Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės UAB „Eco taxi“ ir trečiojo asmens UAB „Švyturio taksi“ atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams J. S. ir UAB „Eco taxi“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Švyturio taksi“, K. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo K. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

Ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad prie ieškinio pateikiami visi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys visas atsakovų atsakomybei atsirasti reikalingas sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-10-14 atsakovas J. S. būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir apgadino dvi kitas transporto priemones „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužalojo „Mercedes Benz 200“ keleivio R. E. sveikatą. Automobilio Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų atsakomybė buvo apdrausta ieškovės, draudėja – atsakovė UAB „Švyturio taksi“. Tarp UAB „Švyturio taksi“ ir UAB „Eco taxi“ 2014-08-27 sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Švyturio taksi“ neterminuotai išnuomojo UAB „Eco taxi“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Eco taxi“ įsipareigojo mokėti UAB „Švyturio taksi“ sutartyje numatyto dydžio nuomos mokestį.

Už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę „Mitsubishi Carisma“ V. V. 2014-11-04 išmokėta 1492,00 Lt (432,11 Eur) draudimo išmoka. Už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę „Mercedes Benz Vito“ P. J. 2014-10-24 išmokėta 5898,67 Lt (1708,37 Eur) draudimo išmoka. Už eismo įvykio metu nukentėjusio R. E. sveikatos priežiūros paslaugas 2015-03-02 išmokėta 56,10 Eur draudimo išmoka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, už R. E. išmokėtas ligos pašalpas 2015-04-07 išmokėta 1379,04 Eur draudimo išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, už R. E. patirtą neturtinę žalą ir negautas pajamas 2015-05-29 išmokėta 1068,73 Eur draudimo išmoka R. E.. Ieškovė dėl įvykio patyrusiems žalą asmenims išmokėjo iš viso 4644,35 Eur draudimo išmokų.

Tarp atsakovės UAB „Eco taxi“ ir atsakovo J. S. 2014-08-23 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas J. S. priimtas dirbti UAB „Eco taxi“ taksi vairuotoju nuo 2014-08-23 iki 2015-02-22. 2014-10-15 UAB „Eco taxi“ pateikti reikalavimai atsakovui J. S. ir trečiajam asmeniui K. M. pasiaiškinti dėl 2014-10-14 sukelto eismo įvykio aplinkybių. UAB „Eco taxi“ direktoriaus 2014-10-15 įsakymais atsakovui J. S. ir trečiajam asmeniui K. M. skirtos drausminės nuobaudos – papeikimas. Atsakovas J. S. 2014-10-15 atleistas iš darbo UAB „Eco taxi“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai regreso tvarka 4644,35 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad atsakovas J. S. eismo įvykio padarymo metu buvo atsakovės UAB „Eco taxi“ darbuotojas, atsakovas J. S. turėjo pradėti darbą 2014-10-14 22.00 val. ir baigti darbą 2014-10-15 6.00 val., tačiau atsakovas netrukdomai pasiėmė transporto priemonę „Mercedes Benz 200“ 2014-10-14 19.00 val. ir 19.11 val. padarė eismo įvykį. Atsakovė UAB „Eco taxi“ su jos atžvilgiu pareikštu reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad, kadangi atsakovas J. S. transporto priemonę, sukėlusią eismo įvykį, vairavo ne darbo metu, ją perėmė iš kito darbuotojo ir vairavo be atsakovės UAB „Eco taxi“ žinios, atsakovė neturėjo galimybės kontroliuoti atsakovo J. S. veiksmų ar patikrinti jo blaivumo. Taigi atsakovė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas prarado transporto priemonės valdymo kontrolę ne dėl savo kaltės, o dėl atsakovo J. S. neteisėtų veiksmų, todėl atsakovė neturi pareigos atsakyti už J. S. padarytą žalą. Atsakovas J. S. nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Eco taxi“ atsakomybės už 2014-10-14 eismo įvykio metu padarytą žalą. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normas nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UADB „PZU Lietuva“ v. VĮ Kauno miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-210/2007). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, bylos Nr. 3K-3-255/2007, ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „Švyturio taksi“ ir UAB „Eco taxi“ 2014-08-27 sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Švyturi taksi“ neterminuotai išnuomojo UAB „Eco taxi“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Eco taxi“ įsipareigojo mokėti UAB „Švyturio taksi“ sutartyje numatyto dydžio nuomos mokestį. Tarp atsakovės UAB „Eco taxi“ ir atsakovo J. S. 2014-08-23 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas J. S. priimtas dirbti UAB „Eco taxi“ taksi vairuotoju nuo 2014-08-23 iki 2015-02-22.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, o atsako solidariai su neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu. Atlyginęs žalą, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-14 19.11 val. atsakovas J. S. būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir apgadino dvi kitas transporto priemones „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužalojo „Mercedes Benz 200“ keleivio R. E. sveikatą. Atsakovė į bylą pateikė įmonės direktoriaus patvirtintą 2014 metų spalio mėnesio darbo grafiką, iš kurio matyti, kad įmonėje dirbantys taksi vairuotojai dirba trimis pamainomis: pirmoji nuo 6.00 iki 14.00 val., antroji nuo 14.00 iki 22.00 val. ir trečioji nuo 22.00 iki 6.00 val. Atsakovas J. S. 2014-10-14 turėjo dirbti trečioje pamainoje, tai yra nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Minėtą dieną nuo 14.00 val. iki 22.00 val. turėjo dirbti kitas darbuotojas – trečiasis asmuo K. M., jam ir buvo perduota transporto priemonė „Mercedes Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi eismo įvykis, kurio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir sveikatai, įvyko 2014-10-14 19.11 val., darytina išvada, jog atsakovas J. S. savavališkai, susitaręs su kitu darbuotoju K. M., be darbdavio, tai yra atsakovės UAB „Eco taxi“, žinios ir leidimo, ne pagal atsakovės patvirtintą darbo grafiką ir pažeisdamas darbo drausmę, perėmė transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. T058959, ir sukėlė eismo įvykį. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Eco taxi“ objektyviai neturėjo galimybės patikrinti atsakovo J. S. blaivumo ir užkirsti kelią transporto priemonės perdavimui atsakovui J. S.. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė UAB „Eco taxi“ kaip darbdavys nedelsiant J. S. ir K. M. pareikalavo pasiaiškinti, jiems buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai ir atsakovas J. S. tą pačią dieną buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Esant išdėstytoms aplinkybės, teismas pripažįsta, kad atsakovė UAB „Eco taxi“ prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų darbuotojo – atsakovo J. S. veiksmų, kai šis savavališkai pasiėmė transporto priemonę, todėl žalą ieškovei turi atlyginti neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldęs asmuo.

Tai, kad atsakovas J. S. iki 2014-10-14 eismo įvykio sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisykles bei kad buvo už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas daug kartų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės UAB „Eco taxi“ atsakomybės“. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenustato pareigos darbdaviui tikrinti duomenis apie priimamo į darbą darbuotojo teistumą ar baustumą. Dėl to nesutiktina su ieškovės argumentu, jog atsakovė UAB „Eco taxi“ priimdama į darbą atsakovą J. S. kartu prisiėmė riziką dėl jo elgesio vairuojant jam patikėtus didesnio pavojaus šaltinius.

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą atsakovui J. S. dėl turtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59, 59.1 p., taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus).

Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2014-10-14 atsakovas J. S. būdamas neblaivus (nustatyta 1,11 prom. neblaivumo laipsnis) vairavo automobilį Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-10-20 informacija apie įvykį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-06-03 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo J. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju R. E., bei kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšius su sugadinimais. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d., nutartis Nr. 3K-3-166/2009). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę „Mitsubishi Carisma“ V. V. 2014-11-04 išmokėta 1492,00 Lt (432,11 Eur) draudimo išmoka. Už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę „Mercedes Benz Vito“ P. J. 2014-10-24 išmokėta 5898,67 Lt (1708,37 Eur) draudimo išmoka. Už eismo įvykio metu nukentėjusio R. E. sveikatos priežiūros paslaugas 2015-03-02 išmokėta 56,10 Eur draudimo išmoka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, už R. E. išmokėtas ligos pašalpas 2015-04-07 išmokėta 1379,04 Eur draudimo išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, už R. E. patirtą neturtinę žalą ir negautas pajamas 2015-05-29 išmokėta 1068,73 Eur draudimo išmoka R. E.. Teismas pažymi, kad visų išmokėtų sumų dydį ir pagrįstumą patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: transporto priemonių techninės apžiūros aktai, žalos sąmatos, išvados apie likutinę transporto priemonių vertę, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pretenzija dėl žalos atlyginimo su gydymo paslaugų išrašu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma bei R. E. nedarbingumo pažymėjimai. Atsakovė UAB „Eco taxi“ nurodo, kad nesutinka su R. E. išmokėtos neturtinės žalos dydžiu. Teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala buvo išmokėta atsižvelgiant į gydytojo eksperto išvadą, kurioje buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, tai yra patirtų sužalojimų sunkumas, nukentėjusio asmens fizinės ir dvasinės kančios, patirta baimė, stresas, skausmas, apsitarnavimo nepatogumas, tai, kad nukentėjęs asmuo dirbantis ir kt. Teismo vertinimu, išmokėta 900 Eur neturtinės žalos suma atitinka pagal nagrinėjamoje byloje esančias aplinkybes nukentėjusio asmens dėl sveikatos sužalojimo patirtus nepatogumus, fizines ir dvasines kančias. Atsakovė UAB „Eco taxi“ taip pat nesutinka su ieškovės išmokėta 168,73 Eur suma, kuria nukentėjusiam R. E. kompensuotos negautos pajamos nedarbo laikotarpiu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad R. E. patyrė sveikatos sužalojimus darbo metu, pakeliui į darbą ar iš darbo, todėl negali būti taikomos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Tai reiškia, kad nukentėjusiam R. E. nedarbingumo laikotarpiu nebuvo mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa, taigi R. E. negavo dalies pajamų savo nedarbingumo laikotarpiu. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, jog patirtos žalos dydis yra 4644,35 Eur dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent dėl atsakovo J. S. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei sužalota asmens sveikata, dėl ko ieškovė turėjo išmokėti draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims. Taigi tarp atsakovo J. S. veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog įrodytos visos atsakovo J. S. civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos ir yra pagrindas ieškovei iš atsakovo J. S. priteisti 4644,35 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi atsakovas J. S. yra fizinis asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovei priteistinos 5 procentų palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo J. S. priteistina 4644,35 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita patikslinto ieškinio dalis atmestina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė sumokėjo 139,00 Eur žyminio mokesčio, 455,58 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio parengimą ir 50,16 Eur advokato kelionės išlaidų, vykstant iš Kauno į Klaipėdą į teismo posėdį.

Ieškovė 2016-09-14 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti papildomas 49,28 Eur advokato kelionės išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2016-08-26 teismo posėdyje, byla nagrinėjama teisme ilgą laiką, vyko ne vienas teismo posėdis, ieškovė bylą vedė per atstovą – advokatą, tačiau prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir likus vienai dienai iki galutinio teismo sprendimo byloje paskelbimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsisakytina priimti ieškovės atstovo 2016-09-14 prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo ir šis prašymas byloje nespręstinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 50,16 Eur kelionės išlaidas, susidariusias dėl atvykimo į teismo posėdžius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatyti maksimalūs advokatų bei advokato padėjėjų priteistinų užmokesčių dydžiai už teikiamą pagalbą civilinėse bylose. Minėtų Rekomendacijų 3 punktas nustato, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Pažymėtina, jog ieškovė neįrodė, kad Klaipėdoje dirbančių ir savo kontoras turinčių advokatų paslaugomis negalėjo pasinaudoti ar jų specializacija buvo netinkama, aplinkybių, kad būtent ieškovės pasirinktos advokato paslaugos buvo būtinos šioje byloje, taip pat nenustatyta. Tai, kad ieškovė sudarydama sutartį su advokatu sutartyje susitarė dėl tokių sąlygų, nesudaro pagrindo priteisti advokato kelionės išlaidas iš atsakovų. Be to, ieškovė pateikia tik PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą šiai sumai, tačiau nepateikia duomenų, pagrindžiančių, kad ši suma faktiškai buvo sumokėta advokatui. Taigi ieškovės prašymas atlyginti advokato kelionės išlaidas netenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti 455,58 Eur išlaidų advokatui už ieškinio byloje parengimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis ieškinys teisme pateiktas 2015-09-14, ieškinys pasirašytas ieškovės Žalų išieškojimo skyriaus vadovės, dokumento rengėja nurodyta M. Š., ieškinyje nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, 2016-01-28 išrašyta PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini)) už advokato T. Dumbliausko teisines paslaugas nagrinėjamoje civilinėje byloje, minėta sąskaita apmokėta 2016-02-01. Pateiktas mokėjimo pavedimo detalizavimas patvirtina, kad 455,58 Eur suma sumokėta už ieškinio surašymą. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog advokatas T. Dumbliauskas ruošė ieškovės ieškinį nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje 2016-06-01 pateiktas patikslintas ieškinys, pasirašytas ieškovės atstovo advokato T. Dumbliausko, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė už patikslinto ieškinio surašymą sumokėjo advokatui T. Dumbliauskui kokias nors sumas byloje nepateikta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, tai yra tenkintinas reikalavimas atsakovo J. S. atžvilgiu, ieškovei iš atsakovo J. S. priteistina 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atsakovė UAB „Eco taxi“ pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, tačiau, kadangi byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, šis klausimas nespręstinas.

Trečiasis asmuo UAB „Švyturio taksi“ pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio ir 1521,00 Eur atstovavimo išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Švyturio taksi“ pradiniu ieškiniu buvo įtraukta į bylą atsakove, todėl turėjo pareigą aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti procesinius dokumentus teismui. UAB „Švyturio taksi“ byloje teikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vėliau, pasikeitus UAB „Švyturio taksi“ procesinei padėčiai iš atsakovės į trečiojo asmens, teikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, trečiojo asmens atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Būtina įvertinti tai, kad ieškovas turi pareigą pareikšdamas ieškinį tinkamai suformuluoti reikalavimą ir pasirinkti tinkamus atsakovus, o neįvykdęs šios pareigos turi atsakyti už sukeltas pasekmes kitiems asmenims. Be to, svarbu pažymėti tai, kad UAB „Švyturio taksi“ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje ir visiškai palaikė atsakovės UAB „Eco taksi“ išdėstytą poziciją dėl ieškovės pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens patirtos atstovavimo išlaidos yra protingos ir pagrįstos, įvertinus nustatytas aplinkybes, trečiajam asmeniui UAB „Švyturio taksi“ iš ieškovės priteistina 1542,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. S. 4644,35 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4644,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 1542,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti trečiajam asmeniui UAB „Švyturio taksi“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.