Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškinyje išdėstytais motyvais bei argumentais. Atsakovas nurodo, jog ieškinyje yra teisingai nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas : (duomenys neskelbtini)) ir kad atsakovui kartu su kitais bendraturčiais nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. ieškovo žemės sklypas ir kitas žemės sklypas yra gretimybės, be to, ieškovo žemės sklype nuo 1940 metų stovi gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir kurio savininku yra ieškovas, be to, namo pamato pietinis kampas yra istoriškai pastatytas arčiau nei 3 metrai nuo kito žemės sklypo ribos ir atsakovas dėl to neturi ieškovui jokių pretenzijų. Ieškovas savo ieškinyje teigia, jog planuoja rekonstruoti namą (įrengti mansardą ir naują stogą), tačiau kartu ieškovas savo ieškinyje ir patvirtina, kad namo rekonstrukcijos metu yra nenumatyta mažinti esamo (t. y. istoriškai susiklosčiusio) atstumo nuo rekonstruojamo namo iki kito žemės sklypo ribos. Šiai dienai galiojantis LR Statybos įstatymo nuostatos nustato, jog statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį : pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (LR SĮ 2 str. 72 d.). Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotų statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 8 punkto nuostatos nustato, jog statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi, jeigu yra nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Kadangi ieškovas nurodo, kad namo rekonstrukcijos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo namo iki kito žemės sklypo ribos ir kadangi aukščiau minėtas teisės aktas numato, jog statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi, jeigu yra nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, tai atsakovo nuomone ieškovas turi teisę rekonstruoti namą be jokio atsakovo sutikimo, jeigu namo rekonstrukcijos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo namo iki kito žemės sklypo ribos, be to, atsakovas iš esmės neturi pagrįstos teisės prieštarauti namo rekonstrukcijai, jeigu jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo namo iki kito žemės sklypo ribos, todėl ieškovas be jokio teisinio pagrindo reiškia šį ieškinį atsakovams. Atsakovo nuomone, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl teisės pripažinimo negali būti laikomas pagrįstu, kadangi yra akivaizdu, jog toksai reikalavimas yra grindžiamas ne objektyviais įrodymais ir teisės aktų nuostatomis, o tik paties ieškovo niekuo nepagrįstais bei subjektyvaus pobūdžio samprotavimais bei netinkamu galiojančių teisės aktų nuostatų aiškinimu. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad dėl ieškinio tenkinimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punkto nuostatas statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują arba rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Pagal statybų teisinį reglamentavimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatose yra nurodyta, jog statybą leidžiančius dokumentus, taigi ir leidimą rekonstruoti statinį, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ir yra išvardinami dokumentai, kurie turi būti pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 8 priedo 1.1 papunktyje yra nurodoma, kad reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 8 punkte yra nustatyta, jog statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi, jeigu yra nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Kaip nurodo ieškovas, namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos metu projekte yra numatyta įrengti mansardą ir naują stogą, kas statybos techninio reglamento prasme yra laikytina naujos konstrukcijos įrengimu, o ieškovo namo pietinis kampas nuo besiribojančio sklypo ribos yra nutolęs mažesniu nei 3 metrų atstumu, todėl norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą namo rekonstrukcijai, ieškovas privalo pateikti kaimyninio (besiribojančio) žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)savininkų rašytinius sutikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo pripažinta teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimų savaime nereiškia ieškovo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, kadangi nagrinėjamu atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai yra tik viena teisės aktų numatytų sąlygų, kurias turi tenkinti asmuo, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą (leidimą rekonstruoti statinį). Taigi, klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento (leidimo rekonstruoti statinį) išdavimo savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) sprendžia tik kai yra pateikiami visi LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatose nurodyti dokumentai. Ir tik ieškovui pateikus visus reikiamus dokumentus, bus sprendžiamas klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai išdavimo. Trečiasis asmuo prašė teismo ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą trečiasis asmuo nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 8 priedo 1.1 papunktyje yra nurodoma, kad reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos yra nustatyti Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 8 punkte yra nustatyta, jog statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi, jeigu yra nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Kaip nurodo ieškovas, namo (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijos metu projekte yra numatyta įrengti mansardą ir naują stogą, kas statybos techninio reglamento prasme yra laikytina naujos konstrukcijos įrengimu, o ieškovo namo pietinis kampas nuo besiribojančio sklypo ribos yra nutolęs mažesniu nei 3 metrų atstumu, todėl norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą namo rekonstrukcijai, ieškovas privalo pateikti kaimyninio (besiribojančio) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų rašytinius sutikimus. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog ieškovui priklausantis gyvenamasis namas yra pastatytas 1940 metais, o tuo tarpu atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausantis žemės sklypas yra suformuotas tik 2012 metais, t. y. jo riba nustatyta praėjus 72 metams nuo gyvenamojo namo statybos. Reikalavimas statant statinį išlaikyti 3 metrų atstumą nuo sklypo ribos atsirado tik 2004 metais ir iki šio reikalavimo galiojo LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-05 įsakymu Nr. 243 patvirtintos Respublikinės statybos normos “Miestų ir gyvenviečių sodybos” RSN 151-92, galiojusios iki 2004­-03-05, kurių 2.7 punkte buvo nustatyta, jog minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis l metro. Tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Kaip minėta, namas pastatytas 1940 metais, kuomet nei reikalavimo laikytis 1 ar 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, be to, atsakovų sklypas suformuotas 2012 m. birželio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-750 „Dėl žemės sklypo Nr. 1, esančio prie (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“. Sprendimo 1 punkte yra nurodyta, jog <...>suformuoja žemės sklypą ir patvirtina šio žemės sklypo kadastro duomenis, <...> 2008-06-10 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Pažymėtina ir tai, kad 2008-06-10 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ matininko A. N. parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte visi žemės sklypo bendrasavininkai (atsakovai ir tretieji asmenys) pasirašė, jog sutinka su žemės sklypo ribomis ir jokių pastabų nepareiškė. LR Kadastro įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021-01-01) 5 straipsnyje yra nurodyta, jog į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenys yra pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Trečiojo asmens vertinimu, atsižvelgus į šios civilinės bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, taikytiną nagrinėjamu atveju, bei įvertinus tiek ieškovo argumentus, tiek atsakovų argumentus, nagrinėjamu atveju turės būti įvertinami atsakovų nesutikimo argumentai bei priežastys ir ar jos tikrai yra pažeidžiančios ieškovo teises bei teisėtus interesus. Trečiasis asmuo prašė teismo ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą trečiasis asmuo nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad šioje byloje kilęs ginčas tarp ieškovo ir atsakovų bei priimtas teismo sprendimas neturės įtakos trečiojo asmens teisėms bei pareigoms. Trečiasis asmuo nurodė, jog vadovaujantis LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 8 straipsnio 1 dalimi, trečiasis asmuo yra teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas ir trečiojo asmens vykdomos statybos valstybinės priežiūros funkcijos yra nustatytos LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatose. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatose nurodytas trečiojo asmens įgaliojimų ribas, šioje byloje yra teikiamas trečiojo asmens atsiliepimas tik dėl aplinkybių, kurios yra priskirtinos trečiojo asmens, t. y. kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kompetencijai. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad ginčas šioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl su ieškovui priklausančiu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkų atsisakymo duoti sutikimus ieškovo planuojamai atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijai, mažinant minimalų privalomą atstumą nuo sklypo ribos. Vadovaujantis LR statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktu, statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują arba rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį ; statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį : pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Be to, LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas turėti leidimą rekonstruoti statinį : ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį), nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas rekonstravimui yra nustatyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, (toliau – STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai“) 3 priedo 2 punkte ; besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai įtvirtinti STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priede. Šio priedo 8 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Rekonstruojant esamą vienbutį (vieno buto) ir dvibutį (dviejų butų) gyvenamąjį pastatą, taip pat taikomi Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338, (toliau – STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“) reikalavimai. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 1 punktas numato, kad šio reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos namo dalies išmatavimai nekeičiami. Vadovaujantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede yra nustatyti mažiausi leistini atstumai, užtikrinantieji trečiųjų asmenų interesų apsaugą. Šio priedo 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai, ir nustato, kad reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktis). Trečiasis asmuo nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas yra būtinas, kai statinį numatoma rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu nustatyta teisės aktuose (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktis), tačiau STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 8 punktas nustato išimtį iš šios taisyklės, įtvirtinant, jog statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Tokiu būdu šioje civilinėje byloje siekiant išspręsti klausimą, ar ieškovo statinio rekonstrukcijai yra būtinas besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinis sutikimas, yra būtina nustatyti, ar planuojama rekonstrukcija patenka į STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 8 punkte nustatytą išimtį. Pagal ieškovo pateiktą rekonstrukcijos projektą matyti, jog statinio rekonstrukcijos metu yra numatyta įrengti mansardą ir naują stogą ir gyvenamojo namo siena nuo sklypo ribos būtų atitraukta per 2,30 m , o stogo kraštas – per 1,55 m, tokiu būdu būtų padidintas namo aukštis iki 6,43 m, kuris šiuo metu yra 2,7 m bei būtų keičiami statinio išorės matmenys ir nuo labiausiai išsikišusios stogo konstrukcijos dalies mažinamas atstumas. Pagal STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 8 punktą besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju naujos konstrukcijos (mansarda ir stogas) yra įrengiamos, nesilaikant mažiausio leistino atstumo, užtikrinančio trečiųjų asmenų interesų apsaugą, todėl darytina išvada, kad ieškovo planuojama rekonstrukcija nepatenka į teisės aktų nustatytą išimtį, kuomet besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinis sutikimas nėra būtinas. Be to, pagal byloje esančius ieškinio priedus (atsakovams skirtos sutikimo formos turinį) matyti, jog siekdamas gauti kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimus, ieškovas nurodė atsakovams informaciją, kad planuojamo rekonstruoti gyvenamojo namo siena nuo sklypų ribos būtų atitraukta per 2,30 m, o stogo kraštas – per 1,55 m ir pateikė architekto parengto “Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ rekonstravimo projekto Nr. 2432-2020-TP-AS-1 brėžinius (rekonstruojamo gyvenamojo namo sklype planą, gyvenamojo namo 1 aukšto planą, fasadų brėžinius), todėl darytina išvada, jog ieškovas pakankamai išsamiai atskleidė atsakovams būsimos rekonstrukcijos planus. Trečiasis asmuo nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 12 ir 178 straipsniais bei atsižvelgiant į teismų praktiką, siekdamas, jog teismo būtų pripažinta ieškovo teisė atlikti statinio rekonstrukciją be gretimo sklypo savininkų sutikimo, ieškovas privalo įrodyti, kad nepripažinus ieškovo teisės rekonstruoti ginčo statinį, bus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės. Be to, trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog dokumentų valdymo informacinės sistemos „Avilys“ duomenimis trečiasis asmuo nėra gavęs skundų ar pranešimų dėl ieškovui priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) o taip pat trečiasis asmuo neturi ir kitokių duomenų apie statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, susijusius su statiniais žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Trečiasis asmuo prašė teismo ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą trečiasis asmuo nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.