Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams E. G. ir J. G. dėl paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento, paskolos sumos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas S. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo ir atsakovo E. G. (toliau – ir atsakovas) sudarytą paskolos sandorį dėl 33 600 Eur negaliojančiu ir niekiniu nuo sudarymo momento; 2) priteisti solidariai iš atsakovo E. G. ir atsakovės J. G. (toliau – ir atsakovė) ieškovo naudai 31 950 Eur bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovą pažįsta nuo 2010 metų. Atsakovas 2017 m. birželio mėnesį pasiūlė ieškovui užsiimti naudotų automobilių pirkimo iš (duomenys neskelbtini) ir pardavimo (duomenys neskelbtini) veikla. Ieškovas nurodė, kad susitarė su atsakovu, kad paskolins atsakovui pinigų, už kuriuos atsakovas nupirks automobilius iš (duomenys neskelbtini), juos suremontuos, o pardavęs automobilius, atsakovas atiduos ieškovui pinigus bei lygiomis dalimis pasidalins pelną. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo mėnesį informavo, kad surado (duomenys neskelbtini) automobilius (BMW X3 ir Chevrolet Stingray), kurių kaina su pirminėmis remonto išlaidomis siektų apie 31 500 Eur. Ieškovas tokios pinigų sumos neturėjo, todėl pasiskolino 35 000 Eur sumą iš kito asmens. 2017 m. rugsėjo 28 d. ieškovas išgrynino 16 000 Eur automobilio Chevrolet pirkimui ir remontui bei padavė šią sumą atsakovui. 2017 m. spalio 8 d. ieškovas davė atsakovui 500 Eur remonto išlaidoms. 2017 m. spalio 10 d. ieškovas išgrynino 15 500 Eur automobilio BMW X3 pirkimui ir remontui bei padavė šiuos pinigus atsakovui. 2017 m. spalio 27 d. ieškovas davė atsakovui 800 Eur automobilio Chevrolet detalėms nupirkti, 2017 m. lapkričio 3 d. davė 100 Eur atsakovui automobilio Chevrolet sparno dažymui, o 2017 m. gruodžio 6 d. davė 700 Eur automobilio Chevrolet registracijos sutvarkymui. 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovas informavo ieškovą, kad pardavė Chevrolet automobilį už 19 300 Eur, vėliau informavo, kad pardavė ir automobilį BMW X3. Atsakovas grąžino 1 650 Eur, o likusių pinigų ir didesnio pelno įkalbėjo dar palaukti.

3. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį ieškovas su atsakovu susitarė, kad atsakovas suras ir (duomenys neskelbtini) nupirks automobilį ieškovo įmonei. Atsakovas nupirko (duomenys neskelbtini) automobilį Toyota Prius, kurį vėliau atsakovas pardavė kaip savo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Berautus“. Dėl to ieškovas 2018 m. liepos mėnesį kreipėsi į policiją. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes ieškovas pats rado automobilį ir jis buvo grąžintas ieškovo įmonei. Atsakovui negrąžinant 31 950 Eur, ieškovas kreipėsi į policiją dėl svetimo turto įgijimo apgaule, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

4. Ieškovas paaiškino, kad atsakovo sutuoktinė pagal ginčo prievolę atsako solidariai, nes atsakovas, pasiskolindamas pinigus iš ieškovo, iš esmės siekė gauti papildomų pajamų šeimai. Ieškovas taip pat paaiškino, kad atsakovo nesąžiningi veiksmai sukėlė ieškovui stiprius neigiamus išgyvenimus, jau beveik 3 metus ieškovas nuolat patiria emocinę įtampą ir stresą. Ieškovas neteko labai didelės sumos, kurią pats buvo pasiskolinęs ir dabar turi ją grąžinti, nepaisant atsakovo ciniškos pozicijos.

5. Atsakovai atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovai pastebėjo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia atsakovo ūkinės veiklos faktais, kurie niekaip neįrodo paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovai pažymėjo, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. kreditorius turi pareigą įrodyti, kad jis pagal paskolos sutartį perdavė pinigus savo skolininkui. Ieškovo pateiktuose ikiteisminių tyrimų apklausos protokoluose atsakovas nuosekliai parodė, kad jokių pinigų iš ieškovo niekada nėra gavęs. Atsakovai pastebėjo, kad ieškovas, ignoruodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus dėl paskolos sutarčių formos, kalba apie restitucijos taikymą.

6. Dublike ieškovas pažymėjo, kad notarinės paskolos sutarties nesudarymas nereiškia, kad atsakovams nekyla jokia atsakomybė ir prievolė grąžinti gautus pinigus. Ikiteisminio tyrimo duomenys parodė, kad atsakovas neturi pajamų, turi daug skolų, jo atžvilgiu vykdomų priverstinių išieškojimų, tačiau pirko automobilius, investavo daug lėšų į automobilių remontus, o ieškovas turėjo pakankamai laisvai disponuojamų piniginių lėšų, kurios buvo perduotos atsakovui.

7. Triplike atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie grynųjų pinigų perdavimą atsakovui. Ieškovas siekia ikiteisminio tyrimo medžiagą interpretuoti kaip turinčią prejudicinę reikšmę, kai ikiteisminio tyrimo medžiaga iš esmės yra tik paties ieškovo niekuo nepagrįsti teiginiai ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Byloje ieškovas reikalauja paskolos sandorį dėl 33 600 Eur pripažinti negaliojančiu, priteisti solidariai iš atsakovų 31 950 Eur, o iš atsakovo taip pat 1 000 Eur neturtinę žalą.

9. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis).

10. Ieškovas tvirtina, kad 2017 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais per kelis kartus paskolino atsakovui grynaisiais pinigais iš viso 33 600 Eur (16 000 Eur, 15 500 Eur, 800 Eur, 700 Eur, 500 Eur ir 100 Eur). Atsakovas tvirtina, kad jokių pinigų iš ieškovo niekada nėra gavęs. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas rašytinės paskolos sutarties (tiek paprastos, tiek ir notarinės formos) nebuvo sudarę. Ieškovas prašo teismo jo nurodomą paskolos sandorį pripažinti negaliojančiu vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

11. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi, rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus bei įsipareigojimas juos priimti bei nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas paskolos gavėjui. Ieškovo teigimu 33 600 Eur sumą grynaisiais pinigais jis perdavė atsakovui ne vienu metu, todėl teismas pasisakys dėl kiekvienos ginčo sumos atskirai kaip galimai ieškovo ir atsakovo sudaryto atskiro realinio sandorio.

12. Kaip minėta, ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį išgrynino 16 000 Eur ir perdavė juos atsakovui. Atsakovas tai neigia. Kaip minėta, sumų viršijančių 3 000 Eur grynaisiais pinigais paskolinimui įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs privalomą notarinę formą (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Aptariama norma įstatymo leidėjas neabejotinai siekė išvengti galimo ginčo dėl pinigų perdavimo fakto fiksavimo, kuomet pinigų perdavimas yra patvirtinamas notariniu veiksmu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nei notarinės, nei paprastos rašytinės sutarties dėl 16 000 Eur paskolinimo atsakovui. Atsakovas, kaip minėta, pinigų gavimo faktą neigia. Taigi, siekiant nustatyti pinigų perdavimo faktą, įrodinėjimo naštos pareiga tenka šaliai teigiančiai, jog pinigus perdavė, t. y. ieškovui.

13. Ieškovas pinigų perdavimo atsakovui faktą įrodinėja netiesioginiais įrodymais, t. y. tuo, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. išgrynino 16 000 Eur, o atsakovas, neturėdamas pajamų ir turėdamas daug įsipareigojimų, nupirko Chevrolet automobilį bei jį remontavo, o automobilį pardavęs, taip kaip buvo sutarę, pasidalino lygiomis dalimis su ieškovu gautu pelnu (davė grynaisiais pinigais 1 650 Eur).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

15. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. iš savo banko sąskaitos išėmė 16 000 Eur grynųjų pinigų, taip pat pateikė duomenis iš www.facebook.com, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 3 d. į savo paskyrą įkėlė automobilio nuotraukas, padarydamas prierašą „Devil finished“ (velnias pabaigtas). Iš ženklo ant automobilio matyti, kad tai yra Chevrolet automobilis. Ieškovas taip pat pateikė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muitinės procedūrų skyriaus 2020 m. liepos 16 d. raštą, kuriame nurodyta, kad automobilio Chevrolet Corvette gavėjas yra UAB „Autoriksas“. Į bylą ieškovas taip pat pateikė 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad UAB „Autoriksas“ pardavė Latvijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui automobilį Chevrolet Corvette už 1 450 Eur (nurodyta, kad automobilis su defektais). Byloje pateiktas atsakovo 2017 m. gruodžio 2 d. prašymas valstybės įmonei „Regitra“ dėl automobilio Chevrolet Corvette registracijos. Tarp registraciją pagrindžiančių dokumentų buvo transporto priemonės įsigijimą patvirtinantys dokumentas, kurio data 2017 m. gruodžio 1 d. Ieškovas teismui taip pat pateikė 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovo su UAB „Kodista“ sudarytą automobilio Chevrolet Corvette pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovas už šį automobilį automobilio pardavėjui UAB „Kodista“ sumokėjo 2 700 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtą automobilį įsigijo už 2 700 Eur. Atsakovas paaiškino, kad maždaug nuo 2012 metų užsiima automobilių pirkimo-pardavimo veikla. Šios aplinkybės byloje neginčijo ir ieškovas. Taigi, atsakovui ilgą laiką (apie 5 metus) užsiimant automobilių pirkimo-pardavimo veikla, labiau tikėtina, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 1 d. turėjo lėšų įsigyti automobilį už 2 700 Eur, nei tai, kad šio automobilio įsigijimui ieškovas 2017 m. rugsėjo mėnesį paskolino atsakovui 16 000 Eur. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovas įsigijo šį automobilį už savo lėšas (už 2 700 Eur) atsakovas nurodė ir tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. rugpjūčio 22 d. įtariamojo apklausos protokolas). Atsakovas taip pat tyrėjui nurodė, kad automobilių verslas jam neša pelną, tačiau savo banko sąskaitos neturi, naudojasi žmonos banko sąskaita. Teismo posėdyje atsakovas taip pat tvirtino, kad jo veikla yra pelninga, dažniausiai klientai (kurie dažnai būna iš užsienio) jam sumoka grynais pinigais, tačiau būna, kad ir pavedimu. Šiuos atsakovo argumentus patvirtina byloje pateiktas mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad Auto Sale NV į atsakovės J. G. banko sąskaitą iš ne Lietuvoje esančios banko sąskaitos 2016 m. balandžio 13 d. pervedė 6 800 Eur (nurodant automobilio markę „Dodge Avenger“), taip pat byloje esantis mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad K. M. į J. G. banko sąskaitą 2017 m. rugpjūčio 25 d. pervedė 6 900 Eur.

16. Ieškovas tvirtino, kad 16 000 Eur paskolino atsakovui ne tik minėto automobilio įsigijimui, bet ir remontui. Ieškovas į bylą pateikė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. lapkričio 6 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu gautos J. G. banko sąskaitų išklotinės, iš kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. ir 2018 m. sausio 15 d. Z. T. pervedė 22 694 Eur. Tyrėjo pranešime nurodyta, kad ši suma yra už galimai parduotą automobilį Chevrolet. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės 2020 m. lapkričio 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad E. G.pateikė 2017 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad į J. G. sąskaitą Z. T. iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos pervedė 9 650 Eur. Taigi, iš byloje pateiktų paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog 2017 m. gruodžio 1 d. už 2 700 Eur nusipirkęs automobilį ir 2017 m. gruodžio 7 d. bei 2018 m. sausio 15 d. į sutuoktinės (atsakovės) banko sąskaitą gavęs 22 694 Eur, atsakovas minėto automobilio remontui lėšų turėjo. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad automobilį Chevrolet atsakovas pradėjo remontuoti (rūpintis jo remontu) dar iki jo įsigijimo (2017 m. gruodžio 1 d.), tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad dar 2017 m. rugpjūčio 25 d., kaip minėta, į J. G. sąskaitą buvo pravesta 6 900 Eur suma. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį paskolino atsakovui 16 000 Eur automobilio, kurį atsakovas įsigijo 2017 m. gruodžio 1 d., remontui. Tokios faktinės aplinkybės neįrodo ir atsakovo turėti (galimai tebeturimi) įsipareigojimai kreditoriams. Ieškovas pateikė į bylą Lietuvos antstolių rūmų 2019 m. kovo 18 d. raštą, iš kurio matyti, kad didžioji dalis vykdomųjų bylų (kurios tuo metu buvo neužbaigtos) susijusios su nedidelių sumų valstybei išieškojimu dėl atsakovo nesumokėtų administracinių baudų, taip pat matyti, kad atsakovas tuo metu buvo skolingas 1 573,51 Eur Valstybiniam studijų fondui ir dviem kitiems juridiniams asmenims (skolos kiekvienam jų nesiekia 1 000 Eur). Šie duomenys patvirtina atsakovo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad atsakovas nėra skolingas nei vienam fiziniam asmeniui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų teistas, abu ikiteisminiai tyrimai, kuriuos prieš atsakovą iniciavo ieškovas, buvo nutraukti. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovo tuo metu turėti finansiniai įsipareigojimai nebuvo tokie, kurie būtų trukdę atsakovui toliau neoficialiai užsiimti automobilių pirkimo-pardavimo veikla.

17. Byloje nustatyta aplinkybė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. ieškovas nuo sąskaitos nuėmė 16 000 Eur pati savaime nepatvirtina fakto, kad tie pinigai buvo skirti paskolinti atsakovui. Byloje yra duomenys, kad ieškovas 2017 m. rugpjūčio 5 d. iš M. K. pasiskolino 35 000 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas dėl šios pinigų sumos pasirašė paskolos sutartį, todėl teismas vertina, kad labiau tikėtina, jog ieškovas nepaskolino atsakovui 16 000 Eur, nei tai, kad juos paskolino, nepasirašydamas net paprastos rašytinės paskolos sutarties, kai pats prieš mėnesį pinigus pasiskolino, paskolos sutartį pasirašydamas, nors, kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu M. K. taip pat buvo ieškovo draugas.

18. Teismui paklausus atsakovo, kodėl, jo nuomone, ieškovas reikalauja iš jo 31 950 Eur, atsakovas atsakė, kad ieškovas yra azartiškas pokerio žaidėjas, galbūt turi skolų, kurias iš ieškovo reikalauja atiduoti kiti asmenys, o ieškovas minėtos sumos iš atsakovo reikalauja, nes, anksčiau buvę draugais, ieškovas ir atsakovas susipyko dėl kito – Toyota Prius – automobilio. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių 2018 m. metais kilo ginčas dėl automobilio Toyota Prius. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, kaip UAB „Druskininkai City“ vadovas, 2018 m. liepos 11 d. kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl atsakovui patikėto automobilio Toyota Prius pasisavinimo. Tai, kad ginčai prasidėjo būtent nuo Toyota Prius automobilio iš dalies patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga, nes Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (toliau – 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas) nurodyta, kad pagal ieškovo pasikreipimą ikiteisminis tyrimas dėl apgaulės būdu pasisavintų 33 600 Eur buvo pradėtas 2018 m. gruodžio 6 d., t. y. jau po to, kai ieškovas buvo pasikreipęs į policiją dėl Toyota Prius automobilio. Kaip minėta, abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.

19. Teismo išvados, kad ieškovas neįrodė 16 000 Eur paskolinimo atsakovui, nepaneigia ir ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas pasidalino su ieškovu pelnu, gautu pardavus Chevrolet Corvette automobilį, t. y., kad atsakovas jam sumokėjo grynais pinigais 1 650 Eur. Šią aplinkybę atsakovas byloje neigė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pinigų už automobilio pardavimą ieškovui nėra davęs, tačiau yra davęs pinigų už medieną. Šiuos atsakovo argumentus iš dalies patvirtina rašytinė bylos medžiaga, nes 2019 m. gegužės 10 d. nutarime vyriausiasis prokuroras nustatė, kad ieškovas 2017 m. birželio 21 d. atsakovui buvo išrašęs PVM sąskaitą faktūrą už medienos gaminius. Pažymėtina, kad šios sąskaitos suma 1 524,78 Eur yra panaši į ieškovo nurodomą iš atsakovo gautą pinigų sumą (1 650 Eur).

20. Vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, ieškovas neginčijamų įrodymų (nors ir netiesioginių) dėl 16 000 Eur perdavimo atsakovui nepateikė. Nepašalinęs abejonės dėl tiriamo fakto tikrumo (šiuo atveju dėl faktinio grynų pinigų perdavimo), ieškovas negali remtis sandorio negaliojimo aplinkybe dėl sandorio, kurio šalimi teigia esantis, privalomos formos nesilaikymo.

21. Ieškovas taip pat teigia, kad 2017 m. spalio 8 d. perdavė atsakovui 500 Eur grynaisiais pinigais. Tokios pinigų sumos paskolinimui įstatymas nereikalauja nei notarinės, nei paprastos rašytinės formos, todėl ieškovas nepagrįstai prašo šią sumą priteisti iš atsakovo kaip restituciją natūra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl nesilaikytos privalomos notarinės formos. Vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, ieškovas neginčijamų įrodymų dėl 500 Eur perdavimo atsakovui grynaisiais pinigais taip pat nepateikė. Nepašalinęs abejonės dėl tiriamo fakto tikrumo (šiuo atveju dėl faktinio grynų pinigų (500 Eur) perdavimo), ieškovo reikalavimas priteisti šią sumą iš atsakovo teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

22. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad 2017 m. spalio 10 d. iš savo banko sąskaitos išėmė 15 500 Eur grynųjų pinigų, kuriuos, pasak ieškovo, jis perdavė atsakovui automobilio BMW X3 pirkimui ir remontui. Atsakovas tokią aplinkybę byloje neigia. Vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, ieškovas neginčijamų įrodymų dėl 15 500 Eur perdavimo atsakovui nepateikė. Nepašalinęs abejonės dėl tiriamo fakto tikrumo (šiuo atveju dėl faktinio grynų pinigų (15 500 Eur perdavimo), ieškovas negali remtis sandorio negaliojimo aplinkybe dėl sandorio, kurio šalimi teigia esantis, privalomos notarinės formos nesilaikymo. Vien tai, kad ieškovas matė atsakovo servise BMW X3 automobilį, savaime nereiškia, kad atsakovas jį buvo nusipirkęs, o tuo labiau, kad atsakovas jį buvo nusipirkęs už ieškovo pinigus.

23. Ieškovas tvirtina, kad 2017 m. spalio 27 d. perdavė atsakovui 800 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas tai neigia. Kaip minėta, tokio dydžio sumos paskolinimui įstatymas numato privalomą rašytinę sutarties formą. Paprastos rašytinės paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro paskolos sutarties negaliojančia, o tik riboja jos sudarymo fakto įrodinėjimo priemones. Atsižvelgiant į tai, kad toks paskolos sandoris, jeigu jis buvo sudarytas, nebuvo negaliojantis dėl formos nesilaikymo, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti šią sumą iš atsakovo kaip restituciją natūra dėl privalomos sandorio formos nesilaikymo. Nepašalinęs abejonės dėl tiriamo fakto tikrumo (šiuo atveju dėl faktinio grynų pinigų (800 Eur) perdavimo), ieškovo reikalavimas priteisti šią sumą iš atsakovo teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

24. Ieškovas taip pat tvirtina, kad 2017 m. lapkričio 3 d. davė atsakovui 100 Eur. Atsakovas tai neigia. Tokios pinigų sumos paskolinimui įstatymas nereikalauja nei notarinės, nei paprastos rašytinės formos, todėl ieškovas nepagrįstai prašo šią sumą priteisti iš atsakovo kaip restituciją natūra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl nesilaikytos privalomos notarinės formos. Vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, ieškovas neginčijamų įrodymų dėl 100 Eur perdavimo atsakovui grynaisiais pinigais nepateikė. Nepašalinęs abejonės dėl tiriamo fakto tikrumo (šiuo atveju dėl faktinio grynų pinigų perdavimo), ieškovo reikalavimas priteisti šią sumą iš atsakovo teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

25. Pasak ieškovo, jis 2017 m. gruodžio 6 d. perdavė atsakovui 700 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas šią aplinkybę taip pat neigia. Atsižvelgiant į tai, kad toks paskolos sandoris, jeigu jis buvo sudarytas, nebuvo negaliojantis dėl formos nesilaikymo, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti šią sumą iš atsakovo kaip restituciją natūra dėl privalomos sandorio formos nesilaikymo. Nepašalinęs abejonės dėl tiriamo fakto tikrumo (šiuo atveju dėl faktinio grynų pinigų (700 Eur) perdavimo), ieškovo reikalavimas priteisti šią sumą iš atsakovo teismo atmetamas kaip nepagrįstas. Tai, kad aptariamu laikotarpiu (2017 m. spalio–gruodžio mėnesiais) atsakovas rūpinosi Chevrolet automobilio remontu (tai patvirtintino atsakovas teismo posėdžio metu) nereiškia, kad minėto automobilio remontui atsakovas buvo pasiskolinęs pinigų iš ieškovo. Kaip minėta, tiek ieškovas, tiek ir atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad tuo laikotarpiu jų santykiai buvo bičiuliški, ieškovas domėjosi atsakovo vykdoma veikla, atsakovas neslėpdamas apie ją kalbėjo su ieškovu kaip su savo draugu. Taigi, tai, kad ieškovas žinojo faktines aplinkybes apie atsakovo remontuojamą Chevrolet automobilį, savaime nereiškia, kad tarp šalių buvo susitarimas, pagal kurį ieškovas paskolina atsakovui pinigus minėto automobilio remontui.

26. Ieškovui neįrodžius byloje grynųjų pinigų (iš viso 33 600 Eur) perdavimo atsakovui fakto, ieškinio reikalavimas dėl paskolos sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetamas. Atmetus šį reikalavimą kaip nepagrįstą, išvestiniai ieškinio reikalavimai taip pat teismo atmetami.

27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,47 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo S. B. ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 7,47 Eur (septynis eurus 47 ct) teismo išlaidų. Priteistas išlaidas ieškovas privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.