Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir civilinės atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas R. J. atidėtas trejiems metams ir, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 2 punktu, paskirta jam auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant nuteistąjį dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tęsti mokslą arba dirbti ir kasdien būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš nuteistojo R. J. 3 304 Eur nukentėjusiojo G. M. gydymo išlaidų Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Nuteistajam R. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki R. J. pilnametystės žalos atlyginimas priteistas iš civilinių atsakovų R. J. ir S. J.. Likusioje dalyje procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiųjų G. M., N. M. ir P. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš nuteistojo R. J. 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. M., ir po 451 eurą turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems N. M. ir P. M.. Nuteistajam R. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki R. J. pilnametystės žalos atlyginimas priteistas iš civilinių atsakovų R. J. ir S. J.. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Išieškota iš nuteistojo R. J. 600 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai N. M..

Civilinei atsakovei R. J. laikino nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą -butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m., apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo jos atžvilgiu įvykdymo.

Civiliniam atsakovui S. J. laikino nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą - automobilį „AUDI A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo jo atžvilgiu įvykdymo.

Civiliniam atsakovui S. J. ir J. J. laikino nuosavybės teisės į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį Telšių m., (duomenys neskelbtini):

apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo S. J. atžvilgiu įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 11 d. apie 20.45 val., turėdamas mažareikšmę dingstį - kerštaudamas G. M. už telefoninį susirašinėjimą su nuteistojo drauge G. S., įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, užpuolė ir sumušė viešoje vietoje – Plungėje, (duomenys neskelbtini) esančiame turgaus paviljone – sėdintį G. M., vieną kartą smogdamas jam kumščiu į veidą ir taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą - stiprų galvos sumušimą su daugybiniais įspaustiniais veido kaulų (kaktikaulio, nosikaulių, dešinės akiduobės medialinės sienelės, akytkaulio lateralinių sienelių, dešinio žandinio ančio medialinės sienelės) lūžimais, pereinančiais į kaukolės pamatą, lydimais nazolikvorėjos ir veido formos deformacijos. Tokiu būdu kaltinamasis R. J. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė G. M. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. ir civilinės atsakovės R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje G. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir teismų praktika. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys Nr. 2K-538/2004, 2K-301/2012, Nr. 2K–7–335/2013). Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp nuteistojo R. J. veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytas. Kiekvienoje byloje priklausomai nuo konkrečių aplinkybių žalos dydis nustatomas individualiai. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, be to, tai yra fakto klausimas, priklausantis teismų kompetencijai (kasacinės nutartys Nr. 2K-48/2013, 2K-147/2013).

Apeliantai skunde nesutinka su nukentėjusiajam G. M. priteisto neturtinės žalos dydžiu, nurodydami, kad jis yra per didelis, nes teismų praktikoje didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, o šiuo atveju nukentėjusiajam nustatytas tik lengvas neįgalumo lygis, po to nukentėjusysis galimai bus darbingas, be to nuteistasis yra nepilnametis, neturi turto, mokosi ir neturi realių galimybių atlyginti priteistą tokio dydžio žalą, juolab, kad iš jo dar priteisti 3304 Eur Šiaulių teritorinei kasai.

Vis dėlto pagal teismų praktiką nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).

Taigi vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir kt. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei tai susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad G. M. dėl tyčiniu nusikaltimu, kurio paskatos buvo chuliganiškos, padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris vos nekainavo jam gyvybės, patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, iki šiol besitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu – tapo sunkiau mokytis, tenka riboti fizinį aktyvumą. Pažymėtina tai, kad nuteistajam R. J. veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaryta didesnė neturtinė žala nei kitais atvejais, pvz., neatsargios kaltės atveju, kuomet sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ar moralinių išgyvenimų. Nukentėjusysis patyrė stiprų galvos sumušimą su daugybiniais veido kaulų lūžimais, veido formos deformacija, operuotas, pastoviai lankėsi ir lankosi pas gydytojus, vartoja medikamentus, vėl ruošiamas operacijai, 2015 m. lapkričio 16 d. numatytas G. M. hospitalizavimas Kauno klinikose. Jam ir ateityje dėl patirtų sužalojimų apribota galimybė gyventi visavertį gyvenimą, išlieka pavojus patirti rimtą sužalojimą net ir nedidelės traumos šiuo metu kauliniu audiniu neapsaugotoje galvos kaktinėje dalyje atveju, patirti nepatogumus dėl veido formos deformacijos. Atsižvelgęs į minėtas pasekmes, įvertinęs jas ateities požiūriu, teismas tinkamai įvertino R. J. nusikalstamos veikos padarinius. Nuteistojo R. J. turtinė padėtis bei jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neturi būti pagrindu dar mažinti už neturtinę žalą priteistos žalos dydį. Be to teismas atsižvelgė ir į R. J. turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ir priteisė mažesnį žalos dydį nei buvo prašoma nukentėjusiojo. Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, sudarydamas galimybę nuteistajam (fiziškai stipriam, aktyviai sportuojančiam) dirbti ar mokytis ir įgyti profesiją ir per įmanomai trumpesnį laiką atlyginti padarytą žalą. Kaltininko turtinė padėtis negali būti pernelyg sureikšminama, nes tai antraeilės svarbos aplinkybė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko jaunas amžius nėra aplinkybė, dėl kurios turėtų būti sumažintas priteistos žalos dydis.

Apeliantai teisingai pastebi, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse, priimtose išnagrinėtose baudžiamosiose, taip pat ir civilinėse bylose, yra pasisakęs, kad bylą nagrinėjantys teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, bet atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. teismo sprendimą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais ratio decidendi, kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Apeliaciniame skunde nurodytos kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014 ne tik neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių, bet ir priimtos visiškai kitos kategorijos bylose, kuriose asmenys nuteisti už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. dėl eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kasacine nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007 yra išspręsti klausimai dėl asmens neteisėto sulaikymo, pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio. Apeliantai savo argumentus grindžia dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015 dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, kurioje žemesnių teismų priteistos neturtinės žalos dydis žymiai sumažintas, tačiau vėlgi abu atvejai nėra analogiški ir precedentas netaikytinas, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu padaryta kur kas sunkesnė nusikalstama veika, kaltininkas nebuvo pažįstamas, nebuvo abipusio konflikto, nebuvo nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, be to veika buvo padaryta dėl chuliganiškų paskatų.

Pirmosios instancijos teismas įvertino visus bylos duomenis ir atsižvelgė į įstatyme nustatytus kriterijus, turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Apeliantų nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis priimtas sprendimas. Teismas, spręsdamas nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, nuosprendyje plačiai išdėstė argumentus, paaiškinančius sprendimą iš nuteistojo R. J. priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. M., o nuteistajam R. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki R. J. pilnametystės žalos atlyginimą priteisti iš civilinių atsakovų R. J. ir S. J.. Teismas tinkamai išanalizavo neturtinės žalos atlyginimo dėl padaryto sunkaus kūno sužalojimo klausimą, taip pat išdėstė konkrečius veiksnius, kurie turi įtakos didesnei atlygintinai žalai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. J. ir civilinės atsakovės R. J. apeliacinį skundą atmesti.