduoti. Be to, nėra duomenų, kad jis kreipėsi į kolonijos pareigūnus dėl pagalbos nuvykti į medicinos punktą suteikimo. Priešingai, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, ieškovas pageidavo, kad medicininės paslaugos jam būtų teikiamos jo gyvenamojoje vietoje (kameroje), kurioje sąlygos pooperacinių žaizdos tvarstymui nėra tinkamos. Aplinkybė, kad kameroje sąlygos tokioms procedūroms atlikti nėra tinkamos, konstatuota Komisijos eksperto išvadose. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą nuspręsti, kad ieškovo atsisakymas vykti į medicinos punktą žaizdos perrišimui buvo nulemtas ne objektyvios priežasties – negalėjimo judėti, neturint ramentų, o subjektyvaus ieškovo pageidavimo, jog šios paslaugos jam būtų teikiamos jo gyvenamojoje vietoje (kameroje). Ieškovas nurodė, kad siūlus išsiėmė pats su kito nuteistojo pagalba, o, praėjus apie penkioms dienoms po siūlų išėmimo, žaizda supūliavo. Infekcijos atsiradimas po siūlų išėmimo, kurį atliko pats ieškovas su kito nuteistojo pagalba, leido teismui nuspręsti, jog tokie ieškovo veiksmai turėjo įtakos tam, kad žaizda buvo užkrėsta dėl nepritaikytoje aplinkoje, nenaudojant sterilių instrumentų, atlikto siūlų pašalinimo. Komisijos eksperto išvadose nurodoma, kad ieškovo pageidavimai perrišti žaizdą kameroje turėjo lemiamos reikšmės įvykti komplikacijai po 2021 m. birželio 16 d. operacijos – infekcijos patekimui.

Teismas, atmesdamas ieškovo teiginius, kad po operacijos jis buvo sugrąžintas į būrį, nors pataisos namuose buvo laisvų ligoninės lovų, kur jis galėjo būti patalpintas, kaip nepagrįstus, nurodė, jog byloje yra pateiktas šeimos gydytojo G. K. rašytinis paaiškinimas, pateiktas Komisijai, kuriame įvardyta, kad, 2021 m. birželio 3 d. ieškovui patyrus sunkią traumą, jis buvo pristatytas į Vilkaviškio ligoninę, o iš ten, įvertinus būklę, į LSMUL KK, kur pacientas buvo stacionarizuotas traumatologijos skyriuje. Kadangi (duomenys neskelbtini) buvo labai sutinusi, pastebėtos pūslės, operacija atidėta. Kybartų sektoriaus apsaugos viršininkas kreipėsi į šeimos gydytoją, prašydamas suderinti S. Š. guldymą į LAVL Pravieniškėse. Leidimas ieškovą pervežti į LAVL Pravieniškėse buvo gautas. Tačiau S. Š. vykti į LAVL Pravieniškėse kategoriškai atsisakė, teigdamas, kad į LAVL nevažiuos, nes ten negalima rūkyti. Nuteistasis buvo grąžintas į Kybartų sektorių. Po atliktos operacijos pacientui vėl buvo primygtinai rekomenduojama vykti į LAVL, kur jam Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje būtų suteikta reikalinga pooperacinė priežiūra. Juo labiau kad į LAVL Konsultacijų skyrių kiekvieną savaitę atvyksta kvalifikuotas ortopedas–traumatologas. Pacientas buvo įspėtas, kad Marijampolės kalėjimo Kybartų sektoriuje užtikrinti pilnavertę sveikatos priežiūrą galimybių nebus. Nepaisant įkalbinėjimų, S. Š. kategoriškai pareikalavo jį grąžinti į Kybartų sektorių. Tokias pačias aplinkybes šeimos gydytojas G. K. nurodė ir teismo posėdžio metu jį apklausus liudytoju. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateiktas ieškovo rašytinis 2021 m. birželio 6 d. pareiškimas, kuriuo jis atsisako vykti į LAVL ir nurodo, jog sutinka gyventi paskirtame būryje Kybartų sektoriuje. Teismo vertinimu, įvardytas ieškovo rašytinis pareiškimas paneigia jo išsakytus teiginius, kad nėra jo atsisakymą vykti į LAVL patvirtinančio parašo bei grąžinimo į Kybartų sektorių atveju tikėjosi gauti vietą, skirtą ligoniams, t. y. laisvą palatos lovą. Pasak teismo, ieškovo išsakyti teiginiai, kad į LAVL atsisakė vykti dėl pareigūno įkalbinėjimo yra nepagrįsti. Kita vertus, pats ieškovas nėra nuoseklus, nes tuo pačiu teigė, kad atsisakymas vykti į LAVL buvo nulemtas negalėjimo žiūrėti televizijos ir netinkamo maisto, o pagal šeimos gydytojo pateiktą informaciją, atsisakymas vykti į LAVL buvo nulemtas to, jog ten negalima rūkyti.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai objektyviai pagrindžia, kad ieškovui buvo suteikta tinkama medicininė pagalba, o dalies medicininės pagalbos negavimą nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 19 d. lėmė paties ieškovo veiksmai.

Teismas, įvertinęs gydytojo eksperto pateiktus atsakymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažino, kad ieškovui išsivysčiusios ligos: (duomenys neskelbtini) yra patirtos traumos ir paciento elgesio – atsisakymo po operacijos gultis į ligoninę, reikalavimo atlikti perrišimus tam nepritaikytose patalpose, paskirtų medikamentų vartojimo savo nuožiūra koregavimo (mažesnėmis dozėmis nei gydytojo paskirta, įvertinus paciento kūno svorį, vartojimas) bei individualių paciento savybių (rūkymo, kuris pakenkia smulkiosioms galūnių kraujagyslėms dėl to gana dažnos žaizdų gijimo komplikacijos) pasekmė, o ne sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės trūkumas. Teismas nustatė, kad ieškovas prieš 2021 m. birželio 16 d. operaciją pasirašė paciento sutikimą chirurginei operacijai, kuriame pažymėtos dažnai pasitaikančios komplikacijos – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad patirtos žalos buvo galima išvengti, jog operacija ir po jos kilusių komplikacijų gydymas buvo atlikti netinkamai, kaip reikalauja medicinos mokslo ir slaugos lygis bei geroji medicinos praktikos patirtis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtinto Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9.2.2.1 papunktis). Be to, byloje esantys įrodymai leidžia nuspręsti egzistuojant Aprašo 9.2.3.1 ir 9.2.3.2 papunkčiuose nustatytas sąlygas.

Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovui padaryta žala, kuri turi būti atlyginama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) tvarka. Nenustatęs sąlygų žalos atlyginimui, teismas nepasisakė dėl prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo, nes tai neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Teismas, nenustatęs žalos atlyginimo sąlygų, ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kybartų sektorius neužtikrino kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovui. Nors byloje yra dokumentas, kad apeliantas atsisakė vykti į LAVL, tačiau šis atsisakymas buvo nulemtas to, jog jam buvo garantuotos tolygios gydymo sąlygos Kybartų sektoriuje. Tai, kad pataisos įstaiga jam negalės užtikrinti reikiamo gydymo lygio, S. Š. niekas nepaaiškino, taip pat nepaaiškino, jog, jei jis nesigydys LAVL, tai gali sukelti pooperacines komplikacijas. Taigi, apeliantas su pasirinkimo pasekmėmis nebuvo tinkamai supažindintas.

Pooperacinėse gydytojo rekomendacijose nenurodytas stacionarus gydymo režimas, užteko ambulatorinio ir žaizdos perrišimo pirminės sveikatos priežiūros centre bei nuolatinio stebėjimo. S. Š. buvo suklaidintas pareigūno, nes jam buvo pasakyta, kad pataisos namuose tuo metu buvo dvi vietos ligoniams, o sąlygos bus tokios pačios kaip LAVL. Be to, dėl netinkamos priežiūras S. Š. parašė du skundus, tačiau prižiūrinčios darbuotojos įkalbėtas, atsisakė skundų nagrinėjimo.

Netinkamą pooperacinę priežiūrą patvirtina tai, kad pirmąjį įrašą medicininiuose dokumentuose po 2021 m. birželio 16 d. atliktos operacijos ir tos pačios dienos stacionaro epikrizės, medicinos personalas atliko tik 2021 m. liepos 19 d.

Ieškovui buvo apsunkintos gydymo sąlygos, nes jis nebuvo patalpintas į gydymo palatą, jam nebuvo suteikti ramentai, nesuteikta tinkama pooperacinė priežiūra, laiku nesureaguota į prasidėjusį (duomenys neskelbtini), nors komplikacijos buvo pastebėtos laiku, tačiau nebuvo imtasi reikiamų gydymo priemonių ir metodų, dėl to kilo komplikacijos, kurios yra negrįžtamos ir neatstatomos, tai nulėmė S. Š. sveikatos nepakankamumą, kuris turi būti kompensuojamas. Tokios žalos buvo galima išvengti, jei būtų taikyta laiku ir tinkama priežiūra pooperaciniu laikotarpiu.

Teismo sprendimas pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Teismas, įvertinęs medicininius dokumentus, liudytojų parodymus ir Komisijos eksperto išvadą, nustatė, kad pacientui po operacijos buvo paskirta visapusiška, medicinos mokslo lygį atitinkanti pooperacinė priežiūra: nurodyta (duomenys neskelbtini), reguliariai atlikti perrišimus, vartoti vaistus ir stebėti žaizdos būklę. Komisijos ekspertas patvirtino, kad tokia priežiūra buvo tiksli ir atitiko gerąją medicinos praktiką. Teismas nustatė, kad šios priežiūros įgyvendinimas nebuvo užtikrintas ne dėl medicinos personalo neveikimo, o dėl paties paciento elgesio. Tiek teismo, tiek eksperto vertinimu, komplikacijos kilo ne dėl netinkamų medicinos specialistų veiksmų, o dėl paties paciento pasirinkto elgesio.

Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis būtų kreipęsis medicininės pagalbos ir į tai nebūtų reaguota. Be to, ieškovo judėjimas laisvės atėmimo vietoje yra ribotas ir vykdomas tik leidus pareigūnams. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į pareigūnus dėl pagalbos nueiti į medicinos punktą. Priešingai, byloje pateikti paaiškinimai, kad medicinos darbuotoja eidavo pas ieškovą į kamerą ir perduodavo jam vaistus bei tvarsliavą, t. y. veikė pagal galimybes, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlikti procedūrų tam nepritaikytose (netinkamose) sąlygose.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl ramentų išdavimo ir jam būtų atsisakyta juos suteikti. Be to, kaip teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, ieškovas nebuvo nurodęs kolonijos medicinos personalui, kad negali atvykti į medicinos punktą dėl ramentų trūkumo; jis nesikreipė į pareigūnus dėl pagalbos judant. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neatvykimą į medicinos punktą lėmė ne objektyvios priežastys, o subjektyvus ieškovo pasirinkimas – siekis gauti gydymą kameroje.

Ieškovui pooperacinis gydymas (vėlesnė priežiūra) buvo paskirtas teisingai, o komplikacijų atsiradimui reikšmingą įtaką turėjo paties paciento nesilaikymas paskirto gydymo režimo bei galimai nereguliarus ar netinkamas medikamentų vartojimas.

Ieškovas prieš operaciją buvo informuotas apie galimas komplikacijas ir su jomis sutiko, pasirašydamas informuoto paciento sutikimą, kuriame nurodytos tiek dažnai pasitaikančios ((duomenys neskelbtini)), tiek ir retesnės galimos komplikacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Byloje nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius (toliau – ir gydymo įstaiga, PASPS), veikiantis Marijampolės kalėjimo Kybartų sektoriuje, pacientui S. Š. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio dėl (duomenys neskelbtini). Paslaugą teikė šeimos gydytojas G. K., pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus administratorė D. K. bei bendrosios praktikos slaugytoja D. B..

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. birželio 3 d., žaisdamas futbolą, patyrė traumą – (duomenys neskelbtini). Dėl patirtos traumos ieškovas 2021 m. birželio 3 d. iš Kybartų sektoriaus buvo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninę, o iš ten, įvertinus būklę, į LSMUL KK, kur pacientas buvo stacionarizuotas į traumatologijos skyrių. Dėl (duomenys neskelbtini) operacinis gydymas atidėtas. 2021 m. birželio 16 d. ieškovas pristatytas į LSMUL KK planinei operacijai. Atlikta (duomenys neskelbtini). Išrašant pacientą buvo pateiktos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: (duomenys neskelbtini).

Po operacijos ieškovas buvo grąžintas į Kybartų sektorių. Nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 19 d. ieškovo asmens sveikatos istorijoje įrašų nėra. Iš 2021 m. liepos 19 d. bendrosios praktikos slaugytojos įrašo sveikatos istorijoje matyti, kad ieškovas 2021 m. liepos 19 d. kreipėsi į Kybartų sektoriaus medicininę dalį dėl (duomenys neskelbtini), įvertinta sveikatos būklė – (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 21 d. ieškovas buvo apžiūrėtas VšĮ Vilkaviškio ligoninėje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. liepos 27 d. įrašo matyti, kad ieškovas atsisakė gerti jam paskirtus vaistus dėl (duomenys neskelbtini), į bylą pateiktas rašytinis ieškovo atsisakymas. 2021 m. liepos 27 d. šeimos gydytojo rekomendacijos pagrindu pakeisti ieškovui skirti (duomenys neskelbtini) į kitus, nurodant gerti po 2 tabletes du kartus per dieną, vaistų išduota 5 dienoms. 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas kreipėsi į medicininę dalį dėl (duomenys neskelbtini), medicinos kortelėje pažymėta, kad (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas atvestas į medicininę dalį. Apžiūrėta (duomenys neskelbtini), padarytas įrašas, kad (duomenys neskelbtini), užregistruotas planinei traumatologo konsultacijai 2021 m. rugpjūčio 12 d. 2021 m. rugpjūčio 5 d. šeimos gydytojo konsultacija, įvertinta sveikatos būklė – (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas apžiūrėtas gydytojo ortopedo traumatologo, įvertinta būklė ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 26 d. šeimos gydytojo konsultacija ieškovui skundžiantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), pacientas nukreiptas ortopedo traumatologo konsultacijai, skirtas medikamentinis gydymas: (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2021 m. rugsėjo 15 d. išvežtas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą. 2022 m. gegužės 2 d. ieškovui skundžiantis (duomenys neskelbtini), stacionarizuotas LSMUL KK operaciniam gydymui, operacijos metu pašalinti (duomenys neskelbtini), operacija atlikta be komplikacijų.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, gavusi S. Š. prašymą dėl patirtos žalos sveikatai atlyginimo, kreipėsi į gydytoją ekspertą dėl išvados gavimo. Išvadą pateikė ekspertas gydytojas ortopedas–traumatologas V. P.. Į Komisijos užduotus klausimus, ar pagal esamą (duomenys neskelbtini) pasirinkta teisinga operacijos metodika; ar tai gali turėti įtakos tolimesniam pooperaciniam sveikimui (sugijimui) ekspertas atsakė, kad gydymo metodika pasirinkta teisinga – esant (duomenys neskelbtini), operacinis gydymas atidėtas, pacientas 2021 m. birželio 16 d. hospitalizuotas į LSMU KK ortopedijos traumatologijos skyrių, praėjus (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną operuotas, atlikta (duomenys neskelbtini). Operacijos metodika įprasta ir teisinga, stabili (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar paskirta pooperacinė priežiūra buvo tiksli ir atitiko gerąją medicinos praktiką, atsakė, kad paskirta pooperacinė priežiūra tiksli ir teisinga ((duomenys neskelbtini)). Ar pooperacinė priežiūra buvo vykdoma, duomenų pateiktoje medicininėje ir kitoje dokumentacijoje ekspertas nerado, pirmasis įrašas po 2021 m. birželio 16 d. atliktos operacijos ir tos pačios dienos stacionaro epikrizės yra tik 2021 m. liepos 19 d. Į klausimą, ar 2022 m. gegužės 2 d. išėmus (duomenys neskelbtini) buvo paskirta tinkama pooperacinė slauga ir gydymas, ekspertas atsakė, kad po 2022 m. gegužės 2 d. operacijos ((duomenys neskelbtini)), pooperacinis gydymas – (duomenys neskelbtini) buvo teisingas. Į klausimą ar Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius teikė teisingą pooperacinę priežiūrą ir laikėsi gydytojų ortopedų traumatologų rekomendacijų, ekspertas atsakė, kad duomenų nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 19 d. neturi, vertinant kitus pateiktus įrašus, priežiūra teikta pagal galimybes, laikantis rekomendacijų, teisinga. Į Komisijos klausimą, kiek paciento atsisakymai laikytis skirto gydymo (vykti į LAVL, žaizdos perrišimus atlikti tam visiškai nepritaikytose patalpose ir pan.) įtakojo galutinį rezultatą – (duomenys neskelbtini), ekspertas atsakė, kad paciento atsisakymai, „pageidavimai“ turėjo lemiamos reikšmės pirmiausia įvykti komplikacijai po 2021 m. birželio 16 d. operacijos – (duomenys neskelbtini). Komisijos eksperto vertinimu, įvykusi komplikacija, pooperacinės žaizdos infekcija, tolesnis užsitęsęs (duomenys neskelbtini), be abejonės, turėjo įtakoti galutiniame rezultate (duomenys neskelbtini). Ekspertas taip pat nurodė, kad kažkuriame gydymo etape pacientui įvyko komplikacija, kuri lėmė ir galutinį nepatenkinamą (duomenys neskelbtini). Eksperto vertinimu, komplikacijos vargu ar buvo galima išvengti, nes išlaikyti „medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį“ laisvės atėmimo vietos kameroje neįmanoma. Šiuo atveju paciento individualios savybės galėjo turėti lemiamą reikšmę: atsisakymas vykti po operacijos į gydymo įstaigą (nes ten neleidžiama rūkyti <...>), atsisakymai atvykti perrišimui ir pageidavimai juos atlikti kameroje, be to, neaišku ar pacientas reguliariai vartojo vienus ar kitus paskirtus medikamentus. Taip pat pažymėjo, kad rūkymas pirmiausia pakenkia smulkias galūnių kraujagysles ir žaizdų gijimo komplikacijos gana dažnos.

Byloje ieškovas įrodinėjo, kad dėl bausmės atlikimo vietoje – Marijampolės kalėjimo Kybartų sektoriuje esančios gydymo įstaigos nesuteiktos tinkamos pooperacinės priežiūros jo sveikatai buvo padaryta žala. Dėl po 2021 m. birželio 16 d. atliktos operacijos nesuteiktos pooperacinės priežiūros ieškovui išsivystė infekcija, buvo pašalintos (duomenys neskelbtini) bei diagnozuota (duomenys neskelbtini), tai lėmė, kad ieškovas negali (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovui išsivysčiusios ligos yra patirtos traumos ir paciento elgesio – atsisakymo stacionarinio gydymo, reikalavimo atlikti perrišimus tam nepritaikytose patalpose (kameroje), paskirtų medikamentų vartojimo savo nuožiūra (mažesnėmis dozėmis nei buvo paskirta gydytojo) bei individualių paciento savybių (rūkymo) pasekmė, o ne sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės trūkumas.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad laisvės atėmimo gydymo įstaiga jam neužtikrino tinkamos pooperacinės priežiūros, dėl to sveikatai buvo padaryta žala. Tokią poziciją grindžia aplinkybėmis, kad: 1) jam nebuvo išaiškintos atsisakymo vykti į LAVL pasekmės, jog bausmės atlikimo įstaiga negalės užtikrinti reikiamų gydymo paslaugų; 2) dėl atsisakymo vykti į LAVL ieškovas buvo suklaidintas pareigūno, šiam teigiant, kad ieškovas nebus grąžintas į būrį, o bus patalpintas į gydymo palatą bei jam bus užtikrinta tinkama priežiūra; 3) netinkamos pooperacinės priežiūros faktą patvirtina tai, kad pirmasis medicininis įrašas po 2021 m. birželio 16 d. atliktos operacijos ir tos pačios dienos stacionaro epikrizės buvo atliktas tik 2021 m. liepos 19 d.; 4) ieškovo nepatalpinus į gydymo palatą, jam nesuteikus ramentų, tinkamos pooperacinės priežiūros, laiku nesureagavus į prasidėjusį pūliavimą, nors komplikacijos buvo pastebėtos laiku, ieškovas patyrė negrįžtamus ir neatstatomus sveikatos pažeidimus.

Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar buvo galima išvengti žalos ieškovo sveikatai dėl sveikatos priežiūros įstaigos teiktų paslaugų, ar patirta žala buvo neišvengiama. Atsižvelgdama į apeliacijos nagrinėjimo dalyką, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo būtinųjų sąlygų bei dėl ieškovo sveikatai padarytos žalos neišvengiamumo kriterijaus taikymo byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

Dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo būtinųjų sąlygų

Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato PTŽSAĮ. Nagrinėjamam ginčui išspręsti taikytina nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi šio įstatymo redakcija, kurioje nustatytas naujas pacientų patirtos žalos atlyginimo modelis – žalos atlyginimas iš specialaus fondo, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

PTŽSAĮ įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos, be kitų, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis (PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalis).

Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą (PTŽSAĮ 13 straipsnis). Pacientas, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis). Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis). Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis).

Neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalis). Aprašas nustato tokius neišvengiamos žalos kriterijus: 1) ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį 9.2.2.1 papunktis); 2) liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (9.2.2.2 papunktis); 3) liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (9.2.2.3 papunktis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių paciento teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, taip pat dėl įstatymų leidėjo tikslų, įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį, yra išaiškinęs, kad pagal PTŽSAĮ normas, teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama (žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti); 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 39 punktas; 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-469/2025, 26 punktas).

Taigi, žala atlyginama, jeigu yra nustatoma, jog: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) ji nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Pareiga įrodyti nurodytų sąlygų egzistavimą tenka ieškinį dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo pareiškusiam ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovo (apelianto) sveikatai žala atsirado po LSMUL KK 2021 m. birželio 16 d. ieškovui atliktos (duomenys neskelbtini), pooperaciniu laikotarpiu kilus komplikacijoms – atsiradus pooperacinės žaizdos infekcijai, dėl to ieškovui buvo pašalintos (duomenys neskelbtini) ir diagnozuota (duomenys neskelbtini), tai sąlygojo (duomenys neskelbtini). Byloje ginčas kilo dėl to, ar žalos ieškovo sveikatai buvo galima išvengti, t. y. ar ši žala buvo neišvengiama, atsižvelgiant į medicinos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

Minėta, kad apeliantas laikosi pozicijos, jog po 2021 m. birželio 16 d. atliktos operacijos infekcija jam išsivystė dėl Marijampolės kalėjimo Kybartų sektoriaus gydymo įstaigos nesuteiktos tinkamos pooperacinės priežiūros. Apeliantas tokią poziciją grindžia tuo, kad jam nebuvo išaiškintos atsisakymo vykti į LAVL pasekmės, jis buvo suklaidintas bausmės atlikimo įstaigos pareigūno, šiam teigiant, kad jis bus patalpintas į gydymo palatą Kybartų sektoriuje ir jam bus užtikrinta tinkama pooperacinė priežiūra.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodomais argumentais, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančio ieškovo šeimos gydytojo G. K. paaiškinimo, teikto Komisijai, matyti, kad gydytojas nurodė, jog S. Š. patyrus traumą ir jį pristačius į Vilkaviškio ligoninę, o vėliau į LSMUL KK bei atidėjus operaciją, į jį kreipėsi Kybartų sektoriaus apsaugos viršininkas, prašydamas suderinti S. Š. paguldymą į LAVL; leidimas pervežti ieškovą į LAVL buvo gautas, tačiau ieškovas vykti kategoriškai atsisakė, teigdamas, kad į LAVL nevažiuos, nes ten negalima rūkyti, dėl to ieškovas buvo grąžintas į Kybartų sektorių. Šeimos gydytojas G. K. taip pat nurodė, kad po atliktos operacijos ieškovui vėl primygtinai buvo rekomenduojama vykti į LAVL, kur jam Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje būtų buvusi suteikta visapusiška reikalinga pooperacinė priežiūra, juo labiau kad į LAVL kiekvieną savaitę atvyksta kvalifikuotas ortopedas–traumatologas. Pasak gydytojo, pacientas buvo įspėtas, kad Marijampolės kalėjimo Kybartų sektoriuje užtikrinti pilnavertę priežiūrą galimybių nebus, tačiau S. Š. pareikalavo jį grąžinti į Kybartų sektorių. Analogiškas aplinkybes šeimos gydytojas patvirtino ir 2025 m. gruodžio 16 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo apklaustas kaip liudytojas.

Taip pat iš byloje esančio ieškovo 2021 m. birželio 16 d. Nr. 60/05-472 rašytinio pareiškimo matyti, kad ieškovas atsisakė vykti į LAVL ir nurodė, jog sutinka gyventi paskirtame būryje Kybartų sektoriuje.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, susijusius su ieškovo nevykimu į LAVL, be kita ko, ieškovo šeimos gydytojo G. K. paaiškinimus, teiktus tiek Komisijai, tiek ir pirmosios instancijos teismui, taip pat paties ieškovo rašytinį atsisakymą vykti į LAVL, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų nei tokias aplinkybes įvertinęs padarė pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantas akcentuoja, kad jam nebuvo išaiškintos atsisakymo vykti į LAVL pasekmės, tačiau, visų pirma, iš šeimos gydytojo parodymų matyti, jog ieškovui ne kartą buvo išaiškintos tokios pasekmės, nurodant, kad visapusiška reikalinga pooperacinė priežiūra jam gali būti suteikta tik LAVL, kur kiekvieną savaitę atvyksta kvalifikuotas ortopedas–traumatologas, bet ne Marijampolės kalėjimo Kybartų sektoriuje. Antra, paties ieškovo elgesys, atsisakant vykti į LAVL dėl negalėjimo rūkyti ir (ar) žiūrėti televiziją bei netinkamo maisto, neatitinka vidutiniškai protingo asmens, besirūpinančio savo sveikata, standarto, nes asmuo, kuriam jo šeimos gydytojas net keletą kartų išaiškino būtinybę vykti į LAVL, kurioje jam būtų garantuotas visapusiškas reikalingos pooperacinės priežiūros suteikimas, prioritetą turėtų teikti sveikatai, o ne nurodomoms priežastims – rūkymui ir (ar) negalėjimui žiūrėti televizijos laidų ir panašiai.

Dėl apelianto paaiškinimų, kad atsisakymą vykti į LAVL lėmė bausmės atlikimo įstaigos pareigūno teiginiai, jog ieškovas bus patalpintas į gydymo palatą, esančią Kybartų sektoriuje, kur jam bus užtikrinta tinkama pooperacinė priežiūra, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie jo paaiškinimai stokoja patikimumo, nes, visų pirma, ieškovas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Antra, nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto paaiškinimų dėl atsisakymo vykti į LAVL priežasčių santykį su kitais byloje esančiais įrodymais, pažymėtina, kad jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Trečia, kaip pagrįstai apskųstame sprendime atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovas šiuo aspektu nėra nuoseklus, nes tuo pačiu teigė, kad atsisakymas vykti į LAVL buvo nulemtas negalėjimo žiūrėti televizijos ir netinkamo maisto, tuo tarpu pagal šeimos gydytojo pateiktą informaciją – atsisakymas vykti į LAVL buvo nulemtas to, kad LAVL negalima rūkyti, o apeliaciniame skunde ieškovas jau laikosi pozicijos, jog į LAVL jis nevyko dėl pareigūno pažado jį patalpinti į gydymo palatą Kybartų sektoriuje, kur jam bus užtikrinta tinkama pooperacinė priežiūra. Dėl nurodytų priežasčių nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta apelianto poziciją, kad jis buvo suklaidintas bausmės atlikimo įstaigos pareigūno dėl jo patalpinimo į Kybartų sektoriaus gydymo palatą, kur jam būtų užtikrinta tinkama pooperacinė priežiūra.

Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsisakymą vykti į LAVL lėmė paties ieškovo, kai jam net keletą kartų buvo išaiškinta tokio atsisakymo galimos pasekmės, subjektyvus apsisprendimas.

Apeliantas teigia, kad netinkamos pooperacinės priežiūros faktą patvirtina tai, jog pirmasis įrašas jo sveikatos istorijoje po 2021 m. birželio 16 d. jam atliktos operacijos ir tos pačios dienos stacionaro atliktas tik 2021 m. liepos 19 d., t. y. apeliantui nurodytu laikotarpiu medicininės paslaugos nebuvo teikiamos.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su infekcijos neišvengiamumo klausimu, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad Aprašo 9.2.2.1 papunktyje nustatytas žalos neišvengiamumo kriterijus suponuoja, jog žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti. Taigi teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į šį žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 33 punktas).

Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojos apklaustos PASPS darbuotojos administratorė D. K. ir bendrosios praktikos slaugytoja D. B., kurios kartu su šeimos gydytoju G. K. ieškovui teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas Marijampolės kalėjimo Kybartų sektoriuje, iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, kad įrašai asmens sveikatos istorijoje atliekami tik tada, kai pacientui suteikiamos paslaugos, o įrašų ieškovo sveikatos istorijoje aktualiu laikotarpiu nėra, nes ieškovas atsisakydavo vykti į medicinos skyrių perrišimams, reikalaudavo, kad medicinos darbuotojai ateitų pas jį į kamerą (gyvenamąją vietą būryje) ir kameroje perrištų žaizdas, kur sąlygos pooperacinių žaizdų tvarstymui nėra tinkamos. Aplinkybė, kad kameroje sąlygos tokioms procedūroms atlikti nėra tinkamos konstatuota ir Komisijos eksperto išvadose.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tiek liudytojų parodymus, tiek ir Komisijos eksperto išvadas, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl tinkamos pooperacinės priežiūros PASPS, kurias teismas padarė išsamiai įvertinęs visas bylos aplinkybes. Nors apeliantas teigia, kad po 2021 m. birželio 16 d. atliktos operacijos iki 2021 m. liepos 19 d. jam pooperacinė priežiūra nebuvo teikiama, tačiau byloje esančių duomenų visuma teisėjų kolegijai sudaro pagrindą nuspręsti, jog nurodytų paslaugų nesuteikimas buvo nulemtas paties ieškovo subjektyvių pageidavimų ir veiksmų – atsisakymo vykti į medicinos punktą žaizdų perrišimui ir reikalavimų žaizdas perrišti laisvės atėmimo vietos kameroje. Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jis į medicinos skyrių negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių – negalėjimo judėti be ramentų. Juo labiau kad tokie apelianto argumentai dėl ramentų (ne)suteikimo nėra susiję su jo pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, nes apeliantas reikalavimą priteisti žalą sieja dėl sveikatai padarytos žalos, t. y. su medicinos darbuotojų neteisėtais veiksmais, bet ne su Marijampolės kalėjimo Kybartų sektoriaus darbuotojų veiksmais, išdavus ar neišdavus ramentus.

Vertinant, ar nustatytos infekcijos buvo galima išvengti, būtina atsižvelgti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, todėl šiuo atveju yra aktualios ir specialių žinių turinčio asmens išvados. Komisijos ekspertas išvadose konstatavo, kad kameroje sąlygos žaizdų perrišimams atlikti nėra tinkamos, todėl, eksperto vertinimu, komplikacijos vargu ar buvo galima išvengti, nes išlaikyti medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį laisvės atėmimo vietos kameroje neįmanoma. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei eksperto vertinimą, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo nuspręsti, kad PASPS medicinos darbuotojai netinkamai reagavo į paciento sveikatos būklę pooperaciniu laikotarpiu. Priešingai, ieškovui atsisakius vykti į medicinos skyrių žaizdų perrišimui ir reikalaujant žaizdas perrišti laisvės atėmimo vietos kameroje, medicinos darbuotojos jam į kamerą nešė vaistus, tvarsliavą. Pažymėtina, kad byloje objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad PASPS medicinos darbuotojų veiksmai buvo netinkami, neatitinkantys profesinės etikos reikalavimų ar jie veikė ne kaip kvalifikuoti savo srities specialistai, nesivadovaudami medicinos ir kitų mokslų žiniomis, apeliantas nepateikė. Tokios išvados nekeičia faktas, kad medicinos darbuotojai atsisakė ieškovui perrišti žaizdas laisvės atėmimo vietos kameroje, kur, kaip jau minėta, neįmanoma išlaikyti medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį.

Apibendrindama motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamos pooperacinės priežiūros ieškovui nesuteikimas aptariamu laikotarpiu buvo išimtinai nulemtas paties ieškovo subjektyvių pageidavimų ir veiksmų, atsisakant vykti į medicinos punktą žaizdų perrišimui ir reikalaujant žaizdas perrišti laisvės atėmimo vietos kameroje, kur neįmanoma užtikrinti medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį, o su medicinos paslaugų (ne)suteikimu šių komplikacijų atsiradimas nėra susijęs (nėra priežastinio ryšio).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Komisijos eksperto išvadas, kuriose ekspertas nurodė, kad be atsisakymų vykti po operacijos į gydymo įstaigą ir perrišimams į medicinos skyrių, reikalaujant juos atlikti kameroje, reikšmės kilusiai komplikacijai po operacijos turėjo ir kitos ieškovo individualios savybės – paskirtų medikamentų vartojimas savo nuožiūra, t. y. mažesnėmis dozėmis nei gydytojo paskirta bei rūkymas, kuris pakenkia smulkiosioms galūnių kraujagyslėms ir dėl to gana dažnos žaizdų gijimo komplikacijos. Taigi, apelianto samprotavimai apie medicinos darbuotojų netinkamus veiksmus reaguojant į ieškovo pooperacinę būseną yra paremti vien subjektyviu jo paties situacijos vertinimu, kurio pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliantas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrindu nurodytų teiginių, kad po 2021 m. birželio 16 d. atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos jam išsivysčiusios infekcijos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į pooperacinės priežiūros metu buvusį medicinos mokslo lygį, gerąją medicinos praktiką. Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kurie suteiktų pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad žala apelianto sveikatai atsirado dėl PASPS medicinos darbuotojų netinkamos pooperacinės priežiūros ar jų nereagavimo į kilusias komplikacijas. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, kad ieškovui išsivysčiusi infekcija ir ligos ((duomenys neskelbtini)) buvo patirtos traumos ir paties ieškovo subjektyvaus elgesio – atsisakymo gultis į ligoninę, atvykti perrišimams į medicinos punktą ir reikalavimo juos atlikti tam nepritaikytoje patalpoje (bausmės atlikimo kameroje), paskirtų medikamentų vartojimo savo nuožiūra koregavimo (mažesnėmis dozėmis nei gydytojo paskirta vartojimas) bei individualių paciento savybių (rūkymo) pasekmė, o ne sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės trūkumas. Taigi, byloje esančių duomenų analizė suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju apelianto sveikatai padaryta žala vertinama kaip neišvengiama (PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje kilusio ginčo faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimas. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo sprendimą.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimų į apelianto apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą turi atsakovė ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.