Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. e2A-498-613/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
e2A-498-613/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas
N. G.
Ieškovas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-498-613/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01205-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.1; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3617-838/2018 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui N. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. G. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5979-613/2005 nepilnamečiui vaikui I. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo N. G. išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui I. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; įpareigoti atsakovą pinigus vaiko išlaikymui pervesti kiekvieną mėnesį iki to mėnesio 15 d., mokant už praeitą mėnesį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad nuolat brangsta visos prekės, būtinos vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti ir vaiko poreikiams patenkinti (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Be to, augant vaikui didėja jo poreikiai –dažnai reikia pirkti naujus drabužius, avalynę, sportinę aprangą, mokyklinę uniformą kasmet išauga. Dėl jaunatvinių spuogų atsiradimo dukros odos priežiūrai reikalingos specialios kosmetinės priemonės, kitoms paauglystės problemoms spręsti taip pat reikia įvairių papildomų higienos priemonių, kurių nereikėjo, kol vaikas buvo mažesnis, taip pat reikalingos kasdienės higienos priemonės. Dukra turi sveikatos sutrikimų: dėl trumparegystės vieną kartą per metus dukra lankosi pas oftalmologą regėjimo patikrinimui ir kiekvienais metais regėjimas būna pablogėjęs, todėl kiekvienais metais turi keisti akinius arba stiklus, gerti vitaminus regėjimo gerinimui ir dėl įgimtos papildomos (duomenys neskelbtini) reikalingas pastovus sveikatos būklės sekimas pas kardiologą bei jo konsultacijos. Dėl pastarojo sveikatos sutrikimo dukra yra labai jautri ir dažnai tenka vartoti homeopatinius vaistus, nervų sistemos, streso slopinimui. Taip pat reikalingos lėšos ir vaiko pramogoms, poilsiui bei pomėgiams. Ieškovė pagal 2003 m. rugsėjo 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turi kreditorinių įsipareigojimų AB „Citadele“ bankui – kiekvieną mėnesį moka paskolą, kuri buvo gauta gyvenimo sąlygoms pagerinti. Ieškovės mėnesinis darbo užmokestis yra apie 650 Eur, vaiko išlaikymui atsakovas nuo 2018 m. vasario 1 d. moka 121 Eur, kadangi pats atsakovas išlaikymo sumų neindeksavo, ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolį, taip pat vaiką išlaikyti padeda ieškovės mama, nes vienai sunku. Atsakovas papildomai neprisideda prie vaiko išlaikymo, ilgą laiką vengė mokėti teismo priteistus pinigus vaiko išlaikymui bei išlaikymo sumų neperskaičiavo (neindeksavo), iki kol ieškovė nesikreipė į antstolį dėl priverstinio vykdymo priemonių taikymo išieškant susidariusią skolą

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5979-613/2005 nepilnamečiui vaikui I. G. priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo N. G. priteisė nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2005 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo, kuriuo šalys susitarė dėl po 86,89 Eur vaikui mokamo išlaikymo dydžio, praėjo beveik (duomenys neskelbtini), vertino, jog akivaizdu, kad per šį laikotarpį šalyje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko vaiko poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms, materialinėms ir kultūrinėms reikmėms bei medikamentams. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai. Todėl teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina išaugusius vaiko poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomai lėšų, o šiai dienai vaiko išlaikymui priteistų 86,89 Eur neužtenka net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti.

5. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra 600 Eur. Atsakovas nuomojasi vieną kambarį dviejų kambarių bute, nuomos mokestis 200 Eur per mėnesį bei pagal panaudos sutartį naudojasi automobiliu, kuriam taip pat turi skirti papildomas išlaidas dėl automobilio remonto bei kuro. Atsakovas nuomos sutartį bei panaudos sutartį turi sudaręs su Ž. K., kuri sumokėjo ir už atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių aplinkybių teismas abejojo ir kritiškai vertino atsakovo pateiktus duomenis apie jo poreikiams tenkinti reikalingos sumos pagrįstumą. Be to, prabangios mašinos panauda – yra atsakovo pasirinkimas, dėl kurio jis pats prisiima riziką, nes tokių automobilių tiek detalės, tiek remontas kainuoja brangiai, tai yra ne pirmo būtinumo, o prabangos dalykas. Atsakovo pateikti medicininiai dokumentai dėl sveikatos būklės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas turi rimtų sveikatos problemų. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių jis apskritai negali dirbti. Taigi atsakovui nėra apribojimų dirbti ir gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečio vaiko išlaikymui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas N. G. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku ir suprantama kuo remiantis teismas darė išvadą, jog nuo 2005 m. pabaigos žymiai išaugo būsto mokesčiai, maisto produktų, įvairių paslaugų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Teismas nepagrįstai rėmėsi vartotojų kainų išaugimu kaip vieninteliu pagrindu spręsti, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai iš esmės yra pasikeitę.

6.2. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti pasikeitusius šalių nepilnametės dukros poreikius. O teismas netyrė ir nevertino, kokie buvo nepilnamečio vaiko poreikiai šalių santuokos nutraukimo metu. Nesant byloje nustatytų šių aplinkybių nėra aišku ir suprantama, kuo remiantis daryta išvada, jog dukros poreikiai po šalių santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė.

6.3. Atsakovo turtinė padėtis, priešingai nei sprendė teismas, objektyviai neleidžia jam teikti dukrai didesnio išlaikymo. Atsakovas savo vardu neturi jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), „į rankas“ gauna apie 600 Eur darbo užmokesčio. Daugiau jokių kitų pajamų atsakovas negauna. Atsakovo turtinė padėtis po jo ir ieškovės santuokos nutraukimo yra suprastėjusi, nes po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko šalių santuokos metu įgytas butas. Iš gaunamų pajamų atsakovas turi ne tik teikti išlaikymą dukrai bei išgyventi pats. Kadangi neturi gyvenamojo būsto, atsakovas nuomojasi kambarį ir moka komunalinius mokesčius, patiria išlaidas automobilio eksploatacijai (kuras ir kt.). Atsakovas taip pat yra skolingas tretiesiems asmenims, nes buvo priverstas skolintis tam, kad galėtų dukrai teikti išlaikymą, kai nedirbo ir neturėjo finansinių galimybių.

6.4. Atsakovo sveikatos būklė bei išsilavinimas jam neleidžia susirasti geriau apmokamo darbo. Atsakovui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl ko jaučia nuolatinį skausmą net ir ramybės būsenoje. Dėl sveikatos būklės atsakovas objektyviai negali dirbti papildomo darbo ir gauti papildomų pajamų dukros išlaikymui.

6.5. Vien tai, kad Ž. K. sumokėjo už atsakovą bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindas teigti, jog atsakovo nurodytos nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidos yra nepagrįstos.

6.6. Automobilis atsakovui yra reikalingas nuvykti į darbą ir grįžti atgal. Atsakovas finansinių galimybių pats įsigyti automobilį neturi, todėl panaudos tikslais naudoja tokį, koks yra. Atsakovo darbovietė yra pakankamai dideliu atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, o atsakovas darbą pradeda anksti ryte ir baigia vėlai vakare.

Atsiliepimas

7. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nuo išlaikymo priteisimo momento 2005 m. gruodžio 21 d. pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, vaikui augant, didėja ir jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Atsakovas visiškai neatsižvelgia į pasikeitusius vaiko poreikius bei pats gera valia nedidino vaikui reikalingo išlaikymo, dažnai vengė teikti išlaikymą.

7.2. Atsakovas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius tik jo laikiną nedarbingumą. Taigi, jo sveikatos būklė negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis dėl didesnio išlaikymo dukrai neteikimo. Nepaisant sveikatos būklės, atsakovas yra darbingas bei yra įgijęs prekybos agento specialybę, gali gauti didesnes pajamas. Net ir priteisus iš atsakovo vaiko išlaikymui 200 Eur, jam pragyventi lieka 400 Eur.

7.3. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo yra suprastėjusi dėl ieškovei po santuokos nutraukimo atitekusio santuokos metu įgyto buto. Tačiau ieškovė po santuokos nutraukimo perėmė skolą, visas teises ir pareigas AB „Parex“ bankui (šiuo metu –AB „Citadele“ bankas), o atsakovui buvo išmokėta 20 000 Lt piniginė kompensacija.

7.4. Nors Atsakovas nurodo, kad yra skolingas tretiesiems asmenims (t. y. Ž. K.), nes buvo priverstas skolintis tam, kad galėtų dukrai teikti išlaikymą, nes nedirbo, tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis atsakovas nuo 2012 m. gruodžio mėn. gavo nedarbo išmokas, dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas, t. y. atsakovas per 5 metų laikotarpį nedirbo tik apie 3-4 mėn. Paskolų sutartys surašytos kiekvienais metais atbuline data, akcentuojant, kad pinigai skolinami vaiko išlaikymui.

7.5. Atsakovas nurodo, kad jis nuomojasi kambarį (nuomos sutartis sudaryta 2017 m. gruodžio 22 d. su Ž. K.), moka komunalinius mokesčius bei patiria išlaidas automobilio eksploatacijai (2016 m. lapkričio 28 d. panaudos sutartis, sudaryta su Ž. K.). Tačiau atsakovas ankstesnių būsto nuomos sutarčių nepateikė, nors jo 2016 m. lapkričio 27 d. darbo sutartyje (duomenys neskelbtini) atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodo tą patį adresą, kaip ir nuomos sutartyje. Pateiktoje automobilio panaudos sutartyje numatyti panaudos gavėjo įsipareigojimai (2 straipsnio 2.4 punktas) tik padengti automobilio kuro išlaidas, o panaudos davėjo įsipareigojimai (3 straipsnio 3.2 ir 3.3 punktai) – rūpintis automobilio technine būkle, atlikti techninę apžiūrą, atlikti einamąjį remontą, aprūpinti sezoninėmis padangomis, užtikrinti tinkamą jo eksploatavimą ir prireikus, savo lėšomis atlikti automobilio kapitalinį remontą, todėl automobilio eksploatavimo išlaidos negali būti traktuojamos kaip būtinos atsakovo išlaidos.

7.6. Tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamos pajamos yra panašios, o tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis neteikti vaikui reikalingą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

11. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl priteisto šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio pakeitimo antruoju pagrindu – dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių. Šis teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimas, pasireiškiantis poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) arba jų sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

12. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai yra išaugę. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi vartotojų kainų išaugimu kaip pagrindu spręsti, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai iš esmės yra pasikeitę. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti pasikeitusius šalių nepilnametės dukros poreikius, o teismas netyrė ir nevertino, kokie buvo nepilnamečio vaiko poreikiai šalių santuokos nutraukimo metu. Be to, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo realios galimybės teikti išlaikymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.

13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai per beveik (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo priėmimo, kuriuo šalys susitarė dėl po 86,89 Eur vaikui mokamo išlaikymo dydžio, akivaizdžiai išaugo. Per šį laikotarpį šalyje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko vaiko poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms, materialinėms ir kultūrinėms reikmėms bei medikamentams. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į ieškovės pateiktus nepilnametės dukros poreikių patenkinimui reikalingų išlaidų apskaičiavimus bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomas iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas po 200 Eur per mėnesį yra pakankamas jos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas tokią išvadą padarė, remdamasis orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą. Teisėjų kolegija pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams, papildomai pažymėdama, kad vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. 2005 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 550 Lt (159 Eur), skundžiamo sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 400 Eur, o nuo 2019 metų sausio mėnesio minimali mėnesinė alga jau yra 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), todėl iš atsakovo priteistina padidinta iki 200 Eur išlaikymo suma šalių nepilnametei dukrai negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl šalių nepilnametės dukros poreikių nepasikeitimo.

15. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas dirbantis, gaunantis 600 Eur darbo užmokestį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui nėra apribojimų dirbti ir gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį.

17. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo realios galimybės teikti išlaikymą, neįvertino jo sveikatos būklės, mokamos kambario nuomos, komunalinių mokesčių ir, atsakovo vertinimu, būtinųjų automobilio eksploatacijos išlaidų. Tačiau atsakovas nenurodo jokių svarių argumentų ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad atsakovui turėtų tekti mažesnė pareigos išlaikyti savo vaikus dalis nei ieškovei. Byloje nustatyta, kad šalių gaunamos pajamos yra panašios, tačiau ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atsakovui. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo panaudos teise valdomas automobilis yra prabangos prekė, naudojama paties atsakovo pasirinkimu (atsakovas turi teisę rinktis pigesnį vykimo į darbą ir atgal būdą), o atsakovo byloje pateikti medicininiai dokumentai dėl sveikatos būklės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas turi rimtų sveikatos problemų.

18. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

19. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

20. Atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, pagrįstai pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5979-613/2005 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė