- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2-449-1093/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00005-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- T. G.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas, Gitana Griškėnienė
- Kategorijos
- 2.2.1.9.2Teisės į atvaizdą gynimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui T. G. dėl teisės į atvaizdą, garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. S. 2021 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas (i) pripažinti jo teisės į atvaizdą pažeidimą, (ii) priteisti iš atsakovo T. G. 2 000 Eur neturtinę žalą už teisės į atvaizdą pažeidimą bei garbės ir orumo gynimą, (iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 1 d. atsakovas T. G. viešai internetinio portalo www.facebook.com puslapyje savo paskyroje patalpino ieškovo J. S. nuotrauką, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją bei paviešino skolos raštelį. Atsakovas paskelbė informaciją, kad „< 2019 m. J. S. paskolinau 800 eurų skolą patvirtinome surašę skolos lapą. J., turėjo 6 mėnesius skolai grąžinti. Praėjus skolos grąžinimo laikui priminiau J. apie skolą. Po ilgo skambučių ignoravimo su manimi susisiekė J. tėvas, (vyras neperseniausiai yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos) ir pasiūlė grąžinti sūnaus skolą. Vyras primigtinai reikalavo susitikti už (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu, girdėjau, kad J. tėvas yra ne vienas, tad įtaręs jo klastą į susitikimą pasiėmiau draugą. Susitikimo metu, J. tėvas elgėsi labai agresyviai, rėkdamas prašė parodyti skolos lapą. Iš jo veiksmų buvo matyti, kad jis neketina grąžinti jokios skolos. Į mano prašymą parodyti pinigus jis nieko neatsakė, tik rankų mostais rodė, kad „tipo“ turi pinigus kišenėje. Parodžius vyrui skolos lapą per saugų atstumą, J. tėvas supratęs, kad atimti skolos lapo nepavyks, tiesiog „nėrė“ iš įvykio vietos. Jei į susitikimą būčiau nuvykęs vienas, „geriausiu atveju“ būtų atimtas skolos lapas! ! ! ! ŽMONĖS BŪKITE ATSARGŪS SU ŠIAIS „VEIKĖJAIS“ NES LIKSITE APGAUTI! ! ! ! !...>. Tą pačią dieną atsakovas taip pat paviešino skolos raštelį, prie kurio paskelbė, kad <... Su J. S., Čia gal ir parašas suklostotas...>. Ši viešai paskelbta garbę ir orumą žeminanti informacija bei ieškovo atvaizdas viešai interneto portale www.facebook.com buvo skelbiama ilgą laiką, t. y. 7 mėnesius - nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d.. 2020 m. spalio 20 d. ieškovas atsakovui registruotu paštu išsiuntė pretenziją, prašydamas atsakovo gera valia atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą tiek už atvaizdo paviešinimą, tiek už garbės ir orumo įžeidimą, pretenzijoje taip pat prašė skubiai pašalinti ieškovo atvaizdą, skolos raštelį ir jo garbę bei orumą žeminančią informaciją bei įspėjo, kad nepašalinus informacijos, ieškovas bus priverstas kreiptis į www.facebook.com administratorių dėl informacijos panaikinimo. Atsakovas 2020 m. spalio 30 d. pašalino atvaizdą ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją, tačiau geranoriškai žalos neatlygino ir į pretenziją neatsakė. Taigi atsakovas, neturėdamas ieškovo sutikimo, savavališkai viešoje, itin populiaraus socialinio tinklo www.facebook.com grupėje patalpino ieškovo nuotrauką. Šalia atvaizdo pateiktoje informacijoje apie tai, kad ieškovas ir jo tėtis yra „veikėjai“, su kuriais raginami žmonės „būti atsargiems, nes liksite apgauti“, taip pat paviešinti ir ieškovo asmens tapatybės duomenys – vardas ir pavardė. Atsakovas tuo siekė konkretaus tikslo – sukelti abejones apie ieškovo bei jo tėčio sąžiningumą, sumenkinti jų reputaciją, įtikinti žmones, kad ieškovas yra apgavikas, parodyti, koks yra ieškovas nesąžiningas, o ieškovo tėtis dar ir nusikaltėlis, neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Ieškovas paaiškino, kad atsakovą ir ieškovą ilgą laiką siejo darbiniai santykiai. Atsakovas pasiūlė ieškovui dirbti apdailos darbus objekte – privačiame name (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nesudarė su ieškovu darbo sutarties, o pasiūlė įregistruoti individualią veiklą. Ieškovas, nenorėdamas prarasti siūlomo darbo, įregistravo individualią veiklą ir pradėjo dirbti atsakovo nurodytame objekte. Atsakovas pavedė ieškovui per savaitę sukalti pakalimo apdailines lenteles. Tokio darbo ieškovas niekada nebuvo dirbęs, tačiau vylėsi, kad atsakovas jį apmokys ar skirs kitą darbuotoją, kuris jį apmokytų. Tačiau ieškovas nesulaukė pagalbos iš atsakovo ir buvo priverstas pats susirasti pagalbininkų. Ieškovas atsakovo pavesto darbo per savaitę neatliko, sutartas darbas buvo atliktas per tris savaites su kitų darbuotojų (D. Š. bei G. Š.) pagalba. Kadangi ieškovas pasitelkė į darbą kitus asmenis, o dėl pradelsto laiko už atliktus darbus atsakovas nesumokėjo už atliktą darbą, kitos išeities, kad atsiskaitytų su kartu dirbusiais darbuotojais, jam neliko, tik 2019 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti atsakovo išduotą skolos raštelį 1 000 Eur sumai. Po dviejų dienų, t. y. 2019 m. spalio 1 d., atsakovas atsiskaitė su ieškovu už atliktus apdailos darbus, tačiau sumokėjo ženkliai mažesnę sumą nei buvo sutarta - tik 200 Eur. Tuo pagrindu buvo perrašytas skolos raštelis - vietoj 1 000 Eur į 800 Eur. Ieškovas, iki atsakovas paskleidė informaciją, neturėjo galimybių grąžinti skolą, nes pinigus, kuriuos perdavė atsakovas pagal skolos raštelį, ieškovas išmokėjo darbus atlikti padėjusiems pagalbininkams. Atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, kuria vėliau ir pasinaudojo, tačiau, prieš kreipdamasis į teismą, paskelbė socialiniame tinkle www.facebook.com ieškovo bei jo tėčio garbę ir orumą žeminančią informaciją, skelbdamas tapatybės duomenis nurodė, kad „skolos raštelyje parašas suklastotas“. Šia paskleista informacija atsakovas turėjo tikslą ieškovą viešai paskelbti asmeniu, kuris dar ir dokumentus klastoja, nors skolos raštelyje ieškovo parašo atsakovas teisminiame procese neginčijo. Teismas 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu priteisė atsakovui iš ieškovo 800 Eur skolą. Ieškovas šios skolos neginčijo, ją pripažino ir moka dalimis. Taigi akivaizdu, kad atsakovas, nors ir pasinaudojo jam suteikta teise ginčą dėl skolos spręsti įstatymų numatyta tvarka, tačiau siekdamas pažeminti ieškovą ir jo tėtį, paskelbė ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją bei jo atvaizdą socialiniame tinkle www.facebook.com. Ieškovas gyvena nedidelio miestelio (duomenys neskelbtini) vienoje iš seniūnijų, todėl jį pažįsta nemažai žmonių. Dėl ieškovo atvaizdo paviešinimo bei šmeižiančios ir žeminančios jo garbę ir orumą informacijos apie jį bei jo tėtį paskelbimo, ieškovas patyrė šoką, dvasinį sukrėtimą, stresą, nerimą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimo jausmą, buvo sumenkintas ne tik jo, bet ir jo tėčio autoritetas, viešai paskelbus informaciją apie tai, kad neva ieškovo tėtis „vyras neperseniausiai yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos“ bei „žmonės būkite atsargūs su šiais veikėjais, nes liksite apgauti!!!!!”, kad „čia gal parašas suklastotas“. Ieškovas ir jo tėtis daugelio socialinio tinklo www.facebook.com naudotojų akivaizdoje ilgą laiką, t. y. septynis mėnesius, nepagrįstai buvo žeminami, nors skola pagal atsakovo paskelbtą skolos raštelį 2020 m. balandžio 14 d. buvo teismo priteista ir ieškovas ją dalimis grąžina. Buvo sukeltos nepagrįstos abejonės ieškovo sąžiningumu bei padorumu. Duomenų ir atvaizdo paskelbimas susilaukė atgarsio – įrašas buvo komentuojamas, į jį buvo reaguojama „patinka“ paspaudimais, minėtais įrašais buvo dalinamasi, tokiu būdu buvo informacija skleidžiama vis platesniam ratui socialinio tinklo www.facebook.com vartotojų. Paskleista informacija akivaizdžiai peržengė saviraiškos laisvės ribas, o teiginys „žmonės būkite atsargūs su šiais „veikėjais“ nes liksite apgauti!!!!!”, negali būti vertinamas kaip atsakovo nuomonės išsakymas. Dėl atvaizdo ir šmeižiančios informacijos paskelbimo ieškovas ilgą laiką patyrė sielvartą bei nerimą, ieškovas yra labai jautri asmenybė, todėl po tokio pažeminimo nesugebėjo susitvarkyti su jį slegiančia depresija, prieš atsakovą – savo buvusį darbdavį, jautė bejėgiškumą, neteisybės jausmą, atsakovas padarė didelius fizinio bei dvasinio pobūdžio pakenkimus, kurie ieškovui sukėlė kančias ir išgyvenimus. Ilgą laiką nerado darbo savo gyvenamojoje vietoje, tai neabejotinai didelės įtakos turėjo ir jo atvaizdo bei žeminančios ieškovo garbę ir orumą informacijos pakleidimas, todėl išvyko darbo ieškoti į užsienį. Iki dabar jis jaučia skriaudą, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo priverstas darbo ieškoti užsienyje, yra atskirtas nuo šeimos, nuo mažamečių dviejų vaikų, tėvų. Atsakovas pažemino ieškovo reputaciją negrįžtamai, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas, paviešindamas ieškovo atvaizdą be jo sutikimo, kuris turi neigiamą pobūdį, atliko neteisėtus, CK 2.22 straipsnyje draudžiamus, veiksmus, todėl turi būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Kadangi ieškovo nuotrauka ilgą laiką viešinama socialiniame tinkle www.facebook.com su jį ir jo tėtį žeminančiu, menkinančiu, šmeižiančiu tekstu, ieškovas patyrė dėl jo atvaizdo paviešinimo didelę depresiją, dvasinį skausmą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, neteisybės jausmą, bejėgiškumo save apsiginti ir išteisinti, kad jis nėra apgavikas, jausmą. Taigi ieškovui pasekmės dėl jo atvaizdo bei šmeižiančios informacijos pateikimo padarė labai didelę ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą jam ir jo šeimai. Šie išgyvenimai padaryti dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia neigiamą emocinį poveikį ieškovui, kurio garbė ir orumas buvo pažeisti, ir tarp atsakovo atliktų veiksmų bei ieškovo patirtų išgyvenimų yra priežastinis ryšys. Ieškovo atvaizdo ir teksto po juo paskelbimą reikėtų vertinti, kaip sąmoningus, nukreiptus į ieškovo ir jo tėčio asmenis, kadangi jais buvo siekiamas tikslas demonstratyviai apkaltinti juos nesąžiningumu, parodyti plačiam asmenų ratui, kad ieškovas yra dokumentų klastotojas, apgavikas. Ieškovas, subjektyviai įvertinęs savo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą vertina patirtą žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 2 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. G. su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. ieškovas iš atsakovo pasiskolino 1 000 Eur, 2019 m. spalio 1 d. pasiskolino 800 Eur. Savo įsipareigojimus ieškovas patvirtino asmeniškai pasirašytais paskolos rašteliais. Šių skolų ieškovas negrąžino, todėl atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Atsakovas ieškovą ne kartą informavo, kad dėl skolų negražinimo jis kreipsis į teismą, taip pat visiems papasakos, kad jis yra nesąžiningas, ir tokią informaciją paskelbs www.facebook.com. Ieškovas į tai atsakė „man visiškai nusispjauti, leidžiu tau rašyti ką nori ir kur nori, gali netgi įdėti mano nuotrauką“, ieškovas taip pat pasakė, kur atsakovas gali gauti ieškovo nuotrauką, nurodė savo brolio paskyrą, kur atsakovas ir rado ieškovo nuotrauką. Ieškovas taip pat nurodė, kad išvažiuoja gyventi į užsienį, jam Lietuvoje niekas nerūpi, o užsienyje jo niekas nepažįsta, pradėjo girtis, kad nemoka savo vaikams išlaikymo ir niekas nieko jam negali padaryti. Atsakovas nesutinka, kad jo veiksmais buvo pažeista ieškovo teisė į atvaizdą ir padaryta žala. Ieškovo nuotraukos nėra nei žeminančio, nei įžeidžiamo pobūdžio, atsakovas nedarė šių nuotraukų – jas savo www.facebook.com paskyroje buvo paskelbęs ieškovo brolis. Pats ieškovas padarė savo atvaizdą viešai prieinamą, įdėdamas pats ar per savo brolį nuotraukas www.facebook.com paskyroje. Atsakovas nepažeidė nei ieškovo teisės į atvaizdą, nei kitų ieškovo teisių. Savo vardą ir pavardę ieškovas pats atskleidė www.facebook.com puslapyje. Dalimi paskelbtų teiginių yra išreikšta atsakovo nuomonė, o kita dalis teiginių negali būti laikoma nei tikrovės neatitinkančia, nei ieškovo garbę ir orumą žeminančia informacija. Ieškovas nėra viešas asmuo, atsakovas su ieškovo sutikimu viešoje grupėje paskelbė ieškovo www.facebook.com įdėtas asmenines nuotraukas, todėl nėra pagrindo taikyti CK 2.22 straipsnio nuostatas. Paviešinta nuotrauka buvo matoma tik grupės nariams, ieškovas nuotraukose pavaizduotas pagarbiai, jose nėra žeminamo ir įžeidžiamo pobūdžio vaizdų, nuotrauka paviešino pats ieškovas savo draugų ratui, todėl nuotraukose užfiksuotas ieškovo atvaizdas pačiam ieškovui nesukelia neigiamų jausmų, tad ieškovas neturtinės žalos nepatyrė. Atsakovo teiginiai „Žmonės būkite atsargus su šiais „veikėjais“ nes liksite apgauti“ neperžengia saviraiškos laisvės ribų, jais atsakovas išsakė savo nuomonę, kuri turi vertinamąjį, atspindimąjį, su atsakovo požiūriu susijusį pobūdį, tuo klausimu išreiškė savo nuomonę, kuri gali atrodyti su neigiama potekste, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ieškovo garbės ir orumo gynimui, o ne atsakovo saviraiškos laisvei. Likę įrašo teiginiai yra žinios. Ieškovas neneigė, kad yra skolingas atsakovui, kad skolos negrąžino, kad jo tėvas grižo iš įkalinimo įstaigos ir dalyvavo pokalbyje su atsakovu ir norėjo atimti paskolos raštelį. Aplinkybė, kad ieškovas (kaip nurodoma ieškinyje) septynis mėnesius stebėjo minėtą įrašą ir nesiėmė jokių veiksmų, byloja apie tai, kad jis davė sutikimą minėtiems veiksmams, nuotraukų patalpinimui, informacijos pateikimui, jis konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad jo atvaizdas ir nurodyta informacija būtų naudojama kitų asmenų atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse. Ieškovui visiškai nerūpėjo tai, kas buvo paskelbta, ir jis su minėtais teiginiais visiškai sutiko ir neprieštaravo jų paviešinimui. Priešingu atveju jis galėjo kreiptis į www.facebook.com administratorių arba į atsakovą tiesiogiai su prašymu pašalinti iš grupės atsakovo publikuotas jo nuotraukas, įspėjimą ir minėtą tekstą. Ieškovo reikalavimai atsirado būtent tada, kai teisme buvo pradėta nagrinėti ieškovo T. G. ieškinys atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo. Dėl atsakovo paviešintų nuotraukų platesniam asmenų ratui ieškovas nepatyrė tokios neturtinės žalos, kurią būtų galima išreikšti pinigine išraiška. Ieškovas nurodė, jog dėl atsakovo padaryto pažeidimo patyrė didelį stresą, išgyvenimus, patyrė bendravimo nepatogumus, tačiau tą patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas davė atsakovui sutikimą viešai skelbti jo nuotraukas, taip pat nuotraukų patalpinimas socialiniame tinkle www.facebook.com vertinamas kaip ieškovo neatsargumas, nes tikėtina, kad viešas socialinis tinklas negali visapusiškai užtikrinti vartotojų privatumo. Todėl atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį, į tai, kad nuotraukos buvo pašalintos ir toliau nebematomos viešai, bei į tai, kad pats ieškovas pripažįsta, jog vien tik nuotraukų paviešinimas nepadarė tiek žalos, kiek kartu su nuotraukomis pateiktas tekstas, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai ieškovas paaiškino, kad atsakovas neteisingai jį apšmeižė. Informaciją socialiniame tinkle jis pamatė tą pačią dieną, kai jo tėtis buvo susitikęs su atsakovu. Ieškovas apie paskelbimą sužinojo iš kitų žmonių, nes (duomenys neskelbtini) mažas miestas. Šmeižtas buvo, kad tėvas siūlė susitikti už miesto. Daugiau apie susitikimą gali pasakyti ieškovo tėvas. Nuotrauka buvo be ieškovo žinios paimta ir nežinia iš kur. Nuotrauką fotografavo ne atsakovas. Neturtinė žala pasireiškė sveikatoje. Daugiausia žalos ieškovas patyrė, ieškodamas darbo, nes po to negavo (duomenys neskelbtini) darbo. Į gydytojus nesikreipė. Skola atsakovui buvo kaip avansas sumokėti kitiems žmonėms, kurie dirbo su ieškovu, ir ieškovo reikmėms. Skolą 800 eurų moka per antstolius. Ieškovo brolis turi socialiniame tinkle paskyrą, jis yra M. S.. Ieškovas nežino, ar jo brolis turėjo šią nuotrauką, ieškovo paskyroje šios nuotraukos nebuvo ir nėra. Ieškovas neprieštarautų, jei brolis publikuotų jo nuotraukas, nes jis ieškovo nešmeižia. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), apie 13-14 km nuo (duomenys neskelbtini). Skolų turi. Neprisimena, ar po atsakovo įrašu socialiniame tinkle ieškovas rašė komentarus. Į atsakovą nesikreipė dėl įrašo. Pagal darbo sutartį 2019-2020 metais nedirbo, o 2018 metais oficialių darbų dirbta. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas leido imti savo nuotrauką ir buvo įspėtas, kad jis rašys socialiniame tinkle, yra šmeižtas. Su atsakovu darbiniai santykiai siejo nuo 2019 metų iki 2020 metų sausio - vasario mėnesio. Nebedirbo toliau, nes atsakovas rado kitą žmogų. Ieškovo atstovė teismo posėdžio patikslino, kad ieškovo garbę ir orumą pažeidė tiek neteisėtas ieškovo nuotraukos demonstravimas, tiek ir įrašų tekstas. Neturtinę žalą už teisės į atvaizdą pažeidimą ieškovas vertina 500 Eur, likusi suma už garbės ir orumo pažeidimą.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė savo atsiliepimą į ieškinį. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad suėjo skolos grąžinimo terminas ir ieškovas nenorėjo jos grąžinti. Ieškovo tėvas pats susisiekė su atsakovu ir pasiūlė susitikti, grąžinti skolą, bet kalbant telefonu, atsakovas suprato, kad ieškovo tėvas atvažiuos ne vienas. Taip pat siūlė susitikti už miesto ribų. Todėl ir atsakovas atvažiavo susitikti ne vienas. Ieškovo tėvas norėjo atimti skolos raštelį. Ieškovas pats atsakovą šmeižė po įrašu. Ieškovo nuotrauką atsakovas gavo iš jo brolio paskyros. Atsakovas tik suvedė ieškovą su žmogumi, kuris statosi namą ir tiek, ieškovas ten dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Apie ieškovo tėvą atsakovas sužinojo iš paties ieškovo, juk ieškovas pats važiavo tėvo aplankyti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Tarp šalių nebuvo darbiniai santykiai, tai buvo asmeniniai santykiai. Atsakovas pervedinėjo ieškovui skolinamus pinigus. Atsakovas prisiteisė visas skolas, tik vienas sprendimas dar neįsiteisėjo. Atsakovas parašė įrašą socialiniame tinkle, nes ieškovas nenorėjo skolos grąžinti. Vienintelis prašymas buvo iš ieškovo advokatės, kad panaikinti įrašą, ir atsakovas jį panaikino. Atsakovas nežino, kodėl ieškovas negrąžindavo pinigų. Įrašą įkėlė į socialinį tinklą, nes bijojo dėl savo saugumo. Atsakovo tikslas buvo įspėti žmones, kad nesusidėtų su tais žmonėmis. Tik tą paskutinę dieną atsakovas ir suprato, kad skolos nebeatgaus.
6. Liudytojas D. Š. parodė, kad pažįsta ieškovą ir atsakovą. Pas atsakovą dirbo su ieškovu, netoli (duomenys neskelbtini) darė objekte apdailą. Dėl darbo susitarė su ieškovu, ieškovas jam ir mokėjo atlyginimą, bet ieškovui mokėjo atsakovas. Liudytojas nebedirba ten, nes nenorėjo jo priimti dirbti legaliai. Už darbą buvo atsiskaityta. Ieškovas jam sumokėjo. Ieškovas iš karto sakė, kad ten atsakovo objektas. Liudytojas ieškovą pažįsta daug metų. 2019 metais bendravo su J. S., 2020 metais taip pat, šiais metais irgi. Nepastebėjo, kad ieškovas būtų pasikeitęs. Jie yra draugai. Ieškovas sakė, kad dėl karantino negali gauti darbo čia. Buvo atsakovo paskelbta, kad ieškovas aferistas. Žmonės kalbėjo apie tai, daug kas dalinosi tuo įrašu. Ieškovas draugams nėra uždraudęs publikuoti savo nuotraukų socialiniame tinkle. Matėsi, kad ieškovas buvo nelabai laimingas po atsakovo įrašo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. G. socialiniame tinke www.facebook.com savo paskyroje 2020 m. balandžio 1 d. paskelbė įrašą „2019 m. J. S. paskolinau 800 eurų skolą patvirtinome surašę skolos lapą. J., turėjo 6 mėnesius skolai grąžinti. Praėjus skolos grąžinimo laikui priminiau J. apie skolą. Po ilgo mano skambučių ignoravimo. Su manimi susisiekė J. tėvas, (vyras neperseniausiai yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos) ir pasiūlė grąžinti sūnaus skolą. Vyras primigtinai reikalavo susitikti už (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu, girdėjau, kad J. tėvas yra ne vienas, tad įtaręs jo klastą į susitikimą pasiėmiau draugą. Susitikimo metu, J. tėvas elgėsi labai agresyviai, rėkdamas prašė parodyti skolos lapą. Iš jo veiksmų buvo matyti, kad jis neketina grąžinti jokios skolos. Į mano prašymą parodyti pinigus jis nieko neatsakė, tik rankų mostais rodė, kad „tipo“ turi pinigus kišenėje. Parodžius vyrui skolos lapą per saugų atstumą, J. tėvas supratęs, kad atimti skolos lapo nepavyks, tiesiog „nėrė“ iš įvykio vietos. Jei į susitikimą būčiau nuvykęs vienas, „geriausiu atveju“ būtų atimtas skolos lapas!!! ŽMONĖS BŪKITE ATSARGŪS SU ŠIAIS „VEIKĖJAIS“. NES LIKSITE APGAUTI!!!!!“ (toliau ir – Įrašas) ir po įrašu patalpino ieškovo J. S. nuotrauką. Tą pačią 2020 m. balandžio 1 d. atsakovas T. G. socialiniame tinkle www.facebook.com savo paskyroje patalpino kitą įrašą „Su J. S., Čia gal ir parašas suklastotas“ ir po įrašu patalpino J. S. pasirašytą skolos raštelį. Skolos raštelyje nurodyta, kad „Aš, J. S., 2019 m. spalio 1 d. pasiskolinau iš T. G. 800 Eur. Pinigų sumą įsipareigoju grąžinti iki 2020 m. balandžio 1 d. Pinigus gavau 2019 m. spalio 1 d. J. S. ir parašas“. Ieškovo atstovė 2020 m. spalio 20 d. surašė pretenziją T. G., kuria, be kita ko, prašoma atsakovo gera valia atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą tiek už atvaizdo, tiek už garbės ir orumo pažeidimą, taip pat skubiai pašalinti J. S. atvaizdą, skolos raštelį ir jo garbę ir orumą žeminančią informaciją, o nepašalinus informacijos, J. S. bus priverstas kreiptis į www.facebook.com administratorių dėl informacijos panaikinimo ir ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka. Dėl skolos pagal 2019 m. spalio 1 d. skolos raštelį T. G. 2020 m. balandžio 5 d. kreipėsi į teismą. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. balandžio 14 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko J. S. 800 Eur skolos, 8 Eur žyminio mokesčio, kreditoriaus T. G. naudai. Skolos raštelyje nurodyta, kad „Aš, J. S., įsipareigoju T. G. grąžinti 1 000 eurų per 2 mėnesius nuo šios datos 2019 m. rugsėjo 28 d. J. S. ir parašas“. Dėl skolos pagal šį skolos raštelį išieškojimo T. G. 2020 m. birželio 12 d. kreipėsi į teismą. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. birželio 16 d. teismo įsakymu išieškojo iš skolininko J. S. 1 000 Eur skolą, 10 Eur žyminį mokestį kreditoriaus T. G. naudai. Šį teismo įsakymą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino, priėmus T. G. ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo. Iš J. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopijos matyti įeinantys mokėjimai laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodyta, kad J. S. mokesčio mokėtojo duomenys 2019 m. rugpjūčio 27 d. įregistruoti Mokesčių mokėtojų registre; 2020 m. sausio 9 d. rašte nurodyta, kad 2020 m. sausio 8 d. buvo pakeisti J. S. duomenys Mokesčių mokėtojų registre, J. S. individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 13 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nurodyta, kad ieškovo tėvui V. S. 2014 m. gruodžio 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kuris nutrauktas 2015 m. balandžio 13 d., taip pat jis 2017 m. rugsėjo 29 d. nuteistas (duomenys neskelbtini) Respublikoje laisvės atėmimo bausme, o 2019 m. gruodžio 24 d. baigta vykdyti ši bausmė.
Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo
8. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė jo teisę į atvaizdą be ieškovo sutikimo savo (atsakovo) socialinio tinklo www.facebook.com paskyroje paskelbdamas vieną ieškovo nuotrauką.
9. Teisė į atvaizdą – tai platesnės asmens teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teisę į atvaizdą ribojančioje CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).
10. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas T. G. viešai socialiniame tinke www.facebook.com savo paskyroje 2020 m. balandžio 1 d. paskelbė Įrašą ir po Įrašu patalpino ieškovo J. S. nuotrauką. Nuotraukoje matyti ieškovas stambiu planu, ji daryta privačioje erdvėje, ieškovas nuotraukoje nesislepia, pozuoja, pavaizduotas pagarbiai.
11. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalį viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovas yra viešas asmuo, pagal bylos duomenis jis toks nėra, dėl to ieškovo sutikimas atgaminti ir demonstruoti jo nuotrauką viešai socialiniame tinkle buvo būtinas.
12. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu teigė, kad jo nuotrauką savo paskyroje www.facebook.com socialiniame tinkle atsakovas patalpino ir demonstravo be jo sutikimo. Aplinkybę, kad nuotrauka patalpinta su ieškovo sutikimu, šioje byloje turėjo įrodyti atsakovas, tačiau, teismo vertinimu, jis to neįrodė.
13. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo nuotrauką rado socialiniame tinkle www.facebook.com kaip viešai prieinamą. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovas savo socialinio tinklo www.facebook.com paskyroje yra patalpinęs nuotraukų su savo atvaizdu ir neriboja prieigos prie jų. Ieškovas neigė, kad atsakovo demonstruotą nuotrauką pats skelbė www.facebook.com savo paskyroje, nurodė, kad nuotrauka gal ir galėjo būti jo brolio www.facebook.com paskyroje, jis to tiksliai nežino, tačiau tuo pačiu patvirtino, kad broliui savo nuotraukas demonstruoti leidžia, nes brolis jo nešmeižia. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat patvirtino, kad paskelbtą nuotrauką padarė ne atsakovas. Tai iš dalies patvirtina atsakovo teiginius, kad jis ieškovo nuotrauką, kurią vėliau patalpino savo socialinio tinklo paskyroje, rado socialiniame tinkle www.facebook.com, vadinasi - nuotrauka buvo viešai prieinama.
14. Tačiau vien tai, kad ieškovo nuotrauka buvo viešai prieinama socialiniame tinkle ir ją pamatyti galėjo neapibrėžtas skaičius asmenų, nereiškia, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais yra davęs išankstinį sutikimą bet kam ir bet kokiame kontekste atgaminti bei demonstruoti savo atvaizdą. Aplinkybė, kad ieškovas iš karto nepareikalavo pašalinti savo atvaizdo iš atsakovo asmeninės paskyros socialiniame tinkle, taip pat nereiškia, kad jis sutiko su jo atvaizdo demonstravimu, nes tylėjimas nereiškia pritarimo (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Galiausiai ieškovas vis tik pareikalavo iš atsakovo nutraukti jo nuotraukos demonstravimą. Teismo vertinimu, ir tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai dėl paskolos (ne)grąžinimo tuo metu, kai atsakovas savo paskyroje socialiniame tinkle patalpino ieškovo nuotrauką (2020 m. balandžio 1 d.), patvirtina, kad ieškovas negalėjo duoti sutikimo atsakovui atgaminti ir demonstruoti savo atvaizdą ir ypač, ieškovo požiūriu, neigiamame kontekste.
15. Todėl įvertinus šalių paaiškinimus, nuotraukos panaudojimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas T. G. viešai socialiniame tinke www.facebook.com savo paskyroje 2020 m. balandžio 1 d. patalpino ieškovo J. S. nuotrauką be ieškovo sutikimo. Tai sudaro pagrindą teismui pripažinti ieškovo J. S. teisės į atvaizdą pažeidimą ir šioje dalyje ieškinį patenkinti.
Dėl garbės ir orumo pažeidimo
16. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė jo garbę ir orumą, nes 2020 m. balandžio 1 d. socialiniame tinkle www.facebook.com paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją ir paviešino skolos raštelį.
17. Taigi ieškovas siekia apginti savo neturtines teises ir interesus – garbę ir orumą. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktai). Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).
18. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas T. G. viešai socialiniame tinke www.facebook.com savo paskyroje 2020 m. balandžio 1 d. paskelbė Įrašą, taip pat tą pačią dieną savo paskyroje patalpino ir kitą įrašą - „Su J. S., Čia gal ir parašas suklastotas“, o po šiuo įrašu patalpino nufotografuotą J. S. pasirašytą skolos raštelį. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, yra teisiškai reikšmingas atsakovo paskelbtos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar kaip nuomonės.
19. Įvertinęs Įrašo teksto turinį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas sprendžia, kad Įrašo teksto didžioji dalis yra žinia, atitinkanti tikrovę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2019 m. spalio 1 d. pasiskolino iš atsakovo 800 Eur, bylos šalys pasirašė skolos lapą, skolą ieškovas įsipareigojo grąžinti per 6 mėnesius iki 2020 m. balandžio 1 d. Teismas kaip žinią vertina ir Įrašo teksto dalį apie atsakovo ir ieškovo tėvo susitikimą bei šio susitikimo eigą – teismas neturi pagrindo netikėti prisiekusio atsakovo teiginiais teisme ir juos atmesti; faktą, kad atsakovo ir ieškovo tėvo susitikimas įvyko, patvirtino ir ieškovas, tačiau jis pats susitikime nedalyvavo ir susitikimo detalių nurodyti negali; įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius apie šio susitikimo eigą, ieškovas neteikė (pavyzdžiui, ieškovas neprašė apklausti ieškovo tėvą kaip liudytoją); kad ieškovo skola susitikimo metu nebuvo grąžinta atsakovui, patvirtina atsakovo veiksmai kreipiantis į teismą dėl šios skolos priteisimo ir vėlesni atsakovui palankūs teismo sprendimai šiuo klausimu; kad ieškovo tėvas įvykio metu buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, patvirtina išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Šiuo remdamasis, teismas Įrašo teksto dalį, kuria atpasakojamas atsakovo ir ieškovo tėvo susitikimas, vertina kaip žinią, kuri iš esmės atitinka tikrovę, be to, ši žinia paskleista ne apie ieškovą, o apie jo tėvą. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad šiame sprendimo punkte paminėta didžioji Įrašo teksto dalis, būdama teisinga ir tikrovę atitinkanti informacija, kurios dalis buvo net ne apie ieškovą, negalėjo pažeisti ir nepažeidė ieškovo garbės ir orumo.
20. Tačiau ieškovas teisme akcentavo, kad labiausiai jo garbę ir orumą pažeidusi Įrašo dalis buvo paskutinis teksto sakinys „ŽMONĖS BŪKITE ATSARGŪS SU ŠIAIS „VEIKĖJAIS“, NES LIKSITE APGAUTI!!!!“. Šis sakinys, teismo vertinimu, akivaizdžiai yra atsakovo nuomonė, jo subjektyvus pirmiau nurodytos faktinės informacijos – apie ieškovo skolą, susitikimą su ieškovo tėvu, vertinimas. Nors ši atsakovo nuomonė apie ieškovą ir jo tėvą yra subjektyvi, tačiau ji, kaip nurodyta šio sprendimo 19 punkte, turi pakankamą faktinį pagrindą, paremtą atsakovo neigiama patirtimi, todėl ir atsakovo šiuo sakiniu išreikštas subjektyvus aplinkybių vertinimas yra neigiamas. Vis tik pagal kasacinio teismo praktiką nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
21. Nagrinėjamu atveju teismas negali pripažinti, kad atsakovo teiginys „ŽMONĖS BŪKITE ATSARGŪS SU ŠIAIS „VEIKĖJAIS“, NES LIKSITE APGAUTI!!!”, kaip nuomonė yra išreikšta tinkamai, nežeminančiai, turint pozityvų tikslą. Šiuo sakiniu, kuris išskirtas iš viso Įrašo teksto, nes parašytas didžiosiomis raidėmis, žmonės raginami būti atsargiems, jie įspėjami, kad gali būti ieškovo ir jo tėvo apgauti, ieškovas ir jo tėvas vadinami nepagarbiai ir menkinančiai „veikėjais“. Bendrai vertinant, visu Įrašo tekstu ir ypač kartu su jo paskutiniu sakiniu buvo siekiama sukelti abejones apie ieškovo bei jo tėvo sąžiningumą, įtikinti žmones, kad ieškovas ir jo tėvas yra apgavikai. Svarbu ir tai, kad 2020 m. balandžio 1 d. buvo paskutinė diena ieškovui atiduoti skolą pagal 2019 m. spalio 1 d. skolos raštelį, taigi tą dieną atsakovas dar negalėjo užtikrintai teigti, kad yra ieškovo apgautas, negrąžinus jam skolos (nors po susitikimo su ieškovo tėvu atsakovas galėjo turėti abejonę, ar skola jam bus atiduota geruoju). Ieškovas Įraše minimame atsakovo ir ieškovo tėvo susitikime nedalyvavo, tačiau prie šio įvykio aprašymo patalpinta būtent ieškovo nuotrauka. Įraše minima aplinkybė, kad ieškovo tėvas neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos, nors ir atitinka tikrovę, tačiau niekaip nėra susijusi nei su ieškovu, nei su jo skola atsakovui, o jos paminėjimu atsakovas akivaizdžiai siekė tik sustiprinti neigiamą įspūdį apie ieškovą ir jo tėvą. Taigi šia savo nuomone atsakovas, nors ir turėjęs neigiamos patirties su ieškovu ir jo tėvu ir galėjęs turėti abejonę, kad skolos ieškovas jam geruoju neatiduos, siekė pakenkti ieškovui, sumenkinti jo reputaciją ir tai padarė nesąžiningai – siekdamas sudaryti visuomenės neigiamą nuomonę apie jį ir jo tėvą ir viešai ją paskleisti. Kaip jau minėta, Įrašas buvo paskelbtas viešai (socialiniame tinkle), jis buvo skelbiamas nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d., bylos šalys patvirtino, kad socialinio tinklo vartotojai rašė komentarus po šiuo įrašu, tad Įrašas buvo matomas, jį pamatė neapibrėžtas skaičius žmonių. Tai sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad atsakovas viešai paskelbtu teiginiu „ŽMONĖS BŪKITE ATSARGŪS SU ŠIAIS „VEIKĖJAIS“, NES LIKSITE APGAUTI!!!” pažemino ieškovo garbę ir orumą.
22. Teismo vertinimu, ieškovo garbė ir orumas buvo pažeminti ir antruoju tą pačią dieną viešai socialiniame tinkle www.facebook.com atsakovo paskyroje patalpintu įrašu „Su J. S., Čia gal ir parašas suklastotas“ ir po įrašu patalpina nuotrauka, kurioje matosi J. S. pasirašytas skolos raštelis. Jokio faktinio pagrindo galvoti, kad šiame skolos raštelyje buvo suklastotas ieškovo parašas, ir abejoti parašo tikrumu pagal bylos duomenis atsakovui nebuvo. Atvirkščiai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas rėmėsi šiuo skolos rašteliu kaip tikru, kreipdamasis į teismą dėl skolos iš J. S. priteisimo. Šiame įraše atsakovas abejoja ieškovo parašo tikrumu, dėl to teismas šį teiginį vertina kaip nuomonę, neturėjusią realaus faktinio pagrindo. Šiuo įrašu atsakovas, tęsdamas pirmuoju įrašu pradėtą mintį, siekė sukelti žmonių abejonę atsakovo sąžiningumu ir patikimumu. Kaip jau minėta, šis įrašas paskelbtas viešai socialiniame tinkle, jis buvo skelbiamas nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d., jį pamatė neapibrėžtas skaičius žmonių. Tai sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad atsakovas viešai paskelbtu teiginiu „Su J. S., Čia gal ir parašas suklastotas“ pažemino ieškovo garbę ir orumą.
23. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas pažeidė jo garbę ir orumą, taip pat paviešindamas socialiniame tinkle www.facebook.com ieškovo 2019 m. spalio 1 d. pasirašytą skolos raštelį. Vis tik tikro skolos raštelio paviešinimo faktas, teismo vertinimu, ieškovo garbės ir orumo nepažeidė.
Dėl ieškovo teisių pažeidimo gynimo
24. Savo pažeistą teisę į atvaizdą ieškovas pasirinko ginti dviem būdais – šios teisės pažeidimo pripažinimu ir patirtos neturtinės žalos (kurią vertina 500 Eur) atlyginimu, o už pažeistą garbę ir orumą ieškovas prašo teismo priteisti tik neturtinę žalą (kurią vertina 1 500 Eur). Teismas sprendimo 15 punkte jau pripažino ieškovo J. S. teisės į atvaizdą pažeidimą.
25. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tiek dėl neteisėto jo atvaizdo socialiniame tinkle demonstravimo, tiek dėl jo garbę ir orumą žeminančios informacijos paskelbimo jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, kad ieškovas patyrė šoką, dvasinį sukrėtimą, stresą, nerimą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimo jausmą, buvo sumenkintas ne tik jo, bet ir jo tėčio autoritetas, ieškovas ilgą laiką patyrė sielvartą bei nerimą, ieškovas yra labai jautri asmenybė, todėl po tokio pažeminimo nesugebėjo susitvarkyti su jį slegiančia depresija, prieš atsakovą – savo buvusį darbdavį, jautė bejėgiškumą, neteisybės jausmą, atsakovas ieškovui padarė didelius fizinio bei dvasinio pobūdžio pakenkimus, kurie ieškovui sukėlė kančias ir išgyvenimus; ieškovas ilgą laiką nerado darbo savo gyvenamojoje vietoje, tai neabejotinai didelės įtakos turėjo ir jo atvaizdo bei žeminančios ieškovo garbę ir orumą informacijos pakleidimas, todėl išvyko darbo ieškoti į užsienį, buvo atskirtas nuo šeimos, nuo mažamečių dviejų vaikų, tėvų; atsakovas pažemino ieškovo reputaciją negrįžtamai, ieškovas patyrė dėl jo atvaizdo paviešinimo didelę depresiją, dvasinį skausmą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, neteisybės jausmą, bejėgiškumo save apsiginti ir išteisinti, kad jis nėra apgavikas, jausmą.
26. Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas arba privataus gyvenimo neliečiamumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
27. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jis ilgą laiką jautė ir patyrė ieškinyje išvardintus neigiamus išgyvenimus, depresiją, atsakovas savo neteisėtais veiksmais ieškovui padarė didelius fizinio bei dvasinio pobūdžio pakenkimus, ieškovas dėl savo sugadintos reputacijos negavo darbo, dėl ko buvo priverstas darbo ieškotis užsienyje. Civilinėje byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina, kad ieškovas šiuo metu dirba užsienyje, tačiau jis į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškojosi darbo Lietuvoje, tačiau darbo negavo būtent dėl atsakovo apie jį paskelbtos informacijos ir patalpinto atvaizdo. Teisme liudijęs ieškovo draugas nurodė, kad ieškovas į užsienį dirbti išvyko dėl to, kad darbo Lietuvoje nebuvo dėl karantino, be to, užsienyje geresni atlyginimai. Ieškovas teismui taip pat nepateikė duomenų, kad jis iš tiesų taip intensyviai, kaip nurodyta ieškinyje, išgyveno neigiamus jausmus. Nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų, pablogėjusios fizinės sveikatos, ieškovas būtų kreipęsis į gydytojus ar kitus specialistus, teisme liudytoju apklaustas jo draugas nurodė, kad žinojo apie atsakovo paskelbtus įrašus, ieškovas buvo nelabai laimingas po to įrašo, bet liudytojas nepastebėjo, kad ieškovas būtų pasikeitęs dėl to. Sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos, teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad ieškovas apie tai, kad atsakovas socialiniame tinkle savo paskyroje patalpino įrašus apie ieškovą ir patalpino jo nuotrauką, sužinojo tą pačią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 1 d., tačiau juos pašalinti pareikalavo tik 2020 m. spalio mėnesį. Taigi jis pats tokį ilgą laiką nesiekė, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės, iš ko teismas sprendžia, kad situacija ieškovui nebuvo emociškai tokia bloga, kaip jis ją nurodo ieškinyje.
29. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nors ir buvo paviešinta ieškovo nuotrauka be jo sutikimo, taip pat paskleista atsakovo nuomonė apie ieškovą, kuri pažemino jo garbę ir orumą, tačiau šis ieškovo teisių pažeidimas nebuvo toks intensyvus, kad būtų sukėlęs ilgalaikes neigiamas pasekmes ieškovui ir padaręs jam realią neturtinę žalą. Teismui nekyla abejonių, kad ieškovas patyrė nemalonių jausmų dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau ir ieškovo elgesys atsakovo atžvilgiu neatitiko etiško ir sąžiningo elgesio standartų. Labiau tikėtina, kad ieškovas dirbti į užsienį išvažiavo dėl šalyje paskelbto karantino ir dėl to, kad ieškovas buvo įsiskolinęs kreditoriams (atsakovas prisiteisė skolą, išlaikymo vaikams įsiskolinimas), dėl ko jam buvo reikalingas didesnis uždarbis, o ne dėl suprastėjusios reputacijos po atsakovo paskelbtų įrašų ir patalpintos fotografijos socialiniame tinkle.
30. Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti – o būtent to, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta (CK 6.250 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankamas ir tinkamas ieškovo šios pažeistos teisės apgynimas, tačiau tokiu būdu apginti savo pažeistą garbę ir orumą ieškovas teismo neprašė. Dėl to ieškinys tenkinamas dalyje dėl ieškovo J. S. teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimo, o likusioje dalyje atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
32. Teismas patenkino 50 procentų ieškinio reikalavimų.
33. Ieškovo išlaidas teisme sudaro 120 Eur žyminis mokestis ir 1500 Eur už advokato padėjėjos pagalbą šioje byloje (iš kurių 400 Eur už informacijos surinkimą, jos analizę, pretenzijos paruošimą, jos išsiuntimą, aplinkybių aiškinimąsi, konsultacijas, 1 000 Eur už procesinių dokumentų paruošimą, 100 Eur atstovavimą teisme). Ieškovo išlaidos, patirtos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimų priteisti sumų, yra protingo ir adekvataus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinas 810 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (t. y. 50 procentų patirtų išlaidų).
34. Atsakovo išlaidas teisme sudaro 1 900 Eur už advokato pagalbą šioje byloje. Prašyme nurodoma, kad byloje advokatas atsakovui suteikė tokias paslaugas: rinko įrodymus, rengė atsiliepimą į ieškinį (per klaidą prašyme nurodyta, kad rengė ieškinį), konsultavo, susipažino su civilinės bylos medžiaga, atstovavo atsakovą bylos nagrinėjime teisme. Atsakovo išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti, neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimų priteisti sumų, yra protingo ir adekvataus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui iš ieškovo priteistinas 950 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (t. y. 50 procentų patirtų išlaidų).
35. Atlikus šalims viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.
36. Valstybė šioje byloje patyrė 15,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, šias išlaidas šalys įpareigotinos atlyginti valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 7,68 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas T. G. pažeidė ieškovo J. S. teisę į atvaizdą, 2020 m. balandžio 1 d. patalpindamas socialiniame tinkle www.facebook.com savo paskyroje ieškovo J. S. nuotrauką be J. S. sutikimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 7,68 Eur (septyni eurai ir 68 eurocentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti šalims, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.