Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-146-144-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-23
Bylos Nr.: P-146-144-11
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00193-2009-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas: E. K., M. A. K., A. K. D., K. M.
Atsakovas: Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo: R. S., A. L., K. E. V., N. K., V. L., J. K., K. K., L. L.-M., M. M. M.

Kategorijos

80.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. P146-144/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00193-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 80.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1680/2010 pagal pareiškėjų E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., A. L., K. E. V., N. K., V. L., J. K., K. K., L. L.-M., M. M. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjai E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą skundu, kurį patikslino, prašydami įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Klaipėdos AVA) įrašyti E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. į eilę naujiems sklypams gauti, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą 4,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Palangos valsčiuje (posesija Nr. 62) pagal kiekvienam pretendentui tenkančią nuosavybės dalį, t. y. po 0,5025 ha. Pareiškėjai paaiškino, kad Klaipėdos AVA Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius siekia suklaidinti pareiškėjus, nes sujungė į vieną nuosavybės teisių atkūrimo bylą dviejų skirtingų savininkų išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo bylas, t. y. M. K. dėl 4 ha grąžinimo posesijoje Nr. 75 ir buvusio savininko M. K. dėl 4,02 ha žemės grąžinimo posesijoje Nr. 62. Pažymėjo, kad iš M. K. nuosavybės teise valdyto 4 ha žemės sklypo posesijoje Nr. 75 pareiškėjams iki šios dienos neatkurta nuosavybė į 0,4879 ha, į kito savininko M. K. nuosavybės teise valdyto 4,02 ha žemės sklypo posesijoje Nr. 62 pareiškėjams (išskyrus M. A. K.) nuosavybės teisių atkūrimas net nepradėtas. Pabrėžė, jog tik vienam M. A. K. 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 340 atkurta nuosavybė į 0,1789 ha, o kiti pareiškėjai yra gavę pranešimą, kad posesija Nr. 62 nėra laisva, tačiau į eilę naujiems sklypams gauti pareiškėjai E. K., A. K. D. ir K. M. nėra įtraukti. Teigė, kad atsakovas iš esmės neteisėtai ir nepagrįstai vykdo nuosavybės teisių atkūrimą O. K. pretendentinei šakai, priimdamas neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, kuriuose pateikiami neteisingi duomenys apie pareiškėjams tenkančios ir priklausančios atkurti nuosavybės dydį. Nurodė, kad pretendentinei šakai į buvusio savininko M. K. nuosavybės atkūrimą per jo dukters O. K. įstatymiškai tenkančią 2 ha dalį į buvusio savininko M. K. 4,00 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (posesija Nr. 75) nėra visiškai atkurtos nuosavybės teisės, nes pareiškėjų pretendentų šakai iš 2 ha įstatymiškai priklausančio ploto nuosavybės teisė atkurta tik dalinai į 1,5121 ha (lieka neatkurtos nuosavybės teisės į 0,4879 ha). Tuo tarpu M. K. sūnaus N. K. šakos pretendentai yra žymiai viršiję jiems įstatymiškai priklausančią atkurti 2 ha dalį, nes jiems atkurtos nuosavybės teisės į 2,8904 ha žemės.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos AVA prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Palangos miesto valdyba 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54, atkurdama nuosavybės teises į M. K. valdytą žemę, A. K. D. bei K. M. perdavė nuosavybėn neatlygintinai naudojamus 0,2000 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 38b, (duomenys neskelbtini) g. 38a, Palangoje. Klaipėdos apskrities viršininkas 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13, atkurdamas nuosavybės teises į M. K. valdytą žemę, E. K. perdavė neatlygintinai naują individualiai statybai 0,1826 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 86/ (duomenys neskelbtini), Palangoje. Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 340, atkurdamas nuosavybės teises į M. K. valdytą žemę, M. A. K. perdavė neatlygintinai naują individualiai statybai 0,1789 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, todėl pareiškėjų argumentas, kad iki šios dienos atkūrimą vykdanti institucija nėra pradėjusi vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. K. valdytą žemę, yra nepagrįstas. Tuo tarpu pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 patvirtintą medžiagą apie laisvą (neužstatytą) žemę dalis M. K. žemės sklypo yra užimta VĮ Registrų centre įregistruotais kadastriniais sklypais, suformuotais prie namų valdų bei suprojektuotais (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detaliuoju planu, o likusi dalis yra valstybės išperkama (yra priskirta miško žemės fondui). Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje ši žemės sklypo dalis pažymėta kaip valstybinis miškas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-405 patvirtino M. K. iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype suformuoto 0,1773 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Palanga, dydį, ribas bei apribojimus. Paaiškėjus, kad toks sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. rugpjūčio 10 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl planų pataisymo. Palangos miesto savivaldybės administracija 2009 m. vasario 24 d. raštu informavo, kad pagal UAB „Eurometras“ parengtą schemą visas minėtas žemės sklypas patenka į miškų plotus, todėl šioje teritorijoje nėra galimybės suformuoti žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams nauji žemės sklypai individualiai statybai suteikti, nesant galimybės atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, nuosavybės teisės į likusią 1,2485 ha žemės dalį pareiškėjams bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą. Pabrėžė, jog į savininko M. K. valdytą 4,00 ha žemės sklypą (posesijoje Nr. 75) pretendentams nuosavybės teisės šiuo metu atkurtos visiškai.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu (I t., b. l. 208-213) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. K. (pareiškėjų senelio) nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Palangos valsčiuje, posesija Nr. 62. Nustatė, jog Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2007 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. R4-2514 patvirtina, kad minėtas savininkas pagal 1934 m. vasario 1 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašą iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 4,02 ha žemės sklypą Nr. 62. Pareiškėjai yra buvusio turto savininko sūnaus M. K. vaikai. Nustatyta, kad žemės savininkas M. K. turėjo du vaikus – sūnų M. K. ir dukrą K. K.. Pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančią buvusio turto savininko sūnaus (t. y. pareiškėjų tėvo) dalį, o tretieji suinteresuoti asmenys – į jiems tenkančią buvusio turto savininko dukters dalį, t. y. kiekvienai pretendentinei šakai atkuriamos nuosavybės dalis – 2,01 ha. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 13 straipsnį, tai, jog pareiškėjai pripažįsta faktinę aplinkybę, kad M. K. valdyta žemė nėra laisva (neužstatyta) ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, nurodė, jog pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 patvirtintą medžiagą apie laisvą (neužstatytą) žemę dalis M. K. žemės sklypo yra užimta VĮ Registrų centro įregistruotais kadastriniais sklypais, suformuotais prie senų namų valdų bei suprojektuotais (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detaliuoju planu, o likusi žemės dalis yra priskirta miško fondo žemei, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas priskirtina valstybės išperkamiems miškams. Nustatė, kad pareiškėjams į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą 4,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Palangos valsčiuje, nuosavybė atkurta tokiais sprendimais: 1) Palangos miesto valdyba 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 A. K. D. perdavė nuosavybėn neatlygintinai naudojamą 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 38b, Palangoje, o K. M. perdavė nuosavybėn neatlygintinai naudojamą 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 38a, Palangoje; 2) Klaipėdos apskrities viršininkas 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 E. K. perdavė neatlygintinai naują individualiai statybai 0,1826 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 86/ (duomenys neskelbtini), Palangoje; 3) Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 340 M. A. K. perdavė neatlygintinai naują individualiai statybai 0,1789 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjų argumentą, jog paminėtais sprendimais atkurtos nuosavybės teisės ne į M. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą posesijoje Nr. 62, bet į nuosavybės teise M. K. valdytą žemę posesijoje Nr. 75. Pabrėžė, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. 340 nurodyta, kad juo pareiškėjui M. A. K. atkuriamos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Pareiškėjai savo skunde taip pat nurodė, jog minėtu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į M. K. valdytą žemę. Nors pareiškėjas M. A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad šio sprendimo priėmimo metu jis nebuvo pateikęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. K. valdytą žemę, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo byloje esanti medžiaga įrodo, kad pareiškėjas tokį prašymą pateikė 1998 m. gruodžio 28 d. Be to, pareiškėjas skundu net neprašė jo įrašyti į eilę naujiems sklypams gauti, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. valdytą žemę, o tokį prašymą pateikė tik teismo posėdžio metu. Nors kituose administraciniuose aktuose, kuriais atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjams A. K. D., K. M. ir E. K., konkrečiai nenurodyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos į buvusio savininko M. K. valdytą žemę, tačiau tokią išvadą galima daryti iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Palangos miesto valdybos žemėtvarkos skyriui perduoto nuosavybės atstatymo į žemę žurnalo Nr. 1704 fragmento, kuriame esantys įrašai patvirtina, į kurio savininko turėtą žemę aukščiau aptartais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės, Palangos miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos ekspertų komisijos, sudarytos nuosavybės teisių į žemę atstatymo klausimais, susirinkimų protokolais, iš kurių matyti, kad 1992 m. liepos 31 d. buvo svarstyti klausimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams ne tik į M. K., bet ir į M. K. valdytą žemę, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko M. K. valdytą žemę posesijoje Nr. 75, nenustatė (2009 m. gruodžio 4 d. sprendimas), kad Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54, Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 bei Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 340 pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. K. valdytą žemę. Nurodė, kad įrodymų visuma paneigia pareiškėjų argumentus, jog minėtais administraciniais aktais jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į buvusio savininko M. K. posesijoje Nr. 62 valdytą žemę. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu ir pažymėjo, jog pareiškėjoms A. K. D. ir K. M. perduoti nuosavybėn neatlygintinai naudojami 0,2000 ha žemės sklypai Palangos mieste, E. K. ir M. A. K. perduoti neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai Palangos mieste. Konstatavo, kad pareiškėjų prašymas įrašyti į eilę naujiems sklypams gauti yra nepagrįstas. Pareiškėjams atkurta nuosavybės teisė į M. K. valdytą žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai naudojamus žemės sklypus bei naujus žemės sklypus individualiai statybai – iš viso į 0,7615 ha, tačiau liko neatkurta nuosavybės teisė į 1,2485 ha. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas, nesant galimybės pareiškėjams atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, už negrąžintą 1,2485 ha jiems bus atlyginama pinigais.

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu (I t., b. l. 215-220) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jų skundą. Apeliacinį skundą iš dalies grindė tokiais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikė šiuos argumentus: 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pažeidžiant Atkūrimo įstatymo normas, neteisėtai ir nepagrįstai dviejų skirtingų savininkų – M. K. (4,00 ha posesijoje Nr. 75) ir M. K. (4,02 ha posesijoje Nr. 62) – nuosavybės grąžinimo ir atkūrimo procesai sujungiami į vieną nuosavybės teisių atkūrimo bylą. 2. Netinkamai vertinami ir nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai. 3. Dar 1992 metais M. K. valdytos žemės dalis buvo laisva ir galėjo būti grąžinta pareiškėjams, bet tokie veiksmai nebuvo atlikti. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo sustabdytas iki tol, kol pretendentai pateiks M. K. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kurie buvo pateikti 2007 m. gegužės 23 d. Tokiu būdu nepagrįsta išvada, kad 1994 – 2000 metais priimtais administraciniais aktais pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. K. nuosavybę posesijoje Nr. 62, (duomenys neskelbtini) kaime. Minėtais aktais nuosavybės teisės pareiškėjams buvo atkurtos į M. K., o ne į M. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. 4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai įvertino Palangos miesto valdybos žemėtvarkos skyriui perduoto nuosavybės atstatymo į žemę žurnalo Nr. 1704 fragmentus, Palangos miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos ekspertų komisijos, sudarytos nuosavybės teisių į žemę atstatymo klausimais, susirinkimo protokolą, kurie patvirtina, kad ekspertų komisija svarstė klausimus tiek į M. K., tiek ir į M. K. turėtos nuosavybės atkūrimą. Tačiau į M. K. turėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjų atžvilgiu buvo pradėtas, tuo tarpu į M. K. turėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjams sustabdytas iki 2007 metų, t. y. kol pareiškėjai pateiks nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. 5. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl skundžiamame sprendime juo negalėjo būti remiamasi.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos AVA atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi (II t., b. l. 12-18) pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Nurodė, kad esminis kilusio ginčo klausimas yra tai, ar atsakovas yra pradėjęs nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą į buvusio savininko M. K. žemę (4 ha). Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra buvusio savininko M. K. sūnaus M. K. vaikai ir, kartu su kito buvusio savininko vaiko K. K. palikuonimis, šioje byloje įtrauktais trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis, pretenduoja į buvusio savininko nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjai, grįsdami savo skundo reikalavimą, nurodo, kad atsakovas pareiškėjų atžvilgiu nėra pradėjęs nuosavybės teisių atkūrimo proceso į buvusio savininko M. K. žemę, bei tvirtina, kad visi anksčiau priimti kompetentingų institucijų potvarkiai bei sprendimai, kuriais jiems buvo atkuriamos nuosavybės teisės, yra susiję su kito buvusio savininko – M. K. – nuosavybės teisių atkūrimu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, kolegija pažymėjo, kad administracinėje byloje pagal tų pačių pareiškėjų skundą tam pačiam atsakovui ir dalyvaujant tiems patiems tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Nr. I-466-342/2009 Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi (apeliacinės instancijos bylos Nr. A63-1595/2010) konstatavo, kad pareiškėjams bei tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims nuosavybės teisės į buvusio savininko M. K. žemę (4 ha) yra pilnai atkurtos 1995-2008 metų Palangos miesto valdybos ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais ir įsakymais. Tarp administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. K. žemę, nėra tų administracinių aktų, kurie yra aptarti pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, – t. y. Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkio Nr. 54, kuriuo A. K. D. perduotas nuosavybėn neatlygintinai naudojamas 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 38b, Palangoje, o K. M. perduotas nuosavybėn neatlygintinai naudojamas 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 38a, Palangoje; Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 13, kuriuo E. K. perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai 0,1826 ha, esantis (duomenys neskelbtini) g. 86/ (duomenys neskelbtini), Palangoje; Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 340, kuriuo M. A. K. perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai 0,1789 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius duomenis pareiškėjai pretenduoja tik į dviejų buvusių savininkų M. K. ir M. K. nuosavybės teisių atkūrimą, vienareikšmiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54, Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 340 nuosavybės teisės buvo atkuriamos į M. K., o ne į M. K. nuosavybėje turėtą žemę. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko M. K. žemę yra pradėtas ir pareiškėjams A. K. D. bei K. M. perduoti nuosavybėn neatlygintinai naudojami žemės sklypai, o pareiškėjams E. K. ir M. A. K. perduoti neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai.

Nurodė, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje; 2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Palangos mieste; 3) perduodant neatlygintinai piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą individualiai statybai. Pagal minėto straipsnio 3 dalį minimalus neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo Palangos mieste plotas – 0,04 ha, maksimalus – 0,2 ha. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 34-35 punktuose. Kadangi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis nenumato, kad piliečiui gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn daugiau kaip vienas naudojamas ar naujas žemės sklypas, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams, atkuriant nuosavybės teises į M. K. turėtą nuosavybėje žemę, jau yra neatlygintinai perduota po vieną žemės sklypą (naudojamą arba naują), konstatuotina, jog pareiškėjų reikalavimas įrašyti juos į eilę naujiems sklypams gauti yra nepagrįstas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pareiškėjams už buvusio savininko M. K. žemę, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos (1,2485 ha) turi būti atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas.

V.

2011 m. kovo 26 d. pareiškėjai E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1680/2010, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

Šalies argumentai

Prašyme nurodo, kad tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) 4 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 9 punktą, 106 punktą. Dėl to, pareiškėjų nuomone, padarytas esminis teisės normų pažeidimas, jas taikant, turėjęs įtakos priimti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą bei nutartį. Akcentuoja, jog teismai tinkamai ir pagrįstai neįvertino svarbios bylai aplinkybės, kad pagal galiojančias įstatymines normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, Klaipėdos AVA Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius neteisėtai ir nepagrįstai neužvedė atskiros Nuosavybės teisių atkūrimo bylos, skirtos K. M., į kurio nuosavybę posesijoje Nr. 62 pareiškėjai yra pateikę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tai, kad pretendentų valia yra išreikšta į dviejų skirtingų savininkų turėtą nuosavybę – t. y. į K. M. posesiją Nr. 62 ir į K. M. posesiją Nr. 75 – neginčijamai patvirtina Palangos miesto valdybos žemėtvarkos skyriui perduoto nuosavybės atstatymo į žemę žurnalo Nr. 1704 fragmentai, Palangos miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos ekspertų komisijos, sudarytos nuosavybės teisių į žemę atstatymo klausimais , susirinkimo protokolas. Pareiškėjų manymu, visa tai sudarė pagrindą atsakovo neteisėtiems veiksmams atlikti – t. y. priimti atitinkamus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į visiškai kito savininko – K. M. žemę (posesija Nr. 75), net nesant šiuose administraciniuose aktuose jokių duomenų dėl savininko K. M. nuosavybės grąžinimo.

Prašyme taip pat nurodo, kad netinkamai aiškinant bei taikant įstatymą, padarytos nepagrįstos teismo išvados ir dėl to, ar atsakovas yra pradėjęs nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą į buvusio savininko M. K. žemę (4 ha). Remiasi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi. Pažymi, kad pretendento E. K. prašymas grąžinti M. K. nuosavybę, posesija Nr. 62, pateiktas Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 2000 m. lapkričio 20 d. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo tik 2007 m. gegužės 23 d. gauti įrodymai (2007 m. gegužės 21 d. pažyma „Apie M. K. nuosavybę“, patvirtinanti buvusio savininko M. K. turėtą 4,02 ha nuosavybę posesijoje Nr. 62). Todėl dėl netinkamai taikytų ir aiškintų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies normų vienareikšmiai nepagrįstos teismų išvados dėl administracinių aktų įvertinimo, t. y. kad pretendentui E. K. pagal 1995 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 13 atkurtos nuosavybės teisės į M. K. nuosavybę, kadangi tai iš esmės prieštarauja faktinėms aplinkybėms, jog pats pretendentas E. K. tuo metu net nebuvo pateikęs prašymo dėl M. K. nuosavybės grąžinimo, ir kitai itin svarbiai bylos aplinkybei, kad 1995 metais archyvuose tęsėsi paieškos, ir pareiškėjai buvusio savininko M. K. nuosavybę patvirtinančius dokumentus gavo iš archyvų tik 2007 m. gegužės 21 d. Taigi pareiškėjams, kaip pretendentams, tik nuo 2007 metų atsirado juridinis pagrindas į nuosavybės grąžinimą iš M. K. Dėl to taip pat yra nepagrįstos teismų išvados apie tai, kad Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 A. K. D. ir K. M. atkurtos nuosavybės teisės į M. K. nuosavybę, nes šiuose administraciniuose aktuose nėra jokių duomenų apie į M. K. nuosavybės grąžinimą, nes iki tol, kol pareiškėjai gavo buvusio savininko nuosavybę įrodančius dokumentus, M. K. buvo laikomas neterminės nuomos nuomininkas ar činšininkas. Pažymi, kad dėl netinkamai taikytų ir aiškintų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies normų teismai padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad administraciniais aktais – Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13, Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 – buvo atkuriama nuosavybė į M. K. žemę, posesijoje Nr. 62.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas. Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1680/2010, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo paskelbta ir įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 27 d. (II t., b. l. 12-18). Pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo išsiųstas paštu 2011 m. kovo 26 d. (tai patvirtina pašto antspaudas ant laiško voko). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi dėl proceso atnaujinimo.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose yra pateiktas proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas. Pareiškėjai savo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1680/2010 grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu. Prašymą motyvuoja iš esmės tuo, kad tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) 4 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 9 ir 106 punktus. Pareiškėjų nuomone, buvo padarytas esminis minėtų teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos priimti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą bei nutartį. Nurodo, kad teismai tinkamai neįvertino bylai svarbios faktinės aplinkybės, kad Klaipėdos AVA Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius neteisėtai ir nepagrįstai neužvedė atskiros Nuosavybės teisių atkūrimo bylos, skirtos K. M., į kurio nuosavybę posesijoje Nr. 62 pareiškėjai yra pateikę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teigia, kad teismai taip pat netinkamai vertino administracinius aktus – Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 13 ir Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. 54, – kurie iš esmės prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes pareiškėjai buvusio savininko M. K. nuosavybę patvirtinančius dokumentus gavo iš archyvų tik 2007 m. gegužės 21 d.

Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai turi nelikti pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010).

Iš pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą motyvų darytina išvada, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių, susijusių su Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos sudarymu iš karto dviem buvusiems žemės savininkams (M. K. dėl 4 ha žemės posesijoje Nr. 75 ir M. K. dėl 4,02 ha žemės posesijoje Nr. 62), vertinimu bei faktinių aplinkybių, susijusių su nuosavybės teises į M. K. turėtą žemę patvirtinančių dokumentų pateikimo laiku, vertinimu. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad teismo atliktas bylos faktinių aplinkybių vertinimas, remiantis ABTĮ IV skyriaus nuostatomis, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad visi kartu su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti dokumentai jau buvo pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos tvarka. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo (I t., b. l. 208-213) motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo, vertino į bylą pateiktus įrodymus, į kuriuos yra apeliuojama pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo, – t. y. administracinius aktus, kuriais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės (I t., b. l. 40-41, 44, 51-54), Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. gegužės 21 d. pažymą Nr. R4-2514 (I t., b. l. 35-36), Nuosavybės atstatymo į žemę žurnalo Nr. 1704 fragmentą (I t., b. l. 115-120), Palangos miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos ekspertų komisijos, sudarytos nuosavybės teisių į žemę atstatymo klausimais, susirinkimų protokolus (I t., b. l. 121-126), teismo vertinimui taip pat buvo pateikta Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 22, 25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutiko su pirmos instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu (II t., b. l. 12-18). Taigi pareiškėjų kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti įrodymai ir jų prašyme nurodytos faktinės aplinkybės jau buvo įvertintos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad procesas administracinėje byloje Nr. A525-1680/2010 negali būti atnaujintas vien dėl to, kad iš naujo būtų atliktas bylos faktinių aplinkybių vertinimas.

Pareiškėjai, siekdami pagrįsti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, kaip minėta, teigia, kad tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, Tvarkos 9 ir 106 punktus. Tačiau pareiškėjai konkrečiai neįvardija, kokiu būdu buvo pažeistos minėtos teisės normos, t. y. nenurodo skirtumų tarp teisingo ir klaidingo (pareiškėjų nuomone) šių normų aiškinimo ir taikymo, kokiais konkrečiais sprendimų motyvais pasireiškė teismų pasirinktas klaidingas (pareiškėjų nuomone) teisės normų aiškinimas ir taikymas. Taigi, pareiškėjų teiginiai apie neva padarytą materialinės teisės normų pažeidimą yra abstraktaus pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais akivaizdžiais įrodymais, kurie sukeltų pagrįstų abejonių dėl byloje padaryto klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į svarbią aplinkybę, kad prašomoje atnaujinti administracinėje byloje Nr. A525-1680/2010 nei pirmos instancijos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas (I t., b. l. 208-213), nei apeliacinės instancijos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis (II t., b. l. 12-18) iš viso nėra motyvuojami pareiškėjų prašyme nurodomomis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos normomis.

Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Todėl administracinės bylos Nr. A525-1680/2010 procesas šiuo pagrindu pareiškėjų nurodytais motyvais negali būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1680/2010 pagal pareiškėjų E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., A. L., K. E. V., N. K., V. L., J. K., K. K., L. L.-M., M. M. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas