Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2020-08-13 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinta bausmė – 4 mėn. 5 d. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2020-09-18 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu be jokios priežasties tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių, nemažiau 10 smūgių, dešinės rankos kumščiu D. K. į veido sritį, padarydamas dešinės pusės akies patinimą - kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešinės pusės viršutinio akies voko įdrėskimą, dešinės pusės apatinės lūpos kirstinę žaizdą, bei suėmęs už galvos plaukų tampė sugyventinę D. K., D. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., pirmadienį išėjo į darbą, grįžo iš darbo apie 9 val. vakaro, sugyventinės D. K. namuose nebuvo. Ji parėjo ketvirtadienio naktį, apie trečią valandą nakties. Ji iš karto nuėjo į tualetą, tada išgirdo bildesį, kelis kartus virto, buvo garsas, po to ji nuėjo gultis į vaiko lovą. Vaikas nuo vasaros gyveno pas tėvą Telšiuose. Jis girdėjo bildesį, bet nesikėlė, jie nieko nekalbėjo. Iš ryto ji buvo nusisukusi į sieną ir jis jos nematė. Ryte prabudęs jis išėjo į darbą, bet dirbti nereikėjo, tai parėjo 9 val. ryto, D. K. namuose nebebuvo. Po to ji skambino iš ligoninės. Jis paklausė, kas yra, ji pasakė, jog sužinos, kai ji grįš. Nuo rugsėjo 17 d. iki rugsėjo 20 d. jis jos nematė. Šeštadienį jis buvo darbe, parėjęs namo pamatė, kad nebėra jos rūbų. Po to ji paskambino po kelių dienų ir pasakė, kad yra Telšiuose. Buvo policija atvykusi patikrinti, ar jis blaivus. Tai buvo gal po savaitės. Jis buvo darbe, jam parašė žinutę, kad reikia paskambinti tyrėjai. D. K. jau pusę metų po kelias naktis nepareidavo, yra sakiusi, kad jam atkeršys. Jis pasakė, kad su ja nebegyvens. Jis yra teistas ir turi laikytis įpareigojimų, jų laikosi. D. K. sakė, kad jai prakirsta po akimi, jis to nematė. Jis į darbą rugsėjo 19 d. išėjo blaivus.

Nukentėjusioji D. K. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyveno apie 4 metus, dabar nebegyvena. Gyveno (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute, tas įvykis ten ir įvyko. Buvo 2020 m. rugsėjo mėnuo, vakaras, apie 21 val. A. norėjo išgerti, ji sakė, kad negers ir jis išėjo su tuo buteliu. Po kiek laiko parėjęs namo A. P. išdaužė spintelės stiklus ir vėl išėjo. Po to jis vėl grįžo, „prisikabino“ prie jos, ji tuo metu valė stiklus. Jis visada mėgsta išgėręs kabinėtis, jis trenkė jai kumščiu į akį, paskui už plaukų ją patampė. Kai jai sudavė kaltinamasis, jis buvo girtas, o ji blaivi, gulėjo lovoje. Buvo suduotas vienas smūgis į akį ir už plaukų patampė. Smūgį sudavė kumščiu. Už plaukų nutempė į kambarį. Jis vėl su buteliu išėjo. Nežino, į kurią akį gavo. Jam užeina ir jis pats po to neprisimena. Kai po to parėjo, jau buvo ramus. Akis buvo mėlyna, bet ji niekur nesikreipė. Kitą dieną ji nuėjo gerti kavos pas kaimynę R. S., ten buvo M. D., jis iškvietė policiją. Kai atvyko policija, ji buvo namuose, virtuvėje. Kai atvyko policija, nuvežė į ligoninę, peršvietė galvą, kraujo spaudimą pamatavo. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji pasakė, kad susipyko, susimušė. Sūnus M. K. ją pasiėmė iš ligoninės ir išvežė į Telšius.

Liudytojas M. D. teismo posėdyje parodė, jog D. K. jam paskambino, pradėjo skųstis, kad ją muša A. P.. Ji paprašė pagalbos, jis atėjo pas ją gal po 10 minučių nuo skambučio. Kai jis atėjo pas D. K., durys buvo neužrakintos. Jis įėjo, bute daugiau nieko nebuvo. D. K. buvo tualete, jai buvo prakirstas antakis, ji buvo neblaivi, rado ją ant grindų. Ji buvo girta ir sakė, kad ją mušė, jis pradėjo klausti, kaip mušė, ji nežinojo. Ji sakė, kad buvo tualete ir ją sumušė, kad spyrė koja. A. P. nebuvo, jis jo nematė. Jis buvo pas ją įvykio dieną. Ji buvo kruvina, antakis buvo prakirstas. Ji sakė, kad bijo būti namuose ir klausė, ar gali pabūti pas jį. Jis suprato, kad ji pati nugriuvo, nes ji nesugebėjo nieko pasakyti, pradėjo mėtytis, jam atrodo, kad ji pati sugalvojo. Buvo virtimo žymės, ji pati galėjo susitrenkti. Jis ją pakėlė iš tualeto, parvedė į kambarį, iškvietė policiją, sulaukė kartu policijos, davė parodymus, po to ji buvo pas jį iki ryto. Jis iškvietė policiją, nes ji buvo kruvina ir tuo pačiu metu atvyko greitoji. Jis padarė išvadas, jog ji pati susižalojo, tą pačią dieną, kai jie parėjo pas jį. Ji nesuprantamai aiškino, kad A. P. sumušė, bet A. buvo darbe. Ji pati nieko nepamena, sakė, kad mušė A. P.. Nepamena, ar D. K. buvo išvežta į ligoninę, ar ne. Tiksliai nepamena, bet, tikriausiai jis taksi automobiliu D. K. iš ligoninės parsivežė į savo namus. Dėl apklausos ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog nepamena, ką sakė tyrėjai. Ikiteisminio tyrimo metu gal geriau prisiminė. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nepasakė, jog D. K. galėjo susižaloti pati griūdama. Jį šaukia į teismą keliose bylose, D. K. kaltina jį, kad jis iškvietė policiją. Jam įvairių dienų įvykiai susimaišė. Prieš teismo posėdį laiptinėje buvo sutikęs A. P., kuris sakė, kad to įvykio metu buvo darbe, nebuvo namuose.

Liudytoja R. S. teismo posėdyje parodė, jog anksčiau gyveno tame pačiame name kaip ir kaltinamasis A. P., toje pačioje laiptinėje, ji gyvena trečiame aukšte, o A. P. ketvirtame aukšte. Jos sugyventinis R. D. yra M. D. brolis. Ji A. P. supažindino su D. K., jie pradėjo kartu gyventi. Apie rugsėjo 18 d. įvykį ji nieko neprisimena, apie tą dieną nieko negali pasakyti, bet gali papasakoti apie jų gyvenimą. Jie gal kokį pusmetį pagyveno ramiai, po to pradėjo muštis. Iš pradžių galvojo, kad čia A. P. kaltas, bet paskui suprato, kad D. K. kalta. A. P. jai suteikė gyvenamąjį plotą, jos dukrą priėmė, viską jai leido, kol paskui D. K. norėjo užgrobti A. P. butą. D. K. prisivedė kavalierių. D. K. nuolat būdavo su mėlynėmis. Ji atbėgdavo kruvina ir sakydavo, kad A. P. sumušė, bet iš tikro pati girta apvirsdavo, pati susižalodavo. Žino tai, nes pati D. K. tai jai sakydavo, ir D. K. dukra yra sakiusi. D. K. ateidavo pas ją girta, sakydavo: „ai, įpuoliau į sieną, ten kažkur tualete“. Ji girdėjo iš aplinkinių, kad M. D. yra kvietęs policiją ne kartą, bet pas ją būdamas jis nėra buvęs kvietęs policijos. Jie iš pradžių D. K. padėjo, galvojo, kad iš tikrųjų A. P. ją muša, bet paskui suprato, kad nėra taip. A. P. neturėjo vietos savo namuose. Tikrai yra buvę tokių dalykų, kad apkaltino A. P. nekaltai. A. P. būdavo darbe ar išvažiavęs pas mamą, o ji buvo sumušta. Paskui nebesikišo į jų gyvenimą ir jai nebepadėjo. D. K. yra sakiusi, kad ji A. P. „išės“ iš darbo. A. P. per ją atsidūrė ligoninėje. Paskutiniu metu nebenori bendrauti su D. K..

2020-09-19 13.44 val. registruotas informacinis pranešimas, ROIK Nr. 0120000515627, pranešėjas M. D., kad vyras sumušė sugyventinę, pranešėjas atėjęs ir pamatęs sumuštą moterį išsigando ir pabėgo (1 t., b.l. 13-16).

2020-09-19 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, 2020-09-18 apie 21 val. (tikslaus laiko nepamena, nes tuo metu buvo neblaivi) sugyventinis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), parėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš kaimyno, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl neaiškių aplinkybių kilo žodinis konfliktas tarp sugyventinių D. K. ir A. P., kurio metu A. P. sudavė D. K. nenustatytą skaičių smūgių, dešinės rankos kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas moteriai fizinį skausmą. D. K. veido srityje matomas dešinės pusės akies patinimas (kraujosrūva - mėlynė), ant dešinės pusės viršutinio akies voko - įdrėskimas bei ant dešinės pusės apatinės lūpos - kirstinė žaizda. Atvykus į įvykio vietą, A. P. namuose nebuvo. Apie įvykį pranešė kaimynas kitą dieną, kai pamatė D. K. sumuštą veidą (1 t., b.l. 17-19).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta bei nufotografuoti D. K. veide matomi galimo smurto pėdsakai (1 t., b.l. 21-31)

2020-10-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas skambučio garso įrašas, kuriame pranešėjas informuoja apie tai, kad moteris buvo sumušta sugyventinio (1 t., b.l. 47-50)

2020-10-16 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1321/2020(04) nurodyta, kad D. K. padaryta kraujosrūva dešinės akies vokuose, rastas kūno sužalojimas padarytas buku kietu daiktu, nėra būdingas griuvimo traumai, kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą, rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 76-77).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors kaltinamasis neprisipažino kaltu ir nurodė, jog nukentėjusioji susižalojo pati, nes būdama neblaivi kelis kartus griuvo, tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2020-09-18 apie 21.00 val. A. P. jai sudavė kumščiu į veidą, tampė už plaukų. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina objektyvūs įrodymai: specialisto tyrimo metu nustatyta, kad D. K. padaryta kraujosrūva dešinės akies vokuose, sužalojimas nėra būdingas griuvimo traumai. 2021-09-19 policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad nukentėjusiajai D. K. patinusi dešinė akis, jos vokuose yra kraujosruva, įdrėkstas dešinės akies viršutinis vokas, prakirsta dešinėje pusėje apatinė lūpa (1 t., 35-43 b.l.).

Liudytojas M. D., nors teisme ir parodė, kad D. K., jo nuomone, pati susižalojo griūdama, tačiau taip pat paaiškino, jog nepamena, kada tai įvyko, yra kviečiamas liudyti dėl kelių įvykių, visko tiksliai nepamena, įvykiai maišosi. Iki šioje byloje tiriamo įvykio A. P. yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 4 veikas prieš nukentėjusiąją D. K. 2018-04-20 (už dvi veikas), 2019-02-08, 2019-02-12 teismo baudžiamaisiais įsakymais. Todėl suprantama ir paaiškinama, kad liudytojai M. D. ir R. S. gali klysti dėl konkretaus įvykio aplinkybių. Taip pat iš informacinės sistemos LITEKO matyti, kad M. D. taip pat buvo kviečiamas liudytoju administracinio nusižengimo bylose Nr. II-124-1118/2021 ir II-123-715/2021 dėl kaltinamojo A. P. bute (duomenys neskelbtini) D. K. ir A. S. padarytų administracinių nusižengimų. Visų įvykių metu, dėl kurių buvo kviečiamas, M. D. buvo neblaivus. Todėl teismas tiki liudytojo M. D. paaiškinimu teisme, jog jam visi įvykiai maišosi, yra vis kviečiamas į teismus ir nebepamena kada, kas įvyko. Esant tokioms aplinkybėms teismas nesivadovauja teismo posėdžio metu duotais liudytojo M. D. parodymais dėl D. K. 2020-09-18 padaryto sveikatos sutrikdymo.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. P. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą – 2020-09-18 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu be jokios priežasties tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių, nemažiau 10 smūgių, dešinės rankos kumščiu D. K. į veido sritį, padarydamas dešinės pusės akies patinimą – kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešinės pusės viršutinio akies voko įdrėskimą, dešinės pusės apatinės lūpos kirstinę žaizdą, bei suėmęs už galvos plaukų tampė sugyventinę D. K., jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė esant nusikaltimo recidyvui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau girtumas po įvykio kaltinamajam nenustatytas, policijos pareigūnams apie įvykį pranešta tik kitą dieną. Teismas daro išvadą, jog vien tik nukentėjusiosios parodymai, jog kaltinamasis įvykio metu buvo girtas, neįrodo jo girtumo, todėl ši kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas. Kaltinamasis jau 3 kartus yra teistas už 4 tokias pat veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją: 2018-04-20 (už dvi veikas), 2019-02-08, 2019-02-12 teismo baudžiamaisiais įsakymais. Nusikaltimą, dėl kurio priimamas šis nuosprendis, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būdamas nuteistas 2020-08-13 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, jog kaltinamajam skirtina griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalies taisyklėmis, bausmė subendrintina su 2020-08-13 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant.

Kaltinamasis turi pastovų darbą, gyvenamąją vietą, su nukentėjusiąja nebebendrauja, todėl, įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jam paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8 punktuose numatytas pareigas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 43,54 Eur. ( 1 t., b.l. 79-84) žalos atlyginimo. Kaltinamojo veiksmais nukentėjusioji buvo sužalota. Už nukentėjusiajai D. K. suteiktas paslaugas teritorinė ligonių kasa sveikatos priežiūros įstaigai apmokėjo 43,54 Eur iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis privalo atlyginti Privalomajam sveikatos draudimo fondui už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (CK 6.283, 6.280 straipsniai). Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 115, 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti A. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-08-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 punktais, A. P. atidėti bausmės vykdymą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams), įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš A. P. Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteisti 43,54 Eur (keturiasdešimt tris eurus 54 ct) žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. P. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.