Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas E. B. suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. sausio 8 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. B. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant E. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šias pareigas: pradėti dirbti arba tęsti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tuo pačiu nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl apeliacinės instancijos teismas tik patikrins, ar pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra teisingas.

6. Bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai ir sąlygos yra numatytos BK 75 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas gali būti skiriamas nuo 1 iki 3 metų, nepriklausomai nuo to, ar paskirta laisvės atėmimo bausmė yra trumpesnė už nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Visgi BK nenumatyta bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo taisyklių. Išimtinė diskrecija, nustatyti tokį terminą, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas yra nustatomas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, nusikaltusio asmens anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, taip pat į tai, ar anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir kaip asmuo elgėsi nustatytu laikotarpiu, į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir pan. Tuo pačiu pažymėtina, kad vienu iš bausmės tikslų, t. y. atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, yra siekiama kontroliuoti asmens elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių ir atsisakytų kriminalinių polinkių. Be kita ko, bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-489/2017), vidutinio sunkumo teisinė sankcija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017), kuri gerokai mažiau varžo asmens teisinę padėtį nei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka, nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, nakties metu, be aiškios priežasties panaudotas smurtas nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu, nesant smurtą pateisinančios priežasties, būdamas neblaivus, į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui), į E. B. elgesį teisme baudžiamojo proceso metu (į 4 paskirtus teisiamuosius posėdžius neatvyko, dėl ko jam buvo paskirta bauda, vėliau - vesdinimas, išvyko iš šalies pažeisdamas paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dėl ko pastaroji kardomoji priemonė buvo pakeista į griežtesnę – suėmimą), į asmenybę – jauno amžiaus, nevedęs, verčiasi individualia veikla, 5 kartus teistas, baustas administracine tvarka.

9. Nors nuosprendyje nurodyta, kad E. B. už padarytą nusikaltimą skiriama bausmė lygi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 1 metai laisvės atėmimo bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikslina, kad paskirta bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kadangi sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų.

10. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į tai, kad apeliantas atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis pretenzijų neturi, nukentėjusiojo manymu, E. B. suprato, ką padarė, todėl galima būtų jam bausmę švelninti, E. B. jauno amžiaus, nevedęs, tačiau susižadėjęs, kas parodo jo norą kurti šeimą, vykdo individualią veiklą.

11. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

12. Nors apeliantas nurodo, jog yra jauno amžiaus, tačiau pažymėtina, kad jaunas amžius nėra išimtinis kriterijus, galintis nulemti teisinės padėties švelninimą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-616/2020). Be kita ko, jo jaunas amžius buvo įvertintas tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, jo siekis kurti šeimą ir individualios veiklos vykdymas buvo įvertinta sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, E. B. padarė būdamas pilnametis, praeityje teistas 5 kartus, be kita ko, nusikalto neišnykus teistumui, kas tik parodo, jog jis nėra linkęs pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, tiek jos padarymo aplinkybės, tiek nuteistojo elgesys proceso metu, tiek jį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai ir buvo paskirtas proporcingas bausmė vykdymo atidėjimo terminas. Be kita ko, svarbu ir tai, kad E. B. jau 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 258 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams. Visgi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius kreipėsi su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nors teikimas buvo netenkintas, tačiau pats teikimo faktas rodo, jog E. B. nėra linkęs paisyti teisės aktuose numatytų reikalavimų. Be kita ko, po to jis dar 2 kartus buvo nuteistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamos veikos padarymą 2018 m. rugpjūčio 19 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį).

14. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgė į visas E. B. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Be kita ko, apeliantui pirmą kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, antrą kartą - 1 metams 6 mėnesiams, tačiau tai jo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Atitinkamai, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog paskirtas 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra neproporcingas ir neadekvatus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.