Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2023-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-320-1197/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-03
Bylos Nr.
II-320-1197/2023
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00121-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Virginijus Kanapinskas (pirm.)
Pareiškėjas
A. M.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Dimitrijus Fomkinas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-320-1197/2023Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00121-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.10.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas,sekretoriaujant Teresai Stankevič,dalyvaujant pareiškėjui A. M. (toliau – ir Pareiškėjas),jo atstovui, advokatui Dimitrijui Fomkinui (Fomkin),nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16142-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23209747643).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamo nutarimo esmė

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2023 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16142-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad: „Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų”. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad A. M. 2023 m. gegužės 31 d., 16.53 val., Vilniaus r. sav., kelio Vilnius – Šumskas 15,30 km., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą.

2. Skundžiamu nutarimu A. M. paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugpjūčio 3 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo.

Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

4. Pareiškėjas pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi, sutinka su paskirta 170 Eur bauda, tačiau nesutinka su Skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Savo prašymą Pareiškėjas motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, kadangi dirba statybininku. Šis darbas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis ir asmenine transporto priemone privalo vykti į statybos objektus. Be to, jam reikia prižiūrėti ir rūpintis sergančiu tėvu (įvykio metu kaip tik pas jį važiavo). Pareiškėjas nurodo, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nėra labai pavojingas visuomenei, nusižengimas jokių sunkių pasekmių nesukėlė. Pažymėjo, kad ankščiau šioje sankryžoje nebuvo įrengtas ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl buvo leidžiama lenkti. Prašo teismo atsižvelgti į jo situaciją, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones.

5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad įvykio metu kitų automobilių kelyje, neskaitant aplenkto automobilio, nebuvo, matomumas buvo geras, jis važiavo su vaiku pas sergantį tėvą, o veždamas vaiką visada stengiasi laikytis Kelių eismo taisyklių.

6. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

7. Institucija 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu buvo informuota apie 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdį ir apie pareigą iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikti teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, tačiau to nepadarė. Institucija 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu buvo informuota apie 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdį ir pakartotinai paprašyta kuo skubiau pateikti teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, tačiau atsiliepimas teisme registruotas 2023 m. rugpjūčio 22 d., kai Pareiškėjo skundas jau buvo išnagrinėtas (2023 m. rugpjūčio 19 d.).

8. Paminėtina, kad Institucijai buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, taip pat apie teismo posėdžio vietą ir laiką, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė nagrinėti Pareiškėjo skundą nedalyvaujant Institucijos atstovui. Be to, byloje nėra ginčo dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo fakto ir Pareiškėjo kaltės, todėl, teismo vertinimu, netikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą šioje byloje dėl pavėluotai gauto Institucijos atsiliepimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta 170 Eur bauda ir 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo fakto nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, įskaitant ir teismo posėdyje peržiūrėtus įvykio vaizdo įrašus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Iš teismo posėdžio metu duotų Pareiškėjo ir jo atstovo žodinių paaiškinimų matyti, kad jis sutinka su Skundžiamu nutarimu paskirta administracine nuobauda – 170 Eur bauda, tačiau prašo teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trims) mėnesiams neskirti.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020).Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).

13. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

14. Iš Institucijos pateiktų ir teismo posėdyje peržiūrėtų įvykio vaizdo įrašų matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas šviesiu paros metu (16.53 val.), jo padarymo metu (lenkimo momentu, kuris užfiksuotas vaizdo įraše (30 – 33 sek.), padarytame policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi iš automobilio galo) kitų automobilių kelyje, neskaitant aplenkto automobilio, nebuvo, nusižengimas neigiamų pasekmių ar pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams nesukėlė, todėl padarytas nusižengimas pagal savo pobūdį vertintinas kaip nedidelio pavojingumo ir nėra toks pavojingas, kaip kiti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai.

15. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų meistru nuo 2018 m. liepos 12 d. Darbovietė pateikė A. M. charakteristiką, kurioje nurodoma, kad jis yra atsakingas ir patikimas darbuotojas, neturintis jokių tarnybinių nuobaudų. Bendrovė ir Pareiškėjas yra sudarę automobilio panaudos sutartį, kad jo automobilis būtų naudojamas įmonės tikslams. Pareiškėjo pajamos tiesiogiai priklauso nuo darbo, kurio atlikimas neįmanomas be transporto priemonės vairavimo, nes vykdydamas meistro pareigas, jis turi važiuoti iš vieno objekto į kitą, kad galėtų atlikti numatytus darbus, pristatyti kitiems darbuotojams reikalingus darbo įrankius ir prietaisus, darbo saugos priemones, nuvežti kolegas į kitą objektą, jeigu dėl didesnio darbų krūvio atsiranda didesnis darbuotojų poreikis kitame objekte. Todėl, Pareiškėjo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neleistų jam tinkamai vykdyti nustatytų pareigų ir gauti atitinkamą darbo užmokestį. Dėl to nukentėtų ne tik jis, bet ir jo mažametis vaikas.

16. Vertinant Pareiškėjo asmenybę pažymėtina, kad jis darbovietėje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, Pareiškėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau panašaus pobūdžio nusižengimų nėra padaręs.

17. Pareiškėjas pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi, Tai yra Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

18. Atsižvelgiant į padarytos veikos nedidelį pavojingumą, išskirtinai teigiamą Pareiškėjo asmenybės charakterizavimą, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, Pareiškėjo skunde nurodytas ir teismo posėdžio metu išdėstytas prašymas pakeisti Skundžiamą nutarimą ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trims) mėnesiams neskirti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16142-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23209747643), kuriuo A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta 170 (vieno šimto septyniasdešimt) Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams, jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trims) mėnesiams neskirti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas