- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-07
- Bylos Nr.
- e2KT-612-407/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00704-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis (pran.)
- Atsakovas
- MB MILTAI IR VANDUO
- Kategorijos
- 3.1.14.2.1Bylų sujungimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 1 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 1 d. nutartis, kuria, be kita ko, prašoma išspręsti klausimą dėl civilinių bylų Nr. eB2-2423-803/2026 ir Nr. eB2-996-1043/2026 sujungimo. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2423-803/2026 priimtas pareiškėjo mažosios bendrijos (toliau – MB) „Miltai ir vanduo“ vadovo A. O. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei MB „Miltai ir vanduo“ iškėlimo. Nutartyje nurodoma, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-996-1043/2026 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei MB ,,Miltai ir vanduo“ iškėlimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 3 ir 4 dalimis, pirmiau nurodytos civilinės bylos turi būti nagrinėjamos kartu, todėl tikslinga spręsti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Iš LITEKO duomenų matyti, kad prašomos sujungti civilinės bylos gautos Vilniaus apygardos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties pagrindu, vadovaujantis CPK 62¹ straipsnio 2 ir 3 dalimis, civilinė byla Nr. eB2-996-1043/2026 perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Civilinė byla Nr. eB2-2423-803/2026 nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Nors nagrinėjamu atveju susiklosčiusi procesinė situacija lemia, kad civilinės bylos Nr. eB2-996-1043/2026 teismingumas nepakito, t. y. Kauno apygardos teismo teisėjai, nagrinėdami nurodytą bylą, veikia Vilniaus apygardos teismo vardu (CPK 62¹ straipsnio 4 dalis), visgi, faktiškai prašomos sujungti bylos nagrinėjamos Vilniaus ir Kauno apygardų teismuose. Atitinkamai, tais atvejais, kai byla, pagal CPK 62¹ straipsnio 2 dalį yra paskiriama faktiškai nagrinėti kito apygardos teismo (kito negu pagal CPK nustatytą teismingumą) teisėjams, vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, aukštesnės pakopos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui yra suteikta kompetencija išspręsti bylų, faktiškai nagrinėjamų skirtinguose apygardų teismuose, sujungimo klausimą. Tokia pozicija atitinka Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką bylose, kuriose sprendžiamas civilinių bylų sujungimo klausimas įgyvendinus 62² ir 62³ straipsnių nuostatas, kai civilinės bylos faktiškai nagrinėjamos skirtinguose apygardos teismuose arba skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkės teismuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-72-790/2024, 14 punktas; 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-82-790/2024, 3 punktas).
CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.
Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-2423-803/2026 nagrinėjamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos MB ,,Miltai ir vanduo“ iškėlimo, o civilinėje byloje Nr. eB2-996-1043/2026 pareiškimas dėl bankroto bylos MB ,,Miltai ir vanduo“ iškėlimo. Šiose civilinės bylose pareiškimai dėl nemokumo bylos iškėlimo yra priimti.
JANĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl nemokumo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas (JANĮ 15 straipsnio 4 dalis).
Įvertinus JANĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, civilinės bylos Nr. eB2-2423-803/2026 ir Nr. eB2-996-1043/2026 sujungiamos bei nagrinėjamos kartu, taip užtikrinant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.
LITEKO duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo gautas anksčiau nei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl sujungiant šias bylas civilinė byla Nr. eB2-2423-803/2026 prijungiama prie civilinės bylos Nr. eB2-996-1043/2026.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-2423-803/2026 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-996-1043/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. eB2-2423-803/2026 prie civilinės bylos Nr. eB2-996-1043/2026. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-2423-803/2026 perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis