- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- eI1-164-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01209-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai), 30 000 Eur kompensaciją turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Alytaus pataisos namuose, bausmes atliekantys asmenys apgaulės būdu, atlikdami aktyvius neteisėtus veiksmus, išviliojo iš pareiškėjos 97 289,14 Eur sumą. 2018-03-09 Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-249-288/2018, kuriuo nusprendė V. V., A. S., S. M., B. V., D. A. L. L. V. U. pripažinti kaltais padarius nusikaltimus ir nukentėjusios O. S. M. 97 289,14 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti visiškai ir priteisti solidariai iš V. V. ir A. S. 59251,29 eurą, solidariai iš V. V., A. S., S. M., B. V. 6950,88 eurų, solidariai iš V. V., A. S., D. A., L. L. 3127,90 eurų, solidariai iš V. V., A. S., L. L. 20718,57 eurus, solidariai iš V. V., A. S., V. U. 7240,50 eurų. Nukentėjusios O. S. M. 10 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti visiškai ir priteisti jai solidariai iš visų kaltinamųjų (V. V., A. S., S. M., B. V., D. A., L. L. ir V. U.) 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatavo, kad V. V. laikotarpiu nuo 2013-05-25 iki 2013-06-20, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefonais, su juose esančiomis SIM kortelėmis: Nr. (duomenys neskelbtini)skambino nukentėjusiai O. S. M. į jos mobiliojo ryšio telefoną ir melagingai prisistatydamas policijos tyrėju, apgaule iš nukentėjusios išviliojo jos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, taip neteisėtai įgijo ir laikė svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose keliolika kartu naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kuriame įdiegta interneto naršyklės programa banko ,,Swedbank'' interneto svetainėje atliko neteisėtas pinigų operacijas. Baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2013-08-14 Alytaus pataisos namų raštas Nr. 8-9549, kuriuo prijungimui prie bylos atsiųstas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson su SIM kortele bei internetinis modemas ,,Mezon". Daiktai rasti atlikus kratą V. V. gyvenamojoje vietoje 2-o būrio 8-me miegamajame. 2013-07-19 tarnybinio pranešimo informacija, kad klausantis telefoniniu pokalbių bei susipažįstant su SMS trumposiomis žinutėmis abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šiuo telefonu naudojasi Alytaus pataisos namuose bausme atliekantys asmenys, tarp jų ir S. M.. A. S., kurie nuolat ieško asmenų, turinčiu bankuose sąskaitas, kuriems būtų galima pervesti sukčiavimo būdu įgytus pinigus. 2013-07-25 Alytaus pataisos namų raštas Nr. 8-8663, kuriame nurodyta informacija apie tai kokie mobiliojo ryšio telefonai buvo rasti atliktų kratų ir apžiūrų metu nuo 2013-05-24. 2013-07-09 tarnybinis pranešimas, kuriame pateikta informacija, jog ikiteisminio tyrimo metu siekiant apklausti įtariamąją B. V., 2013-09-07 kartu su Kauno apskrities VPK NTV Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininku D. K. buvo nuvykta į Panevėžio apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus tarnybines patalpas (duomenys neskelbtini). Atlikus įtariamosios B. V. apklausą apie 12 val, į jos mobiliojo ryšio telefono aparatą paskambino asmuo, kurio vardą telefono ekrane rodė „Stasiukas". Skambinęs asmuo yra jos draugas „Stasiukas", kuris šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2013-07-19 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta informacija, jog ikiteisminio tyrimo metu klausantis telefoninių pokalbį bei susipažįstant su SMS trumposiomis žinutėmis abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šiuo telefonu naudojasi Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys, kurie užsiima telefoniniais sukčiavimais. Šiuo telefonu naudojasi ne mažiau kaip 5 asmenys. Kauno apygardos teismas 2018-10-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-457-319/2018 nusprendė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-03-09 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį dėl B. V. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį -182 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: B. V. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį -182 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: D. A. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį -182 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. U. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį -182 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: V. U. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį - 182 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Pakeisti nuosprendį dėl nukentėjusios O. S. M. civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteisimo ir pašalinti išteisintųjų B. V., D. A., V. U. solidarią atsakomybę dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo. Šią ieškinio dalį palikti nenagrinėtą. Iš nuosprendžiu V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, aprašymo pašalinti aplinkybę dėl jo bendrininkavimo su V. U.. Iš nuosprendžiu S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, aprašymo pašalinti aplinkybę dėl jo bendrininkavimo su B. V.. Iš nuosprendžiu L. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, aprašymo pašalinti aplinkybę dėl jo bendrininkavimo su D. A..
Žemesnės instancijos teismas
Pataisos namai, kuriuose bausmę atliko nuteistieji, neužtikrino reikiamos nuteistųjų kontrolės ir nuteistieji, būdami laisvės atėmimo vietoje, turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonais, nors įstatymai tai draudžia. Lietuvos valstybė netinkamai vykdė savo bendras teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip nustatė pati teisės aktuose, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. sudarė galimybę Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantiems asmenims padaryti nusikaltimą pareiškėjos atžvilgiu. Kompensacijos kaip žalos priteisimui yra keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų pareigų neatlikimo vykdant Bausmių vykdymo kodekso ir Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas. Taigi šioje byloje turi būti išspręstas viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta žala, kai pataisos namų įstaigos pareigūnams teisės aktais buvo nustatyta pareiga atitinkamu būdu elgtis, tačiau jie tos pareigos nevykdė. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad nuteistieji asmenys Alytaus pataisos namuose atliekantys bausmes, turėjo mobiliuosius telefonus, įvairias SIM korteles bei prisijungimo modemą. Visą tai lėmė, kad naudojantis pataisos namuose ryšio priemonėmis, kurios yra uždraustos, buvo atliktos nusikalstamos veikos, pareiškėjos atžvilgiu. Niekas iš pataisos įstaigos darbuotojų šiuo laikotarpiu nekontroliavo nuteistųjų elgesio bei netrukdė jiems to daryti, o tai patvirtina, kad pareigos užtikrinti, jog nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai, kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu, nebuvo vykdomos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus), o Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktais pataisos įstaigos direktorius įpareigotas užtikrinti, kad įstaigoje nurodytas draudimas būtų realiai įgyvendintas. Visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog dar 2005 metais buvo iškeltas prioritetinis tikslas - įrengti laisvės atėmimo vietose mobiliųjų telefonų naudojimo slopinimo įrenginius, tačiau šios pareigos Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dar 2005 m. privalėjęs įrengti (pradėti įrenginėti) laisvės atėmimo vietose mobiliojo ryšio blokavimo įrangą, jos faktiškai neįrengė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtus Alytaus pataisos namų veiksmus. Jeigu Alytaus pataisos namai būtų įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, nuteistieji nebūtų turėję mobiliųjų telefonų ir nebūtų skambinę pareiškėjai bei tokiu būdu išvilioję iš jos 97 289,14 eurų sumą, todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp Alytaus pataisos namų darbuotojų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nuosprendžiu. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės pavirtina, kad Alytaus pataisos namai savo neveikimu prisidėjo prie pataisos namuose atlikusių laisvės atėmimo bausmes nuteistųjų nusikalstamos veikos vykdymo. Baudžiamojoje byloje nustačius faktą, kad pas nusikalstamą veiką padariusius asmenis rasti ir paimti telefonai, SIM kortelės, modemas, rasta Swedbank programa ir tai, kad asmenys padarė nusikaltimą atlikdami laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, skambino pareiškėjai iš mobiliojo ryšio telefono net keliasdešimt kartų ir tai vyko apie mėnesį laiko, t. y. nuteistieji turėjo mobiliojo ryšio telefonus, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems juos turėti, reiškia, kad valstybės priemonės siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems nebuvo tinkamos, efektyvios bei pakankamos ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo pačios nurodomo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonų. Todėl aukščiau nurodytos ir nustatytos aplinkybės yra pakankamos, kad teismas konstatuotų, jog Lietuvos valstybė netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai (CK 6.246 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju, Alytaus pataisos namų neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjos atsiradimo sąlyga. Taigi šiuo konkrečiu atveju atsiradusios žalos pobūdis lėmė, kad prie žalos atsiradimo Lietuvos valstybės prisidėjo iš dalies ir jai kylą dalinė atsakomybė, nes akivaizdu, kad įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei nusikaltimą padariusių asmenų veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala pareiškėjai. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2019-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019). Pabrėžtina tai, kad nors baudžiamojoje byloje yra priteista žala, tačiau ji nėra atlyginta ar išieškota iš nuteistųjų asmenų. Nusikalstamą veiką padarę asmenys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Asmenys nedirba ir negauna jokių išmokų į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Kadangi dėl valstybės valdžios institucijų (šiuo atveju Alytaus pataisos namų) neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą privalo atlyginti valstybė, todėl pareiškėja prašo priteisti 30 000 eurų kompensaciją iš Lietuvos valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 priedo 6 punktas draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims turėti mobilaus ryšio telefonus. 2013 m. Alytaus pataisos namai vadovaudamiesi pataisos įstaigos taisyklių 90 ir 113 punktus vykdė užkardant draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus pataisos namus, yra vykdoma daug tęstinių priemonių: vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje, gamybinėje ir uždaroje zonose; griežtai kontroliuojama nuteistųjų vaistų įsigijimo bei išdavimo tvarka; įrengtos gaudyklės tose vietose, kur yra didesnė permetimų tikimybė; įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros. Kaip viena iš prevencinių priemonių pasimatymų biuro laukiamajame atnaujinama informacija apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų paėmimą iš asmenų, bandžiusių jas perduoti nuteistiesiems; iškabinta informaciją apie asmenų administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už narkotinių, psichotropinių bei kitų nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų perdavimą nuteistiesiems. Per 2013 m. įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai 8, 9, 5, ir 6 lokaliniuose sektoriuose; įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros ir jos pradėtos eksploatuoti 8, 9, 4, 5 ir 6 lokaliniuose sektoriuose; įrengtos vaizdo stebėjimo kameros KPP-6, KPP-4, 2 ir 3 lokaliniuose sektoriuose. Per 2012 m. buvo užregistruota 120 permetimų-šūvių atvejai, per 2013 m. - 106. Per 2013 metus šuo buvo panaudotas 107 kartus, 2012 m. - 102 kartus. Per 2013 metus buvo pasverti 5-ių lokalinių sektorių ir nuteistųjų atvykusių etapu, asmeniniai daiktai, 23 kartus buvo panaudotos specialiosios priemonės nuteistųjų atžvilgiu, 69 kartus buvo organizuotas neplaninis konvojus, pareigūnai atliko 95 tarnybinius tyrimus dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų. Per 2012 metus buvo atlikti 72 tarnybiniai tyrimai. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai daugumą tarnybinių tyrimų atlieka dėl aparatūros, mobilaus ryšio telefonų, maisto produktų ir kitų draudžiamų daiktų paimtų iš nuteistųjų. Kasdien daromos nuteistųjų, jų gyvenamųjų, darbo patalpų, teritorijų planinės ir neplaninės kratos ir apžiūros. Be šių kratų per 2013 metus buvo padarytos 39 bendrosios planinės, neplaninės kratos, per 2012 metus buvo padarytos 43 bendrosios kratos. Per 2013 metus buvo padarytos 92 netikėtos asmenų įeinančių (išeinančių) į pataisos namus apžiūros ir daiktų patikrinimai, 2013-12-05 KPP-1 buvo sulaikytas mokytojas pas kurį buvo rasti trys paketai, kuriuose buvo du mobilaus ryšio telefonai, du iPOD grotuvai su bevielio ryšio įdiegimais WiFi, du Mezon modemai, du akumuliatoriai ir bevielio ryšio imtuvas WiFi Mod. 1400. Nuolat naudojamas tarnybinis šuo medžiagų pripažintų narkotinėmis ir psichiką veikiančiomis paieškoje. Per 2013 metus šuo buvo panaudotas 107 kartus. 2012 metais šuo buvo panaudotas 102 kartus. Kalbant apie uždraustus nuteistiesiems turėti daiktus ir jų patekimą į pataisos namus, atkreiptas dėmesys į tai, kad vyksta permetimai, šūviai iš savadarbių prietaisų iš vandentiekio teritorijos, esančios šalia pataisos namų, nuo buvusios VRM kuopos teritorijos ir „Nakvynės namų“, dažnai mesdavo į gamybinės zonos teritoriją. Pastaruoju metu vykdomi šūviai nuo gyvenamojo namo Ulonų 8 į 1-mą lokalinį sektorių. Todėl įrengta prižiūrėtojams pakyla stebėjimui, prie gyvenamojo namo Ulonų 8, dėl permetimų užkardymo. Galima pasakyti, kad permetimai į pataisos namus galimi ir vyksta visose apsaugos perimetro vietose. Į pataisos namų teritoriją metami mobilieji telefonai, medžiagos pripažintos narkotinėmis ir psichiką veikiančiomis, alkoholis ir kiti draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai. Per 2013 metus buvo 106 permetimų-šūvių atvejai, per 2012 metus- 120 atvejų. Alytaus pataisos namuose užkardant draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus pataisos namus yra vykdomos šios priemonės: Organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai; vykdomas Alytaus pataisos namų pareigūnų patruliavimas pataisos namų teritorijos vietose, kuriose yra didesnė permetimų tikimybė; asmenų, įeinančių į pasimatymus, daiktų ir pašto bei perduodamus drabužių ir avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda tikrinimas bagažo patikros prietaisu (introskopu); organizuojami pakartotiniai netikėti asmenų bei transporto priemonių patikrinimai transporto praleidimo punkte panaudojant tarnybinį šunį; kaip viena iš prevencinių priemonių pasimatymų biuro laukiamajame atnaujinama informacija apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų paėmimą iš asmenų, bandžiusių jas perduoti nuteistiesiems; kaip viena iš prevencinių priemonių pasimatymų biuro laukiamajame iškabinta informaciją apie asmenų administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už narkotinių, psichotropinių bei kitų nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų perdavimą nuteistiesiems; pasitarimų su pareigūnais bei darbuotojais metu aiškinama atsakomybė už veikas, numatytas teisės aktuose, pasimatymų biuro kambariuose organizuojamos netikėtos patalpų bei asmenų, esančių pasimatyme, asmens bei daiktų apžiūros bei patikrinimai pasitelkiant tarnybinį šunį; išaiškinami nuteistieji, kurie bausmės atlikimo metu organizuoja narkotinių, psichotropinių medžiagų ar draudžiamų daiktų patekimą į pataisos namus, jų atžvilgiu taikomos prevencines priemones; bendradarbiaujama su Alytaus apskrities VPK pareigūnais, siekiant išaiškinti asmenis, tiekiančius narkotines bei psichotropines medžiagas ar kitus draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus, bei užkardyti jų veikas, taikyti prevencines priemones; Ribojamas nuteistųjų, dirbančių gamybinėje zonoje, judėjimas, įvestas leidimų režimas; organizuojami netikėti patikrinimai nuteistųjų, išeinančių (grįžtančių) į sektorių į pamokas bei gamybinę praktiką, o taip pat kontroliuojamas jų judėjimas; Organizuojami netikėti patikrinimai nuteistųjų, turinčių teisę išvykti be sargybos arba be palydos, jiems grįžtant iš darbo; esant įtarimui ar turint duomenų atliekama nuteistųjų, išeinančių iš ilgalaikių pasimatymų, visą asmens bei kūno ertmių apžiūrą pasitelkiant medikus; analizuojama draudžiamų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencines priemonės; panaudojant tarnybinį šunį atliekamos kratos ir patalpų apžiūros nuteistųjų buvimo vietose; atliekamas netikėtas vienkartinių švirkštų, jų apskaitos patikrinimas Sveikatos priežiūros tarnyboje; organizuojamos bendrosios planinės ir neplaninės kratos; vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje, gamybinėje ir uždaroje zonose; apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų budinčiųjų pamainų instruktavimo metu aiškinama apie atsakomybę už neteisėtus ryšius su nuteistaisiais; griežtai kontroliuojama nuteistųjų vaistų įsigijimo bei išdavimo tvarką; įrengtos gaudyklės vietose, kur yra didesnė permetimų tikimybė; įrengta prižiūrėtojams pakyla stebėjimui, prie gyvenamojo namo Ulonų 8, dėl permetimų užkardymo; įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai 8, 9, 5, ir 6 lokaliniuose sektoriuose; įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros ir jos pradėtos eksploatuoti 8, 9, 4, 5 ir 6 lokaliniuose sektoriuose. Alytaus pataisos namai ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai (kiek tai objektyviai įmanoma) vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų. Alytaus pataisos namai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 4 dalis), taigi ieškovė ieškinyje neįrodo valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Laisvės atėmimo vietų įstaigose paplitus mobiliesiems telefonams Kalėjimų departamentas susidūrė su telefoniniais sukčiavimais. 2010 m. Kalėjimų departamente buvo priimtas sprendimas įgyvendinti radijo ryšio trukdymo įrangos diegimą visose laisvės atėmimo vietose įstaigų teritorijose. Tuo tikslu 2011 ir 2012 m. buvo paskelbti du viešųjų pirkimų konkursai, kurių vienas neįvykdo dėl per didelės tiekėjų pasiūlytos kainos, kitas - sutartis buvo pasirašyta ir darbai buvo pradėti, bet šalių susitarimu nutraukti dėl tiekėjų neprofesionalumo ar galimai ribotų pačios įrangos galimybių, siekiant pilnai padengti numatytas blokuoti radijo ryšį įstaigų teritorijas (dėl fizikinių dėsnių, pastatų konstrukcijų ši įranga nebuvo pajėgi tinkamai blokuoti įstaigų teritorijas; buvo per daug neblokuojamų zonų). Kalėjimų departamentas atsižvelgiant į turimą biudžetą, tuo metu buvo planuota įsigyti pasyviąją budėjimo režimu dirbančią radijo ryšio blokavimo įrangą (antros kartos), tačiau ir jos galimybės didelėje teritorijoje yra ribotos. 2012 m. nuspręsta mažinti diegimo apimtis ir suplanuota diegti trečios kartos radijo ryšio blokavimo įrangą Alytaus ir Marijampolės pataisos namuose. 2012 m. radijo ryšio trukdymo įrangos keli moduliai buvo įdiegti tik Alytaus pataisos namuose. Kalėjimų departamentas, įvertinęs naujos kartos radijo ryšio blokavimo įrangos galimybes, per 2013 ir 2014 m. paskelbė du viešųjų pirkimų konkursus naujos kartos radijo ryšio blokavimo įrangai įsigyti ir diegti Alytaus ir Marijampolės pataisos namų dalinėje teritorijoje. Abu šie konkursai įvyko. 2015 m. Marijampolės pataisos namuose įdiegta trečios kartos „išmanioji“ sistema. Alytaus pataisos namuose stengiamasi projektą įgyvendinti sėkmingai, nors UAB „ATLA“ dėl vėlavimo darbų Kalėjimų departamentui jau yra sumokėjusi delspinigius. Diegiant įrangą, UAB „ATEA“ bei įrangos gamintojo atstovai „Septier“ pripažino, kad dėl Alytaus pataisos namų vietos specifikos (labai arti gyvenamieji pastatai, komercinės patalpos ir bendruomeninės patalpos), įrangą sudėtinga tinkamai suderinti, kad neblokuotų gyvenamųjų namų gyventojų ir biuruose dirbančių darbuotojų telefoninio ir internetinio ryšio priemonių. Ieškovė siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Ieškovė savo ieškinyje remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Alytaus pataisos namai ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai (kiek tai objektyviai įmanoma) vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų. Pažymėtina, kad šio ginčo atveju pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta, priešingai ieškovė pati atliko neteisėtus veiksmus: ieškovės atsakomybę išplečia ta aplinkybė, kad pasirašydama su banku elektroninių paslaugų sutartį ir gavusi kodų kortelę žinojo apie jos panaudojimo ribas-tai, kad kodų kortelės duomenys yra slapti ir jų negalima atskleisti niekam - net banko darbuotojams išdavusiems kortelę. Kadangi ieškovė - banko klientas nesilaikė sutartyje su banku jai nustatytų įsipareigojimų - duomenis laikyti slaptai, nukentėjusi turi pati prisiimti jai kylančias civilines pasekmes. Todėl šioje civilinėje byloje turi būti vadovaujamasi CK 6.253 str. 5 d. nuostata, kuri nustato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, kai žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų ir CK 6.282 str. 1 d. nuostata didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį ( o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu ir 2018-10-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nustatyti nusikalstamas veikas atlikę asmenys kurie buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Taip pat buvo priteista visa padaryta turtinė 97 289,14 Eur ir neturtinė 10000 Eur žala iš nuteistųjų solidariai. Atsakovo manymu turtinės ir neturtinės žalos priteistos sumos yra pakankama satisfakcija ieškovės atžvilgiu, todėl šis skundas turėtų būti atmestas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą nurodė, jog ji nėra tinkams atstovas, todėl negali pasisakyti dėl skundo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2018-03-09 Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-249-288/2018, kuriuo nusprendė V. V., A. S., S. M., B. V., D. A. L. L. V. U. pripažinti kaltais padarius nusikaltimus ir nukentėjusios O. S. M. 97 289,14 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš V. V. ir A. S. 59251,29 eurą, solidariai iš V. V., A. S., S. M., B. V. 6950,88 eurų solidariai iš V. V., A. S., D. A., L. L. 3127,90 eurų solidariai iš V. V., A. S., L. L. 20718,57 eurus, solidariai iš V. V., A. S., V. U. 7240,50 eurų. Nukentėjusios O. S. M. 10 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš visų kaltinamųjų (V. V., A. S., S. M., B. V., D. A., L. L. ir V. U.) 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatavo, kad V. V. laikotarpiu nuo 2013-05-25 iki 2013-06-20, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefonais, su juose esančiomis SIM kortelėmis: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)skambino nukentėjusiai O. S. M. į jos mobiliojo ryšio telefoną ir melagingai prisistatydamas policijos tyrėju, apgaule iš nukentėjusios išviliojo jos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, taip neteisėtai įgijo ir laikė svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose keliolika kartu naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kuriame įdiegta interneto naršyklės programa banko ,,Swedbank'' interneto svetainėje atliko neteisėtas pinigų operacijas. Baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2013-08-14 Alytaus pataisos namų raštas Nr. 8-9549, kuriuo prijungimui prie bylos atsiųstas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson su SIM kortele bei internetinis modemas ,,Mezon". Daiktai rasti atlikus kratą V. V. gyvenamojoje vietoje 2-o būrio 8-me miegamajame. 2013-07-19 tarnybinio pranešimo informacija, kad klausantis telefoniniu pokalbių bei susipažįstant su SMS trumposiomis žinutėmis abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šiuo telefonu naudojasi Alytaus pataisos namuose bausme atliekantys asmenys, tarp jų ir S. M.. A. S., kurie nuolat ieško asmenų, turinčiu bankuose sąskaitas, kuriems būtų galima pervesti sukčiavimo būdu įgytus pinigus. 2013-07-25 Alytaus pataisos namų raštas Nr. 8-8663, kuriame nurodyta informacija apie tai kokie mobiliojo ryšio telefonai buvo rasti atliktu kratų ir apžiūrų metu nuo 2013-05-24. 2013-07-09 tarnybinis pranešimas, kuriame pateikta informacija, jog ikiteisminio tyrimo metu siekiant apklausti įtariamąją B. V., 2013-09-07 kartu su Kauno apskrities VPK NTV Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininku D. K. buvo nuvykta į Panevėžio apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus tarnybines patalpas (duomenys neskelbtini). Atlikus įtariamosios B. V. apklausą apie 12 val., į jos mobiliojo ryšio telefono aparatą paskambino asmuo, kurio vardą telefono ekrane rodė „Stasiukas". Skambinęs asmuo yra jos draugas „Stasiukas", kuris šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2013-07-19 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta informacija, jog ikiteisminio tyrimo metu klausantis telefoninių pokalbį bei susipažįstant su SMS trumposiomis žinutėmis abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šiuo telefonu naudojasi Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys, kurie užsiima telefoniniais sukčiavimais. Šiuo telefonu naudojasi ne mažiau kaip 5 asmenys. Kauno apygardos teismas 2018-10-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-457-319/2018 nusprendė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-03-09 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį dėl B. V. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį -182 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: B. V. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį -182 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: D. A. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį -182 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. U. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį -182 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: V. U. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį - 182 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Pakeisti nuosprendį dėl nukentėjusios O. S. M. civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteisimo ir pašalinti išteisintųjų B. V., D. A., V. U. solidarią atsakomybę dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo. Šią ieškinio dalį palikti nenagrinėtą. Iš nuosprendžiu V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, aprašymo pašalinti aplinkybę dėl jo bendrininkavimo su V. U.. Iš nuosprendžiu S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, aprašymo pašalinti aplinkybę dėl jo bendrininkavimo su B. V.. Iš nuosprendžiu L. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, aprašymo pašalinti aplinkybę dėl jo bendrininkavimo su D. A.. Sprendimas įsiteisėjęs.
Atsakovės atstovas prašė teismo pareiškėjos reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2013-05-24 – 2013-06-20.
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Teismas pažymi, kad šioje byloje pareiškėja kelia valstybės civilinės atsakomybės klausimą už Alytaus PN atliktus neteisėtus veiksmus – neužtikrinus valstybės nustatytos tvarkos įkalinimo įstaigoje, kad joje kalintieji asmenys neturėtų mobiliojo ryšio telefono ir atitinkamai negalėtų daryti naujų nusikalstamų veiksmų, todėl teismo nuomone, teisė į ieškinį dėl valstybės padaryto teisės pažeidimo atsirado ne tuomet, kai pažeidimas buvo padarytas, tačiau tada, kai pareiškėja sužinojo apie šiuos valstybės neteisėtus veiksmus, ir nuo šio momento pradedama skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžia, o tas momentas yra tuomet, kai įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-249-288/2018, t. y. 2018-10-12. Todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėja nepraleido 3 metų termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Alytaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 2 dalies ir 114 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 7 punkto nuostatos.
BVK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti masto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše“ mobilieji telefonai ir jų priedai nenurodyti.
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad nuteistieji neturi teisės turėti mobiliuosius telefonus ir jų priedus, o šio draudimo laikymąsi privalo užtikrinti pataisos namų pareigūnai.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad imasi priemonių užkardant draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Pataisos namus: organizuojami įeinančių (išeinančių) į Pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai (metalo detektoriumi, esant reikalui atliekamos kratos), asmenų einančių į pasimatymus daiktai, drabužiai, avalynė, iš laisvės gaunami siuntiniai, paštas tikrinamas bagažo patikros prietaisu, prie pataisos namų teritorijos veikia vaizdo stebėjimo kameros, rengiamos pasalos asmenims, vykdantiems draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų permetimus, sulaikyti, nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovūs gyvenamųjų patalpų apėjimai ir pan. Šie duomenys patvirtina, kad Pataisos namai ėmėsi priemonių siekiant užtikrinti, kad mobilieji telefonai, jų priedai nepatektų bausmę atliekantiems asmenims.
Tačiau nagrinėjamu bylos atveju nustačius faktą, kad pasinaudodami mobiliuoju telefonu iš pareiškėjos pinigus išviliojo Pataisos namuose kalėję nuteistieji (tai patvirtina įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-249-288/2018), t. y. nuteistieji turėjo mobilius telefonus, nors pagal Taisyklių 18 priedą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės juos turėti. Todėl spręstina, kad atsakovo atstovės taikomos priemonės ir atitinkami veiksmai, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankami tam, kad būtų užkardintas jų patekimas į Pataisos namus, todėl šiuo aspektu konstatuotinas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas, kaip būtina sąlyga atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokia įstatymo leidėjo nustatyta bausmės paskirtis lemia sustiprintą pozityvią valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus. Todėl aukščiau nurodytos aplinkybės yra pakankamos, kad teismas konstatuotų, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai (CK 6.246 str. 1 d.).
Minėta, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-249-288/2018 visa patirta pareiškėjos turtinė žala priteista iš kaltinamųjų. Pareiškėjai pasirinkus tokį savo teisių gynimo būdą – baudžiamojoje byloje pareiškiant reikalavimą visą turtinę žalą priteisti iš atsakovų (kaltinamųjų), šioje administracinėje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos valstybės dalinės atsakomybės dėl pareiškėjos patirtos turtinės žalos atlyginimo, nes priešingu atveju pareiškėja gautų daugiau, nei ji realiai patyrė turtinės žalos, tai prieštarautų žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų nuostatoms (CK 6.249, 6.251 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-320/2013).
Dėl nurodytų priežasčių net ir nustačius Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, nagrinėjamu atveju turtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės pareiškėjai negali būti priteistas.
Konstatavus, kad pareiškėjos skundas atmestinas, nelaikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai ABTĮ 40 straipsnio prasme, todėl, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos O. S. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos administracinį teismą.