Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ranga Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria tenkintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių projektai“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ prašymas dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių projektai“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Nemokumo administratorė, siekdama nedidinti administravimo išlaidų, siūlo kartu parduoti reikalavimo teises į nepriteistas UAB „Ranga Group“ 425 147,27 Eur ir UAB „Deifakta“ 150 016,73 Eur skolas (neįskaičius mokėtinų palūkanų). Pažymi, kad UAB „Deifakta“ yra keliama bankroto byla, o UAB „Ranga Group“ neturi nekilnojamojo turto ir artimiausiu metu nėra pajėgi padengti skolas.

Nemokumo administratorė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 44 839,02 Eur, bankroto administravimo išlaidų bazinis dydis – 5 190 Eur, o piniginių lėšų likutis siekia 15,94 Eur. Paaiškino, kad reikalavimo teisių pardavimas varžytynėse pareikalautų papildomų išlaidų: vienų varžytynių paskelbimo mokestis sudaro 27,77 Eur, pavedimo mokestis – 0,23 Eur, todėl už dviejų varžytynių paskelbimą reikėtų sumokėti 56 Eur. Vienų varžytynių trukmė yra 30 dienų, o pakartotinės varžytynės gali būti skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo jų pripažinimo neįvykusiomis. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad nemokumo procesuose reikalavimo teisės per varžytines įsigyjamos retai, ypač kai skolininkai yra bankrutuojančios ar nemokios bendrovės. Dažniausiai daugiau pasiūlymų sulaukiama reikalavimo teises parduodant laisvu pardavimu per skelbimų portalus. Be to, varžytynės ilgina reikalavimo teisių realizavimo ir bankroto procesą bei didina jo kaštus, todėl, administratorės vertinimu, šiuo atveju tikslinga reikalavimo teises parduoti laisvu pardavimu, užtikrinant kreditorių interesus ir bankroto proceso efektyvumą.

Nemokumo administratorė prašė teismo leisti parduoti reikalavimo teises į nepriteistą UAB „Ranga Group“ 425 147,27 Eur skolą, įskaitant teisę reikalauti sumokėti mokėtinas palūkanas ir kitus mokėjimus pagal sutartis ir (ar) įstatymus, taip pat į nepriteistą UAB „Deifakta“ 150 016,73 Eur skolą, įskaitant teisę reikalauti sumokėti mokėtinas palūkanas ir kitus mokėjimus pagal sutartis ir (ar) įstatymus, tokia tvarka:

7 dienas pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, nustatant pradinę pardavimo kainą 50 100 Eur;

7 dienas pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, nustatant pradinę pardavimo kainą 25 000 Eur;

7 dienas pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, nustatant pradinę pardavimo kainą 10 000 Eur;

7 dienas pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, nustatant pradinę pardavimo kainą 5 000 Eur;

nepardavus per 7 dienas, pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą.

apie reikalavimo teisės pardavimą skelbti nemokamose interneto svetainėse ir nemokumo proceso informaciniame portale (NPIP).

BUAB „Valakampių projektai“ reikalavimo teises parduoti dvejose varžytynėse;

patvirtinti pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 50 100 Eur;

patvirtinti pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainą antrose varžytynėse – 25 000 Eur;

patvirtinti kainos didinimo intervalą varžytynėse – 100 Eur;

nepardavus reikalavimo teisių dvejose varžytynėse, nustatyti, kad jos būtų parduodamos laisvu pardavimu šiomis sąlygomis:

nustatyti pradinę pardavimo kainą – 9 000 Eur;

reikalavimo teises pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą 7 kalendorinių dienų laikotarpiu nuo paskelbimo dienos;

nepardavus per 7 dienas, nustatyti naują pradinę kainą – 5 000 Eur ir pakartotinai pardavinėti 7 kalendorinių dienų laikotarpiu už didžiausią pasiūlytą kainą;

nepardavus ir per pakartotinį 7 dienų laikotarpį, pardavinėti 7 kalendorinių dienų laikotarpiu už didžiausią pasiūlytą kainą;

informaciją apie pardavimą skelbti nemokamose interneto svetainėse bei Nemokumo proceso informaciniame portale (NPIP).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Byloje nustatyta, kad bendrovės nemokumo administratorė siekia parduoti bendrovės reikalavimo teises, kurių bendra vertė sudaro 575 164 Eur, iš jų UAB „Ranga Group“ skola – 425 147,27 Eur, o UAB „Deifakta“ skola – 150 016,73 Eur. Teismas leido šias reikalavimo teises parduoti varžytynėse už pradinę 50 100 Eur kainą, o jų nepardavus – už didžiausią pasiūlytą kainą. Tuo tarpu bendrovė turi vienintelę kreditorę – VMI, kurio reikalavimas sudaro 44 839,02 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovės turtas reikšmingai viršija jos įsipareigojimus kreditorei, o UAB „Ranga Group“, būdama bendrovės akcininke, siekia išsaugoti bendrovę kaip veikiantį rinkos subjektą ir atsiskaityti su vienintele kreditore.

JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai siejami su kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimu arba juridinio asmens mokumo atkūrimu. Įstatymas ir teismų praktika pripažįsta aktyvų juridinio asmens dalyvių vaidmenį siekiant išsaugoti įmonę, atsiskaityti su kreditoriais ir nutraukti bankroto procesą. Pagrindinis bankroto proceso tikslas yra kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas, todėl visi proceso dalyviai, įskaitant akcininkus, turi teisė aktyviai prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo.

Priešingai nei teigia bendrovės nemokumo administratorė, vieno iš bendrovės skolininkų – UAB „Deifakta“ – nemokumo byla nėra inicijuojama, o apeliantė yra pasirengusi vykdyti savo įsipareigojimus bendrovei. Apeliantės vertinimu, bendrovė turi realias galimybes atsiskaityti su kreditore, įvykdyti turimas reikalavimo teises ir toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Siekdama atkurti bendrovės mokumą, apeliantė ne kartą kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę, tačiau ji nebendradarbiauja ir inicijuoja bendrovės turto pardavimą.

Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, jog bendrovės turtą parduodant ne varžytynėse būtų reali galimybė gauti didesnę pardavimo kainą ir taip patenkinti didesne apimtimi kreditorių finansinius reikalavimus. Taigi, nemokumo administratorės veiksmai, siekiant skubiai parduoti bendrovės turtą už tikėtinai nepagrįstai mažą kainą, prieštarauja bendrovės kreditorės ir pačios bendrovės teisėtiems interesams bei yra nesuderinami su bankroto proceso tikslais.

Nepaisant nurodytų aplinkybių, byloje apskirtai nebuvo pagrindo spręsti dėl bendrovės turto pardavimo, nes apeliantė turi realias galimybes atsiskaityti su kreditore ir atkurti bendrovės mokumą, tačiau dėl netinkamo nemokumo administratorės pareigų vykdymo negali tinkamai įgyvendinti šių teisių. Bendrovės turto pardavimas varžytynėse užkirstų kelią šių tikslų įgyvendinimui ir neleistų pasiekti pagrindinio bankroto proceso tikslo – patenkinti kreditorių reikalavimus ir atkurti bendrovės mokumą. Apeliantė pažymi, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių nevertino. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nebuvo teisinio pagrindo tenkinti nemokumo administratorės prašymo dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo.

2025 m. lapkričio 10 d. L. P. elektroniniu paštu kreipėsi į nemokumo administratorę dėl taikos sutarties sudarymo, teigdamas, kad UAB „Ranga Group“ yra moki ir ateityje galės atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau nebuvo pateikta taikos sutarties projekto, finansinių garantijų ar kitų įrodymų, patvirtinančių galimybę įvykdyti įsipareigojimus. Nemokumo administratorė nurodė, kad taikos sutartis gali būti svarstoma tik laikantis JANĮ 79 ir 80 straipsnių reikalavimų.

2025 m. gruodžio 3 d. ir 2025 m. gruodžio 16 d. UAB „Ranga Group“ pakartotinai prašė sudaryti taikos sutartį bei atidėti bankroto procedūras, remdamasis būsimus finansavimu, investicijų susigrąžinimu ir galimomis VMI užskaitomis. Tačiau ir šiais atvejais nebuvo pateikta taikos sutarties projekto, finansinių garantijų ar kitų mokumą patvirtinančių dokumentų, taip pat nebuvo atlikta jokių mokėjimų. Todėl nemokumo administratorė pagrįstai atsisakė stabdyti bankroto procesą.

Nemokumo administratorės atlikta analizė parodė, kad pati UAB „Ranga Group“ yra skolinga bendrovei 430 550,73 Eur. 2026 m. kovo 26 d. L. P. patvirtino, kad UAB „Ranga Group“ lėšos yra investuotos į kitą projektą ir šiuo metu nėra laisvai prieinamos, todėl atsiskaitymas siejamas tik su būsimu turto pardavimu.

2026 m. gegužės 7 d. buvo pateiktas taikos sutarties projektas, tačiau kartu nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių galimybę įvykdyti jame numatytus mokėjimus. UAB „Ranga Group“ pasiūlymai buvo grindžiami deklaratyviais pažadais, o ne realiomis finansinėmis galimybėmis.

Nurodo, kad bendrovė veiklos nevykdo, o pagrindinis jos turtas yra reikalavimo teisės į UAB „Ranga Group“ ir UAB „Deifakta“. Šios reikalavimo teisės nėra priteistos teismo sprendimais, o reikalavimo į UAB „Ranga Group“ šiuo metu negalima prisiteisti dėl nesuėjusio paskolos grąžinimo termino. Be to, abiejų bendrovių finansinė padėtis kelia abejonių dėl realių išieškojimo galimybių, todėl reikalavimų teisių pardavimas yra racionaliausias ir bankroto proceso tikslus atitinkantis sprendimas. Teismo nustatyta pradinė pardavimo kaina, ją gavus, leistų visiškai atsiskaityti su VMI ir padengti bent bazinį nemokumo administratorės atlyginimą.

Apeliantės skundo argumentai dėl per mažos pardavimo kainos nepagrįsti, nes nepateikta jokių duomenų, kad reikalavimo teisės vertos daugiau ar kad egzistuoja realios galimybės artimiausiu metu išieškoti didesnes sumas. Be to, varžytynių procedūra sudaro sąlygas kainai didėti rinkos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmiausia vertintina, ar UAB „Ranga Group“ turėjo teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą LUAB „Valakampių projektai“ bankroto byloje.

Juridinių asmenų nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinius juridinio asmens nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms. Teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (JANĮ 31 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (nutartis ar sprendimas, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka); 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka; 3) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas. Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-933/2025 25 punktą, 2026 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-823/2026 24 punktą).

Pagal CPK 305 straipsnį, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Ši nuostata taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Taigi, pirmoji sąlyga, kurią turi atitikti apeliacijos subjektas, – byloje dalyvaujančio asmens procesinio statuso turėjimas. Pagal CPK nuostatas, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis).

CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją.

Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl LUAB „Valakampių projektai“ turto – reikalavimo teisių į nepriteistą UAB „Ranga Group“ 425 147,27 Eur skolą, įskaitant teisę reikalauti sumokėti mokėtinas palūkanas ir kitus mokėjimus pagal sutartis ir (ar) įstatymus, taip pat į nepriteistą UAB „Deifakta“ 150 016,73 Eur skolą, įskaitant teisę reikalauti sumokėti mokėtinas palūkanas ir kitus mokėjimus pagal sutartis ir (ar) įstatymus, pardavimo tvarkos, pateikė bendrovės akcininkė UAB „Ranga Group“.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę kreiptis į teismą, taip pat ir apeliacinės instancijos, turi tik suinteresuotas asmuo (CPK 5 straipsnis), tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, apeliantas turi būti teisiškai suinteresuotas skundžiamo teismo procesinio sprendimo pakeitimu ar panaikinimu. Neturinčio teisinio suinteresuotumo skundžiamo procesinio sprendimo pakeitimu ar panaikinimu asmens atskirąjį skundą turi būti atsisakyta priimti, o jei ši aplinkybė nustatoma jau po atskirojo skundo priėmimo, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-823/2025 17 punktą, 2026 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-823/2026 28 punktą).

Iš bylos duomenų nenustatyta, kad UAB „Ranga Group“ būtų įgijusi byloje dalyvaujančio asmens statusą. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Ranga Group“ būtų pateikusi prašymą ją įtraukti į bendrovės bankroto bylą kaip suinteresuotą asmenį, taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų sprendęs dėl UAB „Ranga Group“ dalyvavimo byloje ar jos procesinio statuso.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 6 d. rezoliucija priėmė UAB „Ranga Group“ atskirąjį skundą, nors bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad UAB „Ranga Group“ yra byloje dalyvaujantis asmuo. Aplinkybės, kad UAB „Ranga Group“ yra bendrovės akcininkė ir tai, kad skundžiama nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl bendrovei priklausančių reikalavimo teisių į UAB „Ranga Group“ pardavimo tvarkos, savaime nesukuria UAB „Ranga Group“ proceso dalyvio statuso bendrovės bankroto byloje. Kadangi byloje nėra duomenų nei apie UAB „Ranga Group“ įtraukimą į bylą, nei apie jos procesinio statuso išsprendimą, nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Ranga Group“ turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Ranga Group“ nėra bendrovės bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, daro išvadą, jog UAB „Ranga Group“ nėra tinkamas subjektas paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų apeliacinio proceso prielaidų – atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso, o ši aplinkybė nustatyta po atskirojo skundo priėmimo, apeliacinis procesas pagal UAB „Ranga Group“ atskirąjį skundą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalies).

Dalyvaujantiems byloje asmenimis nepateikus duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Apeliacinį procesą nutraukus, apeliantei grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 60 Eur, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 315 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ranga Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria nustatyta ir patvirtinta likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių projektai“ turto pardavimo tvarka.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Ranga Group“, juridinio asmens kodas 124924540, 60 Eur žyminį mokestį, sumokėtą L. P. 2026 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 147, Swedbank, AB.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.