Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. E. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apelianto prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, aplinkybę, kad abi šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenustatė būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybės už parduoto daikto (automobilio) kokybę bei pirkėjo teisių, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, įgyvendinimo.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovas G. S. ir ieškovas A. E. 2017 m. rugsėjo 12 d. 19.00 val. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją atsakovas už 6 000 Eur pardavė, o ieškovas įsigijo automobilį „Audi A6“ „Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovui išduota V. S. individualios įmonės sudaryta pažyma–paaiškinimas dėl automobilio „Audi A6“ pavarų dėžės defektų. Šioje pažymoje nurodyti nustatyti defektai – hidromovos gedimas, įvorė, „forward“ frikciniai diskai. Pažymoje taip pat nurodyta, kad nustatyti defektai nėra naujai atsiradę, jie susiję su ilgalaikiu techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimu; pagrindinė defekto, trukdančio naudotis automobiliu pagal paskirtį priežastis, ilgalaikis (3–6 mėnesių) automobilio naudojimas esant „forward“ būgno gedimui; nustatyti gedimą nesant atitinkamų sąlygų (išryškėja pakilus tepalo temperatūrai dėžėje), tai yra trumpuoju laikotarpiu, nesant pateiktos informacijos apie gedimą, be specialios įrangos neįmanoma. V. S. individualios įmonės 2017 m. rugsėjo 18 d. sudarytame pavarų dėžės defektų akte nurodyta darbų ir detalių sąmata. Ieškovas pateikė atsakovui 2017 m. spalio 10 d. pretenziją dėl perduoto netinkamos kokybės turto, nurodė, kad automobilis buvo parduotas su trūkumais, todėl reikalavo suremontuoti automobilį, sumažinti jo kainą 805 Eur arba grąžinti sumokėtą sumą ir pasiimti automobilį. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko.

12. Apeliaciniame skunde ieškovas A. E. iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktinėms aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo teisinius santykius, pardavėjo pareigas ir pirkėjo teisių gynybą bei netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas. Apeliantas teigia, kad atsakovo G. S. parduoto automobilio trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo, ir buvo žinomi pardavėjui.

13. Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

14. Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 3 dalimi pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.

15. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta pardavėjo atsakomybė, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

16. CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus.

17. CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame, motorinės transporto priemonės pirkimo­–pardavimo sutartį, be kita ko, numatyti duomenys, kuriuos pardavėjas privalo nurodyti (deklaruoti) pirkėjui pirkimo–pardavimo sutartyje, t. y. ridos duomenys, visi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi jam žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Šalių 2017 m. rugsėjo 12 d. sudarytoje automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio trūkumų nepažymėta. Nurodyta 280 000 km automobilio rida. Ieškovas A. E. nurodė, kad perkant automobilį atsakovas jį patikino, jog automobilis techniškai tvarkingas. Atsakovas G. S. byloje nurodė, kad automobilis neturėjo problemų su pavarų dėže.

21. Apeliantas teiginį, kad automobilio pavarų dėžė buvo remontuota grindžia ir UAB „Autojuta“ raštu. Iš byloje esančio UAB „Autojuta“, oficialaus Audi AG atstovo, 2018 m. vasario 15 d. rašto turinio nustatyta, kad, remiantis gamintojo nurodymais, ieškovo įsigyto automobilio „Audi A6“ automatinei pavarų dėžei periodinio alyvos keitimo nereikia, alyva keičiama tik esant pavarų dėžės remontui. Liudytojas V. S. patvirtino tokią aplinkybę, kad gamintojas nerekomenduoja būtent šio tipo pavarų dėžėms keisti tepalus, tačiau taip pat nurodė, kad klientui paprašius, jie keičiami. Pripažintina, kad bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog automobilio pavarų dėžė iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo remontuota.

22. Byloje nustatyta, kad automobilio techninė apžiūra atlikta 2017 m. rugsėjo 9 d. Nors atsakovas byloje akcentavo tai, kad automobilio techninė apžiūra atlikta vos prieš kelias dienas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau, bylos duomenimis, automobilio defektas nustatytas taip pat praėjus vos kelioms dienoms nuo šios sutarties sudarymo. Iš liudytojo V. S. parodymų nustatyta, kad atliekant techninę apžiūrą toks defektas gali nesimatyti, kadangi defektas išryškėja pavaros jungimo iš trečios į ketvirtą metu, atliekant techninę apžiūrą nėra realių važiavimo sąlygų; jeigu degtų avarinio režimo ženklas, užgesinus variklį ir vėl užvedus automobilį įspėjimo ženklas išsijungia, kontrolierius jo nematytų, įspėjimas iš naujo vėl įsijungtų tik pavaros jungimo iš trečios į ketvirtą metu. Esant tokiems duomenims, darytina išvada, kad vien aplinkybė, jog buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, šiuo atveju nepatvirtina, kad automobilis visais aspektais buvo techniškai tvarkingas.

25. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑67/2014; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013; ir kt.).

26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų parodymų visuma apie defekto pobūdį sudaro pagrindą pripažinti esant labiau tikėtina, jog ieškovo įsigyto automobilio defektas atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Atsakovas, nepateikė duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas automobilio defekto kilimo priežastis ir patvirtintų, kad pardavėjas pardavė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu sutartą kokybę atitinkantį automobilį (CPK 178 straipsnis).

27. Reikšminga tai, kad CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

28. Teisėjų kolegija sutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo motyvų, kad ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą dvylikos metų senumo automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, ir būti atidesnis bei rūpestingesnis. Tad ieškovas, neturėdamas specialių žinių ar įrangos, elgdamasis apdairiai, rūpestingai ir protingai, turėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę autoservise (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Iš liudytojų byloje duotų parodymų nustatyta, kad automobilio defektai buvo nustatyti atlikus kompiuterinę diagnostiką. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad aplinkybė, jog ieškovas nenuvyko į autoservisą patikrai, byloje nereikšminga. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pardavėjas trukdė apeliantui patikrinti automobilį. Darytina išvada, kad atsisakęs galimybės profesionaliai ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle ieškovas prisiėmė dalį rizikos, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų.

29. Įvertinusi 2018 m. rugsėjo 18 d. V. S. individualios įmonės pažymos–paaiškinimo ir 2018 m. rugsėjo 18 d. pavarų dėžės defektų akto duomenis, liudytojo V. S. parodymus, kad išardžius pavarų dėžę nustatyti defektai visiškai pasitvirtino, bei 2017 m. lapkričio 8 d. 805 Eur sumokėjimą V. S. individualiai įmonei patvirtinančio kvito duomenis, teisėjų kolegija prižįsta įrodytomis ieškovo turėtas 805 Eur išlaidas automobiliui remontuoti. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nurodytų išlaidų dydžio pagrįstumu.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, duomenis apie atsiradusio automobilio defekto pobūdį, pardavėjui įstatyme nustatytą pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kad šis galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, taip pat įvertinusi paties pirkėjo elgesį sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pripažinti pagrįsta dalį ieškovo ieškinio reikalavimo ir ieškovui iš atsakovo priteisti pusės (402,50 Eur) ieškovo turėtų išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti atlyginimą, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 176, 178, 185 straipsniai).

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino bylos faktinių duomenų apie defekto susidarymo pobūdį ir momentą bei, įvertinęs pirkėjo elgesį sutarties sudarymo metu, nepagrįstai neatsižvelgė į įstatyme pardavėjui nustatytas pareigas, dėl to iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai visiškai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui A. E. iš atsakovo G. S. 402,50 Eur išlaidų atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bendroji taisyklė numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata, be kita ko, taikytina priteisiant žyminį mokestį, išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis).

33. Ieškovas A. E. už ieškinį sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė 550 Eur išlaidas advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Ieškovo atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose, rašytiniais įrodymais pagrįstos 105,65 Eur kuro išlaidos. Tenkinus pusę (1/2 dalį) ieškovo ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo G. S. priteistina 12 Eur žyminio mokesčio ir 327,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas duomenų apie pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

34. Ieškovas sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, taip pat pateikė įrodymus apie 240 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Pripažinus, kad tenkinta 1/2 dalis ieškovo A. E. apeliacinio skundo, proporcingai tenkintai apeliacinio skundo daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 12 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 120 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui A. E. iš atsakovo G. S. 402,50 Eur (keturis šimtus du eurus, 50 centų) išlaidų atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (tai yra nuo 402,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2017 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui A. E. iš atsakovo G. S. 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio ir 327,83 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus, 83 centus) išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Teismo sprendimo dalį, kuria atmesta likusi ieškovo ieškinio reikalavimų dalis, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. E. iš atsakovo G. S. 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio ir 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.