- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- 1-637-1013/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08962-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- J. G.
- Nukentėjusysis
- R. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2019 m. vasario 17 d., apie 1.00 val., viešoje vietoje, restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų ir pašalinių asmenų akivaizdoje, vieną kartą, rankos kumščiu sudavė R. V. (R. V.) į nosies sritį, padarydamas nukentėjusiajam R. V. kaulų lūžį su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu J. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. G. kaltės nepripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną (2019 m. vasario 17 d.) jis buvo (duomenys neskelbtini), kartu buvo R. U., jų kompanijoje daugiau nieko nebuvo, tik po to susipažino su kitais asmenimis, kurie prie jų prisėdo, nes nebuvo laisvų staliukų, tačiau jis šių asmenų nepažįsta, taip pat buvo ir R. U. mergina. Jis sėdėjo už stalo, o jo visi draugai stovėjo krūvoje su nukentėjusiojo draugais. Jam draugas pamojavo, kad jis prieitų prie jų, jis priėjo, ten stovėjo apsauginis, kuris liepė išeiti iš (duomenys neskelbtini) patalpų. Kadangi jis dar buvo nesusimokėjęs, todėl nuėjo sumokėti pinigus, o kiti asmenys buvo išėję iš (duomenys neskelbtini) į lauką. Kai jis nusileidinėjo laiptais į lauką, girdėjo, kad šnekėjo nukentėjusiojo kompanija, sakė, kad reikia daryti „bratką“. Kai išėjo į lauką, pamatė, jog stovėjo R. ir verkianti mergina, kurie buvo sumušti. Ten buvusi policija paklausė, ar važiuos rašyti pareiškimą, R. atsakė, jog rašys. Tada policija pasakė, kad eitų namo, o jie vyks į komisariatą. Būnant komisariate sakė, kad kai apklausinėjo nukentėjusįjį, tai šis sakė, jog jį sumušė visi, tačiau policijoje liepė apsispręsti, kas trenkė nukentėjusiajam. Po to, R. sakė, kad jie patys nežinojo, kas trenkė į veidą. Būnant (duomenys neskelbtini) jis pamatė nukentėjusįjį ir R. U. krūvoje, kuris jį pakvietė pamojęs ranka. Jam priėjus R. U. pasakė, kad prie pastarojo ir šio merginos pradėjo kabinėtis. Papildomai paaiškino, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini) patalpose, atvyko du apsaugos darbuotojai, kurie prašė jų išeiti, jis pasakė, kad eis susimokėti ir kai jis sumokėjo sąskaitą, jam einant girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė „reikia rašyti bratkę“, ką tai reiškė jis nežino. Išėjus lauke, jis pamatė sumuštą R. U. ir šio draugę. Nurodė, kad nukentėjusiojo būklės jis nematė, su nukentėjusiuoju nebendravo. Ar įvykius viduje matė kiti žmonės, negali pasakyti, ten buvo daug žmonių, kurių jis nepažįsta. Kai nukentėjusysis buvo policijos komisariate, šiam reikėjo iškart sakyti konkrečiai kuris asmuo trenkė, o ne teigti, kad visi pastarąjį sumušė. Jis yra susipažinęs su bylos medžiaga. Pagarsinus specialisto išvadą, jis paaiškino, kad nežino, kaip nukentėjusiajam atsirado sužalojimai, nesupranta, kodėl buvo nurodyta, kad jis sumušė nukentėjusįjį, nors įvykio dieną nukentėjusysis nežinojo, kas šiam trenkė. Patikslino, kad jis į (duomenys neskelbtini) atėjo apie 9-10 val., tiksliai neatsimena, su R. U. ir šio drauge. Kada išėjo nežino, nežiūrėjo į laikrodį, bet ten sėdėjo ilgai, visi trise vartoje alkoholinį gėrimą „Jack Daniel‘s“, kiek suvartojo nepamena. Būdamas patalpoje jis neatsimena, ar matė nukentėjusįjį, nes ten visi šoko krūvoje. Jis matė, kad nukentėjusysis su savo kompanija sėdėjo už poros staliukų nuo jo kompanijos. Kavinėje buvo labai daug žmonių, jis įsiminė, kad sėdėdamas pamatė krūvoje stovinčius kitus asmenis, tarp kurių buvo R. U., kuris jį pamojęs pasikvietė. Tai pamatė jau išeinant, kai atvyko apsauga. Nuo stalo pirmas buvo pakilęs R. U., nes šis sakė, kad daugiau nėra ko išgerti. R. U. drabužiai buvo prie stulpo, kur jis priėjo. Jam R. U. sakė eiti namo, nes kiti asmenys kabinėjosi. Kiek suprato, kabinėjosi nukentėjusiojo kompanija, kurią sudarė bent keturi asmenys. Įvykio vakarą, jis matė, kad nukentėjusysis vaikščiojo, šoko ir stovėjo, nukentėjusysis buvo neblaivus, nes buvo išgėręs ir vos ant kojų stovėjo. Jeigu jis trenktų nukentėjusiajam, jis nežino, ar šis išstovėtų ant kojų. R. U. jį kvietė, nes nukentėjusiojo kompanija kabinėjosi prie merginų, stumdėsi, nedavė šokti. Kaip jis suprato, nukentėjusiojo kompanija stumdėsi tada, kai šoko. Jam priėjus prie R. U., šio mergina pasakė, kad jau viskas, kad apmokėtų sąskaitą ir eitų lauk, nes visi kabinasi. Tuo tarpu, kai jis mokėjo sąskaitą, R. U. su mergina buvo išėję į lauką ir buvo sumušti. Tol, kol jis sumokėjo sąskaitą ir išėjo į lauką praėjo daugiau kaip 5 minutės, apie 10 minučių. Lauke jis pamatė stovinčią policiją ir R. U. su drauge, kiek suprato, policija matė įvykį, kai mušė R. U.. Policija tada sulaikė nukentėjusįjį ir šio kompaniją. Kas iškvietė policiją nežino. Policija uždėjo antrankius nukentėjusiojo draugams, o R. U. neuždėjo. Jis nematė nukentėjusiojo lauke prie policijos. R. U. su drauge vyko į policiją, o jis kadangi nieko nematė išvyko taksi namo. Jis kartu taksi išvyko su prie stalo sėdėjusiu asmeniu, kadangi pastarajam buvo pakeliui. Prie stalo buvo keturiese. Policija jo duomenų neprašė, tik paklausė, ar jis nėra nukentėjęs. Ar nukentėjusysis jį fotografavo negali pasakyti, nes nematė, gal nufotografavo šonu. Parodžius byloje esančią nuotrauką, paaiškino, kad galimai buvo nufotografuotas eidamas iš tualeto. Jis tik leisdamasis į apačią girdėjo, kad nukentėjusiojo draugai kažką šnekėjo apie „bratkę“. Tai, jog šie asmenys buvo nukentėjusiojo draugai jis nusprendė, nes pastarieji sėdėjo prie vieno stalo ir gėrė. Jis nematė, kad nukentėjusysis būtų nugabentas į policijos komisariatą, tačiau jam kitą dieną paskambino R. U. bei pasakė, jog nukentėjusysis buvo policijoje ir sakė, kad visi pastarąjį sumušė. Jis lauke nukentėjusiojo nematė, šis galimai buvo kažkur šone. Kai jam skambino R. U., tai jis negali pasakyti, kaip šis įvardino ir apibūdino nukentėjusįjį. R. U. pasakojo, kad nukentėjusysis sakė, jog R. U. trenkė nukentėjusiajam į nosį. Nukentėjusysis atėjęs policijoje sakė, kad šį sumušė, R. U. sakė, kad nukentėjusiojo draugai pastarąjį mušė lauke. Tada pradėjo sakyti, jog R. U. davė į veidą, o policija liepė apsispręsti, kas mušė. Jis nėra po įvykių susitikęs su nukentėjusiuoju, nei lauke, nei vėliau jis nematė nukentėjusiojo, kada buvo padaryta byloje esanti nuotrauka nežino. Jis tiesiog sumokėjo sąskaitą ir išėjo, jis nežiūrėjo kas stovėjo, nes buvo daug žmonių. R. U. rašė policijoje pareiškimą, bet vėliau buvo susitaikyta. Nurodė, kad jis žino apie pareikštus nukentėjusiojo ir teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius, dėl jų jis neturi nuomonės.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. V. parodė, kad įvykio naktį jis su kolegomis buvo (duomenys neskelbtini). Kartu buvo E. D., S. T., M. B. ir E. R.. Jie sėdėjo, prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) po kaire prie kolonos buvo staliukas. Ten sėdėjo kaltinamojo kompanija, buvo su mergina ir dar du vaikinai, vienas toks pasportavęs, o kitas buvo turbūt su mergina, jos vardo nepamena. Buvo staliukas tarp kompanijų apie du metrus. Baliavojo ten, kaip ir viskas gerai buvo, tada atėjo apsauginis ir pasakė, kad jau reikia užsidarinėti, sakė sumokėti sąskaitą ir viskas. Jo draugai išeidinėjo ir jis buvo kartu, norėjo paskaičiuoti, kas kiek turi sumokėti. Jis buvo savo striukę palikęs kur jie ir baliavojo. Grįždamas jis pasilenkė paimti savo striukę, buvo kolona stovinti ir pro tą koloną jis norėjo paimti savo striukę. Ten buvo kaltinamojo kompanija, merginos ten nebuvo, trise ar keturiese šie stovėjo. Jis praeidamas pro tą koloną gal užkabino kaltinamojo kompaniją pečiu imdamas striukę. Pasilenkė pasiimti striukę ir žodis po žodžio kilo konfliktas ir jam „parskrido“ kumštis nuo kaltinamojo tiesiai į nosies dalį. Jis pradėjo pastarąjį gaudyti, kad galėtų nufotografuoti, ką ir padarė. Buvo iškviesta policija, sakė, jog gaudytų kaltinamąjį, bet šis tiesiog pabėgo. Jis su S. T. nuvyko į Lazdynų ligoninę apie 2.30 val., kur buvo viskas užfiksuota, o po to nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo mergina ir kaip jis suprato R. U. bei parašė pareiškimą, pateikė nuotraukas. Paaiškino, kad kaltinamasis prieš jį smurtavo, šiam buvo patogu smogti, nes šis stovėjo priešais jį prie kolonos. Jam trenkė vieną kartą dešine ranka. Konfliktas įvyko 1 val. nakties, nes jis nufotografavo kaltinamąjį 1.16 val. Iš jo draugų niekas nematė konflikto, nes jie ėjo į pirmą aukštą, kai viskas vyko. Kažkas ne iš jo draugų galimai matė įvykį, nes buvo kaltinamojo kompanija, kai buvo smogiama. Iki smūgio jo ir kaltinamojo kompanijos nebendravo. Jis į medikus kreipėsi apie 2.20 val., nes jis nusifotografavo. Policiją kvietė jis ir todėl bėgo paskui kaltinamąjį ir nufotografavo prie išėjimo. Jam išėjus iš (duomenys neskelbtini) nieko nebuvo, tiesiog S. T., kuri nieko negėrė, jį nuvežė į Lazdynų ligoninę ir po to parašyti pareiškimą. Jis pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Turtinę žalą grindžia išlaidomis važinėjimams, laiko išnaudojimui. Neturtinės žalos dydį grindžia liekamais reiškiniais, nes liko guziukas, buvo nosies vidinis lūžis, sunku kvėpuoti ir stresas. Paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) atvyko galimai apie 22 val. Jis ir draugai vartojo alkoholį. Jie visi gėrė 0,5 l degtinę ir po 0,5 l alaus bokalą. Su kaltinamuoju buvusi mergina galimai buvo E. D. klasiokė ar paralelinėje klasėje, jis ją yra matęs, bet nepažįsta, įvykio vakarą su ja nebendravo. Jis asmeniškai nebendravo su kaltinamojo kompanija, ar jo draugai bendravo negali pasakyti, nes praėjo daug laiko. Kai jis išėjo į lauką, policiją jau buvo išvykusi, nes jis skambino antrą kartą policijai ir jam pasakė, kad kažką išvežė. Kai jis nufotografavo asmenį, jis pastarąjį gaudė, tada susimokėjo už stalą ir nuvyko į ligoninę. Jis nufotografavo prie pat (duomenys neskelbtini) išėjimo durų. Iš pradžių kaltinamasis dangstėsi bei keikėsi, kai jis fotografavo. Jo manymu, jei asmuo būtų nekaltas, šis niekur nevyktų ir lauktų policijos, kad viskas išsispręstų. Jis kvietė pareigūnus ir fotografavo asmenį praktiškai tuo pačiu metu, nes turėjo du telefonus. Nusileidus lauke jis nieko nematė ir automobiliu nuvyko į ligoninę. Jis su S. T., E. R. ir M. G. išvyko. Sekančią dieną jis sužinojo, kad E. D. susistumdė su kaltinamojo draugu ir šie buvo išvežti, nes buvo manoma, kad skambinta dėl šių asmenų. Jis su kitais draugais vyko į ligoninę, o po to į komisariatą. Ten matė kaltinamojo draugą ir šio merginą, kurie rašė pareiškimą, o jo draugo E. D. nematė. Jis parašė pareiškimą, kad jam trenkė į nosį. Nebuvo tokių aplinkybių, kad jis negalėjo nurodyti, kas jį mušė. Komisariate buvo pakalbėta su kaltinamojo draugu ir jis puikiai suprasdamas, kas jam trenkė, parašė pareiškimą. Kaltinamojo draugas ir E. D. parašė abu pareiškimus, bet šie geranoriškai susitaikė policijoje.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. V. peržiūrėjus vaizdo įrašą ir išklausius pateiktą Bendrojo pagalbos centro Nr. 112 įrašą parodė, kad nors jis skambindamas sakė, kad jam trenkė į akį, bet jis buvo išgėręs tai dėl išsiblaškymo taip pasakė. Tai, kad jam trenkė į nosį, nurodyta ir ligoninės pažymoje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. U. (R. U.) parodė, kad 2019 m. vasario 16-17 d. buvo kavinėje (duomenys neskelbtini) su dabartine žmona ir J. G.. Jie sėdėjo, išgėrinėjo ir šoko. Kai šoko, kažkas kabinėjosi, bet dabar veidų neatsimena. Kuomet baigėsi šokiai, kavinė jau buvo link uždarymo ir apsauga buvo paminėjusi, kad reikia atsiskaityti ir išeiti. Jis su žmona ėjo link apačios, o J. G. nuėjo atsiskaityti už stalą, kas vyko iki galo nežino. Būnant apačioje prie jo kabinėjosi kažkoks vaikinas ir šis vaikinas pradėjo muštynes, tada atvažiavo policija. Patikslino, kad restorano viduje nieko įspūdingo nevyko, jie sėdėjo bei šoko, ten kabinėjosi vaikinai, bet ne tai, jog kabinėjosi, bet stumdėsi. Jie šoko ratu ir šokių metu visą vakarą šie vaikinai stumdėsi. Vėliau nieko nebuvo, jokių muštynių. Muštynės vyko apačioje, kai jis išėjo su žmona, ten pradėjo prasivardžiuoti. Kuomet pradėjo muštis, tada atvyko policija. Dėl J. G. veiksmų gali pasakyti, jog pastarasis buvo nuėjęs atsiskaityti už stalą, kai pakvietė apsauga, nes sakė apsaugo, kad reikia išeiti. Po įvykio jam J. G. nieko nepasakojo. Paaiškino, jog šokiai vyko (duomenys neskelbtini) restorane, antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu vartojo alkoholį kartu su J. G.. Įvykio metu kartu buvo K. K., kuri dabar yra jo žmona. Jis nematė konflikto, kuriame dalyvautų kaltinamasis. Įvykio vakarą jis buvo sumuštas lauke, prie įėjimo į pastatą, po visko. Šalia jo tuo metu buvo žmona, o kaltinamasis atsiskaitinėjo. Kaltinamasis išėjo tada, kai jis jau buvo policijos komisariate. Jam nebuvo padaryti baisūs sužalojimai po muštinių, šiek tiek buvo lūpa patinusi ir nosis skaudėjo, bet medikai nieko nerado. Įvykio vakarą jam nereikėjo jokios pagalbos iš J. G. ir nereikėjo aiškintis jokių tarpusavio santykių. Atsiimant striukes nebuvo konfliktų. Tiesiog apsauga priėjo, kai šoko, jie pasiėmė striukes ir nuėjo link apačios. Taip, kad jis pamotų ranka kaltinamajam, kad reikia pagalbos nebuvo, jis pamojavo, nes jau reikėjo išeiti. Jie laisvai pasiėmė striukes iš išėjo. Asmuo, su kuriuo konfliktavo, tai nėra šis nukentėjusysis, bet kaip suprato šio draugas, nes komisariate buvo atvykęs pasižiūrėti ar buvo uždarytas asmuo, su kuriuo jis mušėsi. Asmuo, su kuriuo jis konfliktavo, teisiamojo posėdžio salėje nėra. Jo žmonai konflikto metu kažkiek taip pat pataikė, juos mušė vienas asmuo. Viską matė policija, jis parašė pareiškimą ir galiausiai viskas baigėsi, jie susitaikė, nes jam nebuvo jokių sužalojimų. Jam akivaizdžių sveikatos sutrikdymų medikai nenustatė. Pagarsinus kaltinamojo J. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jis paaiškino, kad smulkiai įvykio detalių neatsimena dėl konflikto restorano salėje. Restorano salėje nebuvo jokių muštynių. Jis kvietė J. G., nes apsauga liepė išeiti iš restorano. Jis nepamena tuo, kad kviestų kaltinamąjį, nes prie jo kabinėtųsi asmenys. Kabinėjimasis šokių aikštelėje pasireiškė stumdymusi. Šokių aikštelėje nebuvo labai daug žmonių, jis nedrausmino minėtų asmenų. Prie jo apsauga priėjo tik tada, kai restoranas jau užsidarinėjo.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad jie buvo restorane (duomenys neskelbtini), kada tiksliai buvo neatsimena, bet tai galėjo įvykti 2019 m. vasario 16-17 d. Jis buvo kartu su R. U., M. B. ir pastarojo žmona bei dar buvo pora tolimesnių pažįstamų draugių. Jie ten tiesiog baliavojo, gėrė ir šoko. Jis tiksliai neatsimena, kaip susimušė, nes gana toli stovėjo, bet matė, kaip vienas trenkė. Jis atsimena faktą, kad buvo trenkta. Kas būtent trenkė nežino, nes stovėjo penki krūvoje, o jis su mergina tolėliau. Buvo trenkta R. V.. Jis sunkiai atsimena savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 4 d. duotus parodymus, jog nematė muštynių (1 t., b. l. 70), jis paaiškino, kad jis neatsimena tokių savo parodymų, nors po jais pasirašė. Gal tiesiog tada tokius parodymus davė, kad nebūtų bylos. Smūgis buvo suduotas į nosį, o po to nieko nebuvo. Jie išeidinėjo ir policija suėmė visus ir išvežė. Kas iškvietė policiją nežino. Jų nesuėmė policija, nes jie patys atvyko. Patikslino, kad nepamena, kas būtent stovėjo krūvoje, ten buvo R. V.. Jis į restoraną (duomenys neskelbtini) atvyko su nukentėjusiuoju, M. B. ir šio žmona. Kaltinamojo ar jo draugus iki įvykio nepažinojo. Šokių aikštelėje tarp jo ir kitų asmenų jis nematė, nes buvo su kitomis draugėmis, kurias sutiko. Jis matė smūgį, kai išeidinėjo iš restorano prie durų, tiesiog matė, kaip trinktelėjo draugui į nosį. Jis sužalojimų nematė draugo veide. Jis nepamena ką jam sakė sužalotas draugas. Būna atvejų, jog jis dalyvauja konfliktuose ir muštynėse, tai nebuvo išimtinis įvykis. Dažnai pats būna sumušamas. Tai, kad jo draugas buvo sužalotas nusprendė, nes galimai buvo patinimas, jis nepamena, nes jie buvo išgėrę ir dar buvo išvykę į policiją. Tarp skirtingų kompanijų jis nepažinojo asmenų. Jo draugas kažką minėjo apie konfliktą, bet nepamena, nes daug laiko praėjo. Jis matė, kad jo draugui buvo suduota į veidą, bet nematė, kas būtent sudavė. Po to, jis išeidinėjo ir vyko į policiją. Jo sužalotas draugas lyg ir nevyko pas gydytojus, bet jis nepamena. Jis pamena, kad jį kartu su M. B. uždarė į areštinę, jį paleido ryte, nes jam reikėjo skristi į Tenerifę, o kaip toliau viskas baigėsi nežino. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 70), jis paaiškino, jog nematė, kur tiksliai buvo trenkta, kadangi buvo krūvoje. Jis nežino, kas būtent trenkė, ar apsaugos darbuotojai ar kažkokie žmonės nežino, bet matė, kad kažkas trenkė, o kuris net neįsivaizduoja. Jis anksčiau manė, jog trenkė apsaugos darbuotojai, nes visi buvo panašiai juodai apsirengę. Ne visi juodai apsirengę yra apsaugos darbuotojai, bet prie durų buvo du apsaugos darbuotojai. Tarp jo ir nukentėjusiojo nėra susitarimo. Pagarsinus likusius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 70), jis paaiškino, kad jis tikrai matė, kaip jo nukritusį draugą mušė apsaugos darbuotojas, nes pastarąjį atpažino, bet prie įėjimo trenkė tikrai ne apsaugos darbuotojas. Jo draugui į nosį trenkė vieną kartą ir du kartus į krūtinę trenkė, kai jau išbėginėjo. Tik vienas asmuo trenkė nukentėjusiajam į nosį. Jis neatsimena, kad matytų kaltinamąjį įvykio vakarą klube. Jis matė dėl kito įvykio kitą asmenį, kuris buvo policijos komisariate. Galimai kaltinamasis buvo klube, bet jis atsimena tik tą asmenį, kuris buvo policijos komisariate ir ten ginčijosi. Jis įvykio metu buvo daug išgėręs, ryte išėjus jis pripūtė 1,2 promiles.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. B. (M. B.) parodė, kad įvykio metu (2019 m. vasario 16-17 d.) buvo konfliktas, tuo metu jis buvo su draugų kompanija restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo E. R., R. V., buvo dar jo draugė ir dar vienas draugas. Jie sėdėjo ir ties pabaiga apie 2 val., prie jų priėjo barmenė ir paprašė susimokėti. Jie atsiskaitė nepilna suma ir pasakė, kad reikia vienam nueiti iki bankomato arba automobilio, kad pilnai susimokėtų. Išeidinėjant, jis išėjo priešpaskutinis, po jo išėjo R. V.. Kai tik išėjo, jis stovėjo rate prie paradinių durų, tada išėjo R. V., kuris buvo susiėmęs už nosies ir sakė, kad jam trenkė asmuo, kurio vardo nežino (parodė į kaltinamąjį). Patikslino, kad paties smūgio nematė. Jis išėjo iš restorano ir stovėjo prie durų, tada neužilgo išėjo R. V., o sekantis buvo kaltinamasis. Tada R. V. pasakė, kad pastarajam trenkė kaltinamasis. Restorane konfliktų nebuvo, bet išeinant kita kompanija į jų staliuką nedraugiškai žiūrėjo, lyg kažkas būtų kažką nedraugiškai pasakęs, bet jis nieko negirdėjo. Kiek pamena, daugiau nukentėjusįjį niekas kitas nemušė ir nepamena apie kitus konfliktus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 77), jis paaiškino, kad apsauginis buvo karštakošis, bet veiksmai buvo daugiau ginantis. Jis nematė kitų konfliktų su kitais asmenimis. Paaiškino, kad į staliuką nedraugiškai žiūrėjo kaltinamojo kompanija, kurioje buvo kokie šeši asmenys. Įvykio vakarą nepamena, kad būtų pasistumdymų šokių aikštelėje arba apsižodžiavimų. Jis negirdėjo, kad kažkas kabinėtųsi, nes buvo daug triukšmo ir muzikos, neatsimena, jog kažką įsimintų. Atsiimant striukes stovėjo abi kompanijos, bet viską pamena per miglą, jog kažkas vaikščiojo, kiti kvietė policiją, tiesiog neaiškių momentų. Jis įsiminė, kad nukentėjusysis sakė, kad pastarajam trenkė kaltinamasis, nes išėjęs R. V. pasakė, jog trenkė bei laikėsi už nosies ir sekantis išėjo kaltinamasis. Būnant lauke buvo visiška „košė“, vieni ant kitų sakė. Policija buvo iškviesta, po to jis iš išėjo, ten kur buvo jo draugė S. T. ir neužilgo atvyko policija. Tada policija suėmė, jis vyko iškarto į policiją. Į ligoninę jis nevyko, jo draugas vyko vėliau tikrintis sveikatą, nes tuo metu jo draugė visus nuvežė į komisariatą. Įvykio vakarą visi vartojo alkoholį išskyrus jo draugę, kuri juos vežiojo. Teisiamojo posėdžio salėje yra asmuo sudavęs jo draugui, tai yra kaltinamasis. Jis suprato, jog būtent kaltinamasis trenkė jo draugui, kadangi jis kaltinamąjį vizualiai matė. Dar prieš tai kelias valandas vis kažkur pastarąjį pamatydavo prasisukant tą patį asmenį, todėl ir įsiminė kaltinamąjį pagal veido bruožus. Jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį pagal nuotrauką. Jam prieš tai nerodė kaltinamojo nuotraukų, jį apklausė ir tada tiesiog paklausė ar galėtų atpažinti. Jis kaltinamąjį tuomet pirmą kartą matė. Parodžius liudytojui byloje esančią nuotrauką, jis paaiškino, jog yra matęs nuotrauką, ją rodė tyrėja. Jam nuotrauka buvo rodyta po to, kai buvo iškviestas. Jis atpažinimą atliko prieš pamatęs nuotrauką. Kokiomis sąlygomis buvo daryta negali pasakyti. Nukentėjusysis neminėjo jam, kad turėtų nuotrauką asmens, kuris pastarąjį sužalojo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. B. (T.) parodė, kad kai jie šventė, buvo susitikę su draugais, ji buvo vairuotoja. Jie buvo restorane (duomenys neskelbtini). Visą tai vyko (duomenys neskelbtini), datos neprisimena, bet buvo 2019 m. vasario mėnesį. Kartu buvo R. V., E. R., E. D. ir M. B.. Visą laiką buvo viskas gerai ir jie linksminosi, kai ruošėsi važiuoti namo ir visi pradėjo ruoštis, ji išėjo į kiemą ir visko nematė, nes buvo kieme. Vėliau atėjo R. V. ir paprašė nuvežti į policiją parašyti pareiškimą. R. V., E. R. ir M. B. nuėjo į komisariatą, o ji liko automobilyje ir nieko nematė ir negirdėjo. Dar vienas momentas, ji vežė R. V. į Lazdynų ligoninę. Patikslino, jog būnant restorane nebuvo konfliktinių situacijų. Jos draugai paskui pasakojo visi vienu metu, kai jie buvo automobilyje, kad R. V. gavo į nosį ir todėl nori parašyti pareiškimą. Jai sakė, kas davė į nosį, pasakė – J., bet pavardės nežino. Šiuos duomenis pasakė automobilyje, jai pasakė tik vardą. Vardą galėjo žinoti, nes gal kartu bendravo. Apie kitus smurto atvejus jai nieko nesakė ir ji jų nematė. Jai nukentėjusysis pasakė, kad ruošiantis išeiti iš restorano (duomenys neskelbtini) tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas ir R. V. nieko nepadaręs gavo į nosį. Jai nukentėjusysis nesakė, kad kiti pastarojo atžvilgiu smurtavo, jai minėjo tik kaltinamąjį. Patikslino, jog ji matė tam tikrus nukentėjusiojo sužalojimus, nes buvo pamėlynavusi ir šiek tiek ištinusi nosis, bet kraujas nebėgo ir stiprių sužalojimų nematė. Kai ji išėjo parūkyti, su jos draugu liko E. R. ir M. B.. Su ja kartu neišėjo, nes jie liko apsirengti, o ji pasakė, kad palauks apačioje kol atsiskaitys, todėl ji tiesiog išėjo į lauką. Jos draugas įvykio metu vartojo alkoholį, kiek tiksliai vartojo alkoholio negali pasakyti. Visi vartojo alkoholį išskyrus ją, nes ji vairavo. Konfliktų restorane iki smūgių nebuvo. Kaltinamąjį matė restorane, nes šio kompanija sėdėjo gretimame stalelyje. Jokių konfliktų šokių aikštelėje nevyko ir viso vakaro metu nebuvo. Ji ėjo šokti kartu, kai sėdėdavo visi prie stalo, tai ir sėdėdavo ir ji kartu, visą vakarą buvo kartu. Kai ji rūkė, tada pirmas išėjo jos vyras ir sakė, kad reikia važiuoti, nes R. V. nori važiuoti į komisariatą ir išėjus R. V. nuvažiavo į komisariatą. Ji negirdėjo ir nežino, kas kvietė policiją. Į įvykio vietą buvo atvykusi policija, bet nežino dėl ko konkrečiai, nes buvo konfliktas ir lauke. Jų niekas nevežė, todėl atvyko ne dėl aptariamo konflikto. Kai pamatė R. V., tai šis minėjo tik aptariamą konfliktą. Lauke nebuvo konfliktų. Ji vežė nukentėjusįjį į ligoninę, bet pati kartu nėjo, į komisariatą taip pat nuvežė, bet ji pati nėjo į vidų ir kitokių asmenų nematė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji patvirtino parodymus. Paaiškino, kad po įvykio ji negalėjo paaiškinti, kas ir kiek kartų nukentėjusįjį mušė, o teisiamojo posėdžio metu gali, kadangi iš karto po įvykio buvo stresas. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiama, tada buvo daugiau streso ir ją apklausinėjo policijos komisariate balandžio mėnesį, todėl ji daugiau kreipė į detales kaip išėjo ir grįžo, o dabar tai išnyko iš atminties, o dėl nosies, tai ji ir kalbėjo apie tai. Patikslino, kad mušusio asmens vardą šiuo metu gali nurodyti iš R. V., jis pasakė vardą.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta Liudytoja K. K.-U. parodė, kad vakare nuvyko į restoraną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kada būtent negali pasakyti, bet jau buvo pasibaigusi gyva muzika ir sakė išeiti. Ji kartu buvo su esamu vyru ir J. G.. Jie vakarojo ir sakė susimokėti, visi pakilo, nes vakaras jau pasibaigė, kiek valandų buvo nepamena, bet jau po 24 val., jie ruošėsi išeiti, o J. G. liko susimokėti. Įvykio metu buvo dar kompanija sėdėjusi iš dešinės, kuri kartas nuo karto žvilgčiodavo arba kažką pasakydavo, o šokių metu užkabindavo piktybiškai ir kai ji išėjo su esamu vyru R. U. į lauką, tuomet įvyko situacija. Jie dėl šios situacijos rašė policijoje pareiškimą, buvo atvykusi policija ir matė, kas pradėjo muštynes iš automobilio. Policija sulaikė vaikiną, kuris praskėlė jos vyrui lūpą ir jie tada nuvyko į komisariatą. Būnant komisariate atvyko nukentėjusysis R. V., kuris sakė, kad jį sumušė ir jam mokės pinigus, jis rodė į visus asmenis. Nukentėjusysis sakė, jog ir jos vyras pastarąjį sumušė, ji atsakė, kad šis galvotų ką šneka. Tada dar atvyko ir kiti asmenys, kurių atžvilgiu taip pat buvo sakoma, kad jie nukentėjusįjį sumušė. Policijos pareigūnas priiminėjęs asmenis tiesiogiai pasakė, kad apsispręstų, kas nukentėjusįjį sumušė. Tada ji liko su savo vyru rašyti pareiškimą ir tuomet atėjo vaikinas su nuotrauka. Šis vaikinas buvo nukentėjusysis šioje byloje ir sakė, kad būtent asmuo nuotraukoje pastarąjį sumušė. Kai jie baiginėjo savo pareiškimą surašyti, tada nukentėjusysis pradėjo savo pareiškimą rašyti. Dėl konflikto restorano (duomenys neskelbtini) viduje aplinkybes negali pasakyti, nes nematė, bet ji žino, jog kita kompanija, kurioje buvo nukentėjusysis, nenorėjo sumokėti ir apsauginis sakė susimokėti, taip tikrai buvo. Nukentėjusiojo kompanijoje galimai buvo penki asmenys. Ji nežino apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo ginčo aplinkybes. Būnant lauke J. G. paklausė apie jos ir jos vyro konfliktą ir jie paaiškino pastarajam apie įvykusį konfliktą, tada išsiskirstė, ji su esamu vyru išvyko į komisariatą, o J. G. liko įvykio vietoje. Patikslino, kad įvykio vakarą ji visą laiką buvo kartu su esamu vyru ir kaltinamuoju, tik kai reikėjo susimokėti J. G. pasiliko susimokėti ir kalbėjo su padavėja prie baro. Dėl konflikto prie striukių, iš jos kompanijos pusės nieko nebuvo, nes jie atėjo pasilinksminti ir neieškojo jokių konfliktų, bet nukentėjusiojo kompanija kartas nuo karto šokant šokių aikštelėje pasistumdydavo. Šokių aikštelėje buvo daug žmonių, pasistumdymai vis tęsėsi. Ji vakaro metu iš nukentėjusiojo kompanijos negirdėjo kažkokių pasisakymų jos arba jos vyro atžvilgiu. Įvykio vakarą ji šiek tiek vartojo alkoholio. Įvykio metu nukentėjusiojo kompanija buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Jos vyras ir kaltinamasis nebuvo apsvaigę stipriai, jie buvo apsvaigę, bet tam tikroje riboje, nebuvo taip, kad neprisimintų aplinkybių. Kai jie pasiėmė striukes, jie išėjo iš restorano, nes paklausė J. G., ar jie yra skolingi, šis pasakė, jog ne bei sumokės. Jie būnant apačioje laukė taksi, bet tada įvyko kitas įvykis, kuris buvo susijęs su asmeniu iš nukentėjusiojo kompanijos. Šis įvykis pasibaigė tuo, kad asmenys susitaikė. Apie kaltinamojo J. G. įvykio aplinkybes nežinojo, būnant policijos komisariate, atvykus nukentėjusiajam policijos komisariate, šis pradėjo aiškinti, jog pastarąjį visaip sumušė įvairūs asmenys. Po to nukentėjusysis išėjo ir grįžo į policijos komisariatą su nuotrauka telefone ir pasakė, jog rašytų pareiškimą. Apie tai, kad šioje byloje J. G. yra kaltinamasis sužinojo, kuomet šis susitikus pasakė apie tai, kad pastarąjį iškvietė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. G. parodė, kad 2019 m. vasario 16 d., apie 23.59 val., kartu su draugais, t. y. R. U. (R. U.) ir šio drauge, kurios vardo ir pavardės nežino, nuvyko į restoraną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame restorane trise ilsėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek vėliau, sėdėdamas restorane prie staliuko, pamatė savo draugą R. U. stovintį restorano viduryje. Šis stovėjo šalia kitų restorano lankytojų, t. y. vaikinų, kiek jų buvo tiksliai neatsimena ir kalbėjo su jais, apie ką kalbėjo jis nežino ir dėl garsiai grojančios muzikos restorane jų pokalbio negirdėjo. Iš kūno gestų ir mimikos suprato, kad tarp jų vyksta konfliktas. Netrukus jo draugas R. U. atsisuko į jį ir pamojavo jam, t. y. pakvietė prieiti prie šio. Jis atsistojo ir iš karto priėjo prie savo draugo, staiga prie jų, t. y. jo, jo draugo ir kitų restorano lankytojų, su kuriais jo draugas kalbėjo priėjo apsaugos darbuotojas ir liepė visiems išeiti iš restorano. Dėl ko apsaugos darbuotojas liepė visiems išeiti jis nežino, galbūt dėl to, kad restoranas užsidarė. Neatsimena kiek apsaugos darbuotojų tą vakarą dirbo restorane, tačiau gali patvirtinti, kad tikrai ne vienas. Jis nuėjo prie padavėjos apmokėti sąskaitą o jo draugas su drauge išėjo į lauką, laukė jo. Apmokėjęs sąskaitą jis irgi išėjo į lauką. Nori paaiškinti, kad restorano viduje asmeniškai tarp jo ir kitų lankytojų jokių konfliktų ar muštynių nebuvo. Prie išėjimo į lauką, pastebėjo vaikiną, kuris kalbėjo telefonu ant ten esančių laiptų, ir skatino pašnekovą rašyti abipusį pareiškimą. Išėjęs į lauką pastebėjo stovintį policijos ekipažą. Lauke stovėjo jo draugas R. U. su savo panele ir dar kiti žmonės. Jis priėjo prie draugo ir paklausė kas atsitiko, kodėl atvažiavo policija. R. U. jam atsakė, kad restorano keli vaikinai, t. y. restorano lankytojai lauke užpuolė pastarąjį ir šio draugę, sudavė šio draugei per veidą. R. U. buvo sumuštas, matė ant pastarojo veido smurto žymes. A. R. U. draugės galvos pastebėjo guzą, ji stovėjo ir verkė, skundėsi galvos skausmais. Kas iškvietė policijos pareigūnus jis nežino. Tą vakarą nieko nemušė ir neturėjo konfliktinių situacijų. Pasikalbėję su draugu jis paskambino savo kitam draugui ir paprašė šio, kad šis jį nuvežtų namo. Daugiau nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 5).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. V. parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 21.15 val. atėjo kartu su draugais E. R., M. B., E. D. ir S. T. į restoraną (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Atėję, visi atsisėdo prie pailgo medinio staliuko, kuris stovėjo prie kairės pusės sienos, priešais šokių aikštelę, jis ir visi jo draugai vartojo alkoholinius gėrimus, išskyrus S. T., kadangi ji vairavo. Minėtame restorane 2019 m. vasario 17 d. apie 01.00 val. prie jų stalo priėjo trys nepažįstami vyrai su viena mergina, vardu K.. Vienas iš tų vaikinų buvo apie 175 cm. ūgio, apie 28 m. amžiaus, sportiško kūno sudėjimo, tamsesnio gymio, su mėlynos spalvos megztiniu, kitas buvo apie 175 cm ūgio, apie 28 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo, su žalsvos spalvos megztiniu, trečiasis vyras buvo apie 180 cm ūgio, apie 30 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo, su juodos spalvos striuke, pilkos spalvos megztiniu ir juodos spalvos kelnėmis (jis pastarąjį nufotografavo). Su minėtais vaikinais buvusią K. jis pažįsta, nes kartu lankė mokyklą, jos pavardės nežino, žino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), K. yra apie 165 cm ūgio, apie 26 m., amžiaus, nepamena kaip buvo apsirengusi. Priėję vyrai prie staliuko, už kurio sėdėjo jis su savo minėtais draugais, pradėjo žodžiu konfliktuoti, kuris iš priėjusių vaikinų pradėjo konfliktą, jis nepamena, bet yra įsitikinęs, kad konfliktas kilo dėl jų kaltės. Vykstant žodiniam konfliktui, jo draugai ir minėti trys vyrai, vaikščiojo šalia stalo, prie kurio jis sėdėjo, tačiau niekas nesistumdė, tuomet jis nusprendė pasiimti savo striukę ir išeiti į lauką, kol vyko konfliktas, tuomet nusisuko nuo konflikto dalyviu ir pasiėmė ant jų stalo gulinčią savo striukę. Apsivilko striukę ir išgirdo, kad jam nepažįstamas vyras (vienas iš tų trijų), kuris buvo su juodos spalvos striuke ir pilku megztiniu, jam kažką pasakė, o jis šiam kažką atsakė (ką kalbėjo nepamena), tuomet šis stovėdamas priešais jį, jam su kažkurios rankos kumščiu vieną kartą trenkė į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis atsitraukė toliau ir pasakė, kad skambina policijai. Tada paskambino į policiją ir nuėjo link restorano apsauginių, kadangi restoranas užsidarinėjo, o jis norėjo susimokėti už gėrimus. Priėjęs prie jam nepažįstamo apsauginio jis pasakė, kad pinigus turi banko kortelėje, šis pasiūlė nusiimti pinigus pirmame pastato aukšte ir jį palydėjo. Einant link bankomato, apsauginis pasakė, kad yra „lochas“, nes kviečia policiją, jis pastarajam atsakė, kad šis pats „lochas“ ir tuomet šis stovėdamas jam iš dešinės, su dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į dešinės pusės šonkaulius, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tuomet jis nukrito ant žemės. Šis jam trenkė tame pačiame aukšte, kur yra minėtas restoranas, apie 20 metrų nuo įėjimo į restoraną, prie laiptų vedančių į pirmą pastato aukštą. Jam smūgiavęs apsauginis buvo apie 190 cm ūgio, apie 30 m. amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos švarką ir juodos spalvos kelnėmis (jis pastarąjį nufotografavo), šis apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad jeigu jis rašys pareiškimą ant pastarojo, šis policijos pareigūnams pasakys, kad jis vartojo narkotikus. Tačiau narkotinių medžiagų jis niekuomet nevartojo. Kaip atrodo kitas apsaugos darbuotojas jis nepamena. Atvykus policijos pareigūnams, visi išsiskirstė, jis atvyko į Vilniaus miesto antrą policijos komisariatą, tačiau iškart nuvyko į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, nes jam skaudėjo nosį, ten po apžiūros, medikai jam konstatavo nosies nugarėlės patinimą bei uždarą jos lūžį. Dėl ko kilo žodinis konfliktas jis nežino, kas buvo kalbama konflikto metu, nepamena. Kuomet jam trenkė į nosį minėtas vyras su pilkos spalvos megztiniu ir juodos spalvos kelnėmis, jo draugai buvo šalia, tačiau nežino ar jie matė patį smūgį. Kuomet apsaugos darbuotojas prie laiptų trenkė jam į šonkaulius, mano, kad tai matė jo draugas E. R.. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Visus konflikto dalyvius bei jam trenkusį apsaugos darbuotoją sugebėtų atpažinti (1 t., b. l. 39-40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Z. P. parodė, kad nuo 2012 metų iki 2014 metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, po to minėtoje įmonėje nedirbo, nuo 2019 metų lapkričio mėnesio vėl pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), jo pareigos apsaugos darbuotojas. 2019 m. vasario 16 d. vakare buvo restorane (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) kaip svečias. Minėtame restorane tą vakarą dirbo jo pažįstamas apsaugos darbuotojas M. R.. Man šiandien parodytame vaizdo įraše jis atpažino save. Jis apsirengęs juodu švarku. Apie savo veiksmus parodymus duos tik su savo advokatu. Visą vakarą praleido restorane prie baro, matė kad ten buvo kompanija iš 7-8 žmonių, jie buvo linksmai nusiteikę, išgėrę, matė kaip kabinėjosi prie kai kurių lankytojų, didesnių konfliktų nebuvo įvykę, kol vienas iš tos kompanijos vaikinų nepriėjo prie kito stalo, ir tada prasidėjo susistumdymas, įžeidinėjimas. Santykius aiškinosi dvi kompanijos. Tada trumpam išėjo į lauką, o grįžęs pamatė, kad tam vienam vaikinui iš kitos kompanijos kažkas jau buvo trenkęs į nosį (kas trenkė nematė), kaip girdėjo iš kitų žmonių, tas vaikinas, kuriam trenkė jis pats ar kažkas iš šio kompanijos išprovokavo muštynes, turėjo rasistinių nusiteikimų. Jam girdint tas vaikinas šaukė per visą salę, kad paduos į teismą tą, kuris šiam davė į nosį, ir išreikalaus pinigų, kad pas pastarąjį ne pirmą kartą tokia situacija. O netrukus ir jis asmeniškai turėjo konfliktą su minėtu vaikinu (1 t., b. l. 109).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Z. P. parodė, kad nuo 2019 metų lapkričio mėnesio vėl pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), jo pareigos apsaugos darbuotojas. 2019 m. vasario 16 d. vakare buvo restorane (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) kaip svečias. Minėtame restorane tą vakarą dirbo jo pažįstamas apsaugos darbuotojas M. R.. 2019 m. lapkričio 19 d. jam parodytame vaizdo įraše jis atpažino save. Jis apsirengęs juodu švarku. Visą vakarą praleido restorane prie baro, matė, kad ten buvo kompanija iš 7-8 žmonių, jie buvo linksmai nusiteikę, išgėrę, matė kaip kabinėjosi prie kai kurių lankytojų, didesnių konfliktų nebuvo įvykę, kol vienas iš tos kompanijos vaikinų nepriėjo prie kito stalo, ir tada prasidėjo susistumdymas. Santykius aiškinosi dvi kompanijos. Tada trumpam išėjo į lauką, o grįžęs pamatė, kad tam vienam vaikinui iš kitos kompanijos kažkas jau buvo trenkęs į nosį (kas trenkė nematė), kaip girdėjo iš kitų žmonių, tas vaikinas, kuriam trenkė šis pats ar kažkas iš šio kompanijos išprovokavo muštynes, turėjo rasistinių nusiteikimų. Jam girdint tas vaikinas šaukė per visą salę, kad paduos į teismą tą, kuris jam davė į nosį ir išreikalaus pinigų, kad pas šį ne pirmą kartą tokia situacija. Apie 1 val. nakties, vienu metu minėto vaikino kompanijai pritrūko pinigų sąskaitai apmokėti, todėl jo pažįstamas apsaugos darbuotojas M. R., paprašė jo palydėti minėtą vaikiną (šio paties iniciatyva) iki bankomato išsiimti pinigų, nes M. R. negalėjo palikti įsisiautėjusios kompanijos. Išėjęs iš restorano kartu su minėtu vaikinu ėjo per koridorių lydėdamas šį prie bankomato, lydint šį tarp jų įvyko žodinis konfliktas, gal dėl šio kompanijos elgesio, tiksliau nepamena, davė pastabą, kad nekultūringai leidžia vakarą. Iki bankomato nedaėjo, ranka parodė kur tas bankomatas yra, grįžtant atgal žodinis konfliktas tęsėsi, tas vaikinas nepatenkintas jo pastebėjimu pradėjo mosikuotis rankomis, pamanė gal šis trenks, nes prieš tai restorane šis jau buvo įsivėlęs į muštynes, todėl jiems einant sustojo ir pirmas kumščiu trenkė kelis smūgius (gal du) pastarajam į dešinės pusės šonkaulius. Neaišku kuo tie rankų mosikavimai būtų pasibaigę, šis buvo gan agresyviai nusiteikęs, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jų konfliktas baigėsi iškart po jo suduotų smūgių. Matė, kad aplinkui buvo ir kitų žmonių, konkrečiai kas ten buvo neatsimena. Daugiau minėto vaikino tą vakarą nemušė. Minėtas vaikinas jam jokio smūgio nesudavė. Galbūt pasielgė neapgalvotai impulsyviai ir dėl to gailisi. Norėtų su nukentėjusiuoju susitaikyti, pastarojo atsiprašyti. Atrodo kitų apsauginių be M. R. restorane tą vakarą nedirbo arba jis gerai neprisimena. Jis buvo tik kaip restorano svečias. Nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta. Daugiau pasakyti neturi ką (2 t., b. l. 5, 36).
Prokuroro 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl Z. P. padarytos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 51).
Ikiteisminio tyrumo metu apklausta liudytoja K. K. parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 22 val. atvyko kartu su vaikinu R. U. į restoraną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko dviese, tačiau kavinėje jų laukė R. U. draugai J. ir R.. Visi restorane vartojo alkoholį, linksminosi, šoko, jokių konfliktų nepastebėjo. Paryčiais nusprendė su R. U. vykti namo, dėl to išėjo iš restorano ir nuėjo į lauką, kur būtų išsikvietę taksi. Tai buvo apie 1 val. nakties, t. y. jau buvo 2019 m. vasario 17 d. Laukan išėjo dviese, o J. ir R. liko restorane. Jiems išėjus, lauke buvo vaikinas su mergina. Vaikinas stovėjo, rūkė cigaretę, o ką veikė mergina, nepamena. Jie praėjo pro pastarąjį, tas vaikinas pasakė, „čia bomžų taksi, sėskite į ją“, jis suprato kaip įžeidimą, tačiau nenorėjo veltis į konfliktą, dėl to kartu su R. U. nuėjo toliau, kad išsikviesti sau ramiai taksi, ir kad būti toliau nuo to vaikino. Vaikinas numetė cigaretę ir pradėjo judėti link jų, kažką kalbėjo įžeidžiančio, o ji tikrai nenorėjo konflikto, dėl to jį pradėjo stabdyti ranka, kad jis nesiartintų. Netrukus įvyko konfliktas tarp to vaikino, jos ir jos vaikino, po ko prasidėjo stumdymai ir muštynės, po ko netrukus atvyko pareigūnai, kurie juos išskirstė ir tą jaunuolį paguldė ant žemės, surakino antrankiais ir visus mus tris pristatė į komisariatą, dėl to parašė pareiškimą ir šiuo metu dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Konflikto restorano viduje tikrai nematė (1 t., b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. U. (R. U.) parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 22 val. atvyko kartu su savo mergina K. K. į restoraną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko, nes jo pažįstamas J. G., galimai netiksliai pavardę ištarė, pastarajam apie 30 metų, ir šio draugas R. mūsų laukė restorane. Atvyko, prisėdo už jų stalo ir linksminosi, išgėrinėjo alkoholį, šoko. Jokio konflikto viduje, restorane nepastebėjo, visą laiką buvo su savo mergina. Vėliau, kai pasibaigė muzika, visi pradėjo išeidinėti iš restorano, dėl to nusprendė ir jie su K. K. vykti jau namo. Kelinta valanda buvo, tiksliai pasakyti negali, gal 1 val., kai su K. K. išėjo į lauką, norėjo kviesti taksi, tačiau lauke stovėjo vaikinas. Praėjus vaikiną, šis pradėjo juos įžeidinėti, kad „bomžų taksi“ laukia. Nors jie dar net nebuvo išsikvietę jos. Taigi jis ir K. K. nuėjo nuo to vaikino toliau, kad išvengtų konflikto. Jaunuolis pradėjo judėti link jų, ko pasėkoje susistumdėme ir jis pradėjo gintis. Netrukus atvyko policija, kuri sulaikė minėtą jaunuolį, kadangi matė visą įvykį ir dėl to šį pristatė į komisariatą. Jis su K. K. tai pat atvyko į komisariatą, kur parašėme pareiškimą ir dėl to įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. O konflikto restorano viduje nematė ir negirdėjo (1 t., b. l. 68).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 22.00 val., kartu su draugais, t. y. su R. V., M. B., E. D. ir S. (M. B. panele) atėjo į restoraną (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Restorane jo vardu buvo rezervuotas staliukas, todėl atėję iškarto prisėdo prie jiems rezervuoto staliuko. Visą vakarą su savo draugais nebuvo, kadangi minėtame restorane sutiko dvi savo pažįstamas, todėl kartais šoko su jomis. Restorane vartojo alkoholinius gėrimus. Tą vakarą jokių konfliktų ar ginčų ar muštynių tarp jo draugų ir kitų restorano lankytojų jis nepastebėjo ir nematė, tik kitą dieną sutikęs E. D. šis jam papasakojo, kad vakar, t. y. 2019 m. vasario 16 d., pastarąjį išvežė policijos ekipažas, o dėl ko jis atsakyti negali, kadangi šis jam paaiškinti negalėjo, o ir jis pats to nematė. 2019 m. vasario 17 d. maždaug apie 01.00 val., jo draugai pasakė jam, kad jie jau skirstosi ir ruošiasi namo. Jis tuo metu šoko šokių aikštelėje ir priėjo prie jų siekiant duoti pinigų sąskaitos apmokėjimui. Visi jie turėjo pinigus tačiau, grynais visos sumos nurodytos sąskaitoje jie neturėjo. Turėjo pinigų ir banko kortelėje, tačiau pilnos sumos niekas iš jų banko kortelėje taip pat neturėjo. Kiek suprato, restorano personalas pageidavo apmokėti sąskaitą arba tik grynais pinigais arba tik banko kortele, per puse jiems neleido sumokėti, o tam, kad apmokėti sąskaitą grynais pinigais jiems pritrūko 50 eurų. Tada draugas R. V. pasisiūlė nueiti iki bankomato, kuris randasi tame pačiame pastate adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas adresu (duomenys neskelbtini) yra dviaukštis. Antrajame pastato aukšte randasi restoranas (duomenys neskelbtini), o kuriame pastato aukšte randasi bankomatas jis nežino, žino, kad tame pačiame pastate. Netrukus R. V. išėjo iš restorano, jis matė, kad prie restorano išėjimo stovėjo keli apsaugos darbuotojai, kiek tiksliai jų buvo atsakyti negali. Dėl ko jam pasirodė, kad prie išėjimo stovėjo apsaugos darbuotojai, dėl to, kad visi ten stovėję vyrai, kaip jam pasirodė apsaugos darbuotojai, buvo apsirengė vienodai, t. y. su vienodais tamsios spalvos kostiumais, tamsios spalvos švarkais. Matė, kad prie restorano išėjimo, tarp R. V. ir vieno iš apsaugos darbuotojo prasidėjo pokalbis, pokalbio metu apsaugos darbuotojas sudavė R. V. vieną kartą kumščiu į nosį. Minėtas apsaugos darbuotojas aukštas apie 180 cm, apkūnus, daugiau nurodyti nieko apie pastarąjį nurodyti negali, kadangi neatsimena. Po smūgio R. V. pradėjo bėgti. Pamačius visą tai, nutarė irgi išeiti iš restorano ir išsiaiškinti kas atsitiko. Išėjęs iš restorano pamatė, kad R. V. bėgdamas nukrito prie pastato antrame aukšte esančių laiptų. Tada minėtas apsaugos darbuotojas pribėgo prie gulinčio R. V. ir trenkė šiam vieną ar du kartus, dabar tiksliai pasakyti negali kiek kartų į šoną. Jis priėjo prie minėto apsaugos darbuotojo ir paklausė dėl kodėl šis daužo jo draugą, tačiau jau neatsimena ką šis jam atsakė, kadangi iš karto prie jų pribėgo kiti žmonės ir prasidėjo triukšmas. Pribėgo kiti trys apsaugos darbuotojai, draugas M. B. su panele S. ir dar keli jam nepažįstami žmonės. Prasidėjo žodinis konfliktas su apsaugos darbuotojais. Netrukus R. V. atsikėlė ir nutarė su kitu apsaugos darbuotoju nueiti iki bankomato. Šis nuėjo su kitu apsaugos darbuotoju ir nusiėmė grynuosius pinigus. Tada R. V. grįžo į restoraną, apmokėjo sąskaitą. Jis neatsimena kas vyko toliau, ar R. V. policija išvežė į komisariatą ar jie kartu visi su draugais išskyrus E. D. ir R. V. nuvažiavo į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Jie važiavo į komisariatą paliudyti, kad restorane (duomenys neskelbtini) R. V. sumušė apsaugos darbuotojas, tačiau komisariate pareigūnas, vardo pavardės ir pareigų nežino, jo ir M. B. paprašė išeiti iš pastato, jis išėjo kartu su M. B.. Lauke stovėdami rūkė, tada M. B. grįžo atgal rašyti pasiaiškinimą, o jis rūkydamas pastebėjo, kad pametė piniginę ir telefoną, todėl grįžo atgal į komisariatą siekiant išaiškinti kur jo daiktai. Policijos pareigūnas pamatęs pasakė jam, kad yra neblaivus viešoje vietoje, jis pastarajam paaiškino, kad yra išgėręs, kadangi buvo restorane ir vartojo alkoholinius gėrimus, o į komisariatą atvažiavo paliudyti apie įvykusias muštynes, tačiau policijos pareigūnas jį sulaikė ir surašė jam administracinio nusižengimo protokolą už pasirodymą apsvaigusiam nuo alkoholinių gėrimų viešoje vietoje ir už neadekvatų elgesį, už pareigūno reikalavimų nevykdymą. Jį kartu su M. B. uždarė komisariate už grotų. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 70).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. D. (E. D.) parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. tarp 21.00 ir 22.00 val., kartu su draugais, t. y. R. V., M. B. ir M. B. panele atvyko į restoraną (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Būdami restorane vartojo alkoholinius gėrimus, šoko, bendravo. Vakaro metu tarp jo draugų ir kitų restorano lankytojų jokių ginčų, muštynių ar konfliktų nematė ir nepastebėjo. 2019 m. vasario 17 d. tarp vidurnakčio ir 01.00 val., išėjo iš minėto restorano į lauką, parūkyti. Lauke, rūkydamas pasiūlė kitiems žmonėms, stovėjusiems prie pastato (duomenys neskelbtini) atsisėsti į taksi automobilį, tačiau jiems tai tikriausiai nepatiko ir dėl to buvo išvežtas pareigūnų į sulaikymo patalpą. Kaip sužinojo vėliau iš R. V. pasakojimų, kol jis rūkė lauke, restorane R. V. kažkas sumušė, kas būtent jis nežino, nematė ir atsakyti negali. R. V. iškvietė policijos pareigūnus ir šie atvažiavę kažkodėl sulaikė jį. Daugiau apie įvykius įvykusius tą vakarą nieko paliudyti negali (1 t., b. l. 74).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojus M. B. (M. B.) parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 21.00 val., kartu su draugais, t. y. R. V., E. D., E. R. ir panele S. T. atėjome į restoraną (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Restorane bendravo, šoko, vartojo alkoholinius gėrimus. Jo panelė S. T. alkoholinių gėrimų nevartojo, kadangi buvo už vairo. Vakaro metu jokių ginčų ar konfliktų, muštynių tarp jo draugų ir kitų restorano lankytojų nematė ir nepastebėjo. Prieš 01.00 val., prie jų priėjo padavėja ir atnešė jiems sąskaitą, paaiškino, kad restoranas jau ruošėsi užsidaryti. Jie su minėtais draugais, išskyrus R. V., apmokėjo savo sąskaitos dalį ir išėjo iš restorano, o R. V. nesusimokėjo paaiškindamas, kad grynųjų pinigų neturi, o turi pinigų tik banko kortelėje. Išėję jie laukė R. V. prie restorano pagrindinių, stiklinių durų. Prie minėtų durų stovėjo du apsaugos darbuotojai. Jie vilkėjo tamsios spalvos kostiumus. R. V. liko restorano viduje, tikriausiai tarėsi su padavėja dėl sąskaitos apmokėjimo. Netrukus iš restorano išėjo R. V. laikydamasis už nosies ir pasakė prie durų stovėjusiems apsaugos darbuotojams, kad jam restorano viduje kitas lankytojas sudavė į nosį ir šis ruošėsi iškviesti policijos pareigūnus. Kas R. V. sudavė ir už ką jis asmeniškai nematė ir nežino. Netrukus iš restorano išėjo, kaip jis po to suprato vyras, kuris sudavė R. V. į nosį, kadangi pamatęs išėjusį vyriškį, R. V. iš karto priėjo prie apsaugos darbuotojų ir nurodydamas į minėtą vyrą paaiškino jiems, kad jam sudavė būtent jis. Tą vyrą galėtų atpažinti. Po to jis kartu su E. R. nuėjo į tualetą, grįžęs pamatė prie restorano durų du apsaugos darbuotojus ir R. V., vyro kuris pasak jo, jam trenkė nebuvo. Tada jis nusprendė išeiti į lauką, kadangi lauke rūkė jo panelė su E. D.. Su panele S. T. susitiko pastato pirmame aukšte. Išėjus iš pasato pamatė, kad atvykę policijos pareigūnai sulaikė E. D.. Dėl ko jį sulaikė, jis nežino. Tada jie su S. T. sėdo į automobilį ir laukė R. V. ir E. R.. Netrukus jie atėjo ir jie visi nuvažiavome į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, kadangi R. V. norėjo parašyti pareiškimą dėl to, kad nukentėjo nuo dviejų asmenų. Iš R. V. žodžių suprato, kad jam trenkė į nosį nepažįstamas asmuo, kitas restorano lankytojas ir apsaugos darbuotojas suduodamas į šonkaulius, tačiau jis to nematė ir paliudyti dėl to negali. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 77).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. T. parodė, jog 2019 m. vasario 16 d. apie 22.00 val., kartu su savo vaikinu M. B. ir jo draugais, t. y. E. R., R. V. ir draugu D. atvažiavo į restoraną (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas minėtu adresu yra dviaukštis, restoranas (duomenys neskelbtini) randasi pastato antrame aukšte. Restorane bendravo, šoko, vaikinai vartojo alkoholinius gėrimus o ji ne, kadangi buvo už vairo. Apie 01.00 val., susiruošė išeiti iš restorano, vaikinai pasiliko restorane apmokėti sąskaitą, o ji nutarė išeiti į lauką parūkyti. Prieš jai ruošiantis pastebėjo, kad restorano lankytojai, kurie sėdėjo šalia jų staliuko, kažką jiems pasakė, tačiau ką šie būtent pasakė jiems, ji negirdėjo. Už šalia stovėjusio staliuko sėdėjo pora vaikinų ir porą merginų, jų nepažįsta. Išėjus parūkyti, pastebėjo, kad jos vaikinas ir vaikino draugai ilgą laiką neišeina iš restorano. Tada ji nutarė grįžti į restoraną ir pasižiūrėti, kodėl jie neišeina. Ant laiptų, antrame pastato aukšte pasitiko D., jis jai pasiūlė nueiti į lauką parūkyti, ji jo neklausė kodėl jie ilgai užsibuvo restorane, tiesiog sutiko su juo išeiti į lauką. Lauke D. prie pastato pagrindinių durų stovėjusiems žmonėms pasiūlė išvažiuoti taksi automobiliu, dėl ko ir kodėl jis taip jiems pasakė ji nežino. Tiems žmonėms toks jo pasiūlymas tikriausiai nepatiko ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Ji nekreipė į konfliktą dėmesio, surūkė cigaretę ir nutarė grįžti į restoraną pasižiūrėti kodėl jos vaikinas M. B. ir kiti jo draugai neišeina iš restorano. Užėjus į pastatą pirmame pastato aukšte sutiko M. B., ji jam pasiūlė išeiti į lauką. Kai jie išėjo, pamatė, kad atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė D. ir jį paguldė ant žemės, o už ką ir kodėl jį sulaikė ji nežino. Ji su M. B. sėdo į automobilį ir laukė R. V. ir E. R.. Po to, kai minėti vaikinai atėjo, jie visi kartu nuvažiavo į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, dėl to, kad R. V. norėjo rašyti pareiškimą. Iš jo pasakojimų suprato, kad restorane jį kažkas sumušė, tačiau kas ir kiek kartų ji nematė ir paliudyti negali. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 85).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje, apsaugos darbuotoju. Kiekvieną kartą prieš pradedant darbo dieną, įmonės direktorius paskambina ir praneša, paskirsto jį ir kitus įmonės darbuotojus į saugomus objektus. 2019 m. vasario 16 d. buvo paskirtas dirbti (duomenys neskelbtini) restorane, adresu (duomenys neskelbtini). Tą vakarą restorane dirbo vienas, daugiau jokių apsaugos darbuotojų su juo nebuvo. Buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Vakaro metu, maždaug po vidurnakčio, tikslaus laiko neatsimena, stovėdamas restorane viduje, netoli ten esančio baro pastebėjo konfliktą tarp dviejų vaikinų, t. y. restorano lankytojų. Matė, kad tarp vaikinų prasidėjo apsistumdymas, tada jis priėjo prie minėtų vaikinų ir paprašė jų išeiti iš restorano patalpos. Jie pakluso ir netrukus išėjo iš restorano, šiuo metu nelabai atsimena kaip atrodė minėti vaikinai. Kartu su minėtais vaikinais išėjo ir jų draugai. Kaip suprato tai buvo dvi kompanijos, kurios sėdėjo prie atskirų restorano stalų. Ir vaikinai iš minėtų kompanijų pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Kai kompanijos išėjo, jis pasiliko restorano viduje. Matė pro restorano stiklines duris, kaip išėję lankytojai, stovėjo prie restorane pagrindinių durų, foje ir bendravo tarpusavyje. Po kurio laiko keli lankytojai iš minėtų kompanijų grįžo atgal į restoraną, o likusieji bendravo su atvykusiais pareigūnais. Dėl ko atvažiavo policijos pareigūnai nežino, ir informuotas nebuvo. Tą vakarą muštynių jokių nematė, tą vakarą prie jo nebuvo priėjęs restorano lankytojas ir nesiskundė, kad jį kitas restorano lankytojas sumušė. Įvyko toks apsistumdymas tarp dviejų lankytojų, daugiau nieko neįvyko. Apie 02.00 val., restoranas užsidarė ir jis baigė darbą. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 89).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 20 d. akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp įtariamojo J. G. ir nukentėjusiojo R. V. užfiksuota, kad nukentėjusysis paaiškino, kad 2019 m. vasario 16 d. restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įtariamais J. G. vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į nosies sritį; jokio konflikto tarp baro lankytojų nebuvo; po to pradėjo vytis asmenį, kuris jam sudavė, nufotografavo ir iškvietė policijos pareigūnusl; lauke jam sudavusio asmens nematė; grįžus į restoraną, turėjo konfliktą su apsaugos darbuotoju, po to nuvyko į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Įtariamasis J. G. paaiškino, kad su R. V. jokio konflikto nebuvo, su pastaruoju tą vakarą nebendravo, nesudavė į nosies sritį; kodėl nukentėjęs taip sako, nežino; matė, kad jį kažkas fotografuoja, tačiau to nesureikšmino (2 t., b. l. 10-11).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, restorane (duomenys neskelbtini) pareiškėją sumušė nepažįstamas vaikinas, o po kiek laiko ir restorano apsaugos darbuotojas (1 t., b. l. 13).
Iš R. V. pareiškimo matyti, kad jam stovint klube (duomenys neskelbtini) viduryje scenos, matant trinktelėjo į nosį ir į akies vietą. Yra nuotrauka to, kuris tai padarė (1 t., b. l. 15).
Iš byloje esančio R. V. 2019 m. vasario 17 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 17 d. apie 01.00 val. restorane (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, nepažįstamas vyras vieną kartą su kažkurios rankos kumščiu trenkė jam į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to prie įėjimo į minėtą restoraną, durų, nepažįstamas apsaugos darbuotojas pradėjo jį įžeidinėti ir iš dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į dešinės pusės šonkaulius, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nuvykus į RVUL, po apžiūros medikai konstatavo nosies nugarėlės patinimą, lūžis uždaras (1 t., b. l. 16).
Iš 2019 m. vasario 17 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), esantis restoranas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-31).
Byloje esančiame kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini), patalpų. Apžiūrimame vaizdo įraše pavadinimu „NVR_ch12_main_20190217020600_20190217021330“ yra matoma dešiname kampe, viršuje skaičiai 2019-02-17 07:06:00. Vaizdo įraše matosi patalpa, stiklinės durys. Vaizdo įrašo 00.10 min. dešinėje pusėje, kavinės patalpose matosi asmenų grupė. Vaizdo įrašo 00.12 min. iš kavinės išeina du asmenys, vienas jų (apsaugos darbuotojas) laiko kitą asmenį (klientą) ir stumia jį į priekį. Asmuo (klientas), kurį stumia dėvi šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos batus. Kitas asmuo (apsaugos darbuotojas) pirmąjį asmenį laiko už striukės viršaus ir už dešinės rankos ties pečiais. Vaizdo įrašo 00.15 min. apsaugos darbuotojas užsimoja dešine ranka, kuri yra sugniaužta į kumštį, į klientą, kuris iš karto ištiesia savo kairę ranką į apsaugos darbuotojo kumštį. Apsaugos darbuotojas nustumia kliento ranką ir klientas visu kūnu atsitraukia nuo apsaugos darbuotojo. Apsaugos darbuotojas pasitraukia per žingsnį nuo kliento, klientas ištiesęs ranką rodo apsaugos darbuotojui į kavinę. Vaizdo įrašo 00.21 min. iš kavinės išeina trečiasis asmuo (antras klientas), kuris dėvi tamsios spalvos švarką, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus. Antrasis klientas prieina prie apsaugos darbuotojo ir kalbina jį, nustumia nuo pirmojo kliento. Apsaugos darbuotojas kažką pasako pirmajam klientui ir nueina atgal į kavinę. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo 03:03 min. iš kavinės išeina du vaikinai (trečiasis klientas) dėvi pilkos spalvos megztinį, tamsios spalvos kelnes. Jis išeina kartu su kitu vaikinu (ketvirtuoju klientu), kuris dėvi tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes (iki kojų kauliukų ilgio) ir tamsios spalvos batus. Vaikinas (trečiasis klientas) laiko įsikibęs į vaikiną (ketvirtąjį klientą), bando jam suduoti. Netrukus išeina iš kavinės apsaugos darbuotojas, jam iš paskos vaikinas (penktasis klientas), ir dar vienas vaikinas (šeštasis klientas). Visi susistumdo krūvoje. Iš kavinės išeina vaikinas (septintasis klientas) dėvintis baltos spalvos batus, džinsines kelnes ir ilgą šiltą tamsios spalvos striukę. Asmuo rankoje laiko telefoną ir juo naudojasi ištiesęs ranką į priekį. Vaikinas (ketvirtasis klientas) kartu su vaikinu (penktuoju klientu) bando nuraminti vaikiną (trečiąjį klientą). Apsaugos darbuotojas tuo metu prieina prie vaikino su telefonu (septintojo kliento) ir kažką jam aiškina. Iš kavinės išeina vaikinas (aštuntasis klientas) ir kiti kavinės darbuotojai. Toliau vaizdo įrašė reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašo 04:09 min. matosi, kaip vaikinui (septintajam klientui) suduoda smūgį vaikinas (aštuntasis klientas). Juos bando išskirti apsaugos darbuotojas ir kiti vaikinai. Tuomet grupelėje esantys vaikinai tarpusavyje susikimba. Apsaugos darbuotojas juos bando išskirti. Vaikinai susikimba ir smūgiuoja vienas į kitą nuo 04:10 min iki 04:43 min, iki kol juos išskiria apsaugos darbuotojas. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „NVR_ch10_main_20190217021200_20190217021430“, kuriame užfiksuotas holas. Vaizdo įraše apsaugos darbuotojas eina kartu su vaikinu (septintuoju klientu) kur vaizdo įrašo 00:40 min apsaugos darbuotojas suduoda smūgį į šoną vaikinui (septintajam klientui) kur nuo smūgio vaikinas atsitupia ant grindų, ir apsaugos darbuotojas suduoda dar vieną smūgį vaikinui į šoną. Nuo smūgio vaikinas nukrenta ant žemės, apsaugos darbuotojas nueina ir netrukus vaikinas atsistoja nuo žemės. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; Buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „NVR_ch11_main_20190217021100_20190217021330“, kuriame matosi holas, laiptai į pirmą aukštą ir turėklai. Vaizdo įrašo 01:49 min. užfiksuota, kaip apsaugos darbuotojas eina, prie jo prieina vaikinas (X klientas), jį užkalbina. Netrukus ateina kitas vaikinas (septintasis klientas) ir vaikinas (X klientas) rodo į jį ir kalba su apsaugos darbuotoju. Netrukus vaikinas (X klientas) bando suduoti apsaugos darbuotojui, tačiau šis apsigina ir pats užsimoja suduoti anam vaikinui, tačiau nesuduoda. Vaikinas (septintasis klientas) praeina pro juos ir nueina už turėklų. Nuėjęs už turėklų pritupia ir lieka tupėti. Netrukus prieina daugiau asmenų. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 33).
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. 1) Garso įrašas, pavadinimu „2019_02_17_01-08-58_25.03“, užfiksuota vyriškas balsas: (nerišlus žodžiai) aš stovėjau, jo? Operatorius: 112, klausau? Vyriškas balsas: Laba diena, klausykit į (duomenys neskelbtini), galite į (duomenys neskelbtini) iškviesti ekipažą, nes mane užpuolė žmonės su kuriais net neturėjau kontakto, bet man davė į akį. Operatorius: Mušeikos dar vietoje ar ne? Vyriškas balsas: Kaip? Operatorius: Mušeikos ar vietoje? Vyriškas balsas: Atsiprašau, kaip? Operatorius: Mušeikos ar vietoje, tie kurie. Vyriškas balsas: Yra, vietoje, aš galiu nurodyti kurie. Operatorius: Taip, dabar dėl greitosios, medikai reikalingi jums? Vyriškas balsas: Jo medikai reikalingi, kvieskite į (duomenys neskelbtini), jo, (duomenys neskelbtini). Va, dabar už manęs žmogus eina, kuris man smogė. Operatorius: Tai reikia medikų pagalbos? Vyriškas balsas: Reikalinga medikų pagalba. Taip. Operatorius: Kiek jums metų? Vyriškas balsas: Ko greičiau to geriau, kol jis nepabėgo. Operatorius: Kiek jums metų, sakykit prašau? Vyriškas balsas: Kaip? 28. Operatorius: Kiek? Vyriškas balsas: 28 man metai. Operatorius: Ir kokie sumušimai? Vyriškas balsas: Sumušimai į nosį ir akį davė žmogus. Operatorius: Veido trauma, taip? Ir vardas, pavardė jūsų? Vyriškas balsas: Taip, taip, V.. Operatorius tikslina pavardę. Operatorius: V., gerai važiuoja laukit. Vyriškas balsas: Jo ir jie bando bėgti bet aš sulaikysiu. Operatorius: Gerai. Vyriškas balsas: Gerai, viso. Įrašas baigėsi. 2) Garso įrašas, pavadinimu „2019_02_17_01-15-03_25.03“. Operatorė: 112, klausau? Vyriškas balsas: Čia policijos, (duomenys neskelbtini). Operatorė: Palaukit, kokia gatvė? Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Operatorė: Kas atsitiko? Vyriškas balsas: Čia girti klientai „bušavoja“. Operatorė: O kas tai per įstaiga? Vyriškas balsas: Nu čia (duomenys neskelbtini). Operatorė: ten vyksta ir policija ir greitoji. Vyriškas balsas: Gerai. Operatorė: Laukit. Įrašas baigės. 3) Garso įrašas, pavadinimu „2019_02_17_01-29-59_25.00“. Paskambino vyras, kuris pranešė, kad buvo atvažiavusi policijos pareigūnai prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo, nesulaikė to, kas davė skambinančiam vyrui į akį. Operatorė padiktuoja vyrui, komisariato telefono numerį. Įrašas baigėsi (1 t., b. l. 36).
Iš byloje esančio 2019 m. vasario 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad R. V. pateikė asmens, kuris jį sumušė, fotonuotrauką ir medicininių dokumentų išrašą (1 t., b. l. 48-52).
Iš 2019 m. gegužės 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog R. V. atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 užfiksuotą asmenį – J. G., kuris jam 2019 m. vasario 17 d. restorane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį į nosį. Šio asmens fotonuotrauką buvo pateikęs pareigūnams. Atsimena veido bruožus, todėl be abejonės teigia, kad tai šis asmuo 2019 m. vasario 17 d. trenkė jam į nosį (1 t., b. l. 53-55).
Byloje esančio 2019 m. birželio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis liudytojas M. B. atpažino fotonuotraukoje Nr. 1 užfiksuotą asmenį – J. G., kuris galimai R. V. 2019 m. vasario 17 d. restorane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudavė jo draugui R. V. į nosį (1 t., b. l. 80-82).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 619/2019 (01) matyti, kad R. V. nustatytas nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 2-4 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva krūtinėje, atskirai nuo nosies kalų lūžio atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir visumoje nėra būdingi griuvimui ant kieto, lygaus paviršiaus (1 t., b. l. 63-64).
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Šioje byloje sprendžiamas J. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį klausimas.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti teisme, apžiūrų protokolai, taip pat kiti ankščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamas įstatymas numato laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę. Vadovaujantis teismų praktika, chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-113-303/2019).
Pagal BK 284 straipsnio nuostatas atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Minėto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kuri suprantama kaip viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Pagal formuojamą teismų praktiką, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (šiuo metu galiojančios BK redakcijos 284 straipsnis) ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-367-511/2018).
Teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. G. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir laikėsi pozicijos, jog jis netrenkė nukentėjusiajam R. V.. Teisiamojo posėdžio duodamas parodymus kaltinamasis J. G. paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kartu buvo R. U., jų kompanijoje daugiau nieko nebuvo, tik po to susipažino su kitais asmenimis, kurie prie jų prisėdo, nes nebuvo laisvų staliukų, taip pat buvo ir R. U. mergina. Jis sėdėjo už stalo, o jo visi draugai stovėjo krūvoje su nukentėjusiojo draugais. Būnant (duomenys neskelbtini) jis pamatė nukentėjusįjį ir R. U. krūvoje, kuris jį pakvietė pamojęs ranka. Jam priėjus R. U. pasakė, kad prie pastarojo ir šio merginos pradėjo kabinėtis. Papildomai paaiškino, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini) patalpose, atvyko du apsaugos darbuotojai, kurie prašė jų išeiti, jis pasakė, kad eis susimokėti ir kai jis sumokėjo sąskaitą, jam einant girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė „reikia rašyti bratkę“. Jis nežino, kaip nukentėjusiajam atsirado sužalojimai, nesupranta, kodėl buvo nurodyta, kad jis sumušė nukentėjusįjį, o įvykio dieną nukentėjusysis išvis nežinojo, kas šiam trenkė. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. taip pat teigė, kad 2019 m. vasario 16 d., apie 23.59 val., kartu su draugais, t. y. R. U. (R. U.) ir šio drauge nuvyko į restoraną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), trise ilsėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek vėliau, sėdėdamas restorane prie staliuko, pamatė savo draugą R. U. stovintį restorano viduryje. Šis stovėjo šalia kitų restorano lankytojų, t. y. vaikinų, iš kūno gestų ir mimikos suprato, kad tarp jų vyksta konfliktas. Netrukus jo draugas R. U. atsisuko į jį ir pamojavo jam, t. y. pakvietė prieiti prie šio. Jis atsistojo ir iš karto priėjo prie savo draugo, staiga prie jų, t. y. jo, jo draugo ir kitų restorano lankytojų, su kuriais jo draugas kalbėjo priėjo apsaugos darbuotojas ir liepė visiems išeiti iš restorano. Dėl ko apsaugos darbuotojas liepė visiems išeiti jis nežino, galbūt dėl to, kad restoranas užsidarė. Restorano viduje asmeniškai tarp jo ir kitų lankytojų jokių konfliktų ar muštynių nebuvo. Prie išėjimo į lauką, pastebėjo vaikiną, kuris kalbėjo telefonu ant ten esančių laiptų, ir skatino pašnekovą rašyti abipusį pareiškimą. Tą vakarą nieko nemušė ir neturėjo konfliktinių situacijų (2 t., b. l. 5). Nors kaltinamasis laikėsi pozicijos, jog jis netrenkė nukentėjusiajam, vis dėlto byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis J. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be kita ko, kaltinamojo parodymų tikrumu verčia abejoti ir tai, kad nors jis teigė, kad jo draugas R. U. jį pakvietė rankos gestu dėl konflikto su kitais lankytojais, tokius jo parodymus paneigė pats R. U., teisiamojo posėdžio metu teigdamas, kad to, jog jis pamotų ranka kaltinamajam, kad reikia pagalbos, nebuvo, jis pamojavo, nes jau reikėjo išeiti, jie laisvai pasiėmė striukes iš išėjo.
Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. V. parodymais, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. V. parodė, kad įvykio naktį jis su E. D., S. T., M. B. ir E. R. buvo (duomenys neskelbtini), ten šventė, viskas buvo gerai, tada atėjo apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad jau reikia užsidarinėti, sakė sumokėti sąskaitą. Jo draugai išeidinėjo ir jis buvo kartu, norėjo paskaičiuoti, kas kiek turi sumokėti. Jis buvo savo striukę palikęs kur jie ir šventė, grįždamas jis pasilenkė paimti savo striukę, ten buvo kolona ir pro tą koloną jis norėjo paimti savo striukę. Ten buvo kaltinamojo kompanija trise ar keturiese, šie stovėjo. Jis praeidamas pro koloną gal užkabino kaltinamojo kompaniją pečiu imdamas striukę. Pasilenkė pasiimti striukę ir žodis po žodžio kilo konfliktas ir jam „parskrido“ kumštis nuo kaltinamojo tiesiai į nosies dalį. Jis pradėjo pastarąjį gaudyti, kad galėtų nufotografuoti, ką ir padarė. Paaiškino, kad kaltinamasis prieš jį smurtavo, šiam buvo patogu smogti, nes šis stovėjo priešais jį prie kolonos. Jam trenkė vieną kartą dešine ranka. Konfliktas įvyko 1 val. nakties, nes jis nufotografavo kaltinamąjį 1.16 val. Iš jo draugų niekas nematė konflikto, nes jie ėjo į pirmą aukštą, kai viskas vyko. Iki smūgio jo ir kaltinamojo kompanijos nebendravo. Jis į medikus kreipėsi apie 2.20 val., nes jis nusifotografavo. Policiją kvietė jis ir todėl bėgo paskui kaltinamąjį ir nufotografavo prie išėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. duotuose parodymuose esminių prieštaravimų apie įvykio aplinkybes nėra. R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 21.15 val. atėjo kartu su draugais E. R., M. B., E. D. ir S. T. į restoraną (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Priėję vyrai prie staliuko, už kurio sėdėjo jis su savo minėtais draugais, pradėjo žodžiu konfliktuoti, kuris iš priėjusių vaikinų pradėjo konfliktą, jis nepamena, bet yra įsitikinęs, kad konfliktas kilo dėl jų kaltės. Vykstant žodiniam konfliktui, jo draugai ir minėti trys vyrai, vaikščiojo šalia stalo, prie kurio jis sėdėjo, tačiau niekas nesistumdė, tuomet jis nusprendė pasiimti savo striukę ir išeiti į lauką, kol vyko konfliktas, tuomet nusisuko nuo konflikto dalyvių ir pasiėmė ant jų stalo gulinčią savo striukę. Apsivilko striukę ir išgirdo, kad jam nepažįstamas vyras (vienas iš tų trijų), kuris buvo su juodos spalvos striuke ir pilku megztiniu, jam kažką pasakė, o jis šiam kažką atsakė (ką kalbėjo nepamena), tuomet šis stovėdamas priešais jį, jam su kažkurios rankos kumščiu vieną kartą trenkė į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis atsitraukė toliau ir pasakė, kad skambina policijai. Tada paskambino į policiją ir nuėjo link restorano apsauginių, kadangi restoranas užsidarinėjo, o jis norėjo susimokėti už gėrimus. Kuomet jam trenkė į nosį minėtas vyras su pilkos spalvos megztiniu ir juodos spalvos kelnėmis, jo draugai buvo šalia, tačiau nežino ar jie matė patį smūgį (1 t., b. l. 39-40). Taigi iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog po to, kai R. V. pasiėmęs striukę, kaip teigė teisiamojo posėdžio metu, galimai kliudė kaltinamojo kompaniją, o kaltinamasis J. G. jam vieną kartą ranka trenkė į nosies sritį.
Pažymėtina, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir kad būtent kaltinamasis J. G. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Tą patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kad restorane (duomenys neskelbtini) pareiškėją sumušė nepažįstamas vaikinas, o po kiek laiko ir restorano apsaugos darbuotojas (1 t., b. l. 13); iš R. V. pareiškimo matyti, kad stovint klube (duomenys neskelbtini) jam trinktelėjo į nosį ir į akies vietą. Yra nuotrauka to, kuris tai padarė (1 t., b. l. 15). Iš byloje esančio 2019 m. vasario 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. pateikė asmens, kuris jį sumušė, fotonuotrauką (1 t., b. l. 48-52). 2019 m. gegužės 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, R. V. atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 užfiksuotą asmenį – J. G., kuris jam 2019 m. vasario 17 d. restorane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį į nosį (1 t., b. l. 53-55). Iš byloje esančio R. V. 2019 m. vasario 17 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 17 d. apie 01.00 val. restorane (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, nepažįstamas vyras vieną kartą su kažkurios rankos kumščiu trenkė jam į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to prie įėjimo į minėtą restoraną, durų, nepažįstamas apsaugos darbuotojas pradėjo jį įžeidinėti ir iš dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į dešinės pusės šonkaulius, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nuvykus į RVUL, po apžiūros medikai konstatavo nosies nugarėlės patinimą, lūžis uždaras (1 t., b. l. 16).
Nukentėjusiojo poziciją, kad restorane (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina liudytojo M. B. parodymai, kurie buvo pakankamai nuoseklūs tiek jį apklausiant teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. B. (M. B.) parodė, kad išeidinėjant iš (duomenys neskelbtini), jis išėjo priešpaskutinis, po jo išėjo R. V.. Kai tik išėjo, jis stovėjo prie paradinių durų, tada išėjo R. V., kuris buvo susiėmęs už nosies ir sakė, kad jam trenkė asmuo, kurio vardo nežino (parodė į kaltinamąjį). Jis išėjo iš restorano ir stovėjo prie durų, tada neužilgo išėjo R. V., o sekantis buvo kaltinamasis. Tada R. V. pasakė, kad pastarajam trenkė kaltinamasis. Jis įsiminė, kad nukentėjusysis sakė, kad pastarajam trenkė kaltinamasis, nes išėjęs R. V. pasakė, jog trenkė bei laikėsi už nosies ir sekantis išėjo kaltinamasis. Teigė, kad teismo posėdžių salėje yra asmuo sudavęs jo draugui, tai yra kaltinamasis. Jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį pagal nuotrauką. Jam prieš tai nerodė kaltinamojo nuotraukų, jį apklausė ir tada tiesiog paklausė ar galėtų atpažinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. B. (M. B.) parodė, kad išeinant iš (duomenys neskelbtini) R. V. nesusimokėjo paaiškindamas, kad grynųjų pinigų neturi, o turi pinigų tik banko kortelėje, išėję jie laukė R. V. prie restorano pagrindinių, stiklinių durų. Prie minėtų durų stovėjo du apsaugos darbuotojai. R. V. liko restorano viduje, tikriausiai tarėsi su padavėja dėl sąskaitos apmokėjimo. Netrukus iš restorano išėjo R. V. laikydamasis už nosies ir pasakė prie durų stovėjusiems apsaugos darbuotojams, kad jam restorano viduje kitas lankytojas sudavė į nosį ir šis ruošėsi iškviesti policijos pareigūnus. Kas R. V. sudavė ir už ką jis asmeniškai nematė ir nežino. Netrukus iš restorano išėjo, kaip jis po to suprato vyras, kuris sudavė R. V. į nosį, kadangi pamatęs išėjusį vyriškį, R. V. iš karto priėjo prie apsaugos darbuotojų ir nurodydamas į minėtą vyrą paaiškino jiems, kad jam sudavė būtent jis. Tą vyrą galėtų atpažinti. Iš R. V. žodžių suprato, kad jam trenkė į nosį nepažįstamas asmuo, kitas restorano lankytojas (1 t., b. l. 77). Byloje esančio 2019 m. birželio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas M. B. atpažino fotonuotraukoje Nr. 1 užfiksuotą asmenį – J. G., kuris galimai R. V. 2019 m. vasario 17 d. restorane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudavė jo draugui R. V. į nosį (1 t., b. l. 80-82).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi jo parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas NVRch12main2019021702060020190217021330, kurio 03:03 min. matyti, kad iš kavinės išeina du vaikinai, (trečiasis klientas) dėvi pilkos spalvos megztinį, tamsios spalvos kelnes, jis išeina kartu su kitu vaikinu (ketvirtuoju klientu), kuris dėvi tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes (iki kojų kauliukų ilgio) ir tamsios spalvos batus, vaikinas (trečiasis klientas) laiko įsikibęs į vaikiną (ketvirtąjį klientą), bando jam suduoti, netrukus išeina iš kavinės apsaugos darbuotojas, jam iš paskos vaikinas (penktasis klientas), ir dar vienas vaikinas (šeštasis klientas); visi susistumdo krūvoje; iš kavinės išeina vaikinas (septintasis klientas) dėvintis baltos spalvos batus, džinsines kelnes ir ilgą šiltą tamsios spalvos striukę, asmuo rankoje laiko telefoną ir juo naudojasi ištiesęs ranką į priekį; vaikinas (ketvirtasis klientas) kartu su vaikinu (penktuoju klientu) bando nuraminti vaikiną (trečiąjį klientą); apsaugos darbuotojas tuo metu prieina prie vaikino su telefonu (septintojo kliento) ir kažką jam aiškina. Minėtame vaizdo įraše, be kita ko, užfiksuota, kad nukentėjusysis R. V. išėjęs iš kavinės patalpų liečia nosį ir su kitu asmeniu nueina į tualetą.
Be kita ko, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto Z. P. parodymų, jis teigė, kad įvykio dieną būdamas jis (duomenys neskelbtini) matė, kad vienas iš vaikinų priėjo prie kito stalo, prasidėjo susistumdymas, įžeidinėjimas, santykius aiškinosi dvi kompanijos; tada trumpam išėjo į lauką, o grįžęs pamatė, kad tam vienam vaikinui iš kitos kompanijos kažkas jau buvo trenkęs į nosį (kas trenkė nematė).
Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo parodymai nėra melagingi, siekiant nepagrįstai apkaltinti J. G., jo parodymus patvirtina tiek liudytoju apklausto M. B. parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byloje esantis vaizdo įrašas, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausto Z. P. parodymai.
Be kita ko, kaltinamojo aptariamo įvykio aplinkybes patvirtina teisiamojo posėdžio metu liudytojų R. U., K. K.-U. duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. D., M. R. parodymai, 2019 m. rugpjūčio 20 d. akistatos protokolas, 2019 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam R. V. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 619/2019 (01), kurioje nurodyta, kad R. V. nustatyta nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 2-4 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 63-64). Nors nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis matyti, kad 2019 m. vasario 17 d. R. V. atžvilgiu smurtavo ir restorano (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas, tačiau bylos duomenimis, šis asmuo trenkė R. V. tik į krūtinės sritį, į galvos sritį netrenkė. Atsižvelgiant į tai, kad būtent nuo J. G. veiksmų tiesiogiai nukentėjusiajam buvo sukelti specialisto išvadoje minėti sveikatos sutrikdymai, kurie atskirai buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo abejoti specialisto išvados duomenimis.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog kaltinamasis J. G., būdamas viešoje vietoje, t. y. restorane (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą prieš jam nepažįstamą asmenį – R. V.. Jis trenkė nukentėjusiajam be jokios objektyvios priežasties, akivaizdu, jog tokios aplinkybės prieštarauja visuomenėje pripažįstamoms socialinėms normoms ir tokie veiksmai laikytini padarytais dėl chuliganiškų paskatų. Būtent dėl kaltinamojo J. G. veiksmų buvo sutrikdyta nusistovėjusi visuomenės rimtis bei tvarka ir nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju J. G. turėjo suvokti, kad jo veiksmai yra pavojingi ir gali sukelti neigiamas pasekmes kitiems asmenims, t. y. nuo smūgio nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata arba sukelti kitokie neigiami padariniai. Nors jis neturėjo tikslo sukelti konkrečius sveikatos sutrukdymus, tačiau tokie kaltinamojo veiksmai laikomi padaryti neapibrėžta tyčia ir veika, kuria buvo sukeltas sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojamas pagal atsiradusius padarinius.
Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad J. G. 2019 m. vasario 17 d., apie 1.00 val., viešoje vietoje, restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų ir pašalinių asmenų akivaizdoje, vieną kartą, rankos kumščiu sudavė R. V. (R. V.) į nosies sritį, padarydamas nukentėjusiajam R. V. kaulų lūžį su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu J. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Šie kaltinamojo J. G. tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 284 straipsnio, sudėtis.
Teismas pažymi, kad teismas nesivadovauja liudytojų E. R. ir S. B. (T.) parodymais, kadangi jie nebuvo nuoseklūs, buvo prieštaringi dėl tam tikrų reikšmingų įvykio aplinkybių ir tai kelia teismui abejonių dėl jų patikimumo, nežiūrint to, J. G. kaltė buvo pilnai įrodyta anksčiau minėtų įrodymų pagrindu.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaip minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų. Tuo tarpu už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę J. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą - įvykdyti du baigti tyčiniai nusikaltimai: padarytas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai ir nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, kurių metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei sutrikdyta visuomenėje nusistovėjusi tvarka ir rimtis, šių nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, dirbantis (2 t., b. l. 16), anksčiau teistas vieną kartą (2 t., b. l. 23-24), baustas administracinėmis nuobaudomis, jam paskirtas baudas moka (2 t., b. l. 18-19), vedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas įvertinęs minėtus duomenis, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas minimaliai bausmės ribai – J. G. skirtina 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skiriant arešto bausmę, kurios dydis kiek mažesnis nei arešto bausmės už nusikaltimus vidurkis (BK 49 str. 3 d.) – J. G. skirtina 50 parų arešto bausmė.
Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtos J. G. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarymą, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, ir J. G. skirtina subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju J. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, t. y. padarytas tyčinis apysunkis ir nesunkus nusikaltimas bei paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus jau minėtas aplinkybes charakterizuojančias kaltinamąjį J. G. bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, spręstina, jog nusikalstamos veikos galimai buvo atsitiktinio pobūdžio, kurias nulėmė galimai neatsakingai vartotas alkoholis ir J. G. nėra linkęs nusikalsti, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam J. G. bausmės vykdymas atidėtinas metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Teismo vertinimu, kaltinamajam J. G. atidedant paskirtos bausmės vykdymą, jis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 5 d. 5 p.), per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 5 d. 10 p.).
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai, kuriuos pareiškė nukentėjusysis R. V. (1 t., b. l. 45) ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 125-129).
Ikiteisminio tyrimo metu pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis R. V. prašė priteisti jam 2300 Eur padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turtinę žalą įvertindamas 300 Eur dėl išlaidų vaistams, kurui bei sugaištam laikui, o neturtinę žalą įvertindamas 2000 Eur, kadangi buvo patirtas fizinis skausmas bei pažeista garbė ir orumas. (t. 1, b. l. 45). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. V. paaiškino, kad jis pareiškė civilinį ieškinį dėl 2300 Eur priteisimo ir jis pilnai palaiko jo reikalavimą. Nurodė, kad neturtinė (moralinė) žala – 2000 Eur, kuri susideda iš to, kad jis buvo sumuštas ir negalėjo vykdyti individualios veiklos, buvo sutinę po akimi ir nosis ištinusi, todėl negalėjo rodytis visuomenėje. Kiek tai truko laiko negali pasakyti. Ligoninėje negulėjo ir vaistų jis nevartojo. Pagarsinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį, jis paaiškino, kad vaistų iš gydytojo nebuvo išrašytų, bet vaistai buvo tiesiog nuskausminamieji, kurie parduodami be recepto. Dėl 300 Eur turtinės žalos, jis važiavo ir išnaudojo daug kuro dėl vykimo keletą kartų į komisariatą ir pas medikus, jis vykdo individualią veiklą ir negalėjo dirbti, todėl patyrė nuostolių. Jo vykdoma individuali veikla susijusi su taksi, jis negalėjo vairuoti, kadangi jam buvo patinus nosis, kiek konkrečiai laiko negali pasakyti.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. neišreiškė nuomonės dėl pareikštų civilinių ieškinių.
Teismas, spręsdamas dėl minėto nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad byloje yra konstatuota kaltinamojo J. G. kaltė, padarius nusikalstamą veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnyje. Taip pat atsižvelgia į tai, kad šiomis veikomis buvo padarytas nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas, kurio pobūdis ir mastas yra konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 619/2019 (01) – R. V. nustatytas nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinės kraujosruvos akių vokuose (1 t., b. l. 63-64). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis 300 Eur turtinę žalą grindė tuo, kad jis išnaudojo daug kuro dėl vykimo keletą kartų į komisariatą ir pas medikus, jis vykdo individualią veiklą ir negalėjo dirbti ir todėl patyrė nuostolių. Vis dėlto R. V. nepateikė jokių duomenų (sąskaitų, kvitų, banko išrašų ir pan.), kurie bent minimaliai pagrįstų minėtas išlaidas, todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo neteisėtais veiksmais patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumų, todėl konstatuoja, kad neturtinė žala jam buvo padaryta. Sprendžiant dėl turtinės žalos, nukentėjusysis paaiškino, kad buvo sutinę po akimi ir nosis ištinus, todėl negalėjo rodytis visuomenėje. Kaip minėta, nėra pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, vis dėlto vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir priteistina iš kaltinamojo J. G. nukentėjusiajam R. V. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kaip minėta, byloje civilinį ieškinį taip pat pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (dėl 81,24 Eur žalos atsiradusios dėl nukentėjusiojo R. V. gydymo, atlyginimo) (1 t., b. l. 125). Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu neišreiškė nuomonės dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų PSDF biudžetui buvo padaryta 81,24 turtinė žala suteikus nukentėjusiajam gydymo paslaugas (otorinolaringologo, radiologo konsultacijos dėl nosies žaizdos ir nosies kaulų lūžio). Minėtos žalos dydį pagrindžia į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 20 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 128). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą duomenis, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo J. G. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos, kad patirta žala pagrįsta objektyviais duomenimis, sprendžia, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkintinas ir priteistina iš kaltinamojo civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 81,24 Eur žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 8), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai su kompaktiniais diskais (prisegti prie 2 bylos tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti J. G. subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, kaltinamajam J. G. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant jį per šį laikotarpį:
1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
R. V. (R. V.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. G. nukentėjusiajam R. V. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. G. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 81,24 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą dvidešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su kompaktiniais diskais, prisegtus prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.