Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. N.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui P. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus ( b.l. 14). Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2132-367/2099 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ( b.l. 6-9). Teismas sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurios 2 punkte sutarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko tėvas S. B. teiks sūnui J. B. išlaikymą po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, jo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2013 m. lapkričio 21 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1265-607/2013 patvirtino ieškovės S. B. ir atsakovo P. B. 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytą taikos sutartį ir jo 1 punkte nurodė, kad proceso šalys – S. B. ir P. B. sutarė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 2-2132-367/2009 iš P. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui J. B. padidinamas iki 300 Lt (trijų šimtų litų) per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. spalio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant S. B. ( b.l. 9-10)

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010).

Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 400 Eur (b. l. 3). Nepilnametis sūnus mokosi(duomenys neskelbtini), 7 klasėje. Daug lėšų būtina skirti mokyklos reikmėms, kanceliarinėms prekėms. Nepilnametis yra paauglys, jam reikalinga avalynė, pagerintas maistas, reikalinga skirti lėšų sveikatos priežiūrai. Ieškovė nurodo ir iš teismui pateiktų ieškovės rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai apie 550 Eur per mėnesį, taip pat ieškovė nors ir nenurodo, tačiau galima daryti prielaidą, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. gauna 50 Eur išmoką už vaiką iš valstybės, viso ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 600 Eur, plius atsakovo mokamą 87 Eur išlaikymą vaikui. Ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Ieškovė 2017 m. liepos 22 d. sudarė santuoką su R. N. ( b.l. 16) ir tapo N. 2015 m. lapkričio 6 d. jiems gimė sūnus R. N. (b.l. 15). Šeima gyvena ieškovės motinai priklausančiame gyvenamajame name, savo vardu nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė visas savo uždirbtas pajamas skiria vaikų išlaikymui. Nors dukra S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir pilnametė ( b.l. ), tačiau mokosi vidurinėje mokykloje ir yra jos išlaikoma. Todėl jos uždirbamų lėšų nepakanka vaikų išlaikymui, jai padeda ir finansiškai remia dabartinis sutuoktinis, kuris nėra sūnaus J tėvas.

Tuo tarpu atsakovo paaiškinimu jo gaunamas pajamas sudaro apie 400 Eur darbo užmokestis, mokamas (duomenys neskelbtini)( b.l. 28). Nekilnojamojo turto neturi ( b.l. 26), gyvena sugyventinei priklausančiame bute. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovas savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę C. C. ( b.l. 27). Turi įsipareigojimų kredito įstaigoms (b.l. 30-31). Atsakovas turi dar vieną vaiką N. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ( b.l. 29). Gyvena kartu su sugyventine V. B.. Pažymėtina, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir uždirbti didesnes pajamas.

Iš teismui pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių apie šalių turtinę padėtį, matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ji gauna didesnį darbo užmokestį, tačiau turi daugiau finansinių įsipareigojimų. Nemažą pajamų dalį tenka mokėti būsto kreditui, be to kas mėnesį turi mokėti bankams už suteiktą studijų kreditą ir kreditą pragyvenimo išlaidoms padengti. Atsakovas nors gaus mažesnį darbo užmokestį, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Be to, nors ir turi finansinių įsipareigojimų bankams, tačiau kaip ir pats nurodo, tai susiję su darbinių pareigų atlikimu. Atsakovo nurodymas, kad nuo 2013 metų, kada buvo padidintas išlaikymas sūnui Jokūbui, jo finansinė padėtis nėra pagerėjusi, negali būti kriterijumi, leidžiančiu mažinti prašomą priteisti išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad sunki turtinė padėtis nepaneigia ir neatleidžia nė vienos iš šalių nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Ieškovės ir atsakovo sūnui 14 metų, specialiųjų poreikių neturi, jis yra mokyklinio amžiaus ir savaime suprantama, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Iš teismui pateiktų vaiko poreikių aprašymo apie išlaidas vaikui, matyti, jog ieškovė konkrečiai nedetalizuoja ir neprideda nors vieno mėnesio ar ketvirčio kvitų, kurios patvirtintų turint tokios ieškovės minimas išlaidas. Nurodo, kad būtina skirti maisto papildus, vitaminus, tačiau nėra pateiktos specialisto išvados ar gydytojo rekomendacijos, kad tokio amžiaus vaikui yra būtinas poreikis vartoti vitaminus. Ieškovė nurodo, kad daug lėšų išleidžia odontologo periodinei priežiūrai, higienos prekėms, tačiau nepateikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad odontologinis gydymas nepilnamečiui vaikui nebus kompensuojamas, apie tai, kokios realios išlaidos tam bus būtinos ateityje, bei, kad nurodomos išlaidos šiam gydymui tęsis iki sūnaus pilnametystės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu yra paskaičiuotos galimos būsimos išlaidos. Taigi, galima daryti išvadą, kad ateityje bus tik galimai patirtos nenustatyto dydžio išlaidos odontologiniam gydymui, vitaminams, maisto papildams, higienos prekėms. CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), o prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir vaiko gydymo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios prekės kaip mokestis už interneto paslaugas, gyvenamojo ploto išlaikymas, nėra skirtos vien vaiko poreikiams tenkinti, o laikytinos visos ieškovės šeimos išlaidomis. Pažymėtina, kad nors ieškovė nepagrindė visų tenkančių sūnui išlaidų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvoje ekonominė situacija pasikeitusi (nuo 2013 metų gerokai padidėjęs minimalus darbo užmokestis, pasikeitęs kainų santykis), vaikui paaugus jo poreikiai išaugo, todėl yra pagrįstas ieškovės aiškinimas, kad sūnaus išlaikymui reikalinga didesnė pinigų sumą nei 2013 metais. Tai, kad atsakovas augina dar vieną vaiką su kita moterimi, bei teikia išlaikymą pilnametei dukrai S. B., nepašalina jo pareigos teikti didesnį išlaikymą negu iki šiol buvo nustatytas teismo sprendimu, nes pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

Kaip minėta, atsakovas nurodo, kad jo finansinė padėtis nuo 2013 metų nėra pagerėjusi, o netgi pablogėjusi, nes 2014 m. rugpjūčio 8 d. gimė sūnus N. B. ( b. l. 29), kad ieškovė gauna didesnį darbo užmokestį, todėl turi didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, kad finansinė padėtis nepagėrėjo, o tik pablogėjo, nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo, teiktino nepilnamečiui vaikui, dydžio. Nors ieškovė gauna didesnį darbo užmokestį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. sūnus gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002). Lietuvoje šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 555 Eur per mėnesį. Atsakovo teikiamas išlaikymas sūnui nesudaro nei pusės orientacinio teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Todėl atsižvelgiant į dabartinę atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, vaiko poreikius ir į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad yra pagrindas padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo padidinimas iki 130 Eur kas mėnesį atitiks nepilnamečio vaiko minimalius poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį. Todėl ieškovės prašoma priteisti suma mažintina iki 130 Eur, o likusi ieškinio dalis atmestina.

K. T. rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi nustatytas atsakovo P. B. teikiamo išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui J. B., išlaikymo dydį padidinant, ir priteisiant iš atsakovo P. B. nepilnamečiui sūnui J. B. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio J. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė S. N. (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalis 1 punktas).

Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, kadangi išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), o kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja.

Dėl galimybės atsakovui teikti vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį teismas vertina, kad jį teikdamas atsakovas negalėtų patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo, bei koto nepilnamečio sūnaus, bei pilnametės dukros poreikius, ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Sutinkamai su LR CPK 178 str.1d. ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas turi realią galimybę mokėti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės.

Bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnio nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies ir padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis iki 130 Eur padidina išlaikymą 43 Eur. Ieškinio patenkinta suma pagal bendrą padidintą išmoką už vienerius metus sudarys 516 Eur ( 43x 12 mėn. = 516 Eur). Nuo šios sumos 3 procentai žyminio mokesčio sudarys 15,48 Eur, todėl ši suma ir priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 3 dalys).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str.1d.10 p., 93 str.). Ieškovė patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų 300 Eur už advokato pagalbai apmokėti ir pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus teismui. Ieškovės reikalavimas patenkintas 65 procentais, todėl jai iš atsakovo priteistina 195 Eur būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatytą atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teikiamo išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį padidinant, ir priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam(duomenys neskelbtini), po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas: 15,48 Eur (penkiolika eurų 48 ct) žyminį mokestį (mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (gavėjo kodas - 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas Swedbank, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, nurodant įmokos kodas – 5660, paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.