- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- e2-2624-435/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15172-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- S. J., AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Algimantas Palijanskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko,
nedalyvaujant atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje atstovui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovams S. J. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas ieškiniu ( b.l.3-5, 37) prašė priteisti solidariai iš atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (duomenys neskelbtini) K. V. 63, LV-1142, Ryga, Latvijos Respublika, atstovaujamos filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, Viršuliškių skg. 34, Vilnius ir S. J.. gyv. (duomenys neskelbtini), A. Z., a/k a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 697,59 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu A. Z. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas S. J. vairuojamo automobilio MB v/n (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apgadintas smarkiai, patirta didele žala, kuri nebuvo kito atsakovo - draudimo bendrovės atlyginta pilnai. Atsakovas savo kaltę dėl autoįvykio ir automobilio apgadinimo pripažino, AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje atlygino tik dalį patirtos žalos, t.y. 2103.49 Eur, liko neatlyginta-597,59 Eur.
„Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ įvertino automobilio apgadinimus, jo remonto kaštus ir pateikė aiškinamąjį raštą vertinimo ataskaitai Nr. 1.603A038, kurioje nurodė, kad orientacinis patirtas nuostolis 2703.49 Eur, už nepriklausomo eksperto vertinimą sumokėta 100 Eur.
Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. TD1433776 informavo ieškovą, kad atlyginti didesnės žalos neturi pagrindo, todėl, ieškovo nuomone, draudikas AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje pilnai ieškovo patirtos žalos neatlygino, tokiu būdu pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius. Atsakovas S. J. savo veiksmais apgadino automobilį, tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra tiesioginis ryšys. Be to, atsakovas savo kaltę pripažino, todėl draudikui išlieka pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą. Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sugadinimo nustatomas pagal sugadintos transporto priemonės rinkos vertę Mos padarymo metu. Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė savo reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi.
Atsakovas S. J. atsiliepime į ieškinį ( b.l.20-21) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodė, kad ieškovas buvo sudaręs su bendrove BTA automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, todėl, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turėjo ieškovui išmokėti atitinkamas pinigines sumas. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 15str. 3 d. numato, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba - šio įstatymo 17str. nurodytais atvejais - Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.
Mano, kad draudikas, išmokėdamas draudiminę sumą ieškovui, visapusiškai įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, pagrindžiančius draudiminės sumos dydį, todėl ieškovui dėl patirtų autoįvykyje nuostolių buvo atlyginta teisingai.
Ieškovui draudikas siūlė automobilio remontą atlikti servise, kurio paslaugos pigesnės, o automobilio remonto kokybė ne prastesnė, tačiau ieškovas nebendradarbiavo su draudiku. LR CK 6.200str.2d. numato, jog vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o šio įstatymo 3d. numato, kad sutartis, šiuo atveju-draudiminė sutartis, turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.
Atsakovo S. J. atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo atstovaujamojo atsikirtimus į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti.
Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje pateikė atsiliepimą (b.l. 17-19) į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (duomenys neskelbtini) sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su T. L. dėl a/m Mercedes-Benz 200, v/n (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta A. Z. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku pripažintas a/m Mercedes-Benz 200, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J.. Draudimo bendrovė BTA pateikė remonto sąmatą, kurioje nurodyta, kad remontas kainuos 1683,17 Eur. Ieškovui netiko tokio dydžio numatoma draudimo išmoka. Jis kreipėsi į UAB „Nepriklausoma ekspertų agentūra“. Ieškovui 2103,49 Eur draudimo išmoka buvo išmokėta vadovaujantis agentūros pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita (Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį paaiškino, jog vadovaujantis LR Draudimo įstatymo 98 str. 9 d., draudikui vadovautis Nepriklausomų turto vertintojų ataskaitą nėra privalu, kadangi pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 6 d. „Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam akmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Kadangi BTA neturėjo jokių objektyvių įrodymų, jog po įvardyto įvykio pagal transporto priemonei padarytus sugadinimus priekinių kairės pusės durų stiklo pakėlėją keisti nauju buvo būtina, buvo priimtas sprendimas kompensacijos už jį nemokėti.
Taip pat Draudimo bendrovė BTA atsisakė kompensuoti patirtas išlaidas už nepriklausomų vertintojų paslaugas (100,00 Eur), kadangi ieškovo pasirinkimas užsakyti nepriklausomų vertintojų paslaugas nesukuria draudikui prievolės atlyginti žalą nesivadovaujant LR civilinio kodekso 6.200 apibrėžtais sutarties vykdymo principais, remiantis kuriais pagal sutartį kylančias prievoles šalys turi vykdyti tinkamai, sąžiningai bei kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu bendradarbiaujant ir kooperuojantis tarpusavyje. Ieškovui buvo siūlyta automobilio remontą atlikti servise, tačiau serviso paslaugų jis atsisakė ir kreipėsi į Nepriklausomus turto vertintojus, kas atsakovo nuomone reiškia, kad nuo pat pradžių abiem šalims tinkamo kompromiso dėl teisingos ir objektyvios draudimo išmokos dydžio ieškovas nebuvo linkęs ieškoti. Nurodė, kad pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 15 str. 3 d., turtui padarytos žalos dvdį nustato atsakingas draudikas arba - šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais - Biuras, vadovaudamasis įgaliotu asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį ir tik jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Kadangi šiuo atveju draudikas savo pareigas įvykdė tinkamai, su ieškovu bendradarbiavo bei stengėsi surasti abiem šalims tinkamiausią sprendimą, ieškovo patirtos išlaidos kreipiantis į nepriklausomus turto vertintojus nebuvo būtinos, todėl neatlygintinos. Jei ieškovas būtų buvęs suinteresuotas faktiniu transporto priemonės remontu, papildomų išlaidų taip pat nebūtų patyręs, kadangi tuo atveju žala butų kompensuojama pagal remonto paslaugas suteikusio serviso suderintos sąmatos pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą.
Nagrinėjant bylą teisme atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad draudikas išmokėjo draudimo išmoką visiškai pagal UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūros“ atliktą atkūrimo kaštų skaičiavimą (pagal visas ataskaitoje esančias pozicijas), išskyrus PVM dalis - 451,43 Eur ir K.p. priekinių durų stiklo pakėlėjo - 46,16 Eur. Pasisakydamas dėl pridėtinės vertės mokesčio paaiškino, kad sutinkamai su LR Vyriausybės nutarimo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 15 p., žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Kadangi duomenų (sąskaitos-faktūros) patvirtinančių, kad ieškovas būtų remontavęs transporto priemonę pateikta nėra (nepateikė ir administruojant žalą), todėl PVM atlyginti nėra pagrindo. Pasisakydamas dėl K.p. priekinių durų stiklo pakėlėjo papildomai nurodė, kad nėra nustatytas jo sugadinimo faktas, to nesimato ir iš nepriklausomo turto vertinimo ataskaitoje esančių nuotraukų. Nesant pagrindimo, kad ši detalė būtų sugadinta, nėra pagrindo mokėti už ją draudimo išmoką. Dėl patirtų išlaidų žalos dydžio nustatymui nurodė, kad sutinkamai su LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 15 str. 3 d., nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Taigi ieškovo prašomos priteisti 100 eur išlaidos yra nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atstovas papildomai nurodė, kad Transporto priemonės valdytojo ir Draudiko atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nėra solidari, todėl S. J. apskritai negali būti materialiai atsakingas, kadangi prašoma priteisti turtinė žala neviršija LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes įstatyme 11 str. numatytų draudimo sumų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (duomenys neskelbtini) sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su T. L. dėl a/m Mercedes-Benz 200, v/n (duomenys neskelbtini).
Šalys neginčijo, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta A. Z. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku pripažintas Mercedes-Benz 200, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J..
Draudimo bendrovės BTA (duomenys neskelbtini) Apžiūros aktas ir (duomenys neskelbtini) remonto sąmata patvirtina, kad atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pagal akte nustatytus transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimus nustatė, kad remontas kainuos 1683,17 Eur ((duomenys neskelbtini) Dok-7537).
Pagal (duomenys neskelbtini) UAB „Nepriklausoma ekspertų agentūra“ Transporto priemonės vertinimo ataskaitą (priedas prie ieškinio) Transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą ir tuo pačiu patirtas nuostolis dėl transporto priemonės apgadinimo (ją remontuojant) yra 2601,08 Eur; Agentūros paslaugų kaina 100,00Eur, kurią ieškovas apmokėjo (duomenys neskelbtini) (priedas prie ieškinio). Bendras patirtas nuostolis 2701,08 Eur.
Ieškovas 2016-03-14 kreipėsi į atsakovą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašydamas pervesti į jo sąskaitą 2701,08 Eur patirtą nuostolį, vadovaujantis UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūros“ vertinimo atsaskaita.
Kaip matyti iš pateiktų dokumentų ieškovui 2103,49 Eur draudimo išmoka 2016-03-15 buvo išmokėta (priedas prie ieškinio) vadovaujantis agentūros pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita (Nr. (duomenys neskelbtini)), neišmokant 451,43 apskaičiuoto PVM, K.p. priekinių durų stiklo pakėlėjo -46,16 Eur vertės ir 100 Eur už apžiūros paslaugas; viso 597,59 Eur.
2016-03-23 draudimo bendrovė, atsakydama į ieškovo 2016-03-14 prašymą nurodė, kad ieškovui pervesta 2103,49 Eur išmoka žalai atlyginti ir paaiškino dėl kokių priežasčių atsisako kompensuoti už K.p. priekinių durų stiklo pakėlėją -46,16 Eur vertės ir 100 Eur už apžiūros paslaugas, bei nurodė, kad ieškovui automobilio atstatymo kaštai įvertinti be PVM.
CK 6.6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.
2016 m. vasario 29 d Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę - civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens solidarioji prievolė atlyginti žalą TPVCAPDĮ nenustatyta. Tuo atveju, kai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas atlygina tik dalį nukentėjusiojo draudikui jo išmokėtos draudimo išmokos, nes ši viršija kaltininko TPVCAPD sutartyje ir įstatyme nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas, nukentėjusio asmens draudikas įgis teisę reikalauti iš kaltininko atlyginti tik tą draudimo išmokos dalį, kuri viršija draudimo sutartyje ir įstatyme nustatytą draudimo sumą.
Kadangi prašoma priteisti suma neviršija LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatyme 11 str. numatytų draudimo sumų ieškinys atsakovo S. J. atžvilgiu atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 697,59 Eur žalos atlyginimo nurodydamas, kad pagal „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), orientacinis patirtas nuostolis 2703.49 Eur, o už nepriklausomo eksperto vertinimą sumokėta dar 100 Eur. Draudikui išmokėjus 2103,49 Eur draudimo išmoką laikė, kad likusi neišmokėta patirtų nuostolių suma sudaro 597, 97 Eur ir 100 Eur už nepriklausomų ekspertų vertinimą, viso 697,59. Pažymėtina, jog ieškovas netiksliai nurodė nepriklausomų ekspertų nustatytą bendrą patirtą nuostolį, kuris yra 2701,08 Eur ir į šią sumą įskaičiuota ir agentūros paslaugų kaina – 100 Eur, kas reiškia, jog patirtas nuostolis dėl transporto priemonės apgadinimo sudarė 2601,08 Eur. Taigi, Draudikui išmokėjus nurodytą draudimo išmoką, pagal nepriklausomų ekspertų ataskaitą liko neišmokėta 597, 97 Eur suma, tačiau į ją įskaičiuota ir 100 Eur už nepriklausomų ekspertų atliktą vertinimą. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 100 eurų didesnę sumą laikytinas nepagrįstu, kadangi jis šią sumą apskaičiavo du kartus skaičiuodamas po 100 eurų už ekspertų suteiktą paslaugą.
Kaip minėta, atsakovas ieškovui neišmokėjo pagal „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 451,43 apskaičiuoto PVM, K.p. priekinių durų stiklo pakėlėjo - 46,16 Eur vertės ir 100 Eur už apžiūros paslaugas; viso 597,59 Eur.
Sutinkamai su LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 15 p., žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nei bylos administravimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog jis remontavo transporto priemonę, todėl Draudimo bendrovė pagrįstai atsisakė atlyginti 451,43 apskaičiuoto PVM.
Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, o pagal 19 straipsnio 6 dalį atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju, k.p. priekinių durų stiklo pakėlėjo sugadinimo faktas nėra fiksuotas (duomenys neskelbtini) draudiko sudarytame defektiniame akte, jis neparodytas ir ieškovo samdyto nepriklausomo turto vertinimo ataskaitoje esančiose nuotraukose. Nesant jokių įrodymų, kad ši detalė būtų buvusi sugadinta eismo įvykio metu, Draudimo bendrovė neturėjo pagrindo mokėti už ją draudimo išmoką.
Ieškovas taip pat prašė priteisti 100 eurų išlaidas už nepriklausomų ekspertų agentūros paslaugas.
Viena svarbiausių draudiko pareigų yra pareiga operatyviai ištirti su draudiminiu (draudžiamuoju) įvykiu susijusias aplinkybes, nustatyti žalos (draudimo išmokos dydį) ir operatyviai išmokėti draudimo išmoką (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnis; Draudimo įstatymo 98 straipsnis). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos), nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 28p., jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo (ekspertas) neatvyko apžiūrėti sugadinto ar sunaikinto turto per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginamos protingos ir pagrįstos nukentėjusio trečiojo asmens turėtos turto vertintojo samdymo išlaidos, atitinkančios vidutinius turto vertinimo atlikimo įkainius.
Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad draudikas privalo atlyginti žalos padarytos turtui įvertinimo išlaidas vieninteliu atveju – jei atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos neatvyko apžiūrėti nukentėjusio asmens sugadinto turto. Kadangi tokia aplinkybė nenustatyta, priteisti žalos padarytos turtui įvertinimo išlaidas nėra teisinio pagrindo.
Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistinos 5,61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96).
Vadovaujantis LR CPK 176,177,183,185, 259, 270 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. Z. a..k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei – 5,61 Eur ( penkis eurus 61ct) ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), AB “Swedbank”, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.