Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiosios M. A. R. įgaliotam atstovui V. M. J. bei atstovams advokatams Atui Moliui, Matildai Liatukaitei, nukentėjusiajam A. Č., vertėjui Simonui Laurinavičiui, civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui G. T., kaltinamajam G. D. ir jo gynėjui advokatui Valdui Vencūknui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi technologu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas;

kaltinamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. 2014 m. liepos 23 d. apie 18.55 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), važiuodamas trečia eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) al. link (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės jo važiavimo krypties eismo juosta pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios M. A. R., kuri vedėsi dviratį, ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d.

G. D. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Važiavo iš darbo namo, pakeliui pasiėmė sesę, važiavo kartu (duomenys neskelbtini) gatve, Kaune. Važiavo trečia kelio juosta, likus 20-30 m iki perėjos pamatė nukentėjusiosios M. draugą, kuris vedėsi dviratį per perėją, todėl pristabdė. O kai pradėjo važiuoti toliau, tai ir įvyko kontaktas su nukentėjusia M. Jos nepastebėjo pamatė tik jos draugą. Nepamatė, nes gal saulė apakino, trukdė matyti ir kitos mašinos. Tarp perėja ėjusių žmonių buvo kažkoks atstumas. Jie vedėsi dviračius, bet matė tik jos draugą, o pačios nukentėjusios nematė. Oras buvo saulėtas, kelio danga sausa, matomumas buvo geras, bet spigino saulė iš priešais, neturėjo akinių nuo saulės. Visiškai sustojęs prie ėkščiųjų perėjos nebuvo, nes matė tik vyrą beveik perėjusį gatvę iki saugumo salelės, esančios gatvės viduryje. Kitose juostose automobiliai buvo sustoję, o jis nespėjo sustoti. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 60-65 km/h. Po įvykio sustojo, išlipo, priėjo prie greitosios, kuri važiavo pro šalį, tad skubiai užsuko prie įvykio ir suteikė nukentėjusiajai pagalbą. Tuomet jis išsikvietė policiją ir specialiąsias tarnybas. Susisiekti su nukentėjusiąją bandė. Kol nukentėjusioji ir jos atstovai buvo Lietuvoje, stengėsi bendrauti su jais kiek tik galėjo. Nuvyko į Kauno klinikas, ten gavo informaciją, anglų kalba palikau savo duomenis nukentėjusiosios draugui. Po 1 dienos paskambino vertėjas, kuris pasakė, kad nori susitikti nukentėjusios brolis, kuris dabar yra atstovas šioje byloje. Su juo taip pat bendravo, kol jie buvo Lietuvoje. Tame kelyje jo važiavimo kryptimi yra iš viso 3 eismo juostos. Prieš avariją buvo nesenai baustas už greičio viršinimą. Atlygins žalą, kokią priteis teismas. Turi savo tik automobilį, tačiau dirba nuo 2013 m. toj pačioj įmonėj. Dabar uždirba 600 eurų per mėnesį. Pirmas dviratininkas buvo 20-30 m. nuo jo. Pirmoje ir antroje kelio eismo juostoje buvo kiti automobiliai, kurie jie stovėjo, nes pro jų juostas žmonės buvo jau praėję. Jis žiūrėjau tik tiesiai, nesidairė. Iš karto po įvykio buvo tokios sukrėstos būsenos, kad nelabai ką dabar daugiau atsimena. Iki šio posėdžio žalos nieko neatlygino, nes nėra nustatyta tiksli suma ir nukentėjusioji nedavė banko sąskaitos numerio. Kalbėjo su nukentėjusiosios atstovu, jis sakė, kad reikės atlyginti žalą už bilietus ir viešbutį. Jis su viskuo sutiko, bet sąskaitų iki šiol jie nepateikė, nors turėjo visus kaltinamojo kontaktus. Dviratininkai šviesą atspindinčių liemenių nedėvėjo. Jo vairavimo stažas yra 2,5 metų. Tai pirmas toks įvykis gyvenime, kaltę pilnai pripažįsta, labai gailisi. Stengsis kiek įmanoma pagal savo finansines galimybes ir atlygins žalą, ateityje tikrai nusikaltimų nedarys. Gyvena su mama ir tėčiu, kuris yra teismo posėdyje. Santykiai su tėvais normalūs, kartu gyvena, tėvas jam daro teigiamą įtaką.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl laidavimo pagal BK 40 str. ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Taigi, teismo manymu, P. D. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti P. D. tinkamumu būti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir jo gynėjo bei kaltinamojo tėvo prašymas atleisti G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant P. D. ir kaltinamojo gynėjo advokato prašymui, bei atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, kaltinamasis G. D. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams P. D. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str., 40 str.). Baudžiamojo poveikio priemonė – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, kurios tikslas - nusikalstamą veiką padariusio asmens pataisymas bei apribojimas galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis G. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis G,D. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 37 punkto ir šis pažeidimas buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiai padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis G. D. nebuvo teistas. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pagrindas jį vertinti kaip pakankamai drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl prokuroro prašomas maksimalus uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas trims metams šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skirtina minimaliam terminui (BK 68 str.).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. D., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota nukentėjusioji. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamas nuo 30000 Lt (nuo 8689 eur) iki 90000 Lt (26066 eur) neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010, 2K-48/2013 ir kt.).

Bylos duomenimis, G. D. nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, teisme nukentėjusios atstovo atsiprašė. Jis yra jauno amžiaus, darbingas, mokosi, turi kreditorinių įsipareigojimų, pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, Lietuvos Respublikos bendrą ekonominį lygį, Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 20 000 eur bendroje sumoje. Taigi, įvertinus, kad šioje byloje civilinis atsakovas turi įstatyminę pareigą atlyginti tam tikrą dalį neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusios naudai priteistina 5000 eur neturtinės žalos, o iš kaltinamojo G. D. 15 000 eur neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas Lietuvoje.

Kaip jau minėta, toks neturtinės žalos paskirstymas taip pat grindžiamas ir Aukščiausiojo teismo formuojama praktika panašiose bylose. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Tai reiškia, jog tik dėl šios įstatymo nustatytos nuostolių dalies (neturtinės žalos asmeniui) draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą, tai lemtų grįžtamąjį teisės galiojimą bei nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–242-511/2015).

Dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas neginčijo ir sutiko su atstovo J. V. M. patirtomis išlaidomis dėl apgyvendinimo paslaugų po nukentėjusiosios M. A. R. autoįvykio, ką patvirtina 2014-08-01 PVM sąskaita - faktūra, sumokėta pinigų suma 288,46 EUR (996 Lt. / 3,45280); su nukentėjusiosios M. A. R. skrydžiu greitosios pagalbos lėktuvu 2014-08-02, Kaunas - Helsinkis / Tamperė, sumokėta pinigų suma 9500 EUR; su nukentėjusiosios M. A. R. patirtomis šiomis gydymo išlaidomis:

10.1. 2014-09-11 sąskaita, sumokėta pinigų suma 888,30 EUR;

10.2. 2014-10-27 sąskaita, sumokėta pinigų suma 278,40 EUR;

10.3. 2014-11-20 sąskaita, suma 819,20 EUR;

Dėl gydymo išlaidų civilinio atsakovo įgaliotas atstovas atkreipė teismo dėmesį, jog jie yra pasiruošę sumokėti visas nukentėjusios dėl šio įvykio patirtas gydymosi išlaidas, iš gydymo įstaigų jie turi daugiau sąskaitų, nei pareikšta suma civiliniame ieškinyje, nukentėjusios gydymas, o tiksliau – jos reabilitacijos procesas dar nėra baigtas, todėl būtent dėl šio dalyko (gydymo) ieškinys dar didės ir jis byloje šiai dienai negali būti galutinai nustatytas. Tą patį patvirtino ir nukentėjusios įgaliotas atstovas, jog nukentėjusioji dar turi atlikti reabilitacinį gydymą, ji lig šiol nėra iki galo pasveikusi, o vis dar gydoma, todėl gydymo išlaidų galutinai pateikti neįmanoma šiai dienai. Įvertinus aukščiau aptartus faktus bei nustatytas aplinkybes, dėl gydymo išlaidų civilinio ieškinio dalis tenkintinai pilnai, jas priteisiant iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“.

Civilinio atsakovo įgaliotas atstovas iš dalies sutiko su nukentėjusiosios M. A. R. negautu darbo užmokesčiu, t.y. negautos pajamos nuo 2014-08-01 iki 2015-04-30 sudaro 12.957,24 EUR bei dukros M. R. negautu darbo užmokesčiu dėl motinos M. A. R. sužalojimo, pergyvenimo ir slaugymo, t.y. 2015-02-03 darbdavio pažyma, negautos pajamos nuo 2014-07-24 iki 2014-12-08, sudaro 4798,20 EUR. Šioje dalyje civilinio atsakovo įgaliotas atstovas nurodė, kad jie pripažįsta, kad šie asmenys dėl įvykio negavo pajamų, tačiau jų tikslus dydis nėra nustatytas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, iš tiesų duomenys dėl pačios nukentėjusios negautų pajamų yra skirtingai nurodomi ikiteisminio tyrimo metu ir patikslintame civiliniame ieškinyje (1 t., b.l.41-42, 159-160), t.y. laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-04-30 prarastas uždarbis nurodomas 12957,24 eur (1 t., b.l. 41), o laikotarpiu nuo 2014-07-23 iki 2015-02-28 apmokestinamos pajamos sudarė 16071,90 eur, negautos pajamos laikotarpiu nuo 2014-09-14 iki 2014-12-31 sudarė 3131,68 eurus (1 t., b.l. 160). Pagal teisminio nagrinėjimo metu pateiktą patikslintą civilinį ieškinį bei jame esančius kitus duomenis, iš Pietų Savo apskrities ligoninės, kurioje nukentėjusioji dirba pagal neterminuotą sutartį psichologe, pažymos 2015-05-04 apie nebuvimą darbe nurodoma bendra 1171,14 eur suma atskirais trumpasi laikotarpiais už atostogas, tačiau nenurodomos prarastų darbo dienų pajamos. Nukentėjusios dukros M. R. negautas darbo užmokestis iš viso nurodomas tik apytikris (1t., b.l. 157-158). Teismas neabejoja, kad nukentėjusios dukra slaugydama savo motiną, patyrusią sunkų sveikatos sužalojimą dėl eismo įvykio, galėjo turėti išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame procese nukentėjusios dukra M. R. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, civiline ieškove bei neįgijo jokio procesinio statuso, nors, kaip matyti iš civilinio ieškinio, dukros M. R. negautas darbo užmokestis dėl motinos M. A. R. sužalojimo, pergyvenimo ir slaugymo, yra ne pačios nukentėjusiosios M. A. R., o ją slaugiusio asmens, t.y. dukros patirti nuostoliai, kurių dydis byloje yra ginčytinas. Šios aplinkybės nebuvo patikslintos teisminio nagrinėjimo metu, kadangi suinteresuotos šalys papildomų ar sukonkretinančių dokumentų dėl to teismui nepateikė.

BPK 115 str. 1 d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Tačiau baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje.

Byloje išsprendžiamas klausimas dėl G. D. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 str. 3 d., todėl laikytina, kad pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas pasiektas. Gi ieškovo civilinio ieškinio klausimo dėl eismo įvykio negautų pajamų teisingam išsprendimui šioje byloje reikalingi papildomi duomenys, kurie, net ir byloje paskelbus pertrauką, teismui pateikti nebuvo. Pažymėtina, kad pagal įstatymą nuostolių buvimas nėra preziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.). Nesant byloje tokių duomenų nėra galimas tinkamas žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisingo dydžio nustatymo principo realizavimas šioje civilinio ieškinio dalyje. Kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad šio nuosprendžio priėmimo momentu laikytinos įrodytomis teismui pateiktais dokumentais nukentėjusiosios M. A. R. su negautu darbo užmokesčiu susijusios negautos pajamos tik realiai laikotarpiu nuo 2014-09-14 iki 2014-12-31, kurios sudarė 3131,68 eurus (1 t., b.l. 160) ir yra priteistinos iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kitų negautų nukentėjusios bei jos dukros pajamų laikytina, kad neįrodytas ieškinio pagrįstumo šioje dalyje. Atsižvelgiant į civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje sudėtingumą, jame keliamų reikalavimų skaičių, dydį, į tai, kad net ir baudžiamojoje byloje paskyrus pertrauką nebuvo iki galo sutikslintas dydis dėl turtinės žalos galutinės sumos reikalavimo, į tai, kad nukentėjusioji vis dar patiria išlaidas dėl jos gydymo, netiksliai apskaičiuotas dėl neišmokėto darbo užmokesčio negautų pajamų dydis, teismas mano, kad dalis civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje nuosprendžio priėmimo momentui negali būti teisingai apskaičiuota ir priteista, todėl dalis civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str.). Todėl civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusio su nukentėjusiosios M.A. R. negautomis pajamos dėl negauto darbo užmokesčio ir nukentėjusios dukros M. R. negautomis pajamomis dėl negauto darbo užmokesčio, o taip pat ir su tolesnėmis nukentėjusios gydymo išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su tiriamo su eismo įvykio sukeltomis pasekmėmis nukentėjusios sveikatai, nukentėjusiajai M.A. R. yra pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio siūlomas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str.). Tokiu būdu nukentėjusioji turės teisę ir toliau dėl eismo įvykio patiriamą turtinę žalą dėl gydymosi ir kitų su juo susijusių išlaidų iš civilinių atsakovų išsireikalauti civilinio proceso tvarka.

1. Atstovo J. V. M. skrydžiai lėktuvu po nukentėjusiosios M. A. R. autoįvykio:

1.1. 2014-07-25 - 2014-07-29 Helsinkis Vilnius, Vilnius Helsinkis, sumokėta pinigų suma 282,87 EUR;

1.2. 2014-07-31 - 2014-08-04 Helsinkis Vilnius, Vilnius Helsinkis, sumokėta pinigų suma 298,02 EUR;

2.1. 2015-04-28 - 2015-05-01 Helsinkis Vilnius, Vilnius Helsinkis, sumokėta pinigų suma 265,83 EUR;

2.1. 2015-05-25 - 2015-05-28 Helsinkis Vilnius, Vilnius Helsinkis, sumokėta pinigų suma 331,48 EUR;

4.1. Užsakymo numeris 15085791, 2015-04-28 - 2015-05-01 laikotarpis, sumokėta pinigų suma 145,22 EUR;

4.2. Užsakymo numeris 15365997, 2015-05-25 - 2015-05-28 laikotarpis, sumokėta pinigų suma 148,31 EUR;

5.1. 2014-07-29, sumokėta pinigų suma 61,00 EUR;

6.1. 2014-08-01 J. B. pažyma, sumokėta 170 EUR;

6.3. 2015-01-12 sąskaita, sumokėta pinigų suma 31,00 EUR;

6.4. 2015-01-30 sąskaita, sumokėta pinigų suma 37,20 EUR;

7. Apostilės išlaidos, patirtos rengiant civilinį ieškinį: 2014-12-08 sąskaita, sumokėta pinigų suma 24,00 EUR;

8. Parašo tikrumo patvirtinimas, rengiant civilinį ieškinį: 2014-05-08 sąskaita, sumokėta pinigų suma 16,00 EUR;

Vadovaujantis BPK 104 straipsnio nuostatomis, proceso išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 524 „Dėl liudytojams, nukentėjusiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinės teisės pažeidimų teisenoje tvarkos patvirtinimo“, šeštąjį punktą nustatyta, kad liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams, atvykusiems iš užsienio valstybių, faktinės gyvenamosios patalpos nuomos, kelionės ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje išlaidos kompensuojamos pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tačiau kelionės išlaidų kompensuojama ne daugiau kaip vykstant ekonomine (turistine) klase, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų – ne daugiau kaip viena Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga per parą, gyvenimo Lietuvos Respublikoje išlaidų – ne daugiau kaip vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus gyvenimo lygis per parą. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu (2014 m. rugsėjo 24 d.) patvirtinta: nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga 300 eur, minimalus valandinis atlygis 1,82 eur, bazinės socialinės išmokos dydis (minimalus gyvenimo lygis) – 38 eur.

Pagal BPK 104 str. nuostatas tam, kad iš teismo lėšų būtų apmokėtos nukentėjusios įgalioto atstovo patirtos išlaidos dėl kelionės į teismo posėdžius bei gyvenimo Lietuvoje išlaidos, jam reikėjo pateikti teismui prašymą po kiekvieno teismo posėdžio dėl kelionės išlaidų atlyginimo. Šiame prašyme nukentėjusios įgaliotas atstovas turėjo nurodyti jo surašymo datą ir vietą, savo asmens duomenis (vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą), iš kur ir kokiu būdu (nuosavu automobiliu, autobusu, traukiniu, lėktuvu) atvyko į teismą, kokios bylos nagrinėjime dalyvavo bei banko sąskaitos numerį, į kurią teismas turėjo pervesti kelionės išlaidų atlyginimą. Kartu su prašymu buvo būtina pateikti ir kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus: jei buvo vykta traukiniu, autobusu, lėktuvu – kelionės bilietus, jei važiuota nuosavu automobiliu – teismo posėdžio dienos degalų pirkimo kvitą ir automobilio registracijos liudijimą. Pagal pateiktus duomenis teismas būtų apskaičiavęs patirtas kelionės išlaidas bei jas apmokėjęs. Tačiau jokio panašaus pobūdžio prašymo teisminio nagrinėjimo metu teismas iš nukentėjusios įstatyminio atstovo nėra gavęs. Priimdamas šį nuosprendį teismas suvokia, jog nukentėjusios įgaliotas atstovas neturi teisinio išsilavinimo bei neturi pareigos išmanyti Lietuvos Respublikos teisės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo skirtas advokatas atstovaujantis nukentėjusios M. A. R. interesus byloje žalos atlyginimo klausimu (1 t., b.l. 100-101).

Šiuo konkrečiu atveju, paminėtos nukentėjusios atstovo pagal įstatymą patirtos kelionės išlaidos, kurios sudarytų proceso išlaidas ir jomis yra pripažintinos dėl aukščiau paminėtų aplinkybių (BPK 103 str.), civiliniu ieškiniu prašomos priteisti iš civilinių atsakovų byloje. Byloje civiliniais atsakovais yra pripažinti kaltinamasis G. D. ir AB „(duomenys neskelbtini)“.

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2008). Civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos atlyginti G. D. padarytą žalą pagrindas yra 2014 m. birželio 28 d. sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (1 t., b.l. 20), o taip pat Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPD Įstatymas). Iš ką tik paminėto Įstatymo nuostatų aišku, jog, nukentėjusios įstatyminio atstovo kelionės turėtos išlaidos iš draudimo kompanijos kaip civilinio atsakovo negali būti priteisiamos. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 str. 1 d.). Konstatuojama, kad civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė yra ribota, sutartinė, jos ribos apibrėžtos vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi bei Įstatymu. Šia sutartimi AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo atlyginti tik žalą, tiesiogiai susijusią su eismo įvykio metu padaryta žala. Tuo tarpu nukentėjusios turėtos išlaidos yra susijusios su nukentėjusios atstovo pagal įstatymą turėtomis kelionės, apgyvendinimo bei vertimų išlaidomis, o būtent dėl baudžiamojo proceso. Tai nėra tiesioginė eismo įvykiu padaryta žala. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei teisinį aptariamų išlaidų reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, jog aptariamos kelionės, apgyvendinimo bei dokumentų vertimo ir patvirtinimo išlaidos, civiliniame ieškinyje įvardijamos kaip turtinė žala, yra priteistinos iš kaltinamojo G. D..

Dėl kitų proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje yra pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, jog iš viso valstybės naudai priteistina suma yra 1094,29 Eur dėl teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai M. A. R.. Įvertinus kaltinamojo G. D. turtinę padėti, šioje byloje iš jo priteistino civilinio ieškinio dydį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtį, ši suma iš kaltinamojo nepriteistina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismui nepateikti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 str., 109-115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti laiduotojui P. D., kad jis turi teisę atsisakyti nuo laidavimo.

Išaiškinti G. D., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu G. D., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 68 str., G. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiu.

Nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir jo naudai priteisti 231,70 Eur iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“.

Nukentėjusiosios M. A. R. įgalioto atstovo V.-M. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir civilinio ieškinio priteisimą paskirstyti tokia tvarka:

Priteisti nukentėjusiosios M. A. R. naudai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 EUR neturtinės žalos, o iš G. D. 15 000 EUR neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo, kitoje dalyje nukentėjusiosios M.A. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios M. A. R. įgalioto atstovo V.-M. J. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios M. A. R. naudai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti žemiau išdėstomas pinigines sumas:

- J. V. M. patirtomis išlaidomis dėl apgyvendinimo paslaugų po nukentėjusiosios M. A. R. autoįvykio pagal 2014-08-01 PVM sąskaitą - faktūrą, sumokėtą pinigų sumą 288,46 EUR;

- nukentėjusiosios M. A. R. skrydžio greitosios pagalbos lėktuvu 2014-08-02, Kaunas - Helsinkis / Tamperė išlaidas 9500 EUR;

1. 2014-09-11 sąskaita, suma 888,30 EUR;

2. 2014-10-27 sąskaita, suma 278,40 EUR;

3. 2014-11-20 sąskaita, suma 819,20 EUR;

- M. A. R. negautos pajamos, susijusias su negautu darbo užmokesčiu laikotarpiu nuo 2014-09-14 iki 2014-12-31, kurios sudaro 3131,68 eurus.

Kitoje nukentėjusiosios M. A. R. įgalioto atstovo V.-M. J. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusio su nukentėjusiosios M. A. R. negautomis pajamos dėl negauto darbo užmokesčio ir nukentėjusios dukros M. R. negautomis pajamomis dėl negauto darbo užmokesčio, o taip pat ir su tolesnėmis nukentėjusios gydymo išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su eismo įvykio sukeltomis pasekmėmis nukentėjusios sveikatai, nukentėjusiajai M. A. R. yra pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio šioje dalyje siūlomas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str.).

Iš G. D. priteisti pagal pareikštą nukentėjusiosios M.A. R. įgalioto atstovo V.-M. J. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo žemiau išdėstomas pinigines sumas:

1. Atstovo J. V. M. skrydžiai lėktuvu po nukentėjusiosios M. A. R. autoįvykio:

1.1. 2014-07-25 - 2014-07-29 Helsinkis -Vilnius, Vilnius -Helsinkis, suma 282,87 eur;

1.2. 2014-07-31 - 2014-08-04 Helsinkis -Vilnius, Vilnius -Helsinkis, suma 298,02 eur;

2. Atstovo J. V. M. skrydžiai lėktuvu teisiamųjų posėdžių dalyvavimui:

2.1. 2015-04-28 - 2015-05-01 Helsinkis -Vilnius, Vilnius -Helsinkis, suma 265,83 eur;

2.1. 2015-05-25 - 2015-05-28 Helsinkis- Vilnius, Vilnius -Helsinkis, suma 331,48 eur;

4. Atstovo J. V. M. apgyvendinimo paslaugos teisiamųjų posėdžių dalyvavimui:

4.1. Užsakymo numeris 15085791, 2015-04-28 - 2015-05-01 laikotarpis, suma 145,22 eur;

4.2. Užsakymo numeris 15365997, 2015-05-25 - 2015-05-28 laikotarpis, suma 148,31 eur;

5. Atstovo J. V. M. automobilio parkavimo išlaidos Helsinkyje, susijusios su aukščiau minėtais skrydžiai lėktuvu:

5.1. 2014-07-29, suma 61,00 eur;

5.2. 2015-04-28, suma 59,00 eur;

6. J. V. M. apmokėjimas už vertimo paslaugas dokumentų, reikalingų ikiteisminiam tyrimui:

6.1. 2014-08-01 J. B. pažyma, suma 170 eur;

6.2. 2014-12-16 sąskaita, suma 186,00 eur;

6.3. 2015-01-12 sąskaita, suma 31,00 eur;

6.4. 2015-01-30 sąskaita, suma 37,20 eur;

7. Apostilės išlaidos, patirtos rengiant civilinį ieškinį: 2014-12-08 sąskaita, suma 24,00 eur;

8. Parašo tikrumo patvirtinimas, rengiant civilinį ieškinį: 2014-05-08 sąskaita, suma 16,00 eur.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas dėl teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai M. A. R. 1094,29 Eur sumoje iš G. D. nepriteisti.

G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.