Kauno apylinkės teismo sprendimas

Pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vienašališką 2010-03-22 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19-146, sudarytos su D. T., nutraukimą neteisėtu, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018-03-21 įsakymą Nr. 8VĮ-315-(14.8.2) ir įpareigoti atsakovę tęsti nuomos santykius pagal 2010-03-22 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N19-146.

Nustatyta, kad I. G. G. ir D. T. nuomos teise valdė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. I. G. G. žemės sklypą nuomos teise valdė pagal 2010-03-22 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N19-147 (el. byla 1 t. b.l. 102-103, 104, 2 t. b.l. 17, 13-14), kuria jam dvylikos metų laikotarpiui buvo išnuomota 0,5101 ha žemės sklypo dalis. D. T. žemės sklypą nuomos teise valdė pagal 2010-03-22 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N19-146 (el. byla 1 t. b.l. 126, 162, 2 t. b.l. 18), kuria jai dvylikos metų laikotarpiui buvo išnuomota 0,5101 ha žemės sklypo dalis.

Ieškovams žemės sklypo dalys buvo išnuomotos 2010-03-20 Kauno apskrities viršininko įsakymo „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo ir sklypo nuomos“ Nr. 02-01-2508 (el. byla 2 t. b.l. 49) pagrindu, kurio 3 punkte nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – specializuotų sodininkystės, augalininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių, naudojimo pobūdis – specializuotų augalininkystės ar gyvulininkystės ūkių. Pasiūlymas buvo teiktas dar 2006-08-16 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3122 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (el. byla. 1 t. b.l. 19).

2017-08-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) Kauno miesto skyrius atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą. 2017-08-22 patikrinimo akte Nr. 8ŽN-156-(14.8.71) (el. byla 1 t. b.l. 62-64) užfiksavo, kad žemės sklypas apleistas ir nėra naudojamas pagal paskirtį, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį, žemės ūkio veikla nevykdoma, apaugęs daugiametėmis žolėmis ir medžiais, krūmais, kai kur priversta betoninių statybinių atliekų, žemės sklype yra sugriuvusio, apdegusio, apleisto medinio statinio liekanos, baltų plytų nenaudojamas statinys, medinis laikinas ūkio pastatas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas sandėlis yra apdegęs, sugriuvęs ir nenaudojamas. Viskas apaugę žolėmis, statiniai neeksploatuojami.

Ieškovams buvo išsiųsta ir jie nurodo, kad gavo NŽT Kauno miesto skyriaus 2017-08-23 raštą Nr. 8sd-4269-(14.8.125E) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“ (el. byla 1 t. b.l. 110-113), kuriuo buvo informuoti apie tai, kad vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, 2010-03-22 sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N19-147 ir 2010-03-22 sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N19-146 bus nutrauktos vienašališkai suėjus 3 mėnesiams po šio rašto gavimo. Rašte NŽT Kauno miesto skyrius nurodė, jog 2017-08-22 atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta ir 2017-08-22 patikrinimo akte užfiksuota, kad žemės sklypas apleistas ir nėra naudojamas pagal paskirtį, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį, jokia žemės ūkio veikla nevykdoma. NŽT Kauno miesto skyrius, įvertinęs anksčiau nustatytus patikrinimo rezultatus, nustatė, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal valstybinės žemės nuomos sutartyse numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Žemės sklype esančios nekilnojamųjų daiktų liekanos yra nenaudojamos, dalis jų yra sunykę, apgriuvę, apleisti.

2017-08-23 raštu Nr. 8sd-4269-(14.8.125E) atsakovė nurodė ieškovams, kad nustačius, jog ginčo žemės sklypas yra apleistas ir nenaudojamas, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, bei kitų rašte nurodytų aplinkybių, ieškovų valstybinės žemės nuomos sutartys ginčo žemės sklypui bus nutrauktos vienašališkai suėjus 3 mėnesiams po šio rašto gavimo (1 t. b.l. 110-113).

Ieškovai pateikė 2017-11-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolė V. Š. konstatavo, kad ginčo žemės sklype matėsi šiltnamiai ir lauko palapinė, kuriuose yra sudėti sodinukai, matėsi įvairūs konteineriai, transporto priemonės, žemės sklype vykdoma veikla. Tai fiksuota ir nuotraukose (el. byla, 1 t. b.l. 90-101).

2017-11-23 skundu ieškovai NŽT Kauno miesto skyriaus 2017-08-23 raštą Nr. 8sd-4269-(14.8.125E) apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui (el. byla 1 t. b.l. 105). Pateiktu skundu pareikalavo atlikti žemės sklype vykdomos veiklos pakartotinį patikrinimą ir priimti sprendimą nenutraukti su D. T. 2010-03-22 sudarytos Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19-146 bei su I. G. G. 2010-03-22 sudarytos Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19-147, suėjus rašte nurodytam įspėjimo terminui. Taip pat pareikalavo nepriimti jokių sprendimų dėl nuomos sutarčių nutraukimo iki bus išnagrinėtas skundas ir NŽT sprendimas pateiktas ieškovams. Skunde ieškovai nurodė, jog pašalino patikrinimo akte nurodytus trūkumus: sutvarkė žemės sklypo teritoriją, išvalė žemės sklype buvusias šiukšles, pastatė statinius – šiltnamius, kuriuose užveisė sodinius ir želdinius, pastatė sandėlius, kuriuose sandėliuojami žemės sklype vystomai sodininkystei ir augalininkystei skirti žemės ūkio produkcijos gaminiai – kompostas, mulčias, žemių mišiniai ir kita produkcija, atnaujino žemės sklype esančių statinių: sandėlių, kuriuose sandėliuojami žemės sklype užauginti sodiniai ir želdiniai, ir kiemo statinių kadastrinius duomenis, t.y. naudoja žemės sklypą pagal paskirtį ir nuomos sutarčių sąlygas.

2018-01-11 raštu Nr. 8SD-151-(14.8.94.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės“ NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo pavaduotojas K. T. nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovų 2017-11-23 skundo nagrinėjimo rezultatus atliks ginčo žemės sklypo pakartotinį patikrinimą vietoje (el. b. 1 t. b.l. 53).

Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovų 2017-11-23 pateiktą skundą, 2018-01-12 raštu Nr. 1SS-73-(7.5.) į jį atsakė, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2017-08-22 atliko žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo kontrolę pažeidžiant žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244, 12 punkto ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-23 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, 14 ir 15 punktų reikalavimus (el.byla 1 t. b.l. 105-109). Priimtame sprendime nurodė, kad NŽT artimiausiu metu, paves NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjui, dalyvaujant ieškovams, pakartotinai atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

NŽT Kauno miesto skyrius 2018-01-11 raštu Nr. 8SD-151-(14.8.94.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės“, informavo ieškovus, kad NŽT Kauno miesto skyrius, vykdydamas NŽT direktoriaus pavedimą, bei atsižvelgdamas į nuomininkų 2017-11-23 skundo nagrinėjimo rezultatus, 2018-01-24 10.00 val. atliks žemės sklypo pakartotinį patikrinimą vietoje (el. byla 1 t. b.l. 53).

NŽT Kauno miesto skyriaus vyriausiasis specialistas S. Ž., 2018-01-24 atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir 2018-01-24 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽN-4-(14.8.71) užfiksavo, kad „požymių, kad galimai nesilaikoma Nuostatų 11 punkto 2 ir 6 papunkčių naudojimo reikalavimų patikrinimo metu nenustatyta. Galimų pažeidimų atitinkančių žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, patikrinimo metu nenustatyta.“ Tačiau taip pat fiksavo, kad pastato-sandėlio yra tik pamatai, stovi šiltnamiai, aikštelėje yra konteineriai, stovi estakada. Nors nustatyta, kad pažeidimų nėra, tačiau nenurodyta, kokia žemės ūkio veikla sklype vykdoma (el.byla 1 t. b.l. 66-68).

NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja pateikė NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemės administravimo skyriui raštą Nr. 8SD-(14.8.125 E.) (el. byla, 1 t. b.l. 110-113), parengtą NŽT Kauno miesto specialisto A. A.. Ieškovai teigia, kad jame išdėstė poziciją, priešingą NŽT direktoriaus 2018-01-12 atsakyme Nr. 1SS-73-(7.5.) (el. byla, 1 t. b.l. 105-109) išdėstytai pozicijai ir priimtoms išvadoms.

2018-03-05 D. T. ir I. G. G. NŽT pateikė skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus specialistų veiksmų“, kuriuo paprašė įvertinti NŽT Kauno miesto skyriaus specialisto A. A. ir vedėjos A. M. veiksmus bei uždrausti NŽT Kauno miesto skyriui nutraukti nuomos sutartis (el. byla 1 t. b.l. 72-82). Nurodo, kad 2012 m. buvo įvykęs gaisras, dėl ko sudegė pastatas, akcentuoja, kad yra numatyta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, planuojami nauji statiniai.

NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja 2018-03-21 priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-314-(14.8.2) „Dėl 2010-03-22 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-147 nutraukimo“, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi CK 6.562 straipsnio 5 punktu, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, 32 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 papunkčiu, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-08-23 raštą Nr. 8SD-4269-(14.8.125E) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“, ir į tai, kad I. G. G. nevykdo 2010-03-22 Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N19-147 nurodytų sąlygų, nusprendžia nutraukti prieš terminą 2010-03-22 valstybinės žemės (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį Nr. N19-146 (el. byla 1 t. b.l. 84, 85).

NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja priėmė 2018-03-21 įsakymą Nr. 8VĮ-315-(14.8.2) dėl 2010-03-22 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-146 nutraukimo, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562 straipsnio 5 punktu, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, 32 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 papunkčiu, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-08-23 raštą Nr. 8SD-4269-(14.8.125E) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“, ir į tai, kad D. T. nevykdo 2010-03-22 valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N19-146 nurodytų sąlygų, nusprendžia nutraukti prieš terminą 2010-03-22 valstybinės žemės (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį Nr. N19-146 (el. byla 1 t. b.l. 83, 84,85, 88).

Išnagrinėjus D. T. ir I. G. G. 2018-03-05 pateiktą skundą NŽT direktorius pateikė 2018-04-19 atsakymą Nr. 1SS-796-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjų 2017-11-23 skundą jau anksčiau nustatyta, jog skyrius 2017-08-22 atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę nesilaikė teisės aktų nuostatų ir 2018-01-12 raštu Nr. 1 SS-73-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo” pareiškėjai buvo informuoti, kad artimiausiu metu NŽT direktorius paves skyriaus vedėjui pakartotinai atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu bus nustatyta, ar pašalinti 2017-08-22 nustatyti pažeidimai ir ar žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojamas pagal jam nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį (el. byla 1 t. b.l. 69-71). Išaiškino, kad jei ieškovai laiko, kad jų teisės yra pažeistos nutraukiant žemės nuomos sutartis, priimtus įsakymus, raštus jie turi teisę skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

2018-04-19 raštu atsakovė dar kartą išaiškino ieškovams žemės nuomos sutarties nutraukimo priežastis bei išaiškino apskundimo tvarką (1 t. b.l. 69-71).

Byloje pateikta projektavimo darbų sutartis, 2017-12-04 (t.y. po patikrinimo) sudaryta tarp ieškovų ir UAB „Tophaus“ dėl ginčo sklype esančio sandėliavimo paskirties pastato apie 613 kv. m., bei šio pastato kapitalinio remonto techninis projektas (el. byla. 1 t. b.l. 56-59).

Taip pat iš 2014-08-13 atsakovės rašto Nr.8SD-(14.8.94.)-3043 (el. b. 1 t. b.l. 60) matyti, kad 2014-06-11 atsakovės atlikto ginčo žemės sklypo patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad už nustatytos sklypo ribos valstybinės žemės dalyje stovi vielos tinklo konstrukcijų su betoninių stulpų įtvirtinimo tvora, taip pat užimta 323 kv. m. valstybinės žemės, ieškovui I. G. G. nustatytas terminas pašalinti pažeidimus, kad jie būtų šalinti byloje įrodymų nepateikta.

Kaip matyti iš byloje pateiktos paraiškos, sąlygoms detaliojo plano dokumentams rengti, kurią pateikė ieškovai, 2014-01-15 planavimo tikslas nurodytas ginčo žemės sklypo paskirties keitimas į kitos, tiksliau – gyvenamąsias teritorijas, komercinės paskirties objektų teritorijas (el. byla 2 t. b.l. 5-17).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 papunktyje nustatyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles, patvirtintas šiuo nutarimu, išnuomojami kaimo gyvenamosiose vietovėse esantys, žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, išskyrus mėgėjų sodo teritorijoje esančius žemės sklypus, nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui, tarnybinėms daloms ir valstiečio ūkiui steigti, taip pat kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių asmenys nepageidauja arba kurių negalima įsigyti privačion nuosavybėn. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo nuomos sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo teisinius santykius be kitų teisės aktų taip pat reglamentuoja šios taisyklės.

Taisyklių 6.1 papunktyje įtvirtinta, kad žemės sklypai, kurių nenumatoma išnuomoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytoms reikmėms, išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypus be aukciono turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti, išduotą pagal žemės ūkio ministro patvirtintus ūkininko arba jo partnerio (partnerių) profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį.

Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypas gali būti nuomojamas prie esamų ir naudojamų pagal paskirtį statinių bei nuomojamas žemės sklypas turi būti naudojamas pagal valstybinės žemės sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

Ieškovų atstovė į bylą pateiktuose 2019 m. sausio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovai nei nuomos sutarčių sudarymo metu neturėjo, nei dabar neturi įregistruoto ūkininko ūkio, nes nevykdė ir nevykdo komercinės žemės ūkio veiklos. Taip pat nurodė, kad ieškovai žemės ūkio veiklą vykdo savo reikmėms. Tačiau konkrečiai, kas buvo daroma ir kaip naudojamas ginčo sklypas (sklypai) ieškovai taip ir nenurodė.

Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 3 punkte įtvirtinto žemės sklypų naudojimo būdo – specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių – turinys apibrėžiamas, kaip žemės sklypai, skirti specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc. visos gaminamos prekinės produkcijos sudaro specializacijos krypties produkcija, taip pat ūkiams, užsiimantiems žuvų veisimu, auginimu ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad Žemės ūkio veikla, tai veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą.

Ieškovai nurodo, kad į bylą pateikti įrodymai t.y. 2017-11-20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei 2018-01-24 patikrinimo aktas įrodo, kad ieškovai tinkamai naudoja žemės sklypą ir vykdo žemės ūkio veiklą.

Ieškovai pateikė 2017-12-04 sandėlio kapitalinio remonto projektą, kuriame numatomas sudegusio sandėlio atstatymas (3 t. b.l. 8-16), tvirtina, kad sudegus sandėliui jis nebuvo eksploatuojamas, nes jam atstatyti reikalingos lėšos. Tačiau iš el. bylos 2 t. b.l. 56-89 matyti, kad 2016 m. ieškovai kreipėsi dėl ginčo žemės sklypo paskirties keitimo į kitą bei planavo joje statyti daugiabučius statinius, gyvenamuosius namus ir šis procesas buvo eigoje. Taigi tokie ieškovų paaiškinimai bei įrodymai prieštarauja vieni kitiems, ir akivaizdu, kad planuojant keisti žemės ūkio žemės sklypo paskirtį bei statyti jame gyvenamuosius namus, nebuvo jokio tikslo kapitaliai remontuoti ginčo sklype buvusio sudegusio sandėlio ar vykdyti žemės ūkio veiklos. Tai dar kartą patvirtina, kad jokia veikla ginčo sklype ir nebuvo vykdoma. Visa imituojama veikla prasidėjo tik po 2017-03-22 atlikto patikrinimo.

Tai, kad vėliau atliekant patikrinimą po ieškovų skundų ir jiems dalyvaujant buvo matyti šiltnamiai, sodinukai, konteineriai, teismas daro išvadą, manytina, kad tai buvo imituojama žemės ūkio veikla bandant taisyti padėtį, kai buvo pranešta, kad žemės nuomos sutartys bus nutrauktos. Be to skunde ieškovai akcentuoja, kad buvo numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į gyvenamąją teritoriją, skirtą namų statybai, t.y. akcentuoja ne žemės ūkio veiklą o paskirties keitimą į komercinę (el. byla, 3 t. b.l. 78).

Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017-08-22 atlikęs patikrinimą, akte Nr. 8ŽN-156-(14.8.71) užfiksavo, kad žemės sklypas apleistas ir nėra naudojamas pagal paskirtį, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį, jokia žemės ūkio veikla nevykdoma.