Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje TADAS MOTUZAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1983-01-22, Mažeikių rajone, Viekšniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-01-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 213 str. 1 d. - 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda; 2) 2012-07-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 3 mėn. viešųjų darbų, kas mėnesį dirbant po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-01-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė skirta viešieji darbai 3 mėn., kas mėnesį dirbant po 30 val., visuomenės labui ir bauda 20 MGL (2600 litų). 2013-03-05 Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtu patvarkymu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-07-25 nuosprendžiu paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 parų arešto, atliekant jį areštinėje, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent žinodamas, kad automobilis SUBARU LEGACY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra konfiskuotas, nebūdamas šio automobilio savininkas ir neturėdamas jokio įgaliojimo veikti automobilio savininko R. B. vardu, 2012 m. rugsėjo 4 d. UAB „Autokrosas“ priklausančiose patalpose, esančiose adresu: Gamyklos g. 31 C, Mažeikiai, R. M. nutylėjo šiuos duomenis ir pateikė melagingas žinias, kad automobilis SUBARU LEGACY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra jo, ir pažadėjęs R. M. parduoti automobilį už 12000 litų, per du kartus, t.y. 2012 m. rugsėjo 4 d. ir 2012 m. spalio 5 d., iš R. M. per du kartus paėmė 2200 litų avansą kaip garantą patvirtinantį, kad jis parduos automobilį, tačiau automobilio SUBARU LEGACY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), R. M. nepardavė ir avanso negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo R. M. priklausančius pinigus - 2200 litų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. M. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis 2012 m. gegužės mėnesį iš R. B. išsimokėtinai nusipirko automobilį SUBARU LEGACY už 20000 Lt. R. B. iš karto sumokėjo 1000 Lt ir susitarė, jog per 10 mėnesių sumokės po 2000 Lt. Automobilio tada savo vardu jis neperregistravo, susitarė su R. B., kad tai padarys jam visiškai atsiskaičius už automobilį. 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jis vairavo šį automobilį būdamas girtas ir už tai buvo jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Rugsėjo mėnesio pradžioje Mažeikių rajono apylinkės teismas jam skyrė 30 parų areštą ir nusprendė konfiskuoti automobilį SUBARU LEGACY. Ši teismo sprendimą jis apskundė Šiaulių apygardos teismui, advokatas, padėjęs jam paruošti skundą, garantavo, kad automobilį teismas jam tikrai nuspręs grąžinti, nes automobilis buvo dar vis registruotas R. B. vardu. Automobilis po to, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus vairavęs automobilį, buvo nuvarytas į automobilių stovėjimo aikštelę Krucių k., Mažeikių r. Kadangi jis manė, kad automobilio iš jo nekonfiskuos, Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą apskundus apeliaciniam teismui, nutarė jį parduoti. Pardavęs automobilį, norėjo atsiskaityti iš dalies su R. B.. Su R. M. sutarė, jog automobilį šis pirks už 13000 Lt. Už tokią kainą nutarė parduoti, nes automobilis buvo šiek tiek apgadintas. Jis neslėpė nuo pirkėjo tai, kad automobilį nutarta konfiskuoti. R. M. iš karto sakė, kad automobilis sulaikytas nutarus jį konfiskuoti, bet jis apskundė šį sprendimą, automobilis, išnagrinėjus skundą, turi būti jam grąžintas. R. M. net rodė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutartį. Iš šių dokumentų jis turėjo suprasti, kad automobilis registruotas R. B. vardu. Su R. M. net du kartus vyko į aikštelę Krucių k., apžiūrėjo automobilį, jis E. M. atidavė automobilio raktelius. R. M. sutiko palaukti iki bus galutinai išspręsta byla, jam sumokėjo 1000 Lt rankpinigių. Iš R. M. pinigus kaip užstatą. Kai R. M. jam sumokėjo dar 1200 Lt, jo byla nebuvo dar išnagrinėta Šiaulių apygardos teismo ir jis tada nežinojo, kad jo skundas nebus patenkintas. Šiaulių apygardos teismas atmetė jo skundą 2012-10-31 ir automobilis buvo konfiskuotas. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir atliko areštą. Jis visiškai pripažįsta 2200 Lt skolą R. M. ir pinigus pasižada grąžinti. Su nukentėjusiuoju sutarė dėl pinigų grąžinimo.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jam iš matymo pažįstamas T. M. 2012-09-04 užėjo į UAB „Autokrosas ir KO“ patalpas ir pasiūlė pirkti automobilį SUBARU LEGACY. T. M. už automobilį prašė 13000 litų, bet pasakė, kad automobilis yra laikinai sulaikytas, yra Krucių kaime automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl jie negalės iš karto sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties, nes negali jis automobilį iš karto atiduoti iki išsispręs problemos su teismais. T. M. rodė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškino, kad automobilis sulaikytas, nes kitas asmuo vairavo neblaivus. Su T. M. jis nuvyko į Krucių kaimą, Mažeikių rajone, kad galėtų apžiūrėti automobilį. Automobilį apžiūrėjo dviese, automobilis buvo užrakintas, tačiau T. M. turėjo raktelius ir jį užvedė, kad galėtų įsitikinti, kad viskas yra tvarkoje. Parduodamo automobilio kaina jį tenkino ir jis po to kai apžiūrėjo automobilį pasakė, kad sutinka jį pirkti. T. M. paprašė rankpinigių 1000 litų ir jis sutiko juos sumokėti. Jis jokių dokumentų dėl automobilio pirkimo nerašė, pasirašė raštelį dėl rankpinigių ir kalbėjo, kad automobilis jam gali būti parduotas maždaug per du –tris mėnesius. Praėjus tam laikui, T. M. pasakė, kad dar nesusitvarkė su teismais, kad galėtų laisvai naudotis automobiliu,. Jis sutiko dar palaukti mėnesį laiko ir sutiko sumokėti, kaip rankpinigius, dar 1200 litų, kurie mažino likusią sumą už automobilį. 2013 m. sausio mėnesį pas jį į bendrovės patalpas atvyko jaunuolis, kuris pasakė, kad nupirko automobilį SUBARU LEGACY ir paprašė šio automobilio raktelių, kuriuos T. M. buvo įdavęs jam kaip garantą kad būtent jam, o ne kitam asmeniui parduos automobilį. Kai šių raktelių paprašė kitas asmuo, suprato, kad automobilis yra parduotas ir jis nebeturės jokių galimybių jo nusipirkti ir susigrąžinti jau sumokėtus savo pinigus. T. M. visada sakė, kad automobilis SUBARU LEGACY yra jo ir elgėsi taip lyg jis yra jo savininkas ir teisėtas jo naudotojas, jis neužsiminė apie jokius kitus automobilio savininkus. Tadas paaiškino, kad jo tas automobilis, pirktas išsimokėtinai ar lizingu, bet vis tiek ta mašina bus grąžinta jam. Jis nežinojo dėl kokios priežasties automobilis buvo sulaikytas, manė, kad tai laikinos problemos, o T. M. labai įtikinamai sakė, kad viskas yra ge -

rai, kad tuoj automobilį pasiims ir jam nekilo pagrindo labiau gilintis į automobilio konfiskavimo aplinkybes. Yra atvejų buvę ir kolegoms, kad automobilius ir grąžina tokiais atvejais. Manė, kad nėra tie 2200 Lt dideli pinigai ir žmonės nedaro paprasčiausiai už tokią sumą kažkokių kvailysčių. T. M. kažkokiu momentu atvažiavo, susirado jį. Jis pasakė, kad jau taip gavosi, apeliacinis teismas paliko galioti sprendimą konfiskuoti automobilį ir jis atiduos tuos pinigus. Jie sutarė datą, turėjo susitikti po Naujųjų metų pirmoje dekadoje, bet jo nebesulaukė, telefono nebekėlė, pinigų iki šiol negrąžino. Kadangi jis nežinojo ką reikia daryti tokiu atveju, pažįstamas policijos pareigūnas patarė parašyti pareiškimą policijai. Jis nebūtų susitaręs su T. M. dėl šio automobilio pirkimo, jeigu Tadas būtų jam pasakęs, kad automobilis konfiskuotas. Jis žinojo tik, kad pakliuvo už vairo neblaivūs, automobilis yra sulaikytas, galvojo, jog sumokės baudą ir automobilį Tadui grąžins. Su T. M. susitarė, kad šis jam grąžins 2700 Lt, jis pretenzijų Tadui neturi.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad 2007 m. žiemą nusipirko automobilį SUBARU LEGACY. Automobilį pirko daužtą ir jį remontavo iš savo lėšų. 2012 m. pavasarį jis įdėjo skelbimą į tinklapį „Auto pliusas“ dėl automobilio SUBARU LEGACY pardavimo ir nurodė, kad automobilį parduoda už 20000 litų. 2012 m. gegužės mėnesį T. M. automobilį pardavė už 20000 litų. Kadangi T. M. negalėjo iš karto sumokėti visos sumos, pardavimo suma jis pasiūlė Tadui išmokėti per 10 mėnesių, mokant po 2000 litų kas mėnesį. T. M. tada nepasiūlė pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties, nes jis pats pasakė jam, kad oficialiai pasirašys pirkimo pardavimo sutartį tik tada kai sumokės visus 20000 litų. Su T. M. tik žodžiu aptarė, kad jis sumokės jam kas mėnesį po 2000 litų. Iš esmės sandoris dėl automobilio pardavimo buvo įformintas pasirašant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį T. M. iki 2013-03-05 sumokės jam 20000 litų, tačiau T. M. iki šiol datos yra sumokėjęs tik 1000 litų ir juos jis sumokėjo vekselio pasirašymo dieną. Daugiau pinigų už parduotą automobilį nėra gavęs. Nors ir nebuvo sumokėti visi pinigai už automobilio pardavimą, jau po vekselio pasirašymo jis T. M. atidavė automobilio SUBARU LEGACY raktelius ir dokumentus. Automobilis visą šį laiką ir dabar tebėra registruotas jo vardu, nes taip ir nepasirašė pirkimo pardavimo sutarties su T. M., todėl jis negalėjo jo nei išregistruoti nei oficialiai kam nors perleisti ar perparduoti. T. M. per visą šį laiką nėra jam buvęs pasakęs, kad nori parduoti automobilį. T. M. po vekselio pasirašymo automobiliu naudojosi kaip savu, jis galėjo jį laikyti kur nori ir jis nereiškė jam pretenzijų dėl automobilio. Jis norėjo parduoti automobilį, gavo vekseli 20000 Lt sumai ir todėl nelaikė šio automobilio savu. 2012 m. rudenį jis gavo pranešimą iš Mažeikių rajono apylinkės teismo, kuriame buvo nurodyta, kad jo automobilis, už T. M. padarytą administracinės teisės pažeidimą gali būti konfiskuotas. Kadangi teismo šaukimą jis gavo kelias dienas vėliau už patį teismo posėdį, į teismą nebeatėjo. Bandė su juo Tadu susisiekti, bet nepavyko, nes jis lygtai areštą atlikinėjo. Kalbėjo su jo žmona, ji paaiškino, kad jis turi vekselį, o ta mašina kaip yra jų. Dėl sprendimo, kuriuo buvo nutarta mašiną konfiskuoti, dėl nutarimo apskundimo pas jį kreipėsi T. M. advokatas. Jis paprašė, kad pasirašytų dokumentus. Parašė, kad paskolino tą mašiną jam, nors iš esmės nebuvo taip. Tai padarė dėl to, kad tą mašiną kažkaip susigrąžinti. Kad ir tokiu būdu bandė padėti Tadui susigrąžinti tą mašiną. Jis tikėjo, kad Tadas pardavęs automobilį, jam grąžins pinigus. Kažkokių pretenzijų Tadui jis neturi, nes turi vekselį ir išieškos iš jo tuos pinigus.

Iš 2013-02-21 R. M. pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į Telšių VPK Mažeikių rajono PK dėl neteisėtų T. M. veiksmų ir pateikė 2012-09-04 surašytą ir 2012-10-05 papildytą skolos raštelį ( 3, 7 b. l.).

Iš 2012-09-04 surašyto ir 2012-10-05 papildyto skolos raštelio matyti, kad T. M. patvirtina, jog jis paėmė 1000 Lt rankpinigius už SUBARU LEGACY automobilį iš R. M. bei pasiskolino dar 1200Lt ( 7 b. l.).

Iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį kopijos, VĮ Regitra išrašo matyti, kad automobilis SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-02-09 buvo registruotas R. B. vardu ( 33, 36 b. l.).

Iš 2012-09-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-791-785/2012 matyti, kad T. M. už administracinius teisės pažeidimus numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 130² str. skirtas 30 parų areštas, o automobilį SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. B. nutarta konfiskuoti (26-28 b. l.).

2012-10-31 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-09-03 nutarimas administracinėje byloje nepakeistas ir liko galioti (b. l. 29-31).

Iš UAB „Autobastionas“, kurios aikštelėje Krucių kaime, Mažeikių rajone buvo laikomas automobilis SUBARU LEGACY pateiktų duomenų matyti, kad pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato „Transporto priemonės priverstinio nuvežimo“ aktą Nr. 122, automobilis SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-25 buvo parvežtas į UAB „Autobastionas“ saugojimo aikštelę, esančią Krucių kaimas, Mažeikių rajonas. Nurodė, kad minėtą automobilį Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pagal „Turto perdavimo – priėmimo“ aktą Nr. (28-8-08-4)-330-14270 (data 2012-12-06), perdavė UAB „Autobastionas“ realizavimui kaip konfiskuotą turtą. T. V. mokesčių inspekcijos ir UAB „Autobastionas“ yra sudaryta Valstybei perduoto kilnojamo turto pardavimo, kilnojamo turte vertinimo, kilnojamo turto saugojimo paslaugų viešojo pirkimo sutartis Nr. (1.10-04-2)-22-129. Šios sutarties pagrindu automobilis SUBARU LEGACY 2012-12-10 buvo parduotas už 9500 litų (47-57 b. l.).

Prokuroras T. M. prašė pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo kaip nusikaltimo išdavoje turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Viena iš apgaulės, kaip sukčiavimo veikos būdo, formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu – piktavališkas suklaidinimas dėl savo ketinimų, kuris pasireiškia kaip pažadai, kurių jau iš anksto nesiruošiama vykdyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu.

Sukčiavimas gali kilti ir iš veikų, susijusių su civilinių sutarčių sudarymu. Turtiniai santykiai yra pirmiausia civilinės teisės reguliavimo dalykas. Sudarant sutartis dėl tam tikrų materialių vertybių paprastai tarp asmenų atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe, be kitų pagrindų, ir pagal civilines sutartis. Tačiau pagal įstatymo reikalavimus atitinkančią civilinę teisinę sutartį turtas yra įgyjamas teisėtai, t. y. šalims išreiškus savo tikrąją valią dėl sandorio sudarymo. Tuo tarpu dėl sukčiavimo turtas kitam asmeniui

pereina neteisėtai. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, kuris skiria jį nuo civilinio teisinio pažeidimo (sutarties pažeidimo) ir daro turto įgijimą neteisėtu, yra turto savininko ar kito asmens, kuris teisėtai valdo turtą ar kurio žinioje tas turtas yra, apgaulė, kuri turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmeniui apsispręsti perduoti turtą kitam asmeniui. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: 1) objektyviosios tiesos iškreipimas, 2) tikslas suklaidinti nukentėjusįjį, 3) kaltininko tyčia taip veikti. Jeigu asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmeniui apsispręsti perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Be to, kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą, reikia atsižvelgti į tai, ar yra galimybė atkurti pažeistas subjektines civilines teises civiliniu teisiniu būdu. Norint pripažinti veiką sukčiavimu, labai svarbu išsiaiškinti veikos subjektyviuosius požymius. Sukčiavimo nusikaltimo sudėties subjektyviajam požymiui – tyčiai – būdinga tai, kad tyčia apgaulingai neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto – dar iki turto ar teisės į jį įgijimo. Taigi reikia nustatyti, kad kaltininkas, sudarydamas konkrečius sandorius dėl turto, iš anksto turėjo siekį suklaidinti (apgauti) kitą asmenį ir neteisėtai įgyti svetimą jam turtą ar teisę į jį. Kaltininko išankstinę tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi patvirtinti sandorio sudarymo metu kaltininko naudojama apgaulė.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuo atveju, kai yra pakankamai asmens kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. LR BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Baudžiamoji atsakomybė galima tik tuomet, kai veika padaroma viena iš įstatyme numatytų kaltės formų-tyčia arba dėl neatsargumo. Tai reiškia, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tada, kuomet jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį arba, nors ir nesuvokė, bet turėjo ir galėjo jį suvokti. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika atitinka tą kaltės formą, kuri numatyta BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę už konkrečią veiką. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad T.M. nepadarė nusikalstamos veikos numatytos LR BK 182 str. 1 d.

Kaip jau minėta, apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Šioje byloje esminė apgaulė reikštų, kad automobilis SUBARU LEGACY, valst. Nr. CFS66 realiai nebuvo parduodamas nei R. B., nei T. M., o pasirašytas skolos (rankpinigių) raštelis buvo fiktyvus ir sudarytas tam, kad būtų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiojo turtą (pinigus), neketinant automobilio parduoti ir grąžinti rankpinigių (skolos), arba automobilis nors ir parduodamas, bet jį parduoda kitas asmuo, o ne nurodytas raštelyje, arba neturintis teises į šį automobilį, arba automobilis jau buvo 2012-09-04 ar bent 2012-10-05 konfiskuotas. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad automobilis SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio buvo sudarytas preliminarus pirkimo pardavimo susitarimas ir surašytas skolos (rankpinigių) raštelis, buvo iš tikrųjų T. M. parduodamas. Automobilio pirkėjui R. M. susitarus dėl automobilio pirkimo-pardavimo su kaltinamuoju, jis ir kaltinamasis apžiūrėjo automobilį, T. M. atidavė R. M. automobilio raktelius, nukentėjusysis buvo informuotas apie tai, kad automobilis sulaikytas dėl administracinio teisės pažeidimo, jam buvo pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas iš kurio jis matė, kad būtent kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę priklausančią kitam asmeniui. Nukentėjusysis R. M., žinodamas, kad teismuose sprendžiami klausimai dėl šio automobilio, sutiko jį įsigyti už 13000 Lt po to, kai bus pašalintos visos kliūtys parduoti automobilį bei nukentėjusiajam sumokėjus kaltinamajam 1000 Lt rankpinigių, pasirašius rankpinigių perdavimą už automobilio pirkimo pardavimo sandorį, procesas dėl automobilio konfiskavimo tęsėsi. Net tuo metu, kai nukentėjusysis R. M. perdavė kaltinamajam antrą 1200 Lt pinigų sumą, įvardijęs tai skola, t. y. 2012-10-05 dar nebuvo administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme ir nebuvo dar įsiteisėjęs sprendimas konfiskuoti minėtą automobilį. Susitarimo dėl automobilio pirkimo-pardavimo diena - 2013-

09-04 automobilis SUBARU LEGACY nors ir buvo įregistruotas VĮ Regitra R. B. vardu, buvo kaltinamojo T. M. nuosavybe ir tai patvirtino pats R. B.. Kaip žinia, duomenys registruose nėra besąlygiškas nuosavybės pripažinimas. Taigi, su R. M. 2012 m. rugsėjo 4 d. žodinis automobilio SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo susitarimas ir rankpinigių (skolos) raštelio pasirašymas nebuvo apgaulingi. Nei dėl parduodamo automobilio, nei dėl susitarimo įforminime, rankpinigių paėmime dalyvavusių asmenų tapatybių R. M. nebuvo suklaidintas. Automobilį T. M. realiai buvo nusprendęs parduoti ir jei būtų patenkintas jo apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teisme, apie kurį R. M. buvo žinoma, jis taptų teisėtu automobilio savininku ir jo duoti rankpinigiai būtų įskaityti į automobilio kainą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kai kaltinime nurodyto automobilio pardavimo klausimas buvo sprendžiamas 2012 metų rugsėjo mėnesį, tiek kaltinamasis T. M., tiek nukentėjusysis R. M. nurodo ir neginčija, kad buvo žinoma apie tai, jog automobilis yra sulaikytas dėl administracinio teisės pažeidimo, abu vyko į Krucių k., Mažeikių rajone, kur yra transportuojami tokie automobiliai, sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo galima. Sandoris neįvyko, nes Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimas dėl automobilio konfiskavimo buvo apskųstas apeliacine tvarka ir Šiaulių apygardos teismas skundą atmetė. Kaltinime taip pat nepagrįstai teigiama, kad T. M., žinodamas, kad automobilis SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas, šiuos duomenis nutylėjo ir tarėsi su nukentėjusiuoju dėl jo pardavimo. Tuo metu, kai vyko susitarimas dėl automobilio pardavimo, kaip jau minėta, nebuvo šis automobilis dar konfiskuotas, t. y. dar nebuvo išnagrinėtas kaltinamojo apeliacinis skundas ir nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas tuo klausimu. Kaltinime taip pat nurodoma, kad kaltinamasis vykdydamas nusikalstamą sumanymą, nuslėpė nuo nukentėjusiojo R. M. tai, kad automobilis SUBARU LEGACY jam nepriklauso ir tokiu būdu jį suklaidindamas, susitarė šį automobilį nukentėjusiajam parduoti už 12 000 litų ir paėmė per du kartus 2200 Lt rankpinigių už automobilio pardavimą iš nukentėjusiojo ir taip apgaule juos užvaldė. Tokia išvada nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį liudytoju paneigė, jog automobilis buvo jo nuosavybė ir nurodė, kad automobilio SUBARU LEGACY pirkimo-pardavimo sandoris tarp jo ir T. M. įvyko dar 2012 metų pavasarį, jie tik neįformino reikalingus dokumentus. Byloje esantis 2012 m. rugsėjo 4 d. ( 2012 m. spalio 5 d.) R. M. ir T. M. pasirašytas rankpinigių ( avanso) perdavimo raštelis kuriuo šalys patvirtino 2200 Lt avanso perdavimą, bet šalys neįsipareigojo iki konkretaus termino sudaryti šio automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir to neaptarė. Pagal šį raštelį R. M. avansu sumokėjo T. M. 2200 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad surašytame raštelyje duomenys buvo tikri. Kaltinamasis padėjo savo, o ne suklastojo svetimo asmens parašą, net nenurodė, kad jis yra parduodamo automobilio savininkas. Kaltinamasis ir nukentėjusysis pažymėjo, kad tokį raštelį pasirašė todėl, kad iš tiesu T. M. paėmė 2200 Lt avansą ir tai buvo padaryta, kad automobilis nebūtų perleistas kitam asmeniui. R. M. patvirtino, kad norėjo šį automobilį pirkti už sutartą kainą, net ir žinodamas, kad yra tam tikrų problemų su jo pardavimu. Byloje esantys ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vykdydamas susitarimą su nukentėjusiuoju R. M., T. M. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-09-03 nutarimą dėl automobilio SUBARU LEGACY konfiskavimo ir 2012-10-31 teismo nutartimi jo skundas buvo atmestas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad automobilio SUBARU LEGACY pirkimo pardavimo susitarimas buvo nusikalstamas ar sudarytas suklydimo įtakoje. Tai pat nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis sąmoningai nuslėpė nuo pirkėjo, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartis negalės būti sudaryta, tačiau apgaulės būdu paėmė rankpinigius. Būdamas nuoseklus, nukentėjusysis turėjo kreiptis į teismą tikslu išspręsti turtinius civilinius teisinius santykius.

Teismas pažymi, kad T. M. elgesys, t. y. automobilio, kuris galėjo būti konfiskuotas dėl jo padarytų administracinių teisės pažeidimų, pirkimo-pardavimo sutarimo sudarymas, pasirašymas pa-

čiam iki galo nesutvarkius šio automobilio pirkimo dokumentų, iš pirkėjo avanso gavimas gali būti pripažinti ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl ko šalims pareiškus pretenzijas gali kilti civilinė atsakomybė, todėl T. M. išteisintinas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. R. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo paliekamas nenagrinėtu ( BPK 115 straipsnio 3 dalis 2 punktas).

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina kaltinamajam T. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendė:

T. M., kaltintą nusikalstama veika numatyta LR BK 182 str. 1 d., išteisinti, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. R. M. pareikštą 2200 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti T. M. skirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.