- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- 1-655-1100/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnos r., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. B. 2022 m. lapkričio 13 d. apie 17.20 val. Vilniuje, Kirtimų g. ir Granito g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad namuose, Varėnos rajone, vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Susipykęs su tėvu, išvažiavo į Vilnių jam priklausančiu automobiliu Honda CR-V. Važiuojant nuleido kairį ratą, jį pasikeitė, kažkoks žmogus pamatęs paskambino policijai ir pranešė, nes prie sankryžos jo jau laukė policija. Pasak kaltinamojo, po alkoholio vartojimo praėjo apie 3 valandas, kai sėdo važiuoti automobiliu. Sutinka dėl neblaivumo nustatymo. Jis savo elgesį vertina blogai, nedažnai vartoja alkoholį. Praeityje yra baustas už KET, tačiau paskirtas baudas sumokėjo. Prašo laiduoti už jį sutuoktinės, su kuria yra susituokę nuo (duomenys neskelbtini) m. Kaltinamojo teigimu, kai žmonai pasakė apie įvykį, ši sureagavo blogai, ji labai išgyveno, nes pati nevartoja alkoholio. Žmona – jam autoritetas, jau padarė teigiamą įtaką. Prašo atimti teisę vairuoti transporto priemones kuo trumpesniam laikotarpiui, taip pat norėtų, kad grąžintų automobilį, nes jis reikalingas žmonai važinėti.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 13 d. dirbdamas apie 16.54 val. gavo pranešimą, kad nuo Varėnos link Vilniaus, ties 43 km, važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (tamsus visureigis), pranešėjas važiuoja iš paskos. Kadangi reikėjo patikslinti vietą, kur važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, buvo susisiekta su pranešėju, kuris nurodė, kad automobilis Honda dideliu greičiu nuvažiavo link Vilniaus. Dėl to jie sustojo Vilniuje, Kirtimų gatvėje, ties degaline „Viada“, kad sulauktų atvažiuojančio automobilio, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Netrukus pro juos pravažiavo minėtas Honda automobilis, dėl to įjungus tarnybinio automobilio garsinį ir šviesos signalus, Honda automobilį sustabdė Kirtimų g.–Granito g. sankirtoje. Priėjus prie automobilio vairuotojo pusės durelių, prie vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai – A. B. Bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti, dėl to įtarus, kad vairuotojas vairavo automobilį būdamas neblaivus, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ vyras pirmu pūtimu 17.21 val. įpūtė 1,86 promiles, antru pūtimu 17.42 val. – 1,91 promilės. Automobilio vairuotojas automobilyje buvo vienas, prie jų asmuo jokių gėrimų nevartojo. Vairavimo faktą jis (A. L.) matė (b. l. 12).
Liudytoja A. R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji žino aplinkybes tik iš vyro pasakojimo, kad jis buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, kai važiavo neblaivus namo po darbo. Vairavo jis jiems bendra nuosavybe priklausantį šeimos automobilį Honda. Automobilis įsigytas santuokoje, priklauso tiek jai, tiek vyrui bendra nuosavybe, tačiau automobilis registruotas vyro vardu. Po įvykio vyras jaučiasi blogai, supranta, kad blogai pasielgė, anksčiau taip niekada nesielgdavo. Prašo jos vyrui nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra pasirengusi už jį laiduoti (b. l. 16–18).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 13 d. apie 16.54 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Kirtimų g., Granito g., nuo Varėnos link Vilniaus, ties 43 km, važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (tamsus visureigis), pranešėjas važiuoja iš paskos (b. l. 8).
2022 m. lapkričio 13 d. specialisto A. M. (A. M.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 13 d. dirbant su spec. M. R. ir A. L. apie 16.54 val. buvo gautas pranešimas, kad nuo Varėnos link Vilniaus, ties 43 km, važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (tamsus visureigis), pranešėjas važiuoja iš paskos. Susisiekus su pranešėju, šis paaiškino, kad automobilis Honda dideliu greičiu nuvažiavo link Vilniaus. Sustojus ir palaukus minėto automobilio Kirtimų gatvėje, ties degaline „Viada“, netrukus pastebėjo automobilį. Sustabdžius Honda, valst.nr (duomenys neskelbtini), už jo vairo sėdėjo vyriškis ,kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. B., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli. Patikrinus minėtą vyrą alkotesteriu, vyras pirmu pūtimu įpūtė 1,86 promiles, antru pūtimu – 1,91 promilę (b. l. 9).
2022 m. lapkričio 13 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti A. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0439 Nr. 1747059 kaltinamajam 17.21 val. nustatytas 1,86 promilės neblaivumas, o 17.42 val. – 1,91 promilės neblaivumas (b. l. 30). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 31–32).
Alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0439 patikra galioja iki 2023 m. vasario 17 d. (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1747059) (b. l. 33).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. B. (b. l. 39).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Honda CR-V, 2009 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 6270 Eur (b. l. 40).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Honda CR-V, kai jo iškvėptame ore buvo 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. B. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. B. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad A. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nagrinėjamą įvykį mačiusio ir sustabdžiusio A. B., vairuojantį automobilį, liudytojo (policijos pareigūno) A. L., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; iš dalies liudytojos A. R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės; policijos įvykių registro išraše ir 2022 m. lapkričio 13 d. specialisto A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. A. B. neblaivumo faktą įrodo 2022 m. lapkričio 13 d. Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, A. B. šią dieną 17.21 val. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2023 m. vasario 17 d.).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. R. B. ir kaltinamasis pateikė prašymą atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant žmonos A. R. B. atsakomybėn (b. l. 99–100).
A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žmona – jam autoritetas, jau padarė jam teigiamą įtaką.
Galima laiduotoja A. R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakinga, dirba projektų vadove, darbe yra patikima, niekas neturėjo jokių skundų. Su vyru santuokoje yra nuo (duomenys neskelbtini) m., užaugino du vaikus, jų santykiai normalūs. Vyras jos nuomonės visą laiką labai klausė, jos balsas jam kažką reiškia. Matė, kaip jis pats pasikeitė po šio įvykio, kad tikrai išgyvena ir labai gailisi, jam labai pablogėjo sveikata, buvo net kviesta greitoji medicinos pagalba, naktimis jis kalba, rėkia per sapnus, dabar šiek tiek apsiramino, bet po įvykio taip buvo. Jis žino jos požiūrį, niekada nematė jo vairuojant išgėrus, jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Po įvykio sutuoktinis labai užsidarė. Jam pačiam – tai gera pamoka, jos įtaka jam didelė. Pasak laiduotojos, ji pati alkoholio nevartoja. Ji yra bausta už greičio viršijimą prieš porą metų. Jos pajamos yra apie 700–800 Eur. Jei tai būtų keli šimtai eurų, tai surastų galimybių sumokėti užstatą, bet jei yra galimybė, prašo taikyti laidavimą be užstato. Taip pat neturės galimybių įsigyti kito automobilio, kol gali, naudojasi darbiniu automobiliu.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. B. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti A. B. apibūdinančių duomenų visumą. Jis vyresnio amžiaus (b. l. 72), dirbantis (b. l. 78). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 73), per paskutinius 5 metus kelis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, nebaustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus (b. l. 75–77). Teismas taip pat atsižvelgia į A. B. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę A. R. B., su kuria kaltinamasis gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. B. su sutuoktine A. R. B. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, A. R. B. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. R. B. yra dirbanti (b. l. 24), jos pačios teigimu, darbovietės charakterizuojama teigiamai, paskutinį kartą bausta 2021 m. už nešiurkštų administracinį nusižengimą (už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą), jai paskirtas įspėjimas, taip pat 2019 m. už greičio viršijimą, tačiau paskirta bauda sumokėta (b. l. 26–27), neteista (b. l. 21). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. R. B. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. B., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. B., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. R. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 2 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pažymėtina, kad tokio procesinio sprendimo priėmimui neprieštaravo ir valstybės kaltintojas.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Honda CR-V konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 lapkričio 1 d.) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
A. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog A. B. vairavo automobilį ilgą atstumą nuo Varėnos rajono iki Vilniaus, kai įprastai užmiesčio keliuose savaitgalį eismas yra gana intensyvus, o jis buvo sustabdytas Vilniaus mieste pavakario metu. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (kaip minėta, A. B. vairavo automobilį neblaivus didelį atstumą), bet ir į tai, kad A. B. anksčiau neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.
Taigi A. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 9 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 15 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Nagrinėjamu atveju A. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Honda CR-V, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu registruota kaip priklausanti nuosavybės teise kaltinamajam (b. l. 39). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. B. priklausantis automobilis Honda CR-V konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 6270 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Nekonfiskuoti automobilio nesudaro pagrindo tai, kad automobilis priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise kaltinamajam ir sutuoktinei A. R. B. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-654/2017). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti.
Byloje prašoma nekonfiskuoti automobilio, nes A. B. sutuoktinė yra neįgali, o be automobilio kasdieninė fizinė buitinė veikla yra labai apsunkinta, be to, kaltinamojo žmona rūpinasi dviem garbaus amžiaus žmonėmis. Nors konfiskavus transporto priemonę, su A. B. susijusiems asmenims (šeimos nariams, artimiems giminaičiams) gali atsirasti nepageidaujamų padarinių, tačiau tai lemia paties kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo rezultatas. Kaip minėta, A. B. neblaivus vairavo automobilį didelį atstumą (nuo Varėnos rajono iki Vilniaus) ir tik dėl atsitiktinumo neatsirado neigiamų padarinių kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. To negalima ignoruoti sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo. Aplinkybės, susijusios su kaltinamuoju susijusių asmenų pasunkėsiančia padėtimi, nesudaro pakankamo pagrindo netaikyti turto konfiskavimo. Pažymėtina, kad, kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus A. B. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Be to, byloje nenustatyta, kad A. B. su sutuoktine apskritai negali įsigyti pigesnės transporto priemonės, rinkoje yra daug skirtingų markių ir kainų automobilių, juolab kaltinamasis turi du suaugusius vaikus, kurie taip pat galėtų prisidėti bent kažkuria dalimi prie naujos transporto priemonės įsigijimo. Garbaus amžiaus A. B. artimųjų giminaičių priežiūrą gali padėti atlikti atitinkamos savivaldybės socialiniai darbuotojai.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. B. priklausančio automobilio Honda CR-V – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59–62). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. B. priklausančiam automobiliui Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. (b. l. 41–43). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. R. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. lapkričio 15 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. B. priklausantį automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Išaiškinti A. B. ir A. R. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti A. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.