- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2-1839-186/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Muštuvis“, V. D.
- Ieškovas
- Kooperatyvo „Pienininkai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Muštuvis“ ir V. D. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Kooperatyvo „Pienininkai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Muštuvis“ ir V. D. dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Kooperatyvas „Pienininkai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Muštuvis“ ir V. D., prašydamas ieškovei iš atsakovų solidariai priteisti 200 578,14 Eur žalos, iš atsakovės UAB „Muštuvis“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, iš atsakovo V. D. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – t. y. areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 205 612 Eur sumai (200 578,14 Eur reikalaujama suma + 2 517 Eur sumokėto žyminio mokesčio), taip pat areštuoti atsakovė UAB „Muštuvis“ lėšas, esančias bankuose ir pas trečiuosius asmenis, leidžiant mokėti mokesčius valstybės ir savivaldybės biudžetams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, atlyginimą darbuotojams bei atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos tiekėjais. Prašymą ieškovas grindė tuo, kad reikalaujama priteisti suma yra labai didelė, todėl tikėtina, kad atsakovai savo turtą slėps ir dėl to galimai jo naudai priimto sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovų turimo turto vertė nėra didelė, be to, dalis UAB „Muštuvis“ turto yra menkavertis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovo Kooperatyvo „Pienininkai“ prašymą tenkino ir areštavo 205 612 Eur sumai atsakovams UAB „Muštuvis“ ir V. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas atsakovams parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti turtą tretiesiems asmenims, o tokio turto neturint ar turint nepakankamai – areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovų vardu atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas kitus asmenis, leidžiant UAB „Muštuvis“ mokėti mokesčius valstybės (savivaldybės) biudžetams, valstybinio socialinio draudimo fondui, atlyginimą darbuotojams bei atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos tiekėjais.
4. Teismas vertino, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė ir ši aplinkybė leidžia preziumuoti, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgęs į tai bei į byloje galimą civilinės atsakomybės pobūdį, padarė išvadą, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovai gali perleisti turtą tretiesiems asmenims. Todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Atsakovė UAB „Muštuvis“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti arba atsakovei UAB „Muštuvis“ leisti naudotis lėšomis atsiskaitant ir su subjektais, išvardintais kartu su atskiruoju skundu pateiktame sąraše. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
5.1. Ieškovas ieškinyje nenurodė motyvų ir pagrindų kodėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti tokio prašymo, nes jis neatitinka procesiniam dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų.
5.2. UAB „Muštuvis“ finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ieškinio suma bendrovei nėra didelė.
5.3. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė ėmėsi veiksmų paslėpti, realizuoti turtą, tokiu būdu siekdamas išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo.
5.4. Byloje Nr. 2-171-227/2018, kurioje ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių dėl panašaus dydžio sumos priteisimo, teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių (žr. 2017 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-389-252/2017).
5.5. Ieškovo ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
5.6. Teismas skundžiama nutartimi leido apeliantei naudotis lėšomis tik atsiskaitant su tam tikrais subjektais, tačiau normaliai veiklai vykdyti būtina atlikti atsiskaitymus ir su kitais subjektais.
5.7. Ieškovas ir atsakovė yra ta pačia veikla toje pačioje geografinėje vietovėje užsiimantys verslo subjektai, todėl žlugus atsakovei, visus jos klientus perims ieškovas. Dėl šios priežasties ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, elgiasi nesąžiningai, nes siekia sužlugdyti atsakovę.
Šalies argumentai
6. Atsakovas V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
6.1. Pagal teismų suformuotą praktiką, esant skolininkų daugetui laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų ar subsidiariųjų skolininkų. Nagrinėjamu atveju teismas nenagrinėjo ir nepasisakė bei nenustatė kokia yra apelianto valdomo turto vertė sudėjus su atsakovės UAB „Muštuvis“ valdomo turto verte – t. y. nebuvo nustatyta atsakovų bendra turtinė padėtis.
6.2. Ieškovas visiškai nemotyvavo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
6.3. Teismas nevertino ar ieškovo pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Teismas reikalavimo sumos dydį skolininko atžvilgiu turi įvertinti ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes – t. y. konkrečiam atsakovui yra didelė reikalavimo suma, palyginus ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis ir turimais įsipareigojimais. Šiuo gi atveju atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis turi pakankamai nekilnojamojo turto, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.
6.5. Teismas leidimą naudotis lėšomis atsiskaitant su tam tikrai subjektais suteikė tik UAB „Muštuvis“. Tuo tarpu dėl atsakovo asmeninių interesų taikant turto, banko sąskaitose esančių lėšų areštą, teismas nepasisakė, nors atsakovas kas mėnesį turi tam tikrų būtinų išlaidų ir tos išlaidos siekia 1 000 Eur. Be to, areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
7. Ieškovas Kooperatyvas „Pienininkai“ atsiliepime į atsakovės UAB „Muštuvis“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį plikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais atsikirtimais:
7.1. Ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka procesiniam dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus. Pažymi, kad prašymui pagrįsti buvo nurodyti argumentai bei pateikti papildomi viešai prieinami įrodymai.
7.2. Nepagrįsti UAB „Muštuvis“ argumentai, kad ieškovas siekia sužlugdyti šios atsakovės veiklą. Pažymi, kad ieškovas atstovauja pieno gamintojus, o UAB „Muštuvis“ yra pieno perpardavėja, todėl ieškovas negali būti suinteresuotas šios atsakovės veiklos sužlugdymu.
7.3. Ieškovo pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tuo tarpu ar ieškinys yra pagrįstas, ar ne nuspręs teismas išsprendęs tarp šalių ginčą iš esmės priimdamas sprendimą.
7.4. UAB „Muštuvis“ reali turtinė padėtis yra sudėtingesnė nei nurodyta pelno nuostolių ataskaitose ir balanse. Ieškovas nuosavo turto vertė yra nedidelė, pajamas gauna tik iš tarpininkavimo veiklos, taigi šią veiklą atsakovė lengvai gali perkelti kitai bendrovei. Dėl šios priežasties yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškinio suma UAB „Muštuvis“ yra didelė.
8. Ieškovas Kooperatyvas „Pienininkai“ atsiliepime į atsakovo V. D. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį plikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais atsikirtimais:
8.1. Atsakovas neginčija, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Jis nurodo, kad kas mėnesį jis turi 1 000 Eur išlaidų, o tai reiškia, kad jo pajamos yra žymiai didesnės nei turimo turto vertė (10 000 Eur). Todėl būtina areštuoti šio atsakovo turtą.
8.2. Atsakovas nurodo, kad esant skolininkų daugetui, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali viršyti bendros ieškinio sumos. Tačiau pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija ieškinio sumos.
8.3. Atsižvelgiant į atsakovo elgesį iki ieškinio pateikimo, jo turtinę padėtį, gaunamomis pajamomis, pareikšto reikalavimo dydį, galima spręsti, jog labiau tikėtina, kad atsakovas gali vengti įvykdyti teismo sprendimą ir savo turtą paslėpti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsakovė UAB „Muštuvis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: išlaidų per mėnesį sąrašą; UAB „Muštuvis“ pasirašytų sutarčių su trečiaisiais asmenimis kopijas; 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą. Atsakovas V. D. kartu su atskiruoju skundu pateikė tokius naujus rašytinius įrodymus: jo pasirašytas paskolos, kredito, gyvybės draudimo, pensijų fondo, automobilio pirkimo, žemės sklypo nuomos sutarčių kopijas. Atsižvelgęs į tai, jog iki atskirųjų skundų padavimo apeliantai neturėjo galimybės pateikti teismui įrodymų, pagrindžiančių jų argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, apeliacinės instancijos teismas minėtus dokumentus priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos.
Dėl ginčo esmės
12. Apeliantai pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą taikyti jų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones visų pirma ginčija tuo aspektu, kad ieškovas nemotyvavo savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl toks prašymas apskritai neturėjo būti nagrinėjamas. Tačiau su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti, nes kaip matyti iš ieškinio, kuriame taip pat buvo pareikštas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turinio, ieškovas šį prašymą motyvavo tuo, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, nes V. D. nuosavybės teise priklauso 10 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas, o UAB „Muštuvis“ – 70 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas, kitas šiai atsakovei priklausantis turtas yra menkavertis, todėl tikėtina, kad atsakovai gali imtis priemonių paslėpti jiems priklausantį turtą. Taigi, šiuo atveju negalima konstatuoti, kad ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatitiko reikalavimų, keliamų procesinio dokumento turiniui, ir kad nebuvo galima jo nagrinėti CPK nustatyta tvarka.
13. Tačiau apeliacinis teismas sprendžia, kad aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo įrodytas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
14. Iš apskųstos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę teismas konstatavo taikydamas didelės ieškinio sumos prezumpciją. Taip pat teismas sprendė, kad didelės ieškinio sumos kriterijus bei iškeltos civilinės atsakomybės pobūdis suponuoja išvadą, jog egzistuoja tikimybė, kad atsakovai gali perleisti turtą tretiesiems asmenims. Apeliantai, ginčydami šią teismo išvadą, teigia, jog ieškinio suma jiems nėra didelė. UAB „Muštuvis“ atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas neįrodė, jog ji ėmėsi veiksmų paslėpti, realizuoti jai priklausantį turtą, siekdama apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
15. Ieškovo prašyme ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Taip pat akcentuota, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
16. Apeliacinis teismas pažymi, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti antrajai ginčo šaliai laikinąsias apsaugos priemones, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Todėl būtent besikreipiančioji su tokiu prašymu šalis turėtų įrodyti, kad egzistuoja grėsmė, jog priešinga šalis ėmėsi (ar imsis) veiksmų apsunkinti galimai jo nenaudai priimto teismo sprendimo įvykdymą, t. y. kad jis iššvaistė, paslėpė ar sunaikino savo turtą arba jį perleido ar ketina tokių veiksmų imtis ateityje. Aptariamu atveju ieškovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovų galimą nesąžiningą elgesį jo atžvilgiu – t. y. kad jie ketina slėpti, perleisti, įkeisti savo turtą ar kitokiu būdu nesąžiningai apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo įvykdymą neįmanomu (CPK 12 ir 178 straipsniai). Todėl net jei ir pasitvirtintų, jog ieškinio suma atsakovams, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį, yra didelė, nesant tokių duomenų pirmosios instancijos teismas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo neturėjo pagrindo konstatuoti vien taikydamas didelės ieškinio sumos kriterijų. Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo negali įrodyti ir byloje keliamos civilinės atsakomybės pobūdis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje atskirai nevertino, ar ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nors ši aplinkybė yra priskirta prie laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų.
17. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, nes nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu, nors nebuvo įrodyta vieną iš laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, t. y. galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimas, todėl dėl tokio pažeidimo teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. priimta nutartis naikintina, o ieškovo Kooperatyvo „Pienininkai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Kooperatyvo „Pienininkai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.