Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Norėja“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinio asmenų registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Norėja“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Dekompras“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų 78 189,08 Eur finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d., 2026 m. kovo 10 d. nutartimis.

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 3 d.

2026 m. sausio 30 d. įvyko pakartotinis bendrovės kreditorių susirikimas, kurio metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Raštu balsavo 100 proc. bendrovės kreditorių, turinčių patvirtintą reikalavimo teisę: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius), kurio reikalavimas – 5 052,36 Eur; E. A. (toliau – E. A.), kurio reikalavimas – 60 609,88 Eur; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kurios reikalavimas – 12 526,84 Eur. Pakartotinio bendrovės kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas pritarti nemokumo administratorės pateiktai 2025 m. gruodžio 30 d. galutinei bankroto ataskaitai – „už“ balsavo 77,52 proc. visų kreditorių susirikime dalyvavusių kreditorių, „prieš“ – 22,48 proc.

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.

Nemokumo administratorė 2026 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Norėja“ veiklos pabaigos. Nurodė, kad visos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) numatytos likvidavimo procedūros įvykdytos, gauta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pažyma, todėl vadovaujantis JANĮ 100 straipsnio nuostatomis yra pagrindas priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 8 d. sprendimu patenkino nemokumo administratorės prašymą ir pripažino LUAB „Norėja“ veiklą pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto bei nusprendė išregistruoti ją iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinio asmenų registro.

Teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti kliūtis priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos. Teismas nustatė, kad bendrovės bankroto byloje yra patvirtina galutinė bankroto ataskaita, bendrovė neturi neišnagrinėtų bylų, kuriose ji būtų šalimi, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos skyrius yra pateikęs pažymą, iš kurios turinio matyti, jog bendrovė neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Teismas nusprendė, kad visos bankroto procedūros yra baigtos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos.

Kreditorius E. A. (toliau ir – apeliantas) apeliaciniame skunde (įvardija – atskiruoju skundu) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą dėl LUAB „Norėja“ veiklos pabaigos ir įpareigoti nemokumo administratorę organizuoti naują balsavimą pagal patikslintus finansinius reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nemokumo administratorė atsiuntė galutinę bankroto ataskaitą, už kurią kreditoriai balsavo, atsižvelgiant į turimą skolos dydžio proporciją. Galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyta, kad bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma siekia 78 189,08 Eur, iš šios sumos VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas sudaro 5 052,36 Eur. Kreditorių balsavimas dėl pateiktos galutinės bankroto ataskaitos vyko 2026 m. sausio 27 d. Po balsavimo, nemokumo administratorė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas yra ne 5 052,36 Eur, o 11 947,65 Eur. Teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi patikslino bendrovės kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimą ir kreipėsi dėl bendrovės veiklos pabaigos. Taigi, teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad bendrovės finansinių reikalavimų suma yra 78 189,08 Eur, nors turi būti – 85 084,37 Eur.

Bendrovės kreditorių balsavimo biuleteniuose ir galutinėje ataskaitoje yra neteisingai nurodyta VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo suma. Toks kreditorių susirinkimas yra negaliojantis, nes neteisingai nurodyti balsų skaičiai (proporcija). Teismui patikslinus VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimą, turėjo būti iš naujo balsuojama, o to nepadarius, VSDFV Klaipėdos skyrius negalės reikalauti iš bendrovės vadovo žalos atlyginimo, o kreditorius E. A. taip pat negalės kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Bendrovės nemokumo administratorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas, balsuodamas 2026 m. sausio 30 d. bendrovės kreditorių susirinkime, pats pritarė nemokumo administratorės pateiktai galutinei bankroto ataskaitai. Šiame susirinkime priimto nutarimo (pritarti galutinei bankroto ataskaitai) pagrindu nemokumo administratorė 2026 m. kovo 9 d. pateikė prašymą teismui patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą. Tą pačią dieną nemokumo administratorė taip pat pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2026 m. kovo 10 d. buvo priimta nutartis, kuria patenkinti abu nemokumo administratorės prašymai. Be kita ko, teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo neskundžiama, o apeliantas neskundė nė vieno bendrovės bankroto byloje priimto kreditorių susirinkimo nutarimo ar teismo nutarties. Vadinasi, apeliantas pats sutiko su bendrovės bankroto proceso eiga. Visos šios aplinkybės vertintinos kaip formalus apelianto piktnaudžiavimas, naudojantis įstatymo jam suteiktomis kreditoriaus teisėmis apskųsti teismo sprendimą. Apeliantas, neturėdamas objektyvaus teisinio pagrindo, nepagrįstai vilkina bendrovės bankroto procesą, apribodamas nemokumo administratorės galimybę kuo greičiau organizuoti bendrovės išregistravimą, tad nuo to nukenčia ir vienas svarbiausių bankroto proceso principų – operatyvumas.

Apeliantas skunde iš esmės remiasi vieninteliu argumentu, t. y. aplinkybe, kad skundžiamame sprendime neteisingai nurodytos finansinių reikalavimų sumos. Vis dėlto, skundžiamame teismo sprendime nėra detalizuotos finansinių reikalavimų sumos. Be to, vien ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo tenkinti apelianto skundą. Sistemiškai vertinant teismo 2026 m. kovo 10 d. ir 2026 m. gegužės 8 d. priimtus procesinius sprendimus bei jų turinį, akivaizdu, kad 2026 m. gegužės 8 d. priimtame teismo sprendime netiesiogiai konstatuota, jog šiuo sprendimu paliekami nepakeisti 2026 m. kovo 10 d. teismo nutartimi patvirtinti finansiniai reikalavimai. Tad vien tik ta aplinkybė, kad bendrovės finansiniai reikalavimai konkrečiai neišvardinti skundžiamame teismo sprendime, nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad po finansinių reikalavimų patikslinimo turėtų būti šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas ir jame, be kita ko, vėl keliami (svarstomi) tie patys darbotvarkės klausimai. Pagal JANĮ nuostatas, kreditorių susirinkimo balsai skaičiuojami pagal tuo metu įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintas finansinių reikalavimų sumas. Vėlesnis, jau po įvykusio kreditorių susirinkimo, teismo patvirtintas kreditorių sąrašas su atitinkamai patikslintais finansiniais reikalavimais nedaro ir negali daryti įtakos prieš tai vykusiems kreditorių susirinkimams bei juose priimtiems ar nepriimtiems nutarimams. Šiuo atveju net ir ankstesnis, t. y. dar iki 2026 m. sausio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo atliktas, VSDFV Klaipėdos skyriaus 11 366,72 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimas bendrovės bankroto byloje nebūtų turėjęs įtakos šiame susirinkime svarstytais klausimais priimtiems nutarimams, kadangi apeliantas 2026 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkime būtų turėjęs absoliučią balsų daugumą. Būtent apelianto procentinė turėto balso išraiška (ar tai buvo 77,52 proc., ar tai būtų keletu procentų mažiau) nebūtų lėmusi atitinkamų nutarimų priėmimo ar nepriėmimo. Apelianto turimas finansinis reikalavimas nepakito nuo 2025 m. rugsėjo 8 d. priimtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties, tad apelianto argumentas, kad jis negalės kreiptis dėl žalos atlyginimo, nes neteisingai pateikti skaičiai, yra nepagrįstas.

VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliaciniame skunde apeliantas pateikė nepakankamai tikslią informaciją, o būtent: 1) nors skunde nurodyta, jog galutinėje bankroto ataskaitoje, kuri pateikta apeliantui, buvo nurodyta, jog kreditorių finansinių reikalavimų suma siekia 78 189,08 Eur, iš jos VSDFV Klaipėdos skyriaus – 5 052,36 Eur, tačiau ši informacija pateikta ne galutinėje bankroto ataskaitoje, bet 2026 m. sausio 30 d. pakartotinio kreditorių susirikimo protokole; 2) nors apeliantas teigia, kad teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, jog bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 78 189,08 Eur, tačiau skundžiame sprendime nėra nurodyta bendrovės finansinių reikalavimų suma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo bendrovė pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl juridinio asmens pabaigos

Sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas (JANĮ 100 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis; aktuali straipsnio dalies redakcija, galiojusi iki 2026 m. birželio 12 d.).

Iki JANĮ įsigaliojimo galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nustatė, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Kadangi JANĮ nustatytos sprendimo dėl įmonės pabaigos nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, iš esmės nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad bankroto procedūros gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui įstatyme nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialiojo pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų yra objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas, nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų apie egzistuojančią realią galimybę bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus patenkinti didesne apimtimi, neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022, 2023 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-232-910/2023; 2025 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-155-407/2025, 17 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, bendrovė neturi neišnagrinėtų bylų, kuriose būtų šalimi, yra pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos skyriaus pažyma, jog bendrovė neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi ir nenustatęs aplinkybių, kurios galėtų būti kliūtis priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, priėmė sprendimą pripažinti, kad bendrovės veikla pasibaigė dėl bankroto.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dėl bendrovės pabaigos, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, iš esmės susijusius su pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartyje spręstais klausimais dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo patikslinimo ir galutinės ataskaitos patvirtinimo. Apeliantas nurodė, kad: 2026 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, yra negaliojantis, nes į galutinę bankroto ataskaitą, už kurią balsavo bendrovės kreditoriai, nebuvo įtrauktas patikslintas (padidintas) VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas; kadangi teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi patikslino finansinio reikalavimo dydį, todėl ši suma turėjo būti iš naujo įtraukta į galutinę bankroto ataskaitą ir už ją balsuojama atsižvelgiant į balsuojančių kreditorių balsų proporciją; tiek 2026 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimui pateiktuose balsavimo biuleteniuose, tiek galutinėje bankroto ataskaitoje yra neteisingai nurodyta VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

Pirma, vienas iš juridinio asmens bankroto procedūrų pabaigoje priimamų dokumentų yra galutinė bankroto ataskaita, kurią parengia nemokumo administratorius (JANĮ 99 straipsnio 1 dalis) ir pateikia teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos (JANĮ 99 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, pasirašo galutinę ataskaitą (JANĮ 99 straipsnio 4 dalis), kurią teismas tvirtina ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas (JANĮ 99 straipsnio 5 dalis).

Teisės doktrinoje nurodyta, kad tokia galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo procedūra yra siejama su kreditorių pritarimu bankroto proceso pabaigai ir teismo patvirtinimu, jog ataskaita atitinka keliamus reikalavimus. Galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimas yra priskirtas prie kolektyvinių kreditorių teisių, todėl kreditoriai savo nuomonę dėl šios ataskaitos turi pareikšti balsuodami kreditorių susirinkime. Atitinkamai kreditorius, nesutikdamas su galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimu kreditorių susirinkime, turi teisę tokį sprendimą skųsti teismui JANĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Ksiegarnia Akademicka, 2021, p. 292–293).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. sausio 30 d. įvyko pakartotinis bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas pritarti nemokumo administratorės pateiktai 2025 m. gruodžio 30 d. galutinei bankroto ataskaitai. Raštu balsavo 100 proc. bendrovės kreditorių, turinčių patvirtintą reikalavimo teisę: VSDFV Klaipėdos skyrius (5 052,36 Eur); E. A. (60 609,88 Eur); VMI (12 526,84 Eur). „Už“ balsavo 77,52 proc. visų kreditorių susirikime dalyvavusių kreditorių, „prieš“ – 22,48 proc. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, taip pat patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, nurodant, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas siekia 11 947,65 Eur. Minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 11 947,65 Eur finansinis reikalavimas buvo gautas dar 2025 m. sausio 3 d., tačiau dėl klaidos nebuvo patikslintas, vis dėlto, net ir patikslinus VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimą, kreditoriaus, pritarusio galutinei bankroto ataskaitai, balsų dauguma išlieka, todėl galutinė bankroto ataskaita iš esmės atitinka JANĮ 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus (žr. minėtos nutarties 6, 10 punktus).

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad 2026 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo metu VSDFV Klaipėdos skyriaus bendrovės bankroto byloje pareikštas finansinis reikalavimas siekė 11 947,65 Eur. Nepaisant to, 2026 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo metu balsavusių kreditorių balsų proporcija buvo teisinga ir kreditorių susirinkimo balsai buvo skaičiuojami pagal tuo metu įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d., 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimis patvirtintas finansinių reikalavimų sumas. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad 2026 m. sausio 30 d. kreditorių susirikimo nutarimas dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo yra iš esmės negaliojantis, nes buvo neteisingai nurodyti susirinkime balsavusių kreditorių balsų skaičiai, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pastebėtina, kad bendrovės kreditoriai, nesutikdami su 2026 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu, galėjo skųsti jį JANĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau byloje tokių duomenų nenustatyta. Taigi, vien tai, kad po 2026 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patikslinti VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimą ir teismas jį patikslino, savaime negali įtakoti prieš tai vykusio kreditorių susirinkimo ir jame priimto nutarimo dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo teisėtumo.

Kita vertus, net ir tenkinus apelianto skundą ir įpareigojus nemokumo administratorę iš naujo organizuoti kreditorių susirinkimą ir spręsti galutinės bankroto ataskaitos (ne)patvirtinimo klausimą, sudėliojant kreditorių reikalavimų proporcijas atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, situacija iš esmės nepakistų, nes kreditorių, pritarusių galutinei bankroto ataskaitai, balsų dauguma išliktų. Šiuo atveju 2026 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo metu galutinė bendrovės ataskaita buvo patvirtinta tik todėl, kad būtent apeliantas, turintis 77,52 proc. balsų (arba 60 609,88 Eur reikalavimo teisę), balsavo „už“, o likusieji kreditoriai (VMI ir VSDFV Klaipėdos skyrius), turintys 22,48 proc. balsų (atitinkamai po 12 526,84 Eur ir 5 052,36 Eur reikalavimo teises), – „prieš“. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi patikslinus VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimą, padidinant jį nuo 5 052,36 Eur iki 11 947,65 Eur, esmingai nesikeičia kreditorių reikalavimų ir atitinkamai balsavimo balsų proporcijos, nes apelianto reikalavimo suma (60 609,88 Eur) ir toliau sudaro didžiąją dalį, t. y. 71,24 proc. (60 609,88 Eur ÷ 85 084,37 Eur × 100 proc. = 71,24 proc.) bendros kreditorių reikalavimų sumos (85 084,37 Eur), o atitinkamai VSDFV Klaipėdos skyriaus – 14,04 proc. (11 947,65 Eur ÷ 85 084,37 Eur × 100 proc. = 14,04 proc.), VMI – 14,72 proc. (12 526,84 Eur ÷ 85 084,37 Eur × 100 proc. = 14,72 proc.). Taigi, vien formalus naujo kreditorių susirinkimo organizavimas, siekiant perskirstyti balsavimo proporcijas, kai balsavimo rezultatas iš esmės nekistų, neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, taip pat pažeistų bankroto bylose vyraujantį operatyvumo principą.

Antra, teisėjų kolegija akcentuoja, kad priimant sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, esminis klausimas yra tas, ar nėra galimybių bankrutavusio juridinio asmens kreditorių reikalavimus patenkinti didesne apimtimi. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos nepriimamas, jei egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, tačiau vien kreditorių reikalavimų apimties pasikeitimas įmonei neturint jokio turto ir nesant realios galimybės jo gauti tęsiant bankroto procedūras, nesudaro pagrindo atmesti prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1070-1120/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė duomenų, kad sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimo metu egzistavo aplinkybės, kurių pagrindu bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai galėjo būti patenkinti didesne apimtimi. Apelianto apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir reikalavimas įpareigoti nemokumo administratorę iš naujo organizuoti kreditorių susirinkimą bei spręsti galutinės bankroto ataskaitos (ne)patvirtinimo klausimą, objektyviai nepatvirtinta, kad patenkinus apeliacinį skundą egzistuoja galimybė bendrovės kreditoriams gauti papildomos naudos. Taigi, sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimo metu neturint duomenų apie realias galimybes tęsiant bankroto procedūras kreditorių reikalavimus patenkinti didesne apimtimi, aplinkybė, kad po galutinės ataskaitos patvirtinimo buvo patikslintas bendrovės kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas, savaime nesudarė pagrindo atmesti prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos.

Trečia, apeliantas apeliaciniame skunde klaidingai teigia, kad skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 78 189,08 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtinto bendrovės kreditorių ir jų 78 189,08 Eur finansinių reikalavimų sąrašą, kuris 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patikslintas (žr. skundžiamo sprendimo 2 punktą). Taigi, vien tai, kad teismas skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo patvirtinta Bendrovės kreditorių 78 189,08 Eur finansinių reikalavimų suma, savaime nereiškia, kad teismas konstatavo, jog sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo metu kreditorių finansinių reikalavimų suma yra būtent tokia. Juolab kad, kaip minėta, tiek kreditorių sąrašas, tiek jų finansiniai reikalavimai buvo tikslinami 2025 m. rugsėjo 8 d., 2026 m. kovo 10 d. nutartimis.

Ketvirta, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad tiek balsavimo biuleteniuose, tiek galutinėje ataskaitoje buvo neteisingai nurodyta VSDFV Klaipėdos skyriaus reiškiamo finansinio reikalavimo suma. Priešingai nei teigia apeliantas, nei balsavimo biuleteniuose, nei galutinėje ataskaitoje nėra įvardinta VSDFV finansinio reikalavimo suma.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad, nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo bendrovės veikla buvo pripažinta pasibaigusia. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei bedrovės interesų apsaugos bei sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo nukėlimas neapibrėžtam laikui, nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo, neatitiktų viešojo intereso ir sudarytų prielaidas pažeisti bankroto proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.