- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- I-3916-809/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centras
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centras ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Sveikatos centras ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo: 1) panaikinti 2019 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) viceministro M. N. sprendimą, išreikštame rašte Nr. (12)-D8-1009 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti 2019 m. gegužės 10 d. Ministerijos kanclerio A. M. sprendimą, išreikštame rašte Nr. (12)-D8-1814 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ir pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą pagal realią situaciją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–7, 99–107).
Nurodė, kad 1967 m. gegužės 10 d. Kretingos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 160 ,,Dėl žemės sklypo paskyrimo poilsio stovyklos ,,(duomenys neskelbtini)” statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje buvo skirta Vyr. Energetikos ir Elektrifikavimo valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 400 000 kv. m. žemės sklypo plotas, iš Pajūrio žuvininkystės ūkio (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje pagal detalų išplanavimo ir užstatymo projektą poilsio namelių statybai. Paaiškino, kad 1967 m. rugsėjo 20 d. Kretingos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 331 ,,Dėl papildomo žemės sklypo paskyrimo poilsio stovyklos ,,(duomenys neskelbtini)” statybos praplėtimo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje” buvo skirta poilsio namelių statybai 6 000 kv. m. žemės sklypas iš Kretingos Miškų ūkio pramonės teritorijos pagal detalų išplanavimo ir užstatymo projektą. Iš viso poilsio namelių statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje buvo skirtas 46 000 kv. m. žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje prie Baltijos jūros buvo išskirtas ir perduotas Vyr. Energetikos ir Elektrifikavimo valdybai vientisas sklypas ir jame suprojektuoti statiniai. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti pastatai – vasarnamiai, kurie skirti poilsiui. Statybos baigtos (duomenys neskelbtini) m. ir nameliai priimti eksploatacijai. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras pastatus – vasarnamius užregistravo kaip pareiškėjos nuosavybę, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti 154 nekilnojamieji daiktai – statiniai.
Žemės sklypai pagal atskirus statinius nesuformuoti, o yra bendras žemės sklypas 46 000 kv. m., kuris (duomenys neskelbtini) m. perduotas pastatų – vasarnamių statybai. Sklypuose, kuriuose pastatyti pastatai – vasarnamiai įrengta infostruktūra, o statinių savininkė yra pareiškėja. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministras (toliau – ir Ministras) 2018 m. spalio 16 d. priėmė įsakymą Nr. D1-889 ,,Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos patvirtinimo” (toliau – ir miškų tvarkymo schema, Įsakymas) pagal kurį buvo įtraukti žemės sklypo plotai, kurie privatizacijos laikotarpiu buvo perduoti pareiškėjai. Pažymėjo, jog į minėtą schema neįtraukti 69 statiniai, o miško riba eina per statinius arba iš viso statiniai neatžymėti. Pareiškėja 2019 m. vasario 27 d. pateikė skundą Ministerijai, prašydama miškų tvarkymo schemos dokumentų nederinti ir pakoreguoti pagal realią situaciją, tačiau Ministerija 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. 12/D8-1008 informavo, kad miškų tvarkymo schemos procedūra užbaigta, o pareiškėjos prašymo dalies pakoreguoti miškų tvarkymo schemą pagal realią situaciją, nesprendė. Pareiškėja 2019 m. balandžio 17 d. Ministerijai padavė pakartotinį skundą, prašydama pakeisti Ministro Įsakymą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) bei prašė įtraukti realiai egzistuojančius pareiškėjos statinius. Ministerija Sprendimu Nr. 2 informavo, kad pareiškėjai buvo atsakyta Sprendimu Nr. 1, o nauji faktiniai duomenys nebuvo pateikti, todėl skundas nebus nagrinėjamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, tačiau to nebuvo laikomasi rengiant miškų tvarkymo schemą. Pažymėjo, jog pareiškėja neturi galimybės suformuoti pagal atskirus statinius žemės sklypus. Žemės teritorija, kuri įvardinta mišku yra užstatyta statiniais, kurie įregistruoti registrų centre. Nors pastatai neturėjo suformuoto individualaus skypo, tačiau turėjo išskirtą bendrą sklypą visiems statiniams, kuris buvo išskirtas Kretingos rajono Vykdomojo komiteto. Nesant teisinio pagrindo, Įsakymu pakeistos pareiškėjos žemės sklypo ribos, nepagrįstai žemė įtraukta į miškų schemą, neparodant statinių. Pažeista pareiškėjos pirmumo teisė susiformuoti žemės sklypus apie savo statinius. Sudarant schemą, 69 statiniai liko uždengti mišku ir realiai neatvaizduoti miškų schemoje. Akcentavo, kad Ministerija skundų iš esmės nesprendė, atsakymai formalūs, prašymai pakoreguoti schemą netenkinti, nors viešojo administravimo subjekto veiksmai buvo atlikti nekompetentingai.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašo dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 1 taikyti senatį ir bylą šioje dalyje nutraukti, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 116–121).
Nurodė, kad Ministro 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-341 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos keitimo“ nuspręsta pradėti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos, patvirtintos aplinkos ministro 2011 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos tvirtinimo“, keitimą. Nustatytas planavimo tikslas - pakeisti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos miškų ūkio plėtros prioritetus, tvarkymo principus ir jos sprendinius. Ministras 2016 m. liepos 5 d. patvirtino Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos planavimo darbų programą. Ministras 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. D1-475 „Dėl Valstybinės miškų tarnybos įgaliojimo parinkti keičiamos Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos rengėją ir su juo pasirašyti sutartį“ įgaliojo Valstybinę miškų tarnybą parinkti keičiamos Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos rengėją ir su juo pasirašyti sutartį keičiamai miškų tvarkymo schemai parengti. Paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 10 d. sudaryta Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos parengimo paslaugos sutartis Nr. 44. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG83143, patikrinusi parengtą Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, konstatavo, kad sprendiniai ir teritorijų planavimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pateikė išvadą „pritariama teikimui derinti“. Ministras Įsakymu patvirtino Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, kuris buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, kuriame užregistruota ir Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema.
Ministerija 2019 m. vasario 28 d. gavo pareiškėjos 2019 m. vasario 27 d., kuriuo prašoma nederinti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos ir ją pakoreguoti pagal „realią situaciją“. Ministerija Sprendimu Nr. 1 atsakė pareiškėjai, kad Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos derinimo ir tvirtinimo procedūra užbaigta. Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema patvirtinta Įsakymu, o pastabas Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai pareiškėja galėjo teikti schemos rengimo metu iki viešojo svarstymo. Taip pat Sprendime Nr. 1 nurodyta ir apskundimo tvarka. Pareiškėja Sprendimo Nr. 1 teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl, darytina išvada, kad su atsakymu sutiko. Ministerija 2019 m. balandžio 17 d. gavo pareiškėjos 2019 m. balandžio 16 d. skundą, kuriame nurodoma, kad Ministerijai buvo pateiktas prašymas nederinti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos ir prašomąją pakoreguoti pagal „realią situaciją“. Minėtu skundu prašoma iš dalies pakeisti Ministro Įsakymą, kad būtų sudaryta schema atitinkanti realią situaciją, esančius (duomenys neskelbtini), įtraukiant visus realiai egzistuojančius pareiškėjos poilsio namelius. Ministerija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu atsakė pareiškėjai, kad jos skundas nebus nagrinėjamas, nes skunde keliami klausimai išnagrinėti ir atsakyta Ministerijos Sprendimu Nr. 1. Ministerija 2019 m. gegužės 31 d. gavo pareiškėjos 2019 m. gegužės 30 d. prašymą pateikti: Įsakymo kopiją, patvirtintos Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos dalį dėl Kopų g. 21, Palanga, ankstesnės Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos dalį Kopų g. 21, Palanga, galiojusios iki 2018 m. spalio 16 d. Ministerija 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. (12)-D8-2212 pareiškėjai pateikė Įsakymą, bei nurodė, kad su dominančia informacija galima susipažinti Teritorijų planavimo dokumentų registre intemetiniu adresu: (duomenys neskelbtini). Įsakymu patvirtintos Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos Teritorijų planavimo registre Nr. (duomenys neskelbtini), o Ministro 2011 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. Dl-150 patvirtintos Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos Teritorijų planavimo registre Nr. (duomenys neskelbtini).
Paaiškino, kad visuomenė (tame tarpe pareiškėja) buvo informuota, kad su rengiama Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema galima susipažinti nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos respublikos teritorijų planavimo informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini), schemos rengėjo bei planavimo organizatoriaus intemetiniuose tinklalapiuose, o nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. ir savivaldybėse, taip pat nurodyta, kada atitinkamose savivaldybėse vyks konsultavimosi su kompetentingomis suinteresuotomis organizacijomis ir su suinteresuota visuomene ir, kad baigiamasis susirinkimas vyks 2017 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje. Nurodyta kur galima teikti pasiūlymus dėl šio teritorijų planavimo dokumento (Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos). Be to, ši informacija 2017 m. liepos 5 d. buvo patalpinta Ministerijos tinklalapyje rubrikos „Miškotvarka“ porubrikoje „Informacija apie miškų tvarkymų schemų rengimą“. Informacija apie rengiamą Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos rengimą, kaip numato teisės aktai buvo paskelbta, tiek rengėjo, tiek savivaldybių, kurių teritoriją apima rengiama Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema. Taigi, pareiškėja galėjo ir turėjo žinoti apie rengiamą Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, nes visuomenė buvo informuota apie minėtos schemos rengimą, buvo sudarytos sąlygos dalyvauti schemos rengimo procese teikiant pastabas ir ar pasiūlymus. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepasinaudojo teise teikti pastabas ir/ar pasiūlymus.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG83143, patikrinusi parengtą Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, konstatavo, kad sprendiniai ir teritorijų planavimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pateikė išvadą „pritariama teikimui derinti“. Tai patvirtina, kad pareiškėjos teiginiai dėl to, kad Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema tariamai pažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, ar, kad pareiškėja nežinojo (negalėjo ir neturėjo žinoti) apie rengiamą Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, yra nepagrįsti ir atmestini.
Pažymėjo, kad nepagrįsti ir atmestini pareiškėjos teiginiai, kad egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sutrukdžiusios pareiškėjai laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t.y. laiku kreiptis į teismą. Pareiškėja teigia, kad neturėjo nei įsakymo, nei patvirtintos schemos. Neturėjo duomenų konstatuoti faktui jog tikrai pažeistos teisės. Pareiškėjos teiginys, kad Ministro Įsakymas nebuvo viešai prieinamas neatitinka tiesos. Pareiškėjos į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad minėtas įsakymas paskelbtas portale (duomenys neskelbtini) ir dokumentų paieškoje įvedus įsakymo (duomenys neskelbtini) numerį jis pateikiamas. Minėta, kad Įsakymas paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, kuriame užregistruota ir Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema. Šios aplinkybės ir tai, kad pareiškėja į bylą pateikė ne Ministerijos 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. (12)-D8-2212 pateiktą Įsakymo kopiją, o iš (duomenys neskelbtini) portalo atspausdintą įsakymą patvirtina, kad nebuvo objektyvių aplinkybių trukdžiusių pareiškėjai laiku pateikti skundą dėl Sprendimo Nr. 1 ir savo tariamai pažeistų teisių. Be to, pareiškėjos teiginiai, kad Ministerija nepateikė dokumentų, todėl pareiškėja negalėjo tinkamai ginti savo teisių, vertintini kaip piktnaudžiavimas teise. Minėta, kad visi šie dokumentai, paskelti/pateikti registruoti teisės aktų nustatyta tvarka ir prieinami vartotojams. Prašymą Aplinkos ministerijai pateikti dokumentus šiuos viešoje erdvėja prieinamus dokumentus pareiškėjos atstovas pateikė tik 2019 m. gegužės 30 d. (t. y. kai jau buvo pasibaigęs terminas apskųsti Sprendimą Nr. 1), o Ministerija atsakydama į šį prašymą nedelsiant 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. (121 )-D8-2212 pateikė Įsakymą ir nurodė, kur galima susipažinti su Klaipėdos apskrities miškų plotų tvarkymo schemomis, todėl mano, jog pareiškėjos skundo reikalavimui panaikinti Sprendimą Nr. 1 turėtų būti taikomas senaties terminas ir byla šioje dalyje nutrauktina. Pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą Nr. 2 yra nepagrįstas, kadangi pareiškėja Sprendimo Nr. 1 neskundė, jis yra galiojantis.
Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Ministeriją pakoreguoti miškų tvarkymo schemą pagal ,,realią situaciją“ nurodė, kad pareiškėja nesinaudojo teise teikti pastabas ir/ar pasiūlymus ir atitinkamai ginčyti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo planavimo procese priimtus atitinkamus sprendimus, todėl neturi reikalavimo teisės prašyti įpareigoti koreguoti patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, kuriam neteikė pastabų jo rengimo ir viešo svarstymo laikotarpiu, todėl neturi reikalavimo teisės ginčyti patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą. Pažymėjo, kad Schemose nagrinėti pareiškėjos keliamus klausimus dėl žemės sklypų ribų nėra teisinio pagrindo, nes nei tiksluose, nei uždaviniuose tokių klausimų sprendimas nėra nustatytas. Naudojantis parengtu planu masteliu M 1:200 000 tikslių žemės sklypų ribų plane ir vietoje nustatyti neįmanoma (plane pažymėtos miško kvartalinės linijos plotis būtų apie 60 m, kai vietoje vidutiniškai tik apie 4 m). Be to, patvirtintos Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos sprendinių tikslinimas, neatlikus teritorijų planavimo procedūrų, negalimas.
Nurodė, kad pareiškėja neprašė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų. Kadangi Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą rengiama Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų pagrindu, pareiškėjos prašymas ją koreguoti nepagrįstas ir atmestinas. Be to, šis reikalavimas (įpareigoti Aplinkos ministeriją pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą pagal „realią situaciją“) yra netikslus ir nepagrįstas, nes administraciniai teismai nesprendžia ir neatlieka administracinių funkcijų už viešojo administravimo subjektą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo Nr. 1 bei Sprendimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti atsakovę pašalinti padarytą pažeidimą ir pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą pagal realią situaciją.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal 1967 m. gegužės 10 d. Lietuvos TSR Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 160 1 punktą, nuspręsta skirti Vyr. Energetikos ir Elektrifikavimo valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 40 000 kv. m. žemės sklypo plotą iš Pajūrio žuvininkystės ūkio, (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje, pagal detalų išplanavimo ir užstatymo projektą. Pagal šio sprendimo 2 punktą, nuspręsta poilsio namelių statybą pradėti tik gavus iš rajono architekto statybos darbams vydyti leidimą (b. l. 12). Pagal 1967 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos TSR Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 331 1 punktą, Vyr. Energetikos ir Elektrifikavimo valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos skirtas 6 000 kv. m. žemės sklypas, įeinantis į Kretingos Miškų ūkio pramonės teritoriją, pagal detalų išplanavimo ir užstatymo projektą. Pagal šio sprendimo 2 punktą, nuspręsta poilsio namelių statybą pradėti tik gavus iš rajono architekto statybos darbams vydyti leidimą (b. l. 11). Nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatai-vasarnamiai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–60).
Ministras 2016 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. D1-341 ,,Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos keitimo“ 1 punktu nusprendė pradėti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos, patvirtintos Ministro 2011 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. D1-150 ,,Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos tvirtinimo“, keitimą. Pagal šio įsakymo 2 punktą, nustatė, kad planavimo tikslas – pakeisti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos miškų ūkio plėtros prioritetus, tvarkymo principus ir jos sprendinius. Pagal šio įsakymo 3 punktą, pavedė Ministerijos Miškų departamentui kontroliuoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos keitimą, dalyvauti jos keitimo procese ir procedūrose (b. l. 124). Ministras 2016 m. liepos 5 d. patvirtino Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos planavimo darbų programą (b. l. 125), o 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. D1-475 ,,Dėl valstybinės miškų tarnybos įgaliojimo parinkti keičiamos Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos rengėją ir su juo pasirašyti sutartį“ įgaliojo Valstybinę miškų tarnybą parinkti keičiamos Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos rengėją ir su juo pasirašyti sutartį keičiamai miškų tvarkymo schemai parengti (b. l. 126).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG83143 nurodė, kad specialiojo plano sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat pritarė teikimui tvirtinti (b. l. 127).
Ministras 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 ,,Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos patvirtinimo“ patvirtino Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą (b. l. 128).
Pareiškėja 2019 m. vasario 27 d. skundu kreipėsi į Ministeriją, prašydama nederinti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos ir pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą pagal realią situaciją, nepažeidžiant pareiškėjos interesų. Taip pat pareiškėja prašė pateikti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą pagrindžiančius dokumentus, kurių pagrindu panaikinama ir nerodoma dalis pareiškėjos nekilnojamojo turto (b. l. 130–131).
Ministerija Sprendimu Nr. 1 informavo pareiškėją, kad Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema patvirtinta Ministro Įsakymu. Pažymėjo, jog pareiškėja pastabas Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai galėjo teikti schemos rengimo metu iki viešojo svarstymo (b. l. 132).
Pareiškėja 2019 m. balandžio 16 d. skundu kreipėsi į Ministeriją, prašydama iš dalies pakeisti Ministro Įsakymą, kad būtų sudaryta schema atitinkanti realią situaciją, esančią (duomenys neskelbtini), įtraukiant visus realiai egzistuojančius pareiškėjos poilsio namelius (b. l. 133–137).
Ministerija Sprendimu Nr. 2 informavo pareiškėją, kad keliami klausimai išnagrinėti ir pareiškėjai atsakyti Sprendimu Nr. 1. Pareiškėjai išaiškinta, jog vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, skundas nebus nagrinėjamas, nes pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (b. l. 139).
Pareiškėja 2019 m. gegužės 30 d. prašymu kreipėsi į Ministeriją, prašydama pateikti Įsakymo kopiją ir patvirtintą miškų tvarkymo schemos dalį dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja prašė pateikti ankstesnės miškų tvarkymo schemos dalį (duomenys neskelbtini), galiojusios iki 2018 m. spalio 16 d. (b. l. 140–141).
Ministerija 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. (12)-D8-2212 ,,Dėl dokumentų pateikimo“, atsakydama į 2019 m. gegužės 30 d. prašymą, pateikė Įsakymo kopiją. Taip pat nurodė, kad miškų tvarkymo schema yra teritorijų planavimo dokumentas, kuri registruota ir sklebiama Teritorijų planavimo dokumentų registre. Be to, pareiškėjai buvo nurodyta, kad su dominančia informacija jie gali susipažinti internetiniu adresu, bei pateikė miškų tvarkymo schemų Teritorijų planavimo dokumentų registrų numerius (b. l. 143).
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Pagal šio įstatymo 2 dalies 1 punktą, miškų tvarkymo schemos – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti. Pagal šio įstatymo 3 dalį, miškų tvarkymo schemos rengiamos, derinamos, tvirtinamos, registruojamos ir keičiamos aplinkos ministro tvirtinamose Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtų Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projekto rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktą, schemos pagal teritorijų planavimo lygmenį priskiriamos valstybės lygmeniui, o pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšį – specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Schemos rengiamos valstybės teritorijos dalims masteliu M 1:200 000. Pagal Taisyklių 6 punktą, schemos rengiamos vadovaujantis Miškų įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais miškų ūkio organizavimą, planavimą, miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą, ir šių Taisyklių reikalavimais.
Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad schemos rengimo (planavimo) tikslas – sudaryti sąlygas darniai miškų ūkio vystymo ir miško naudojimo politikai įgyvendinti ne trumpesniam kaip 20 metų strateginiam laikotarpiui, atsižvelgiant į gamtosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus. Pagal Taisyklių 8 punktą, schemos uždaviniai yra: nustatyti miškų ūkio plėtros kryptis (8.1 papunktis); įvertinti miškų ploto didinimo galimybes (8.2 papunktis); įvertinti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis poreikius ir galimybes (8.3 papunktis); įvertinti esamą miškų priskyrimą miškų grupei, pateikti siūlymus jam tobulinti (8.4 papunktis); įvertinti esamą ūkinį ir administracinį miškų suskirstymą ir pateikti siūlymus jam tobulinti (8.5 papunktis); nustatyti miško ūkinių priemonių projektavimo ypatumus (8.6 papunktis); įvertinti miško išteklių kokybę charakterizuojančių rodiklių dinamiką (8.7 papunktis).
Pagal Taisyklių 23.4.1 papunktį, Schemos tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Schemos patikrinimo akte įrašoma išvada pritarti Schemos teikimui tvirtinti, Schema pateikiama tvirtinti Aplinkos ministerijai (toliau – Schemą tvirtinanti institucija), kuri išnagrinėja Schemą ir priima sprendimą dėl tvirtinimo arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos Schemos rengėjas privalo pašalinti. Schemą tvirtina aplinkos ministras įsakymu. Pagal Taisyklių 23.4.2 papunktį, Schema tvirtinti neteikiama, jeigu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl Schemos tvirtinimo yra neigiama. Schema teikiama tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir ši institucija pritaria Schemos teikimui tvirtinti.
Taisyklių 23.4.3 papunktyje nustatyta, kad planavimo organizatorius duomenis apie patvirtintą Schemą ir teisės aktą, kuriuo ji patvirtinta, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka pateikia registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Schemos patvirtinimo dienos.
Pareiškėjos teigimu, miško žemės sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys pastatai-vasarnamiai, todėl nebuvo teisinio pagrindo šią žemę įtraukti į miškų schemą, priimant Įsakymą. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatai-vasarnamiai (b. l. 16–60), tačiau pareiškėjos keliamas ginčo pobūdis yra iš esmės dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo patvirtinta miškų tvarkymo schema (b. l. 128). Paymėtina, jog kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalis). Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėja nėra tinkamas subjektas pateikti prašymą ištirti Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau pagal Taisyklių 18 punktą, sprendimo dėl Schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas skelbiamas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų. Taigi, Taisyklių 18 punktas suteikia pareiškėjai teisę teikti pasiūlymus iki Įsakymo priėmimo, tačiau pareiškėja jų nepateikė motyvuodama tuo, jog pareiškėjai nebuvo žinoma apie Ministro Įsakymą, taip pat tuo, kad Įsakymas nebuvo viešai paskelbtas. Tačiau, teismas neturi pagrindo abejoti Taisyklių 23.4.3 papunkčio nuostatų užtikrinimu, atliekant miškų tvarkymo schemos patvirtinimą, kuri buvo paskelbta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo informacinėje sistemoje, schemos rengėjo bei planavimo organizatoriaus internetiniuose tinklalapiuose ir savivaldybėse. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įsakymas buvo paskelbtas internetiniame portale (duomenys neskelbtini), kuris pačios pareiškėjos atspausdintas 2019 m. birželio 5 d. (b. l. 8), t. y. prieš Ministerijai 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. (12)-D8-2212 ,,Dėl dokumentų pateikimo“ pateikiant pareiškėjai Įsakymą. Teismo vertinimu, pareiškėjai buvo užtikrintos galimybės dalyvauti miškų tvarkymo schemos rengime, pateikiant pastabas dėl žemės įtraukimo į miškų schemą, kurioje pareiškėjai yra nuosavybės teise priklausantys pastatai-vasarnamiai.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).
Nors pareiškėja nurodo, kad Ministerija pareiškėjos skundų iš esmės nesprendė, pateikti atsakymai formalūs, prašymo pakoreguoti schemą netenkino, nors viešojo administravimo subjekto veiksmai buvo atlikti nekompetentingai, tačiau teismas nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais. Priešingai, Sprendimu Nr. 1 pareiškėjai buvo pateikta informacija dėl miškų tvarkymo schemos patvirtinimo, taip pat pareiškėjai buvo išaiškinta pastabų teikimo tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėjai buvo išaiškinta Sprendimo Nr. 1 apskundimo tvarka (b. l. 69). Sprendime Nr. 2 Ministerija vadovavosi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir nenustačiusi naujų faktinių duomenų, pareiškėjai išaiškino, jog Sprendimu Nr. 1 buvo pateikti atsakymai į pareiškėjos klausimus, todėl 2019 m. balandžio 16 d. skundo nenagrinėjo. Taip pat Sprendime Nr. 2 nurodyta apskundimo tvarka (b. l. 73). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja gavusi Sprendimą Nr. 1, iš karto jo neskundė, o pakartotinai kreipėsi į Ministeriją su 2019 m. balandžio 16 d. skundu.
VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Įvertinus pareiškėjos 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. skundų turinį, darytina išvada, jog pareiškėja kelia tuos pačius reikalavimus, susijusius su Įsakymo ir miškų tvarkymo schemos pakeitimais. Nors pareiškėja 2019 m. balandžio 16 d. skundu išdėsto Ministerijai daugiau aplinkybių, tačiau iš esmės tai siejasi su tapačiais reikalavimais, išreikštais 2019 m. vasario 27 d. skundu. Teismo vertinimu, Sprendimu Nr. 1 pareiškėjai buvo pateiktas išsamus, motyvuotas ir teisės aktų normomis pagrįstas atsakymas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuris nebuvo apskųstas ABTĮ nustatytais terminais. Nagrinėjant pakartotinį pareiškėjos 2019 m. balandžio 16 d. skundą, iš esmės atkartojant 2019 m. vasario 27 d. skundo aplinkybes, bei esant teismine tvarka nenuginčytam Sprendimui Nr. 1, Ministerija teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Sprendimu Nr. 2 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.
Likusieji pareiškėjos argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ir ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šių pareiškėjos skundo reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ir pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą pagal realią situaciją. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centras ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.