Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10.; 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.2.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

2016 m. spalio 13 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Beržas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Beržas“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė GNSB „Beržas“ patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti atsakovo 1 188,07 Eur skolą už suvartotą šaltą vandenį, 704,16 Eur delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su UAB „Komunalinių paslaugų centras“ buvo sudarytas susitarimas dėl vandens tiekimo. Bendrija mokėjo minėtai įmonei pagal įvadinio skaitiklio parodymus ir iš kiekvieno gyventojo vėliau išreikalaudavo pagal kiekvieno butuose esančius skaitiklius. Ta tvarka buvo iki 2012 m. spalio mėnesio. Ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Komunalinių paslaugų centras“. Atsakovo skola 4 959,17 Lt susidarė dėl to, kad atsakovas yra vienas iš seniausiai gyvenančių name, jis yra sumokėjęs už 330 kub. m vandens, tačiau nesumokėjo už 809 kub. m vandens, nes UAB „Kauno vandenys“ plombuojant vandens skaitiklį atsakovo bute buvo nustatytas rodmuo – 1 139 kub. m. Bendrija 2012-10-10 nutarimu nutarė skaičiuoti delspinigius, jei skola nesumokama laiku.

2. Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo bute skaitiklis buvo įrengtas 1998 m. Pinigus bendrijos pirmininkei duodavo grynais, o kaip ji juos fiksuodavo nėra aišku. Ilgą laiką nežinojo, kaip pirmininkė deklaruoja vandenį. Ieškovės pirmininkas pats patikrino bendrijos gyventojų skaitiklius ir atsakovas sutiko su paskaičiuota suma, nes jam buvo pažadėta, kad vėliau bus išsiaiškinta dėl skolos dydžio. Delspinigiai reikalaujami nepagrįstai, nes pagrindinė skola sumokėta. Atsakovas visada buvo įsitikinęs, jog moka už vandenį. 2013-07-18 sąskaitoje matosi, jog buvo dengiama skola, o ne delspinigiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu bylos dalį pagal ieškovės GNSB „Beržas“ ieškinį atsakovui G. K. dėl 83,03 Eur delspinigių priteisimo nutraukė, ieškovui atsisakius šios ieškinio dalies, o likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra GNSB „Beržas“ narys. Nuo namo statybos pradžios iki 2012-09-01 šaltą vandenį ieškovei tiekė UAB „Komunalinių paslaugų centras“. Už teiktas paslaugas ieškovė iki 2012-09-01 su UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atsiskaitė tinkamai. Prieš nutraukiant sutartį su UAB „Komunalinių paslaugų centras“ buvo nustatyta, kad skaitiklis, apskaitantis suvartoto vandens kiekį name, yra sugedęs. 2012 m. spalio 4 d. plombuojant geriamojo vandens skaitiklį atsakovui priklausančiame bute nustatyta, kad bute esantis šalto vandens apskaitos skaitiklio rodmuo 1 139 m³. Dėl suvartoto ir neapmokėto vandens skirtumo ieškovė pateikė atsakovui sąskaitą Nr. 24 1 436,27 Eur sumai. Sąskaitoje buvo nurodyta ją apmokėti iki 2012-10-25. 2012-10-09 susirinkimo nutarimu nutarta neapmokėjus pateiktos sąskaitos iki einamojo mėnesio 25 d., nustatyti 0,2 % delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną iki tol, kol sąskaita bus pilnai apmokėta. Kasos pajamų orderio kvitais bei bankiniais pavedimais atsakovas sumokėjo ieškovei už sunaudotą vandenį 5 000 Lt. Iš ieškovės UAB „Kauno vandenys“ naudai Kauno apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimu priteista 344,49 Eur skolos už laikotarpį nuo 2012-09-02 iki 2012-10-19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pati vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugų atsakovui ginčo laikotarpiu neteikė. Minėtas paslaugas teikė UAB „Komunalinių paslaugų centras“, o bendrija iš gyventojų surinkdavo duomenis bei pinigines lėšas, kurias perduodavo minėtam asmeniui, todėl ieškovės ieškinio dalykas glaudžiai yra susijęs su tuo, kokio dydžio mokėjimus, kuriuos įgautų teisę iš atsakovo reikalauti, ieškovė minėtam asmeniui už atsakovą yra sumokėjusi. Duomenų, jog bendrija būtų atsiskaičiusi už atsakovo suvartotą vandenį UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ir dėl to kreiptųsi į atsakovą, kaip dėl bendrijai padarytų nuostolių priteisimo, nėra pateikta. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kad įvadinis skaitiklis name buvo sugedęs, sudaro pagrindą nesivadovauti atsakovo bute esančio prietaiso, fiksuojančio vandens suvartojimą, rodmenimis. Priešingu atveju susiklostytų situacija, jog bendrija prisiteistų mokesčius už vandenį, kurio nėra atsakovui patiekusi, t. y. taptų pardavėju, nepardavusi prekės, kas prieštarautų bendrijos steigimo tikslui bei susiklosčiusiems santykiams tarp šalių, kai bendrija vykdė tarpininko tarp vandens tiekėjo ir paslaugos gavėjo funkciją. Nutraukiant sutartį su UAB „Komunalinių paslaugų centras“, ieškovės įsiskolinimas buvo 62,30 Lt, tačiau nustatyti, kokio asmens tai buvo skola, galimybių nėra, nes ieškovė šios aplinkybės neįrodinėjo. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, jog dalis atsakovui paskaičiuoto įsiskolinimo galėtų būti susidaręs nuo 2012-09-02 iki 2012-10-04, kai name buvo plombuojami vandens skaitikliai ir sudaromos naujos butų savininkų sutartys su UAB „Kauno vandenys“. Teismas sprendė, kad bendrijos teisė prisiteisti skolas iš bendrijos narių tokio pobūdžio bylose yra sietina su bendrijos įsiskolinimo paslaugų tiekėjams pagal sutartį buvimu ar jiems tam tikros sumos priteisimu. Atitinkamai nustačius, jog bendrija nepagrįstai atsakovui skaičiavo įsiskolinimą, yra nepagrįstas ir delspinigių atsakovui skaičiavimas. Aplinkybė, kad atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 5 000 Lt už vandenį, kas sudarytų ir viršytų bendrijos jam paskaičiuotą įsiskolinimą be atsakovui paskaičiuotų delspinigių, nesudaro pagrindo vien dėl šio aspekto laikyti ieškinį pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė GNSB „Beržas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė mokėjimus UAB „Komunalinių paslaugų centras“ apskaičiuodavo pagal gyvenamojo namo gyventojų pateiktus duomenis, kadangi ieškovė mokėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ už tiekiamą vandenį pagal daugiabučio gyvenamojo namo įvadinį vandens apskaitos skaitiklį. Remdamasis UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2015-04-02 raštu teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo įvadinis vandens apskaitos prietaisas buvo sugedęs. Tačiau teismas neišsiaiškino, kuo pasireiškė šio skaitiklio gedimas. Teismas neištyrė, ar UAB „Komunalinių paslaugų centras“ nurodytas įvadinio vandens apskaitos prietaiso gedimas buvo sutrikdęs vandens tiekimą gyvenamojo namo gyventojams. Neištyręs šios aplinkybės teismas nepagrįstai sprendė, kad įvadinio vandens apskaitos prietaiso gedimas sudaro pagrindą nesivadovauti atsakovo bute esančio vandens apskaitos prietaiso rodmenimis. Byloje nėra įrodymų, kad kažkuriuo metu atsakovui nebuvo tiekiamas vanduo.

1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė visiškai atsiskaičiusi su UAB „Komunalinių paslaugų centras“ už suteiktas paslaugas. Byloje yra ieškovės pateiktos ataskaitos apie mokėjimus UAB „Komunalinių paslaugų centras“ už suteiktas paslaugas, o UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2015-04-02 raštu patvirtino, kad ieškovė su UAB „Komunalinių paslaugų centras“ iki 2016-09-01 yra atsiskaičiusi visiškai.

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo už pastarojo nuo 2012-09-02 iki 2012-10-04 suvartotą vandenį. Nuo 2012-09-01 už suvartotą vandenį mokėjo gyventojai pagal jiems priklausančiame bute esančio skaitiklio duomenis, o ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti skolą už atsakovo iki 2012-09-01 suvartotą vandenį. Teigdamas, kad ieškovė turi įrodyti aplinkybes dėl atsakovo mokėjimų UAB „Kauno vandenys“, bylą nagrinėjęs teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybę, kad jis atsiskaitė su ieškove už suvartotą vandenį.

1.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, susijusią su Kauno apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-3492-429/2015. Nuo 2012-09-01 suvartoto šalto vandens kiekį daugiabučiame gyvenamajame name fiksavo įvadinis skaitiklis ir butuose sumontuoti šalto vandens skaitikliai. Toje byloje buvo kilęs ginčas dėl to, kad UAB „Kauno vandenys“ už tą patį kiekį vandens reikalavo sumokėti du kartus.

1.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nesikreipė dėl skolos, atsiradusios neatsiskaičius už suvartotą vandens kiekį, priteisimo, kadangi būtent šioje byloje ir sprendžiamas klausimas dėl atsakovo skolos, susidariusios jam nemokant už suvartotą vandenį, priteisimo. Byloje yra pateikti įrodymai, į kuriuos teismas neatsižvelgė, jog ieškovė atsakovui yra išrašiusi sąskaitą už nesumokėtus 809 m³ suvartoto šalto vandens, atsakovo atliktų mokėjimų faktą, patvirtinantį atsakovo sutikimą, jog jis yra sunaudojęs daugiau šalto vandens nei yra atsiskaitęs su ieškove, bei 2012-10-09 visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimą, kurio pagrindu pagrįstai buvo pradėti skaičiuoti 0,2 % delspinigiai atsakovui, kadangi visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai yra privalomi visiems bendrijos nariams. Byloje esant rašytiniams įrodymams dėl atsakovo bute užfiksuoto šalto vandens apskaitos prietaiso 1 139 m³ rodmenų bei iki 2012-09-30 dienos atliktų mokėjimų tik už 330 m³ suvartoto vandens kiekį, teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas yra sunaudojęs 809 m³ vandens daugiau nei yra apmokėjęs, dėl to delspinigiai taip pat yra nepagrįstai reikalaujami priteisti.

1.6. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2890-275/2013 suformuluotą teisės normų aiškinimą, kadangi, kaip ir pats pažymėjo, šių bylų ratio decidendi nesutampa.

6. Atsakovas G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė yra gyvenamojo namo statybos bendrija, kuri yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais gyvenamaisiais namais arba butais. Įstatų turinys patvirtina, kad ieškovė yra įsteigta nurodytam konkrečiam tikslui, todėl visos įstatuose numatytos ieškovės teisės ir pareigos yra susietos išimtinai su konkrečiu numatytu jos steigimo ir veiklos tikslu, t. y. aprūpinti jos narius (fizinius asmenis) statomomis gyvenamosiomis patalpomis. Ieškovės, kaip viešojo juridinio asmens, teisnumas yra specialusis, t. y. ji gali įgyti ir turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Taigi ieškovė neturėjo teisės reikalauti iš atsakovo mokėjimų už vandenį, nes 1) šiuo klausimu nėra priimtas atitinkamas bendrijos narių susirinkimo sprendimas, 2) ieškovė neteikė vandens tiekimo paslaugos, 3) pagal savo steigimo dokumentus ieškovė netgi neturi teisės tokios paslaugos teikti (t. y. vykdyti atitinkamos ūkinės – komercinės veiklos), 4) ieškovė nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad mokėjimų iš atsakovo reikalavo paskirsčiusi savo patirtas išlaidas, priešingai – ieškovės atstovai paaiškino, kad jų reiškiamas reikalavimas nėra regresinis reikalavimas, t. y. ieškovė nėra už atsakovą atlikusi konkrečių mokėjimų už vandenį ir iš atsakovo neprašo tariamai patirtų išlaidų grąžinimo, o tiesiog reikalauja sumokėti nurodytą sumą, nenurodydama jos reikalavimo pagrindo, 5) ieškovė, teigdama, kad atsakovas turi atitinkamą prievolę sumokėti sąskaitoje Nr. 24 nurodytą pinigų sumą už vandenį, privalo aiškiai apibrėžti šios prievolės dalyką, įrodyti tariamos atsakovo prievolės atsiradimo faktą ir pagrindą, pateikti įrodymus apie šios prievolės konkretų dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, būdama pelno nesiekiantis juridinis asmuo, pati neteikusi vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugų bei nepateikusi įrodymų, jog minėtą sumą (4 959,17 Lt) yra už atsakovą sumokėjusi, neturėjo pagrindo jos reikalauti iš atsakovo. Nesant pagrindinės prievolės, negalimas ir jos užtikrinimas, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo jai iš atsakovo priteisti delspinigius, paskaičiuotus už skolą už vandenį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas tarp Gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau GNSB) ir bendrijos nario – atsakovo dėl skolos už vandenį, patiektą jo butui, priteisimo. Nustatyta, kad vandenį namui, kuriame yra atsakovo butas, iki 2012-09-01 tiekė UAB „Komunalinių paslaugų centras“. UAB „Kauno vandenys“ perėmus vykdyti vandens tiekimą šiam namui, plombuojant vandens skaitiklį atsakovo bute, buvo nustatytas skaitiklio rodmuo 1 139 m³. Kadangi atsakovas iki tol buvo sumokėjęs tik už 330 m³ sunaudoto vandens, ieškovė 2012-12-01 pateikė atsakovui apmokėti sąskaitą Nr. 24, kurioje paskaičiuota skola už 809 m³ vandens ir delspinigiai nuo 2012-10-26 iki 2012-11-30, kadangi GNSB narių 2012-10-10 susirinkimo nutarimu neapmokėjus sąskaitos iki einamojo mėnesio 25 d. buvo nustatyti 0,2 % delspinigiai (t. 1, b. l. 13, 18–19).

9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą, kadangi sprendė, jog ieškovė (bendrija) pati vandens atsakovui netiekė ir neįrodė, kad bendrija, atsiskaitydama su vandens tiekėju pagal įvadinio skaitiklio parodymus, nurodytu laikotarpiu yra sumokėjusi už atsakovą prašomą priteisti skolos sumą.

10. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tam tikromis teismo sprendime padarytomis išvadomis, o būtent, kad ieškovė mokėjimus UAB „Komunalinių paslaugų centras“ apskaičiuodavo pagal namo gyventojų pateiktus rodmenis, kadangi buvo mokama pagal įvadinio skaitiklio rodmenis; kad ieškovė neįrodžiusi, jog yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Komunalinių paslaugų centras“, nes atsiskaitymą patvirtina byloje pateikti įrodymai; kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė reiškia reikalavimą priteisti skolą už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2012-10-04, nes reikalavimas pareikštas už laikotarpį iki 2012-09-01; kad atsakovas yra sumokėjęs daugiau nei jo skola.

Dėl ginčo esmės ir byloje būtinų nustatyti aplinkybių ir atsakovo skolos

11. Byloje kilęs ginčas yra dėl atsakovo pareigos atsiskaityti bendrijai už bute suvartotą vandenį nevykdymo. Todėl byloje buvo svarbu nustatyti, kokia tvarka bendrijoje buvo atsiskaitoma už bendrijos narių suvartotą vandenį ir ar atsakovas šią pareigą yra įvykdęs.

12. Ieškovės GNSB „ Beržas“ Įstatų 15.2 punkte numatyta bendrijos nario pareiga laiku mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Be to, remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

13. Byloje nekyla ginčo, kad ieškovės prašomu priteisti iš atsakovo skolos laikotarpiu, t. y. iki 2012 -09-01 vandenį bendrijai tiekė UAB „Komunalinių paslaugų centras“, kuri 2015-04-02 raštu Nr. 3-315 (t. 1, b. l. 92) patvirtino, kad ieškovė (GNSB „Beržas“) vandens tiekimo perdavimo UAB „Kauno vandenys“ dieną (2012-09-01) tinkamai atsiskaitė su UAB „Komunalinių paslaugų centras“, t. y. kad bendrija už bendrijai patiektą vandenį visiškai atsiskaitė. Šalys savo paaiškinimais taip pat pripažįsta, kad bendrija su vandenį tiekusia UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atsiskaitydavo pagal įvadinio skaitiklio parodymus, o bendrijos nariai su bendrija atsiskaitydavo pagal butuose įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenis.

14. Taigi ginčo esmę sudaro aplinkybės, ar atsakovas tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su bendrija, t. y. ar jis vykdė prievolę, atsiradusią bendrijos viduje tarp bendrijos ir bendrijos nario. Bendrijos santykiai su vandenį ginčo laikotarpiu tiekusia UAB „Komunalinių paslaugų centras“ nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dalykas, tačiau remiantis UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pateiktais duomenimis pripažintina, kad bendrija už bendrijai patiektą vandenį iki 2012-09-01 yra visiškai atsiskaičiusi. Tai reiškia, kad bendrija yra faktiškai įvykdžiusi bendrijos prievolę už visus bendrijos narius, įskaitant ir atsakovą.

15. Todėl pripažinta nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė, vykdydama tarpininko tarp vandens tiekėjo ir paslaugos gavėjo funkciją, neįrodė, jog yra sumokėjusi ir už atsakovo butui patiektą vandenį.

16. Atsakovo vykdytiną prievolę atsiskaityti bendrijai pagal vandens skaitiklio bute rodmenis apsprendžia būtent šio skaitiklio rodmenys. Atsakovas pripažįsta, kad jis ginčo laikotarpiu yra sumokėjęs už 330 m³, taip pat neginčija aplinkybės, kad vandens tiekimą perimant UAB „Kauno vandenys“ ir plombuojant vandens skaitiklį jo bute buvo nustatytas suvartoto vandens rodmuo 1139 m³, šis kiekis nurodytas ir ieškovės pateiktoje apmokėti sąskaitoje atsakovui (t. 1, b. l. 13), kurią jis priėmė. Todėl esant nurodytai atsiskaitymo tarp bendrijos nario ir bendrijos tvarkai nustatyti atsakovo bute įrengto vandens skaitiklio rodmenys ir atsakovo atsiskaitymas už žymiai mažesnį vandens kiekį (330 m³) rodo atsakovo įsiskolinimą 2012-12-01 dieną esant už 809 m³ suvartoto vandens 4 959,17 Lt sumai.

17. Nors iš atsakovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad jis teigė, jog bute buvo įrengtas panaudotas vandens skaitiklis, todėl jis galėjo rodyti netikslius rodmenis, tačiau atsakovas byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kad skaitiklio parodymai yra netikri, netikslūs ir pan., todėl ši aplinkybė pripažintina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas savo paaiškinimais yra pripažinęs, kad jis apie skaitiklius išmano, todėl turėdamas kokių nors įtarimų turėjo į tai atitinkamai reaguoti, nes nuo to priklausė jo prievolės mokėti už vandenį dydis ir jo pagrįstumas.

18. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl to, kad nutraukiant sutartį su UAB „Komunalinių paslaugų centras“ buvo nustatyta, kad įvadinis skaitiklis yra sugedęs ir todėl yra pagrindas nesivadovauti atsakovo bute esančio vandens skaitiklio rodmenimis, pripažintina nepagrįsta. Šios išvados pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė, todėl apeliantas pagrįstai teigia, kad tai pagrindžiančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Vandens apskaitos prietaiso gedimai gali reikšti tik įvadinio apskaitos prietaiso tam tikrus netikslumus, tačiau tai netrikdo vandens tiekimo ir neįtakoja kitų apskaitos prietaisų, įrengtų butuose, rodmenų, nes toks priežastinis ryšys nėra nustatytas.

19. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino atsakovo įsiskolinimo, nustatyto 2012-09-01, kadangi tai patvirtina nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai. Tiek teismo, tiek atsakovo abejonės dėl bendrijos sumokėtos galbūt mažesnės sumos už name suvartotą vandenį, kadangi įvadinis skaitiklis buvo sugedęs, ir galbūt per didelės bendrijos narių bendros sumokėtos sumos tėra abejonės, nepagrįstos įrodymais, ir nepaneigia nustatyto fakto, kad atsakovas yra sumokėjęs mažiau, nei turėjo sumokėti pagal vandens skaitiklio bute rodmenis.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovas po to, kai buvo nustatytas jo įsiskolinimas, iš viso yra sumokėjęs 5000 Lt (t. 1, b. l. 67–70, 75–78), tačiau ieškovė teigia, kad yra sumokėta tik skolos dalis, kadangi atsakovo įmokomis pirmiausia buvo dengiami paskaičiuoti delspinigiai. Todėl kolegija toliau pasisako dėl ieškovės teisės reikalauti netesybų.

Dėl netesybų priteisimo ir įmokų paskirstymo

21. Byloje nustatyta, kad bendrijos narių 2012-10-10 susirinkimo nutarimu buvo nutarta, jog bendrijos nariams neapmokėjus pateiktos sąskaitos dėl skolos iki einamojo mėnesio (spalio) 25 d. imtinai nustatomi 0,2 % delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną iki tol, kol sąskaita bus apmokėta. Šis bendrijos narių susirinkimo nutarimas nėra nuginčytas.

22. Iš šio bendrijos narių susirinkimo nutarimo matyti, kad padengti įsiskolinimą atsakovui buvo numatytas terminas iki 2012-10-25, tačiau jis iki šios datos skolos nepadengė ir bendrijai atsirado teisė remiantis šiuo nutarimu skaičiuoti delspinigius už prievolės įvykdymo uždelsimą, ką ji ir darė. Be to, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, atsakovo vėliau atliktas įmokas paskirstė šioje teisės normoje nustatyta tvarka, t. y. pirmiau padengdama paskaičiuotus delspinigius ir tik vėliau skolą. Dėl šios priežasties skiriasi šalių pozicijos dėl likusios skolos dydžio ir delspinigių.

23. CK 6.54 straipsnyje nustatyta: 1) jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; 2) antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; 3) trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; 4) ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.“ Taigi pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį šalys sutartimi gali nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje.

24. Nagrinėjamu atveju šalys raštu nebuvo susitarę kitaip, t. y. joms galiojo CK 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, tačiau atsakovui atliekant mokėjimus buvo nurodoma, kad tai yra mokėjimas už vandenį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), bet svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stramina“ v. UAB „Komeksimas“, bylos Nr. 3K-3-143/2006).

25. Pažymėtina, kad CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise, nes priėmė atsakovo mokėtas įmokas su jose nurodyta paskirtimi.

26. CK 6.54 straipsnio aiškinimo ir taikymo srityje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką (taip pat ir šalių susitarimu nustatytą kitokią įmokų paskirstymo tvarką), būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, byla Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „ Aldaujana“, byla Nr. 3K-7-409/2010). Viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, kad, aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

27. Atsižvelgiant į tai byloje nustatytos aplinkybės, kai ieškovė priimdavo atsakovo įmokas pagal jose nurodytą paskirtį, leidžia spręsti, jog tai atitiko atsakovo valią pirmiau mokėti skolą, o ieškovė priimdama tokius mokėjimus iš esmės patvirtino savo sutikimą, kad pirmiau būtų dengiama skola. Todėl ieškovės veiksmai atsakovo įmokomis pirmiau padengiant delspinigius iš esmės prieštaravo šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtintai įmokų paskirstymo tvarkai.

28. Nurodyti argumentai dėl CK 6.54 straipsnio taikymo leidžia spręsti, kad atsakovas iki ieškinio padavimo yra padengęs įsiskolinimą už sunaudotą vandenį, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius gali būti sprendžiamas tik atsižvelgus į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį.

29. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

30. Taigi ieškovė pasibaigus atsakovo prievolės įvykdymo terminui (2012-10-25) turėjo teisę reikalauti delspinigių, tačiau ieškinį pareiškė tik 2014-12-19. Todėl esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, reikalavimas priteisti delspinigius gali būti nagrinėjamas tik ieškinio senaties termino ribose, t. y. už 6 mėn. laikotarpį nuo 2014-06-19 iki 2014-12-19. Iki 2014-06-19 atsakovas buvo sumokėjęs 2 700 Lt, o likusi skola buvo 2 259,17 Lt (4 959,17 Lt ­­– 2 700 Lt) iki ieškinio pareiškimo faktiškai buvo sumokėta.

31. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas įvertinus atsakovo atliktus mokėjimus ir pradelstų dienų skaičių, ir tai sudaro 503,79 Lt (2259,17 Ltx0,2 %=4,52 Ltx11d.=49,70 Lt; 2259,17 Lt–500 Lt=1759,17 Ltx0,2 %=3,52 Ltx84 d.=295,54 Lt; 1754,17­ Lt­­­­­­­­­­­–700 Lt=1054,17 Ltx0,2%=2,11 Ltx64 d.=134,93 Lt; 1054,17 Lt­­­–600 Lt=454,17 Ltx0,2%=0,91 Ltx26 d.=23,62 Lt; 49,70 Lt+295,54 Lt+134,93 Lt+ 23,62 Lt) Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 40,83 Lt daugiau nei buvo skola (5000 Lt–4959,17 Lt), iš atsakovo priteistini 462,96 Lt (134,08 Eur) delspinigiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Nustačius, kad teismas netinkamai įvertinęs įrodymus padarė neteisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo įsiskolinimu bendrijai, teismo priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis), kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei paskaičiuotus delspinigius – 134,08 Eur.

33. Ieškinį patenkinus iš dalies perskirstomos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas tik 7,08 % (134,08 Eur : 1892,23 Eur x 100 %), tai ieškovei iš atsakovo priteistina 20 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 20 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš viso 40 Eur ir 70,80 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (1000 Eur x 7,08 %). Atsakovui iš ieškovės priteistina 1766,03 Eur (1915,44 Eur x 92,20 %) atstovavimo išlaidos. Taip pat iš ieškovės valstybei priteistina 5,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

34. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės apeliacinį skundą patenkinus taip pat iš dalies ta pačia proporcija ieškovei iš atsakovo, ir atsakovui iš ieškovės priteistinos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme: ieškovei – 55,68 Eur (786,50 Eur x 7,08 %) , o atsakovui – 468,56 Eur (508,20 Eur x 92,2 %).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei gyvenamojo namo statybos bendrijai „Beržas“ (įmonės kodas 160012022) 134,08 Eur delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2014-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur žyminį mokestį, 70,80 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, 55,68 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o valstybei 5,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Priteisti iš ieškovės gyvenamojo namo statybos bendrijai „Beržas“ (įmonės kodas 160012022) atsakovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1766,03 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, 486,56 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.