- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- e2A-1159-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07058-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Albina Rimdeikaitė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- D. T., I. G. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. T. ir I. G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-397-587/2019 pagal ieškovų D. T. ir I. G. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtomis, įsakymų panaikinimo bei įpareigojimo tęsti nuomos santykius pagal nuomos sutartis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. T. ir I. G. G. kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vienašališką 2010 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19-147, sudarytos su I. G. G., nutraukimą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-314-(14.8.2); 2) pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vienašališką 2010 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19-146, sudarytos su D. T., nutraukimą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-315-(14.8.2); 3) įpareigoti atsakovę tęsti nuomos santykius pagal 2010 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N19-146 ir Nr. N19-147; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas
2. Nurodė, kad ieškovai nuo 2010 m. nuomojasi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės atlikto patikrinimo metu nustačius, kad sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, nuomos sutartys su ieškovais buvo nutrauktos. Nors žemės ūkio veikla registruota nebuvo, tačiau ieškovai sklypą naudojo. Be to, ginčo sklype buvo pastatas – sandėlis, kuris 2012 metais per gaisrą apdegė, ir kurį buvo norima kapitaliai remontuoti. Po ieškovų skundų dėl neteisėto patikrinimo, atsakovė atliko pakartotinį sklypo naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklype yra šiltnamiai, sodinami sodinukai, sandėliuojamos žemės ūkio veiklai reikalingos priemonės ir kt., tačiau nuomos sutartys su ieškovais vis tiek buvo nutrauktos.
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovams 2010 m. ne aukciono tvarka žemės ūkio veiklai dvylikai metų buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jame esančio pastato – sandėlio eksploatavimui. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 22 d. atlikusi patikrinimą nustatė, kad sklype esantys statiniai apgriuvę, apleisti, sandėlis apdegęs, sklypas apaugęs daugiamete žole, krūmais, iš esmės nenaudojamas. Siekiant apginti viešąjį interesą, buvo nuspręsta su ieškovais sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis nutraukti. Sutartys nutrauktos teisėtai, kadangi ieškovai ginčo žemės sklypo nenaudojo pagal paskirtį, buvo pradėję procedūrą dėl žemės paskirties keitimo, planavo jame statyti gyvenamuosius namus, net neketino žemės naudoti žemės ūkio veiklai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-01-2508 nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis ieškovams D. T. ir I. G. G. skiriant po 0,5101 ha žemės sklypo pagal jų tarpusavio susitarimą, turimiems statiniams eksploatuoti. Žemės sklypas išnuomotas atsižvelgus į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. A- 3122 „Dėl žemės sklypo prie pastato ir įrenginių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo, dvylikos metų nuomos terminas nustatytas pagal statinio gyvavimo trukmę. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad žemės sklypas buvo suformuotas jame buvusiems statiniams eksploatuoti vykdant žemės ūkio veiklą – specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių. 2010 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N19-146 ir Nr. N19-147 žemės sklypas buvo išnuomotas D. T. ir I. G. G. žemės ūkio veiklai. Sutarčių 17 punkte numatyta, kad sutartis nutraukiama prieš terminą, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą tikslinę paskirtį, būdą.
7. Ieškovai nenurodė kaip naudojamas ginčo sklypas, ir neįrodė jų vykdomos žemės ūkio veiklos ginčo sklype. Antstolė, nuvykusi į vietą nustatė, kad žemės sklype matėsi šiltnamiai ir lauko palapinė, kuriuose yra sudėti sodinukai, įvairūs konteineriai, transporto priemonės ir kad žemės sklype vyksta veikla, tačiau nekonstatavo fakto, kam priklauso šie sodinukai bei kad žemės sklype vykdoma žemės ūkio veikla įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nenustatė, kiek laiko tokia matoma faktinė padėtis yra ginčo žemės sklype, todėl nėra pagrindo netikėti 2017 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-156-(14.8.71), kuriame užfiksuota, kad ginčo sklypas apaugęs krūmais, žolėmis, medžiais, neprižiūrimas, statiniai apgriuvę, nenaudojami. Tikrinimas buvo atliktas rugpjūčio mėnesį, t. y. metu, kai turėtų vykti žemės darbai, jei sklypas naudojamas žemės ūkio veiklai; buvo tikrinta nedalyvaujant ieškovams, t. y. patikrinimas buvo objektyvus, specialiai nekeičiant faktinės sklypo būklės, jo prieš patikrinimą nebandant paruošti tikrinimui.
8. Nors Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, išnagrinėjęs ieškovų skundą, 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-73-(7.5.) atsakė, kad žemės naudojimo patikrinimas 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo atliktas pažeidžiant teisės aktus, tačiau tie pažeidimai buvo techninio pobūdžio, ir pats nustatytas faktas, kad žemė nenaudojama, pastatai apleisti, nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar patikrinime dalyvavo ieškovai, ar nuotraukų lapai buvo sunumeruoti, ar buvo nurodyta technika, kuria fiksuoti pažeidimai, ar buvo tikrinama, ar nepažeidžiamos žemės sklypų ribos, nurodomos dokumentuose. Iš elektroninio laiško matyti, kad dėl kažkokių priežasčių ieškovai prašė patikrinimo laiką atidėti, tačiau prašymas netenkintas, nes nebuvo nurodyta svarbių priežasčių, be to, ieškovė D. T. prašymo atidėti patikrinimą nepateikė. Akivaizdu, kad apie patikrinimą ieškovai buvo
informuoti.
9. Iš atsakymo į ieškovų 2017 m. lapkričio 23 d. skundą bei šio skundo turinio matyti, jog ieškovai nesutinka su 2017 m. rugpjūčio 22 d. atliktu patikrinimu ir po jo ėmėsi atitinkamų veiksmų, siekiant ištaisyti nurodytus trūkumus – sutvarkė teritoriją, išvalė šiukšles, žemės sklype pastatė žemės ūkio veiklai vykdyti šiltnamius, atnaujino statinius. Taigi, patys ieškovai skunde pripažįsta, kad iki šio patikrinimo sklypas buvo apleistas, šiukšlinas, nebuvo žemės ūkio veiklai vykdyti skirtų statinių, o buvę statiniai buvo apleisti. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai nenaudojo žemės sklypo pagal nuomos sutartyse nurodytą paskirtį, t. y, nevykdė žemės sklype žemės ūkio veiklos – augalininkystės ir sodininkystės produkcijos gamybos, neeksploatuoja sandėlio šiai veiklai vykdyti.
10. Kaip matyti iš nuotraukų, statinys yra nugriuvęs, žemės sklype nėra jokių statinio laikančiųjų konstrukcijų ir tai patvirtina pačių ieškovų į bylą pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Iš pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenų, matyti, kad toje vietoje, kur buvo sandėlis, yra tik akmenbetonis, jokių statinio konstrukcijų nėra. Tai, kad žemės sklype nėra sandėlio, patvirtina ir 2017 m. lapkričio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame antstolės neužfiksuota, kad žemės sklype yra sandėlis. Faktą, kad ginčo žemės sklype yra tik sandėlio griuvėsiai, patvirtina į bylą pateikti žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktai, prie jų pridėtos fotonuotraukos. Be to, iš byloje pateiktos nuotraukos prie detaliojo plano matyti, kad sklype žemės ūkio veikla nevyksta, sklypas yra apžėlęs daugiamete žole. Ieškovai pateikė 2017 m. gruodžio 4 d. sandėlio kapitalinio remonto projektą, kuriame numatomas sudegusio sandėlio atstatymas, tvirtina, kad sandėliui sudegus jis nebuvo eksploatuojamas, nes jam atstatyti reikalingos lėšos, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. ieškovai kreipėsi dėl ginčo žemės sklypo paskirties keitimo į kitą, planavo joje statyti daugiabučius statinius, gyvenamuosius namus ir šis procesas buvo eigoje. Tokie ieškovų paaiškinimai bei įrodymai prieštarauja vieni kitiems. Akivaizdu, kad planuojant keisti žemės ūkio žemės sklypo paskirtį bei statyti jame gyvenamuosius namus, nebuvo jokio tikslo kapitaliai remontuoti ginčo sklype buvusio sudegusio sandėlio ar vykdyti žemės ūkio veiklą, kas dar kartą patvirtina, jog jokia veikla ginčo sklype nebuvo vykdoma. Visa imituojama veikla prasidėjo tik po 2017 m. kovo 22 d. atlikto patikrinimo. Tai, kad vėliau atliekant patikrinimą buvo matyti šiltnamiai, sodinukai, konteineriai, manytina, kad tai buvo imituojama žemės ūkio veikla bandant taisyti padėtį, kai jiems buvo pranešta, kad žemės nuomos sutartys bus nutrauktos. Be to, skunde ieškovai akcentuoja, kad buvo numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į gyvenamąją teritoriją, skirtą namų statybai.
11. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad po 2017 m. rugpjūčio 22 d. žemės sklypo naudojimo patikrinimo, žemės sklype buvo pastatyti nauji statiniai: pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatai šiltnamiai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2017 m. lapkričio 17 d. asmens prašymas). Ši aplinkybė taip pat leidžia daryti išvadą, kad D. T. ir I. G. G. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo žemės sklype nevykdė žemės ūkio veiklos, kadangi minėti statiniai pastatyti tik 2017 metais.
12. Aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo paskirtį. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Ieškovai nenaudodami žemės sklypo ne tik pagal paskirtį, bet ir iš viso jo nenaudodami, pažeidė nuomos sutarties sąlygas.
13. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype ir žemės
naudojimas pagal nurodytą paskirtį, kuris siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.
14. Nelikus pastato – sandėlio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuriam eksploatuoti buvo išnuomotas žemės sklypas, ieškovai neteko teisės nuomotis žemės sklypą ne aukciono tvarka. Sutartys su ieškovais dėl žemės nuomos nutrauktos teisėtai bei pagrįstai, jų nutraukimo teisėtumas įrodytas surinktais byloje įrodymais apie žemės sklypo nenaudojimą pagal paskirtį (ir iš viso nenaudojimą), pastato, prie kurio jis suformuotas nuomai, nebuvimą, bei pagrįstas teisės aktais, teismų praktika. Tęsiant nuomos sutartis, būtų nepagrįstai ir neteisėtai tenkinami išimtinai ieškovų interesai, o ne veikiama valstybės naudai ir viešajam interesui.
15. Šioje byloje, kur ginčas yra dėl žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka, aiškiai vyrauja viešasis interesas. Ieškovų interesai nuomotis valstybinės žemės sklypą pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, negali būti iškeliami aukščiau viešojo intereso ir paneigiami valstybės teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoti, gauti iš jos didžiausią naudą. Sklypas buvo išnuomotas 12 metų, o sklypą užstačius gyvenamaisiais namais, šie nuomos santykiai tampa iškreipti ir tampa kaip prievolė valstybei lengvatine tvarka nuomoti ar parduoti valstybinį žemės sklypą verslo ir pelno interesų siekiantiems ir jį gaunantiems privatiems asmenims neribotam laikui, valstybei iš to gaunant minimalią naudą. Tuo tarpu valstybės tikslas ginant viešąjį interesą – gauti maksimalią naudą eksploatuojant jos valdomus žemės sklypus. Atsakovė gindama viešąjį interesą patikrino ginčo sklypo naudojimą ir nustačiusi, kad jis nėra naudojamas ne tik pagal paskirtį, bet iš esmės nėra naudojamas, jame nėra statinio, kuriam eksploatuoti jis buvo suformuotas, pagrįstai nutraukė nuomos sutartis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovai D. T. ir I. G. G. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai žemės sklypo naudojimą siejo išimtinai su jame esančių (buvusių) statinių eksploatacija, nors pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė – specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių. Pagrindinis kriterijus yra žemės sklype vykdomos veiklos, kurioje dalyvauja ir žemės sklype esantys statiniai, specifika – žemės ūkio produkcijos gamyba, todėl sklypo išnuomojimas ir tinkamas naudojimas neturėtų būti siejamas vien su jame esančių statinių eksploatavimu ir (ar) jų technine būkle. Žemės ūkio veiklai vykdyti žemės sklype, kuriame yra eksploatuojamų statinių, priskiriami ne tik žemės plotai, reikalingi statinio kaip nekilnojamojo daikto eksploatacijai, bet ir žemės plotai, kuriuose kartu eksploatuojant statinius (arba įrenginius), vykdoma žemės ūkio veikla. Žemės sklypas išnuomotas žemės ūkio veiklai, bet ne tik esamų statinių eksploatacijai. Teismo motyvas, kad žemės sklype nelikus pastato – sandėlio, kuriam eksploatuoti buvo išnuomotas žemės sklypas, ieškovai neteko teisės nuomotis sklypą ne aukciono tvarka, neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimą ir išnuomojimą.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį – nevykdoma žemės ūkio veikla komerciniais tikslais, nes nėra registruoto ūkininko ūkio. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovams, netekus nuosavybės teisės į pastatus, pastatų kiekis sumažėjo tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tapo nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, dėl to yra pagrindas pripažinti, kad ieškovai žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti nuomos sutartis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teisės aktai sudaro sąlygas fiziniams asmenims išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir savo reikmėms, o ne tik siekiant gauti komercinę naudą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sudegus pastatui – sandėliui, žemės sklype neliko jokių statinių, kurių eksploatacijai būtų reikalingas žemės sklypas. Visi kiti statiniai, esantys sklype, pastatyti 1961 m., buvo žemės sklype formavimo ir nuomos sutarčių sudarymo metu, ir nors pakankamai nusidėvėję yra sklype ir jų eksploatacijai reikalingas žemės sklypas. Ieškovų parengtas pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas patvirtina, kad šis statinys nėra visiškai sunykęs. Teismas neatsižvelgė ir visiškai nevertino ieškinyje nurodytos kasacinio teismo praktikos, kurioje akcentuota, kad atsitikus tokioms aplinkybėms, kai pastatas, kurio eksploatacijai buvo naudojamas žemės sklypas, sunyksta, asmens nuosavybės teisė į teisėtai pastatytą (įsigytą) pastatą neišnyksta.
1.3. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip nuomotoja, sutartis vykdė netinkamai, elgėsi nesąžiningai, leidusi keisti paskirtį tai traktuoja kaip sutarties pažeidimą. Paskirties keitimas numatytas miesto bendrajame plane ir nuomos sutartyje, todėl teismas, vertindamas nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumą, nepagrįstai nevertino 2018 m. sausio 24 d. patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių, ir pripažino, kad nuomos sutartys pagrįstai nutrauktos remdamasis neteisėtu pripažintu 2017 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo aktu. Be to, teismas visiškai nevertino 3 mėnesių įspėjimo termino reikšmės, per kurį ieškovai turėjo įstatymo nustatytą teisę pašalinti nustatytus žemės sklypo naudojimo pažeidimus. Teismas nepagrįstai atmetė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes, patvirtinančias tinkamą žemės sklypo naudojimą.
Atsiliepimas
17. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsiliepime nurodė, kad žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypas gali būti nuomojamas prie esamų ir naudojamų pagal paskirtį statinių bei nuomojamas žemės sklypas turi būti naudojamas pagal valstybinės žemės sutartyje numatyta pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo paskirtį. Tik po 2017 m. rugpjūčio 22 d. atlikto patikrinimo bei 2017 m. rugpjūčio 23 d. pranešimo apie būsimą nuomos sutarčių nutraukimą apeliantai, siekdami išvengti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, imitavo žemės ūkio veiklą. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nors ieškovai yra parengę pastato – sandėlio kapitalinio remonto projektą, tačiau atsižvelgus, kad po gaisro yra likę tik šio statinio pamatai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikoma, kad tai būtų vykdoma naujo statinio statyba, o ilgą laiką nepradėjus statyti pastato valstybinėje žemėje laikoma, kad nuomininkas pažeidė nuomos sutartį. Ieškovai nuo 2012 m. nesiėmė jokių veiksmų, kad žemės sklype būtų pastatytas pastatas, todėl pagrįstai laikoma, kad jie prarado teisę į žemės sklypo nuomą ne aukciono tvarka remiantis CK 6.564 straipsnio l dalies pagrindu. Ieškovai siekė išlaikyti teises i žemės sklypą, pakeičiant detalųjį planą, pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kita. Galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus, kurie nėra užstatyti arba yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais. Be to, teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais statiniais.
19. Atsakovė su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. gegužės 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-346-(14.8.129.), kurį prašė prijungti prie bylos medžiagos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
21. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2019 m. gegužės 7 d. aktą Nr. FD-346-(14.8.129) su fotonuotraukomis ir prašė prijungti jį prie bylos, nurodydama, kad šie įrodymai teikiami siekiant paneigti ieškovų apeliacinio skundo argumentus dėl žemės sklypo naudojimo.
22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
23. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie sudaryti jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, atsikertant į apeliacinio skundo argumentus. Atsiliepimas kartu su pateiktais naujais įrodymais buvo išsiųstas apeliantams 2019 m. gegužės 10 d. Byla yra elektroninė, todėl ieškovai taip pat turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų. Prieštaravimų dėl šių įrodymų prijungimo negauta, todėl nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su byloje jau esančiais įrodymais.
Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos
24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo.
25. Byloje nustatytos sekančios ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės:
- 1,0202 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) m. k .v., esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai;
- minėtame sklype yra registruotas ieškovams D. T. ir I. G. G. nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantis nekilnojamasis turtas: pastatas – sandėlis 3F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai pažeistas, pastatas – sandėlis 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, pastatas – sandėlis 5I1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, pastatas – šiltnamis 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, pastatas – šiltnamis 7I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, pastatas – šiltnamis 8I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, pastatas – šiltnamis 9I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, ir kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – aikštelė b1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora su vartais t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (estakada e, talpa c1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2018 m. balandžio 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas);
- remiantis Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-01-2508 atsakovė su ieškovais D. T. ir I. G. G. 2010 m. kovo 22 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-146 ir Nr. N19-147, pagal kurias ieškovams buvo išnuomota po 0,5101 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutartis galioja iki 2022 m. kovo 22 d. (sutarčių 3 p.);
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. sausio 15 d. pateikė paraišką Nr. 243/ -3 detaliojo planavimo dokumentui (1,202 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) detaliajam planui – pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę, padalijimas į sklypus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais (numatant – gyvenamąsias teritorijas, komercinės paskirties objektų teritorijas, infrastruktūros teritorijas) – rengti (planavimo organizatoriai ieškovai D. T. ir I.G. G.). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. lapkričio 12 d. davė sutikimą Nr. 8ST-(14.8.5)-1322 detaliajam planui kartu su bendraturčiais rengti;
- Nacionalinės žemės tarnyba 2017 m. rugpjūčio 22 d. atlikusi patikrinimą kaip vykdomos valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys, konstatavo, kad sklypas apleistas, nenaudojamas paskirtį, apaugęs daugiametėmis žolėmis, medžiais ir krūmais, kai kur priversta statybinių atliekų, žemės sklype nevykdoma jokia žemės ūkio veikla. Sklype yra apleistų, sudegusių statinių liekanos, pastatai nenaudojami pagal paskirtį (2017 m. rugpjūčio 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-156-(14.8.71));
- atsakovė, išnagrinėjusi ieškovų skundą, 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. 8SD-151-(14.8.94) informavo ieškovus apie žemės sklypo naudojimo pakartotinį patikrinimą 2018 m. sausio 24 d. Patikrinus nustatyta, kad sklype išlikusi sandėlio pamatų dalis, asfaltuota aikštelė, kurioje ant betoninių įtvirtinimų yra pastatyti 3 konteineriai, tvoros dalis, kt., tačiau galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų patikrinimo metu nenustatyta (2018 m. sausio 24 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-4-(14.8.71));
- ieškovams Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 8SD-4269-(14.8.125 E.) buvo pranešta apie vienašališką nuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą, suėjus trims mėnesiams po šio rašto gavimo. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 21 d. įsakymais Nr. 8VĮ-315-(14.8.2) ir Nr. 8VĮ-315-(14.8.2) buvo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2010 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-146 ir Nr. N19-147.
26. Priimti administraciniai sprendimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių prieš terminą nutraukimo iš esmės ginčijami tuo pagrindu, kad atsakovė nepagrįstai sprendė, jog valstybinės žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį.
27. Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, reikalaujanti žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimo įstatymu tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).
28. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju bylos šalys 2010 m. kovo 22 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-146 ir N19-147, pagal kurias ieškovams dvylikai metų buvo išnuomotas žemės ūkio paskirties 1,0202 ha ginčo žemės sklypas (po ½ dalį kiekvienam ieškovui), esantis (duomenys neskelbtini) specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių naudojimui. Atsakovė minėtas sutartis vienašališkai nutraukė prieš terminą, konstatavus, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį.
29. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad sutartys nutrauktos neteisėtai, nes sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, jame yra ieškovams priklausantys statiniai, be to sutartyje buvo numatyta galimybė keisti žemės sklypo paskirtį.
30. Žemės nuomos sutarties pabaigos pagrindai įtvirtinti CK 6.562 straipsnyje, kurio 5 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai ji nutraukiama CK 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose nurodytais pagrindais. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindą – jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę paskirtį.
31. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista, – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
32. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Minėto straipsnio 1-2 dalyse yra įtvirtina įstatyminė galimybė sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (kuris nebuvo aptartas sutartyje), o to paties straipsnio 5 dalyje įstatymo leidėjas, įgyvendindamas sutarties šalių laisvės (CK 6.156 str. 1 d.) bei civilinių komercinių santykių dispozityvumo principus, įtvirtino galimybę sutarties šalims susitarti sutartyje dėl vienašališkų sutarties nutraukimo atvejų, kurie atskirai neaptarti įstatyme. Plėtodamas aukščiau minėtų teisės normų aiškinimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje numatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Vadinasi, CK 6.217 straipsnio 5 dalis įtvirtina galimybę nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipus į teismą, kuomet nėra kitos sutarties šalies kaltės, tačiau dėl tokios sutarties nutraukimo galimybės ir jos įgyvendinimo tvarkos turi būti susitarta pačioje sutartyje.
33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kuris pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).
34. Nagrinėjamu atveju, galimybė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį buvo numatyta nuomos sutarčių 17 punkte, kuriame nurodyta, kad sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį.
35. Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Iš CK 6.545 straipsnio 1 dalyje pateiktos žemės nuomos sutarties sąvokos matyti, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas.
36. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės nuomonei, kad ieškovai ginčo žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį, t. y. ieškovai neįrodė, jog ginčo žemės sklype jie vykdė žemės ūkio veiklą, ir sprendė, jog sutartys nutrauktos pagrįstai. Teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo pozicija sutinka. Terminuota žemės nuomos sutartis suponuoja prievolinių santykių per nustatytą laiką stabilumą, o žemės sklypo naudojimas ne pagal paskirtį, pažeidžia sutarties nuostatas. Todėl tokiu atveju, kai žemės sklypas išnuomojamas žemės ūkio veiklai, sprendžiant dėl sklypo naudojimo tinkamumo, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su vykdoma žemės ūkio veikla, taip pat pastatų būtinų šiai veiklai eksploatavimu.
37. Žemės ūkio veikla, tai veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 28 p.). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų naudojimo būdo – specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių – turinys apibrėžiamas, kaip žemės sklypai, skirti specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc. visos gaminamos prekinės produkcijos sudaro specializacijos krypties produkcija.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį specializuotų ūkių veiklai, o ne pastatų eksploatacijai, todėl visų jiems priklausančių pastatų eksploatacija turėjo būti susijusi su šia veikla. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad po sutarties sudarymo žemės sklypas ilgą laiką nebuvo naudojamas tam tikslui, kuriam buvo išnuomotas (žemės ūkio (specializuotų ūkių) veiklai), ir nei ieškovų pateiktas 2017 m. lapkričio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei atsakovės 2018 m. sausio 24 d. patikrinimo aktas Nr. Nr. 8ŽN-4-(14.8.71) neįrodo, kad ieškovai naudojo žemės sklypą pagal paskirtį, nes visi veiksmai atlikti po atsakovės atlikto žemės naudojimo patikrinimo, akto surašymo ir ieškovų įspėjimo apie sutarties nutraukimą (CPK 178 str.). Apeliantų argumentai, kad atsakovė nuo 2014 m. birželio 11 d. atlikto patikrinimo negynė viešojo intereso kuo efektyviau naudoti valstybės turtą, nekontroliavo sklypo naudojimo aplinkybių ir nefiksavo pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, jog sutartys buvo nutrauktos neteisėtai, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma, tame tarpe ir su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2019 m. gegužės 7 d. aktas Nr. FD-346-(14.8.129) su fotonuotraukomis, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovai nenaudojo ir nenaudoja žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai nevykdo žemės sklype žemės ūkio veiklos – augalininkystės ir sodininkystės produkcijos gamybos – ir tuo pačiu neeksploatuoja pastatų šiai veiklai vykdyti, ir todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė nuomos sutartis.
39. Atmestini apeliantų argumentai, jog atlikus pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą ir 2018 m. sausio 24 d. patikrinimo akte neužfiksavus žemės naudojimo pažeidimų, jie nebuvo tinkamai (prieš tris mėnesius) įspėti apie vienašališką sutarties nutraukimą. Kaip jau minėta, atsakovė 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 8SD-4269-(14.8.125 E.) įspėjo ieškovus apie vienašališką nuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą, suėjus trims mėnesiams po šio rašto gavimo. Sutartys buvo nutrauktos 2018 m. kovo 21 d., išnagrinėjus visus ieškovų atsakovei pateiktus skundus ir atlikus pakartotinį patikrinimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. pranešimas apie patikrinimą ir sutarties nutraukimą ieškovams buvo įteiktas. Šias aplinkybes patvirtina, ir byloje pateiktas jų skundas atsakovei dėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo akto. Atsakovė nenutraukė sutarčių anksčiau nei buvo nurodyta 2017 m. rugpjūčio 22 d. rašte, ir iki kol nebuvo išnagrinėti ieškovų skundai, atliktas pakartotinis patikrinimas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgus į aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ieškovai buvo tinkamai informuoti apie sutarties nutraukimą.
40. Apeliantų argumentai dėl sudegusių pastatų konstrukcijų ar dalies pastatų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) išlikimo, atsakovės sutikimo detaliojo plano rengimui (paskirties keitimui), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui, nes tai nepažeidė sutarties sąlygų, sutarčių šalių interesų, be to valstybinės žemės nuomos sutartyse buvo numatyta, kad nuomos sutartis taip pat gali būti vienašališkai nutraukiama pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, taip pat kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais (sutarčių 17 p.). Pažymėtina, kad išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo ir kitos sąlygos, tolesnė naudojimo paskirtis pasibaigus žemės nuomos terminui ar nutraukus sutartį prieš terminą, sprendžiama CK 6.557 straipsnyje nustatyta tvarka.
41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė pateiktus įrodymus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymu ir sutarties nutraukimo pagrįstumu, ieškovų nurodomas aplinkybes ir argumentus įvertino kartu su kitais įrodymais, ir remdamasis jų visetu nustatė, kad ginčo išnuomotas žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, todėl ieškinį atmetė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingos išvados, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.