Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinys atsakovui Ž. R. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, tačiau iki teismo posėdžio pradžios gautas atsakovo telefoninis pranešimas, kuriuo jis pranešė, kad negalės dalyvauti 2023 m. gegužės 9 d. posėdyje, kadangi yra išvykęs, informavo, kad iki 2023 m. birželio 1 d. išsikraustys iš garažo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuo 2022 m. balandžio 22 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y., negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr.10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25,17 kv. m. Ieškovo nuosavybės teises į pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą patvirtina antstolės Janės Jakimavičienės 2022 m. balandžio 22 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Iki 2022 m. balandžio 22 d. nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė atsakovui Ž. R.. Iš 2022 m. gegužės 30 d. prašymo matyti, kad ieškovas pateikė atsakovui prašymą išsikelti iš patalpų nurodytų turto pardavimo iš varžytinių akte iki 2022-07-01.

Ieškovas ieškiniu prašo iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų.

Dėl savininko teisių gynimo.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančią patalpą užima neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti, kad jis yra turto – garažo bokso Nr.10, 25,17 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas ir atsakovas pažeidžia jo teises.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui nuo 2022 m. balandžio 22 d. nuosavybės teise 2022 m. balandžio 22 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso garažo boksas Nr. 10, 25,17 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš paminėtų duomenų akivaizdu, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso garažo boksas Nr. 10, 25,17 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas duomenų, paneigiančių ieškovo nuosavybės teisę į minimą nekilnojamąjį turtą, nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi, ieškovas, būdamas teisėtas buto savininkas, turi teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus, t. y. prašyti iškeldinti atsakovą teismo tvarka (CK 4.98 straipsnis).

Pastebėtina, jog ginčo, kad atsakovas užima garažo boksą Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Atsakovas telefonu pranešdamas apie negalėjimą dalyvauti 2023 m. gegužės 9 d. posėdyje, nurodė, kad iki 2023 m. birželio 1 d. išsikraustys iš garažo.

Atsakovas jokių duomenų kokiu pagrindu užima ieškovui nuosavybės teise priklausantį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, jog atsakovas garažu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu naudojasi be teisėto pagrindo ir ieškovo sutikimo. Vadinasi, atsakovo neatlygintinas naudojimasis ieškovo turtu, objektyviai trukdo ieškovui šį turtą valdyti, tokiais atsakovo veiksmais yra pažeidžiama ieškovo, kaip ginčo patalpų savininko, teisė laisvai ir savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai tenkinami pilna apimtimi, įpareigojant atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų – garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui priklausiančiais kilnojamaisiais daiktais.

Ieškovas taip pat prašo atsakovui skirti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismo vertinimu šis prašymas yra pagrįstas, kadangi atsakovas raginamas ieškovo neišsikėlė iš ieškovui priklausančių patalpų, taip užkirsdamas kelią ieškovui naudotis bei valdyti jam nuosavybės teise priklausančio turto, todėl siekiant, kad atsakovas neturėtų intereso ir toliau piktybiškai nevykdyti reikalavimo išsikelti, nustatytinas 10 dienų terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas, o jo neįvykdžius skiriama 100 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, baudą sumokant ieškovui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl visiškai tenkinus ieškinį, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti rašytiniais įrodymais pagristas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintas pilna apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio, iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 49,40 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, tenkinus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš ieškovui V. S. nuosavybės teise priklausančių patalpų – garažo bokso Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25,17 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) privalo per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų – garažo bokso, Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25,17 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui priklausiančiais kilnojamaisiais daiktais.

Atsakovui Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo sprendimo per 20 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti jam 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną.

Priteisti iš atsakovo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 49,40 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.