Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-10 · Civilinė byla Nr. 2S-389-252/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-10Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-05Panevėžio apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
2S-389-252/2017
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00127-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Skolininkas
kooperatyvo „Pienininkai“, kreditorės kooperatinės bendrovės „Muštuvis“
Kreditorius
kooperatinės bendrovės „Muštuvis“
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.1Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-389-252/2017

Virginijus Skaraitis Proceso Nr. 2-26-3-00127-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5; 3.3.2.1.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininko kooperatyvo „Pienininkai“ ir kreditorės kooperatinės bendrovės „Muštuvis“ atskiruosius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria tenkintas kooperatyvo „Pienininkai“ atskirasis skundas dėl 2017 m. vasario 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. L2-280-783/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorė kooperatinė bendrovė „Muštuvis“ kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš kooperatyvo „Pienininkai“ priteisti 121 118,86 Eur nesumokėtos skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, kadangi nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir nutarė areštuoti skolininkės kooperatyvo „Pienininkai“ kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 121 119 Eur sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininko kooperatyvo „Pienininkai“, sąskaitose esančias pinigines lėšas ir turtines teises 121 119 Eur sumai ar atitinkamai sumai trūkstamai iki 121 119 Eur sumos, leidžiant skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei bei mokėjimus kreditorei. Skolininkas kooperatyvas „Pieninkai“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodė, kad didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atkreipė dėmesį, kad kooperatyvo „Pienininkai“ balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. patvirtina, jog skolininkas turi 107 983 Eur ilgalaikio turto, 348 647 Eur trumpalaikio turto. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, skolininkas per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. uždirbo 63 095 Eur, 2014 m.- 25 441 Eur grynojo pelno. Kas patvirtina, kad visi reikšmingi skolininko finansinės padėties parametrai yra ženkliai didesni už kreditorės reikalavimą. Todėl reikalavimo suma nevertintina kaip didelė ir jokios grėsmės, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų ar taptų neįmanomu kreditorei palankaus teismo sprendimo vykdymas, nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi kooperatyvo „Pienininkai“ atskirąjį skundą tenkino. Panaikino 2017 m. vasario 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti kooperatyvui „Pienininkai“ priklausantį turtą bei kooperatinės bendrovės „Muštuvis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, pripažino, jog atskirajame skunde nurodyti motyvai apie skolininko turtinę padėtį, reikalavimo dydžio įvertinimą yra pagrįsti. Sprendė, kad pareikšto reikalavimo dydis, atsižvelgus į finansinius kooperatyvo rodiklius, jo turtinę padėtį, nėra didelis, nulemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Pagrindinis įsiskolinimas (118 830,49 Eur), kurį prašoma priteisti, nėra įsisenėjęs (sąskaitos faktūros išrašytos tik 2016 m. gruodžio 5 d.), taip pat kreditorė nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į skolininką dėl skolos padengimo, o šis atsisakė tai padaryti ar, kad skolininkas ėmėsi priemonių turtui paslėpti, jį realizuoti ar kitokių veiksmų, pagrindžiančių skolininko siekius išvengti skolos, jeigu ši būtų priteista. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad paslaugų teikimo sutartį pasirašė kooperatinės bendrovės „Muštuvis“ (tuometinės UAB „Muštuvis“) direktoriaus V. D. įgaliotas asmuo S. V. ir kooperatyvo „Pienininkai“ tuometinis direktorius V. D., kuris buvo ir UAB „Muštuvis“ direktorius. Sąskaitos - faktūros, kuriomis grindžiamas reikalavimas, išrašytos 2016 m. gruodžio 5 d. (106 797,48 Eur sumai), tai yra per vieną dieną, nors sąskaitose - faktūrose nurodoma, jog skola susidarė nuo 2014 m. birželio mėnesio, priežasčių, dėl ko sąskaitos -faktūros išrašytos taip vėlai, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikiama, kas kelia tam tikras abejones dėl kreditorės sąžiningumo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Skolininkas kooperatyvas „Pienininkas“ atskiruoju skundu prašo pakeisti 2017 m. vasario 12 d. nutartį nustatant, kad nutartis vykdomai skubiai – nelaukiant jos įsiteisėjimo. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės tebetaikomos iki šios nutarties įsiteisėjimo, kas turi neigiamos įtakos kooperatyvo veiklai. Kadangi įstatymas numato galimybę leisti skubiai vykdyti nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, todėl siekiant, kad kooperatyvo „Pienininkai“ atžvilgiu nebūtų tęsiamas, nepagrįsto ir nesąžiningo prašymo pagrindu, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, prašo tenkinti šį prašymą. Kreditorė kooperatinė bendrovė „Muštuvis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir leisti pateikti papildomus, atskirojo skundo dalyką pagrindžiančius rašytinius įrodymus – asmenų paaiškinimus raštu. Teigia, kad skolininkas yra nesąžiningas, nes visiškai nepripažįsta prievolės sumokėti už kreditorės suteiktas paslaugas. Nors skolininkas 2015 m. turėjo 456 631 Eur vertės turto, tačiau pinigai ir pinigų ekvivalentai tesudarė 96 981 Eur dydžio turto dalį. Vien per 2016 m., skolininkas turėjo susimokėti 137 431 Eur mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Skolininko pelnas 2015 m. tesudarė 63 095 Eur. Skolininko mokėtina skola 121 118,86 Eur net du kartus viršija visą per 2015 m. skolininko gautą pelną. Gaunamas pelnas nepaskirstomas, o reinvestuojamas į įmonę. Taip gali būti daroma dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Skolininko padėtis 2016 m. dar pablogėjo dėl 121 118,86 Eur skolos, kadangi visi skolininko finansiniai įsipareigojimai padidėjo du kartus ir viršijo jo gaunamą pelną 3-4 kartus. Skolininko piniginis įsipareigojimas kreditorei, sudaro daugiau negu ketvirtadalį viso skolininko turto vertės. Skolininko finansinė padėtis šiai dienai yra tokia, kad jis nebegali laiku atsiskaityti su kreditore. Iš 2015 m. balanso matyti, kad 3 096 919 Eur jo gaunamų pardavimo pajamų tenka 3 022 689 Eur išlaidų. Tokiu būdu, skolininko pelnas prieš apmokestinimą sudaro 74 230 Eur, o po apmokestinimo 63 095 Eur. Būtent šiuo rodikliu, jį lyginant su skolininko piniginiais įsipareigojimais kreditoriui ir kitiems ūkio subjektams, buvo remiamasi vertinant skolininko įsipareigojimo kreditoriui dydį. Teigia, kad nesant patikimų, objektyvių ir neginčytinų duomenų apie šioje byloje esančių asmenų (šalių vadovų) sąžiningumą teigti ir manyti, kad kažkuri šalis yra nesąžininga – negalima. Apeliantė cituoja LAT praktiką, susijusią su laikinųjų pasaugos priemonių taikymu ir pažymi, kad jei laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos – skolininkui pakaktų realizuoti jo turimą nekilnojamąjį ir registruotą turtą tretiesiems asmenims ir tuo atveju jei kreditorės reikalavimai būtų tenkinti ji nebegalėtų pretenduoti į pieno statytojų pinigus, esančius skolininko sąskaitoje ir tuo teismo sprendimas nebūtų įvykdomas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kooperatyvas „Pienininkai“ prašo atmesti 2017 m. kovo 3 d. kooperatinės bendrovės „Muštuvis“ atskirąjį skundą ir priteisti 250 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo parengimą. Pažymi, kad skolininkės turtinė padėtis – turto vertė, pajamos, pelninga veikla pagrindžia, kad kreditorės reikalavimas jai nėra didelis, ko pasekoje nėra grėsmės, kad kreditorei palankus teismo sprendimas pasunkės ar taps neįmanomu. Nurodo, kad skolininkės turtas net keturis kartus viršija kreditorės reikalavimą. Mano, kad kreditorė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia ne dėl reikalavimo vykdymo užtikrinimo, o naudoja kaip spaudimo priemonę skolininko atžvilgiu. Kreditorė nepagrįstai laiko reikšminga tik skolininko pelno kriterijų ir bando pateikti hipotetinį jos reikalavimo vykdymo scenarijų, kuomet būtų išieškoma tik iš skolininko gauto pelno. Išieškojimas būtų galimas tiek iš skolininko turto, tiek pajamų, kurių 2015 m. gauta 3 096 919 Eur, kas daugiau nei pakankama kreditorės reikalavimui patenkinti. Skolininkui gaunant tokias pajamas, būtų galima pakoreguoti savo piniginius srautus taip, kad atsiskaitymas su kreditore neužtruktų, be to, tai būtų galima atlikti ir vykdymo procese vien dėl į sąskaitą gaunamų įplaukų. Teigia, kad teismas visiškai pagrįstai, atlikęs preliminarų reikalavimo ir jį pagrindžiančių įrodymų vertinimą ir nustatęs, kad ginčo santykio subjektams vadovavo tas pats asmuo, išreiškė abejonę dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kreditorė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iš esmės argumentuoja tuo, kad nesiėmus šių priemonių, o konkrečiau – skolininko nekilnojamojo, turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat, vertinimu, kad skola skolininkui, atsižvelgus į jo finansinę padėtį, yra didelė dėl ko yra rizika palankaus sprendimo įvykdymui. Apylinkės teismas panaikinęs to paties teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos skolininko turtui laikinosios apsaugos priemonės, savo procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad pareikšto reikalavimo dydis, įvertinus finansinius skolininko rodiklius ir turtinę padėtį, nėra didelis. Įsiskolinimas, skirtingai nei nurodo kreditorė nėra įsisenėjęs, įrodymų, kad buvo kreiptasi į skolininką dėl skolos padengimo, o šis tai atsisakė padaryti, taip pat nėra pateikta. Apylinkės teismo vertinimu, duomenų, kad skolininkė ėmėsi priemonių turto paslėpimui ar jo realizavimui, kas rodytų siekį išvengti skolos, nėra. Teismas suabejojo kreditorės sąžiningumu, atkreipdamas dėmesį, kad skolininko nurodyta aplinkybė, jog paslaugų teikimo sutartį pasirašė kooperatinės bendrovės „Muštuvis“ direktoriaus V. D. įgaliotas asmuo S. V. ir kooperatyvo „Pienininkai“ tuometinis direktorius V. D., kuris buvo ir UAB „Muštuvis direktorius, sąskaitomis faktūromis grindžiamas reikalavimas išrašytos 2016 m. gruodžio 5 d. -106 797,48 Eur sumai, t.y. per vieną dieną, nors sąskaitose faktūrose nurodoma, jog skola susidarė nuo 2014 m. birželio mėnesio, o dėl ko sąskaitos faktūros išrašytos taip vėlai, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodoma. Apeliacinės instancijos teismas pritaria aukščiau aptartiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir įvertinęs kreditorės kooperatinės bendrovės „Muštuvis“ atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.Iš atskirajame skunde dėstomos skolininko finansinių rodiklių analizės, galima suprasti, kad būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra preziumuojama, nes pareikštas turtinis reikalavimas (121 118, 86 Eur) laikytinas didele suma kooperatyvui „Pienininkai“. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimo sumos dydis vertintinas ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgiant į konkrečias skolininko finansines galimybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentus dėl turtinio reikalavimo didelės sumos skolininkei aspekto paneigia pačios kreditorės prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėti kooperatyvo „Pienininkai“ finansinės atskaitomybės dokumentai, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. Iš šių dokumentų matyti, kad kooperatyvas turto turi už 456 630 Eur, 2014 m. turėjo 373 019 Eur. Trumpalaikis turtas sudaro 348 647 Eur (2014 m. - 241 761 Eur), pardavimo pajamos 2015 m. - 3 096 919 Eur, ankstesniais metais - 2 986 064 Eur. 2015 m. grynasis pelnas buvo 63 095 Eur, o 2014 m. - 25 441 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 143 853 Eur (2014 m. - 122 303 Eur). Tačiau, nesant įrodymų, kad tokie įsipareigojimai yra pradelsti, nėra pagrindo spręsti, kad skolininkas gali turėti nemokumo problemų. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, 2015 m. ir 2014 m. kooperatyvas dirbo pelningai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog šiuo metu skolininkas būtų nutraukęs ar sustabdęs savo ūkinę - komercinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pardavimo pajamos, turto vertė, nepaskirstyto pelno ir grynojo pelno rodikliai yra reikšmingi vertinant, jog 121 118,86 Eur reikalavimo suma kooperatyvui „Pienininkai“ santykinai nėra didelė. Išimtinis kelių iš įmonės finansinę padėtį apibūdinančių rodiklių – pinigų ir pinigų ekvivalentų, mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, pelno kriterijai, nevertinant jų įmonės finansų rodiklius atspindinčių duomenų visumos kontekste, negali būti lemiantis aukščiau minimų priemonių taikymui. Juolab, kad skolininko finansinį pajėgumą patvirtina ir tokie finansiniai duomenys, kaip minėtos pardavimo pajamos, ilgalaikis turtas, nuosavas kapitalas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daroma išvada, jog nustatyti duomenys apie skolininko finansinę padėtį leidžia pagrįstai teigti, kad kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas. Kreditorės atskirajame skunde dėstomi hipotetiniai teiginiai, dėl skolininko galimybių realizuoti turimą nekilnojamąjį ir registruotą kilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims ir akcentuojama aplinkybė, kad tokiu atveju kreditorė nebegalėtų pretenduoti į pieno statytojų pinigus, esančius skolininko sąskaitoje dėl ko teismo spendimas būtų neįvykdomas, yra niekuo nepagrįsti. Byloje nepateikta įrodymų, jog skolininkas, siekdamas išvengti kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ketina perleisti jam priklausantį turtą, jį paslėpti ar kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Be to, patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nenustatyta kitų civilinių bylų, kuriose kooperatyvui „Pienininkai“ būtų pareikšti turtiniai reikalavimai.Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bent jau šioje proceso stadijoje byloje esančių duomenų apie skolininko finansinę padėtį pagrindu negalima daryti išvados apie realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Pažymėtina, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Ieškinio akivaizdus nepagrįstumo faktas nenustatytas ir tai, kad teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsižvelgęs į pateiktus kreditorės įrodymus, kuriais ji grindžia reikalavimo pagrįstumą, išsakė abejones dėl kreditorės sąžiningumo, nėra pagrindas naikinti skundžiamos nutarties ar vertinti, kad buvo pažeista civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas atsižvelgęs į aukščiau aptartą reglamentavimą, siekiant išvengti proceso vilkinimo, netenkina kooperatinės bendrovės „Muštuvis“ prašymo leisti pateikti papildomus įrodymus – asmenų paaiškinimus raštu. Kreditorei nebuvo kliūčių pateikti papildomus duomenis pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kitą vertus, tokių dokumentų kreditorė nepridėjo ir prie atskirojo skundo. Teismas susipažinęs su kooperatyvo „Pienininkai“ atskirojo skundo turiniu, laiko, kad skolininkas dėl rašymo apsirikimo skundžiamą nutartį klaidingai įvardijo kaip priimtą 2017 m. vasario 12 d., o ne vasario 22 d. Todėl vertina, kad šiuo atskiruoju skundu į apeliacinės instancijos teismą kreipiamasi būtent dėl 2016 m vasario 22 d. nutarties pakeitimo, prašant nustatyti, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, vykdoma skubiai – nelaukiant jos įsiteisėjimo. 2017 m. vasario 21 d. kooperatyvo „Pienininkai“ atskirajame skunde toks prašymas nebuvo suformuluotas. Apylinkės teismas CPK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos prasme turėjo galimybę, o ne pareigą leisti skubiai vykdyti nutartį <...> panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atmetus kreditoriaus atskirąjį skundą, laikinosios apsaugos priemonės skolininko atžvilgiu bus nebetaikomos nuo šios nutarties priėmimo dienos, pripažįstama, kad skolininko reikalavimas prarado savo aktualumą ir neturi teisinės reikšmės, dėl ko kooperatyvo „Pienininkai“ atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kreditorei neužkertama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar keisti, atskiruosiuose skunduose nenurodyta ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė